„Praradau viską“, – sako Andrzejus Lewandoskis, kiaušinių gamintojas iš Brudnicos kaimo Žuromino apskrityje, maždaug 100 km nuo Varšuvos. Žurominas ir šalia jo esanti Mlavos apskritis yra Lenkijos vištienos pramonės centras.
„Turėjau sunaikinti 140 000 vištų. Praradau 500 000 kiaušinių, 40 tonų pašaro ir netrukus turėsiu atsisakyti 250 tonų grūdų, kuriuos ketinau naudoti pašaro gamybai“, – kalbėdamas apie priemones, kurių turėjo imtis dėl paukščių gripo protrūkio jo ūkyje, sakė A. Lewandowskis.
Kritika dėl biologinio saugumo standartų nesilaikymo
Paukščių gripas natūraliai pasireiškia visose laukinių paukščių populiacijose, tačiau kartais jis yra nustatomas ir žmonėms. Šiemet tokie atvejai buvo užfiksuoti Kinijoje ir Rusijoje, rašoma „The Guardian“.
Didžiausias Lenkijos istorijoje paukščių gripo protrūkis buvo užfiksuotas po beveik du dešimtmečius trukusio augimo, kurio metu šalis tapo didžiausia vištienos gamintoja Europos Sąjungoje, savo produkciją eksportuojanti į daugelį šalių, įskaitant ir Jungtinę Karalystę.
Lenkijos įstojimas į Europos Sąjungą buvo svarbus industrijos lūžio taškas. 2004 m., kai Lenkija tapo Sąjungos nare, šalis eksportavo tik 142 000 tonų vištienos, nors iš viso buvo pagaminta 800 000 tonų produkcijos.
Paukštienos eksporto vertė 2020 m. siekė 12,5 mlrd. zlotų (apie 2,7 mlrd. eurų). Nors palyginus su 2019 m. eksporto vertė pernai sumažėjo 8 proc., eksportuotos produkcijos apimtis išaugo 3 proc. iki 1,8 mln. tonų.
Ligų specialistų teigimu, regionas, kuriame ūkininkauja ir A. Lewndowskis, buvo smarkiai paveiktas paukščių gripo dėl didelės paukštynų koncentracijos.
„Kai gamyba yra taip sutelkta, nepadės jokie biosaugumo standartai. Virusas gali plisti iki 3 km nuo židinio vietos. Tam užtenka vos vieno ūkio, kuriame nebuvo užtikrintas biologinis saugumas“, – sakė profesorius Piotras Szeleszcsukas iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto.
Kai kurios vietinės bendruomenės kovoja su sparčia paukštienos industrijos plėtra. 2014 m. savo pareigas pradėjusi eiti Žuromino merė Aneta Goliat siekė užkirsti kelią ūkininkams plėsti savo ūkius, įvesdama teritorijos zonavimo planus. Po dvejus metus trukusių teisinių kovų, šie planai dabar saugo beveik visą bendruomenę.
„Blogiausia yra smarvė. Jeigu ją atpučia iš fermų, vos po kelių valandų buvimo lauke turi išsiskalbti savo rūbus. Net negali išeiti į savo kiemą išgerti kavos, nes smarvė yra tokia stipri“, – sakė A. Goliat.
„Tai ne ūkininkai, kaip jie mėgsta save vadinti. Tai pramonininkai, kurie nuodija mūsų gyvenimus, nudėvi mūsų kelius ir sumažina turto vertę“, – pridūrė merė.
Vietinis veisėjas su tuo sutinka, tačiau sako negalintis apie tai kalbėti garsiai: „Aš esu vienas iš jų, todėl turiu sakyti tai, ką sako kiti.“
„Šie ūkiai yra nekontroliuojami. Ar dėl to esame kalti mes, ar valdžia, kuri nesugebėjo to sustabdyti?“, – klausė jis.
Lenkijos paukštienos gamintojai sako, kad industrija nėra nekontroliuojama, o paukščių gripo epidemija tėra neįprastai blogų aplinkybių, tokių kaip šaltesnis oras, pasekmė. Šis balandžio mėnuo Lenkijoje buvo šalčiausias per 24-erius metus.
„Saugumo priemonės kasmet tobulėja, tačiau šių metų aplinkybėmis veisėjai negalėjo nieko padaryti. Juk visi šie ūkiai čia buvo ir pernai, ar ne?“, – sakė pramoninės grupės „Lenkijos paukštienos taryba“ generalinis direktorius Dariuszas Goszczunskis.
„Didelė ūkių koncentracija reikalauja, kad būtų užtikrintas aukščiausio lygio biologinis saugumas, tačiau tai nėra tokia milžiniška problema, kaip teigia aplinkosaugos organizacijos“, – teigė Katarzyna Gwaronska, Nacionalinių paukštienos ir pašarų gamintojų rūmų direktorė.
A. Lewandowskiui sunku galvoti apie protrūkio pasikartojimo kitąmet riziką. „Jeigu viskas bus gerai, iki rugpjūčio gamybos neatnaujinsiu. Dabar gyvename iš santaupų, tačiau jeigu tai pasikartos kitąmet, mums galas“, – pasakojo ūkininkas.
Susidūrė ir su salmoneliozės protrūkiais
Tačiau paukštienos pramonė turėjo kovoti ne tik su paukščių gripo, bet ir salmoneliozės protrūkiais, susijusiais su paukštiena iš Lenkijos. Dvi salmonelių atmainos, aptiktos šaldytuose, termiškai neapdorotuose ir džiūvėsėliuose apvoliotuose vištienos produktuose iš Lenkijos, nuo 2020 m. sausio mėnesio Jungtinėje Karalystėje sukėlė beveik 500 susirgimų ir bent vieną mirtį.
Tačiau ne visi paukštienos pramonės atstovai džiaugiasi šiuo nenumaldomu siekiu kurti daugiau ūkių.
„Teritorijų planai nėra taikomi didžiajai Lenkijos daliai, todėl jeigu investuotojas užsinori pastatyti paukštyną, vietos valdžios institucijos negali imtis jokių veiksmų, išskyrus duoti leidimą tokiam planui. Kaip matome dabar, tai yra rizikinga tiek patiems gamintojams, tiek ekonomikai“, – sakė Andrzej Danielak iš Lenkijos paukštininkystės ir augintojų asociacijos, lobistų grupės, kovojančios už smulkiuosius paukščių augintojus.
Paukščių gripo protrūkis paveikė ir nuo židinių nutolusias vietas. Gegužę vietoje, kur buvo palaidoti tūkstančiai negyvų paukščių, kilo protestai, po to kai deginimo įrenginiai nesugebėjo susitvarkyti su tokiu dideliu gyvūnų skaičiumi.
Andrzej Oldakowski gyvena 100 km nuo Žuromino esančiame kaime, kur balandžio mėnesį veterinarijos institucijos bandė palaidoti paskerstus naminius paukščius. Vyras pasakojo: „Mes negalėjome to leisti, todėl nepraleidome sunkvežimių su negyvais paukščiais. Mes bijojome, kad šie keli tūkstančiai tonų paukščių užterš mūsų vandenį, dirvožemį ir orą. Šįkart mums pavyko, bet kas bus, jeigu protrūkis pasikartos kitais metais?“
