Rusijos sostinė ir visa šalis vis dar gedi dėl įvykusios tragedijos. Žuvo mažiausiai 140 žmonių, o Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad buvo sužeista 360 žmonių, įskaitant 11 vaikų.
Maskva kaltino Ukrainą, tačiau Kyjivas kaltinimus įvardijo „absurdiškais“. Atsakomybę prisiėmė teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ padalinys ISIS-K. JAV žvalgyba užsiminė, kad už išpuolio slypi ši ekstremistinė organizacija, kuri daugiausia veikia Afganistane, Pakistane ir Irane.
Pasipylę kaltinimai
Portalas „Newsweek“ skelbia, jog tyrimai tebevyksta. Tačiau pirštais vis dar yra badoma į Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybą (FSB) ir į aiškias ten atsiradusias saugumo užtikrinimo spragas.
Išpuolis buvo „aiški Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos institucijų nesėkmė“, pareiškė JAV Karo studijų institutas (ISW).
Ekspertai mano, kad priežastis yra tunelinis matymas: kadangi visi Kremliaus keliai vedė į Ukrainą, o FSB dėmesys buvo išskaidytas – ISIS-K praslydo pro šalį. Analitikai sako, kad tai vargu ar pasikeis.
Kaip vyko išpuolis?
Keturi užpuolikai prieš pat išpuolį atvažiavo prie koncertų salės, sakė Rusijos tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas per susitikimą su aukšto rango pareigūnais, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Užpuolikai šiek tiek daugiau nei valandą laukė, kol į salę susirinks žiūrovai. Kai salė prisipildė žmonių, tik tada jie pradėjo šaudyti į žmones, buvusius netoli pastato esančioje gatvėje.
„Patekę į pastato vestibiulį, o paskui į koncertų salę, jie toliau šaudė į visus pastebėtus piliečius, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus“, – pasakojo A. Bastrykinas.
Po to jie padegė pastatą, o po 20.10 val. išėjo, pridūrė jis.
JAV perspėjimai liko neišgirsti
Tačiau, JAV teigimu, įspėjimai buvo gauti keliomis savaitėmis anksčiau.
„Anksčiau šį mėnesį JAV vyriausybė turėjo informacijos apie planuojamą teroristinį išpuolį Maskvoje, galimai nukreiptą prieš didelius susibūrimus, įskaitant koncertus“, – kitą dieną po išpuolio sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.
Baltieji rūmai teigė, kad šią žvalgybinę informaciją perdavė Rusijos valdžios institucijoms, taip pat kovo 7 d. paskelbė viešą pareiškimą JAV piliečiams Rusijoje.
Viešai paskelbtame įspėjime teigiama, kad JAV ambasada Maskvoje „stebi pranešimus, kuriuose teigiama, jog ekstremistai artimiausiu metu planuoja atakuoti didelius žmonių susibūrimus Maskvoje, įskaitant koncertus“. Jame JAV piliečiams patariama ateinančias dvi dienas nesilankyti dideliuose susibūrimuose Rusijos sostinėje.
Nepaisant to, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai yra įtempti, neaišku, kodėl Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, atrodo, mažai ką padarė su šia informacija. Gegužės pradžioje FSB pranešė, kad užkirto kelią su ISIS susijusiam išpuoliui prieš sinagogą Maskvoje.
Dėmesio kaita
Ekspertai nurodo, kad Kremlius nukreipia dėmesį klaidingą kryptimi, nes nustumia į šalį kitas grėsmes, kad susitelktų į karą Ukrainoje ir tęstų Kyjivo bei rėmėjų Vakaruose šmeižto kampaniją.
Pastaruosius kelerius metus FSB daugiausia dėmesio skyrė Ukrainai, taip pat JAV ir Jungtinei Karalystei, sakė Ivanas Stupakas, buvęs Kyjivo saugumo tarnybos karininkas, patarinėjantis Ukrainos parlamento nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komitetui.
FSB kartu su Rusijos karine žvalgyba ir užsienio žvalgybos tarnybomis per šį laikotarpį leido savo dėmesį nukreipti nuo Artimųjų Rytų.
