Leidinys pažymi, kad po to, kai JAV ambasada Rusijoje viešai perspėjo apie galimą teroristinį išpuolį Maskvoje, amerikiečių žvalgyba atidžiai stebėjo įvykius ir laikė grėsmę realia. Tačiau po kelių dienų Vladimiras Putinas šiuos perspėjimus atmetė, pavadinęs juos „atviru šantažu“ ir bandymais „įbauginti ir destabilizuoti visuomenę“.
„Dabar V. Putinas ir jo padėjėjai beda pirštu į Ukrainą, bandydami nukreipti dėmesį nuo klausimo, į kurį dėmesį sutelktų bet kuri šalis, turinti nepriklausomą žiniasklaidą ir atviras diskusijas politikoje: kaip didžiulis Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos aparatas, nepaisydamas rimtų perspėjimų, nesugebėjo užkirsti kelio vienam didžiausių teroristinių išpuolių šalyje per beveik ketvirtį amžiaus, kai V. Putinas yra valdžioje?“ – rašo NYT.
Esminė Putino klaida
Pastebima, kad vis dar neaiškus bendras įvykio vaizdas. Tačiau JAV ir Europos pareigūnai, taip pat saugumo ir kovos su terorizmu ekspertai teigia, kad nesėkmę greičiausiai lėmė keletas veiksnių, tarp kurių svarbiausias – gilus nepasitikėjimas ir Rusijos saugumo pajėgų viduje, ir tarnybų santykiais su kitomis pasaulio žvalgybos tarnybomis.
Ekspertai taip pat nurodo, kad V. Putinas pasitelkė savo vidaus saugumo aparatą vis didesnėms politinėms represijoms šalies viduje, taip pat dėmesį sutelkė į karą su Ukraina ir Vakarais.
NYT pridūrė, kad daugelis JAV ir Europos saugumo pareigūnų, saugumo ekspertų ir analitikų, besispecializuojančių tarptautinės žvalgybos pajėgumų srityje, leidiniui kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Vienas Europos saugumo pareigūnas, stebintis Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą, išsakė prielaidą, kad nesugebėjimą užkirsti kelią išpuoliui greičiausiai lėmė keletas veiksnių, įskaitant tarnybų nuovargį dėl „ypatingo budrumo“ prieš neseniai vykusius Rusijos prezidento rinkimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
