Rusijos kariškių nebus humanitarinės pagalbos kolonoje, vykstančioje rytų Ukrainą, gavus Kijevo sutikimą, pirmadienį vakare patikino prezidento Vladimiro Putino atstovas.
„Karinės palydos nebus“, – atstovas Dmitrijus Peskovas sakė naujienų agentūrai AFP apie Rusijos planus pasiųsti didelę automobilių koloną į Ukrainą. Pasak jo, ta misija buvo „suderinta su Kijevu“ ir bus prižiūrima Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK).
Jis sakė negalintis pateikti daugiau detalių apie tą koloną arba misijos kalendorių.
Rusijos prezidentas V.Putinas sakė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso (Žozė Manueliui Barozu), kad Maskva „siunčia humanitarinę koloną į Ukrainą, bendradarbiaudama su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovais“.
Kalbėdamasis telefonu su J.M.Barroso, V.Putinas smerkė „Kijevo valdžios vadovaujamos karinės operacijos katastrofinius padarinius“ rytų Ukrainoje ir pažymėjo, jog reikia nedelsiant surengti humanitarinę misiją, sakoma Kremliaus pranešime.
Tuo tarpu J.M.Barroso „perspėjo nesiimti jokių vienašališkų karinių veiksmų Ukrainoje, prisidengiant kokiu nors pretekstu, įskaitant humanitarinį“, sakoma Briuselio pranešime.
Savo atsargiame pranešime TRKK nurodė, kad Rusijos ir Ukrainos pareigūnams pateikė dokumentą dėl pagalbos atgabenimo. Tačiau ši nepriklausoma agentūra pažymėjo, jog tai operacijai reikalingas visų šalių sutikimas, taip pat saugumo garantijos, nes kolona neturės ginkluotos palydos.
„Šios operacijos praktinės detalės turi būti išsiaiškintos, prieš imantis vykdyti šią iniciatyvą“, – sakė TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas (Loranas Korbazas).
NATO baiminasi, kad bet kokia pagalbos misija gali būti panaudota Maskvos kaip priedanga prorusiškų sukilėlių gelbėjimo operacijai.
Separatistai kaunasi dviejose Ukrainos provincijose, kuriose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, vadindami jas Naująja Rusija.
Rytų Ukrainoje, kur per pastaruosius mėnesius žuvo daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių, o daugiau negu 285 tūkst. gyventojų paliko savo namus, sukilėlių kontroliuojamų miestų vietos valdžia perspėjo apie gresiančią humanitarinę katastrofą, nes juos nebetiekiamas vanduo, elektra ir senka maisto atsargos.
Ukraina sakė norinti priimti pagalbą, tačiau iš platesnės misijos, kurioje dalyvautų Vakarų šalys.
Kijevas nurodė, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) apie galimą Raudonojo Kryžiaus misiją, kurioje taip pat dalyvautų JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Vokietija. Numatoma, kad ta misija galėtų atgabenti humanitarinės pagalbos siuntų į sunkioje padėtyje atsidūrusį Luhansko miestą.
„Barackas Obama patvirtino JAV ketinimus imtis aktyvaus vaidmens tarptautinėje humanitarinėje misijoje“, – sakoma Kijevo pranešime.
Manoma, kad dėl susirėmimų rytų Ukrainoje tūkstančiams žmonių stinga vandens, elektros ir medicinos pagalbos, tačiau B.Obama sakė Ukrainos vadovui, jog bet kokia intervencija be Kijevo sutikimo būtų nepriimtina ir pažeistų tarptautinius įstatymus.
Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai per tą pokalbį pritarė, „kad bet kokia Rusijos intervencija Ukrainoje be oficialiai išreikšto Ukrainos valdžios pritarimo ir leidimo būtų nepriimtina ir (prilygtų) tarptautinės teisės pažeidimui“.
Ukrainos kariškiai sakė baigiantys apsupti sukilėlių pajėgas, įsitvirtinusias savo pagrindiniuose bastionuose – Donecko ir Luhansko miestuose.
Luhanskas, antrasis didžiausias sukilėlių kontroliuojamas miestas, yra atsidūręs „ant išlikimo ribos“ – jame jau ilgiau nei savaitę nebėra elektros ir nebeveikia vandentiekis, o degalų, maisto ir vaistų atsargos taip pat menkos, perspėjo vietos pareigūnai.
Tarptautiniai stebėtojai pastarosiomis dienomis taip pat pranešė apie sunkias sąlygas Donecko ir Šachtarsko miestuose.
Per pastarąją parą tęsiantis susirėmimams žuvo šeši vyriausybės pajėgų kariai, o dar 24 buvo sužeisti, todėl per pastaruosius keturis mėnesius Kijevo pajėgos neteko iš viso 568 karių, pirmadienį pranešė kariškiai.
Kaip nurodo Jungtinių Tautų agentūros, per keturis mėnesius, kai separatistai perėmė kontrolę rytinėse srityse, o Kijevas pradėjo atsakomąją karinę operaciją, tame regione žuvo daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių, įskaitant vyriausybės pajėgų karius, sukilėlius ir civilius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