„Manau, kad tai Kremliaus prioritetų klausimas“, – sakė jis.
Žvilgsnis į kitą pusę
FSB turi darbuotojų bei finansavimo, tačiau jos žvilgsnis buvo nukreiptas į Ukrainą, sakė Callumas Fraseris, Jungtinės Karalystės Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto analitinio centro „Royal United Services Institute“ mokslininkas, besispecializuojantis Rusijos ir Eurazijos saugumo srityje.
„Dabar praktiškai visi aspektai yra nukreipti į karo veiksmus. Tam tikra prasme galima sakyti, kad jų akys buvo atitrauktos, bet tikrai daug labiau nei per pastaruosius maždaug 10 metų“, – teigė C. Fraiseris.
Kremliuje, kuris įtarė, kad perspėjimai yra dezinformacija, galėjo būti skeptiškų nuomonių, pridūrė C. Fraseris.
Likus kelioms dienoms iki išpuolio, Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS paskelbė V. Putinui išsakytas pastabas, kuriose prezidentas atmetė Vakarų perspėjimus apie išpuolį kaip „provokacinį“ bandymą sutrikdyti Rusiją.
„Visa tai primena atvirą šantažą ir siekį įbauginti bei destabilizuoti mūsų visuomenę“, – sakė V. Putinas.
Kremliaus retorika
Maskva iš esmės vengia kalbėti apie savo saugumo operacijas. Atsakydamas į klausimus, ar išpuolis atskleidė saugumo ir žvalgybos tarnybų nesėkmes, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žiniasklaidai sakė, kad „deja, mūsų pasaulis rodo, kad nė vienas miestas, nė viena šalis negali būti visiškai apsaugota nuo terorizmo grėsmės“.
Tačiau oficiali pozicija buvo paini ir prieštaringa. Užuot pripažinęs grėsmę, nesusijusią su karu Ukrainoje, ir gilinęsis į sudėtingą dinamiką Vidurinėje Azijoje, V. Putinas pirmadienį sakė, kad „nusikaltimą įvykdė radikalūs islamistai“, tačiau stengėsi su šiuo incidentu susieti JAV ir Ukrainą.
Rusijos valstybinė žiniasklaida teigė, kad keturi vyrai, įtariami įvykdę išpuolį, buvo iš Tadžikistano – istorinių ryšių su Rusija turinčios šalies, kurios piliečiai vaidina svarbų vaidmenį Rusijos ekonomikoje. Savaitgalį vėlai vakare vyrai pasirodė teisme su matomais kankinimų požymiais. Kremlius atsisakė tai komentuoti.
Kaltina Vakarus
Kitą dieną FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas apkaltino Vašingtoną, Londoną ir Kyjivą. Aukščiausias Rusijos saugumo pareigūnas ir svarbus V. Putino sąjungininkas Nikolajus Patruševas taip pat stengėsi suversti kaltę Kyjivui.
Tačiau Aliaksandras Lukašenka, ilgametis pagrindinės Rusijos sąjungininkės Baltarusijos prezidentas ir tvirtas V. Putino šalininkas, sukėlė pavojų Kremliaus pasakojimo patikimumui, sakydamas, kad užpuolikai bėgo ne į Ukrainą, o į jo šalį.
„Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad Ukrainos vyriausybė būtų kaip nors susijusi su šiuo išpuoliu“, – pareiškė Baltieji rūmai.
Kas dabar?
Išpuolio pasekmės FSB yra miglotos. Pasak C. Fraserio, tikėtina, kad bus daugiau fizinių ir labiau matomų saugumo pajėgų, tačiau karas Ukrainoje tikriausiai ir toliau užims daug FSB laiko.
Jis pridūrė, kad FSB reputacija vargu ar pablogės ar susvyruos kokiu nors akivaizdžiu būdu, tačiau jai bus sunku perskirstyti išteklius, nes karo Ukrainoje pabaigos nematyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Atsakymas: tik Amerikai
