„Iš karto pasakyčiau „taip“, jeigu mūsų būtų paprašyta prisidėti prie derybų“, – savaitraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.
Kaip žinoma, 2015 metais per Irano ir šešių galingųjų pasaulio valstybių derybas pavyko susitarti, kad Iranas nutrauktų savo branduolinę programą ir įsileistų tarptautinius inspektorius, mainais į tai, kad būtų panaikintos kai kurios sankcijos. Tai „buvo ilgas, tačiau svarbus diplomatijos periodas“, kuris padėjo pasiekti „gerą galutinį rezultatą“, pažymėjo A. Merkel.
„Galėčiau įsivaizduoti tokio formato susitarimą dėl Šiaurės Korėjos konflikto. Europa, ir ypač Vokietija, turėtų būti pasirengusios aktyviai prisidėti“, – sakė Vokietijos kanclerė.
Ji teigė praėjusią savaitę telefonu aptarusi Šiaurės Korėjos krizę su Prancūzijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos lyderiais ir pirmadienį ketinanti tai padaryti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Apie galimas derybas A. Merkel prakalbo po to, kai Vašingtonas oficialiai pareikalavo pirmadienį Jungtinių Tautų Saugomo Taryboje surengti balsavimą dėl naujų griežtesnių sankcijų Pchenjanui. JAV diplomatai ragina įvesti Šiaurės Korėja naftos embargą, įšaldyti Š. Korėjos lyderio turtą, uždrausti tekstilės iš
Šiaurės Korėjos importą ir neleisti užsienyje dirbantiems darbuotojams iš Šiaurės Korėjos atlikti pavedimų. Tokių priemonių reikalaujama reaguojant į praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos atliktą jau šeštąjį branduolinį bandymą.
Tačiau naujoms sankcijoms gali pasipriešinti nuolatinės Saugumo Tarybos narės Rusija ir Kinija.
A.Merkel sakė, kad pritaria sankcijoms, kaip priemonei paskatinti Šiaurės Korėją sėsti prie derybų stalo.
