Anot knygos autorių, V. Putinas su keliais savo kolegomis iš Sankt Peterburgo aplankė tėvą 1999 m. vasarą, netrukus prieš jo mirtį. Vladimiras Spiridonovičius sunkiai sirgo vėžiu, komplikuotu širdies problemomis, ir gulėjo onkologijos klinikoje Sankt Peterburge. Po daugelio metų, 2017 m. tiesioginės transliacijos metu, V. Putinas prisipažino, kad Vladimiras vyresnysis iš pradžių sulaukė netinkamos diagnozės ir galbūt buvo praleistas laikas gydymui.
V. Putino tėvas, kaip rašė „Komsomolskaja pravda“, remdamasi ligoninės medicinos personalu, buvo įsitikinęs, kad jo sūnus netrukus vadovaus šaliai (apie tai tuomet žinojo tik Boriso Jelcino „šeima“), todėl į paveldėtoją dėjo politines viltis. Tėvas pasakė Putinui jaunesniajam, kad tikisi, jog vieną dieną Krymas vėl taps Rusijos dalimi. Vladimiras Spiridonovičius taip pat prisipažino sūnui, kad pasiilgsta Sovietų Sąjungos himno, kuris buvo panaikintas po SSRS žlugimo 1991 m. Šią pokalbio dalį knygos autoriams papasakojo žmogus, artimai pažįstamas su vienu iš ligoninės lankytojų.
Knygą rašę žurnalistai mano, kad ši istorija gali būti apokrifas, bet pažymi ir svarbų faktą, kurį kiti V. Putino biografai dažnai pamiršta. Krymas, o tiksliau – Rusijos (anksčiau – Sovietų Sąjungos) laivyno bazė Sevastopolyje – yra brangi vieta Putinui vyresniajam. Jis ten praleido tam tikrą laiką prieš karą kaip Juodosios jūros laivyno povandeninio laivo jūreivis.
Rusai neturėjo savo himno teksto
V. Putinas jaunesnysis pirmą kartą paminėjo Sevastopolio epizodą iš tėvo biografijos savo straipsnyje, paskelbtame 2015 m. gegužės 9 d. išvakarėse, t. y. pirmąją Krymo okupacijos metinę. Jauno tėvo nuotrauka su jūrininko kepure visada stovėjo prezidento darbo kabinete (tai paaiškėjo iš interviu su Oliveriu Stounu) ir būtent su ja jis šešis kartus dalyvavo „Nemirtingojo pulko“ eitynėse. „Vienu žodžiu, Krymo jūros dalis šeimos istorijoje Putinui akivaizdžiai buvo svarbi“, – apibendrina žurnalistai.
Aleksandro Aleksandrovo sukurtą himną Putinas jaunesnysis grąžino daug anksčiau nei okupavo Krymą. Tai buvo vienas iš pirmųjų V. Putino sprendimų po to, kai 2000 m. jis buvo išrinktas prezidentu. Rudenį pas jį atėjo sportininkai su tariamu skundu: apdovanojimų ceremonijos metu ką tik pasibaigusiose Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse jie neturėjo ką dainuoti. Iš tiesų, nuo 1991 iki 2000 metų Rusija turėjo, taip sakant, laikiną himną – kompozitoriaus Michailo Glinka „Patriotinės dainos“ melodiją be žodžių. Sovietinis himnas buvo grąžintas skubiai – jau 2000 m. gruodžio mėn. buvo priimtas atitinkamas įstatymas, o Naujųjų Metų naktį naujas-senas himnas skambėjo Rusijos televizijos eteryje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
