Pajutusi stiprų deginimą nuo kojų pirštų iki šlaunų vidurio abiejose kojose, 24-erių moteris po dviejų dienų kreipėsi į polikliniką. Jos pėdų spalva pakito, buvo sunku vaikščioti.
Apžiūros metu daktarai pastebėjo, kad jos kojos buvo neįprastai šaltos ir jie nesugebėjo užčiuopti pulso pakinklinėje ir priekinėje slėsnos arterijose, kurios krauju aprūpina blauzdas ir pėdas.
Kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, kad jos arterijos susiaurėjusios, taigi moteriai buvo skirtas kraują skystinantis vaistas. Pagerėjus kraujotakai skausmas sumažėjo, o kojos sušilo. Deja, dėl gangrenos reikėjo amputuoti vieną kojos pirštą.
Tai viduramžių liga
Moterį užklupusi liga buvo žymiai dažnesnė viduramžiais negu dabar. Jai buvo diagnozuotas ergotizmas, kuriuo susergama apsinuodijus skalsėmis. Paprastai, šią ligą sukeldavo grybas, vadinamas paprastąja skalse, kuris apkrėsdavo rugius ir kitus javus žemyninėje Europoje.
Dėl sutrikusios kraujotakos liga sukelia gangreną, odos lupimąsi, skausmo priepuolius, taip pat maniją ir psichozę.
Užuominų apie ergotizmo protrūkius randama metraščiuose iš 857 m. Ten rašoma: „Didis maras, kurio metu atsirasdavo patinusios pūslės, o dėl jų žmonės pradėjo pūti. Prieš mirtį nukrisdavo jų galūnės.“
Istorijoje šios ligos protrūkiai buvo vadinti visaip: nuo „gaidžio skiauterės“ iki „Šv. Antano ugnies“. Pastarasis pavadinimas kilo iš ordino, sėkmingai gydžiusio šią ligą.
Galėjo sukelti protrūkius
Manoma, kad ergotizmas galėjo sukelti ir „šokančio maro“ protrūkius XIV–XVII a. Jų metu žmonės visoje Europoje pradėjo šokti gatvėse iki visiško išsekimo. Tiesa, buvo pasiūlyti ir kiti paaiškinimai, pavyzdžiui, masinė isterija arba, kad protrūkiai buvo inscenizuoti.
Nors ši liga šiandien yra reta, ji nėra nežinoma. Ergotaminas XVI a. naudotas gimdymui skatinti, šiandien yra vartojamas kaip vaistas nuo migrenos ir klasterinio (sutelkto) galvos skausmo.
Pavartojusi šį vaistą, po keturių dienų pacientė susirgo ergotizmu. Nors paprastai, neviršijant skirtų dozių, ergotaminas yra saugus, vartojant su kitais medikamentais, gali kilti komplikacijų.
Moteris taip pat vartojo „Ritonavir“, kuris yra skiriamas ŽIV užsikrėtusiems pacientams. Kaip atvejo aprašyme teigia gydytojai, šis vaistas susijungė su fermentu „CYP3A4“, ir todėl ergotamino kiekis moters organizme padidėjo.
Praėjus dviem savaitėms po gydymo ir nustojus vartoti ergotaminą, moters kraujotaka pagerėjo.
