Įvairių ekspertų teigimu, greta kitų šiuo metu tarptautiniam saugumui aktualių iššūkių galima įvardinti ir Šiaurės Korėjos karinės jėgos panaudojimo už šios valstybės ribų grėsmę. Tokius būgštavimus pirmiausia galima grįsti pastarąjį pusmetį sparčiai augančia įtampa Korėjos pusiasalyje ir vis dažnesniais Pchenjano grasinimais panaudoti karinę jėgą prieš Pietų Korėją, JAV bei kai kurias kitas valstybes.
Nuo šių metų kovo (kai Pietų Korėja apkaltino šiaurinę kaimynę nuskandinus jos karo laivą – korvetę „Cheonan“) Pchenjanas ne kartą grasino imtis atsakomųjų veiksmų į Pietų Korėjos pastangas stiprinti savo saugumą. Birželį Šiaurės Korėjos atstovas prie JT paskelbė, kad ši valstybė imsis karinių veiksmų, jei JT Saugumo Taryba pasmerks Pchenjaną dėl Pietų Korėjos karo laivo nuskandinimo šių metų kovą. Griežtos Šiaurės Korėjos retorikos taip pat sulaukė liepą prie Pietų Korėjos rytinių krantų vykusios bendros JAV ir Pietų Korėjos pratybos ir kita. Vienu iš vėliausių akibrokštų laikytinas Šiaurės Korėjos atsakas į rugpjūčio 16 d. Geltonojoje jūroje pradėtą antrą kasmetinių JAV ir Pietų Korėjos pratybų „Laisvės sargybinis Ulči“ etapą. Pratybų išvakarėse Pchenjanas išplatino pranešimą, kuriame pagrasino suduoti „negailestingą atsakomąjį smūgį" JAV ir Pietų Korėjai. Šis smūgis, pasak pranešimo, turėtų tapti „žiauriausia bausme, kokios dar nepatyrė niekas pasaulyje“.
Tokius Pchenjano grasinimus galima vertinti kaip Šiaurės Korėjos rengimąsi karo veiksmams. Vis dėlto, nepaisant to, pradėti „visuotinį“, „šventąjį“ ar kokį nors kitą Pchenjano žadamą karą su Pietų Korėja, Japonija, JAV bei kitomis Seulą palaikančiomis valstybėmis Šiaurės Korėja vargu ar ryšis. Tai lemia kelios priežastys.
Karas Korėjos pusiasalyje mažai tikėtinas
Nors Pchenjanas vis dažniau grasina panaudoti turimą branduolinį ginklą prieš Pietų Korėją ir kai kurias kitas valstybes, tokio karinio veiksmo tikimybė tebėra maža. Pasak buvusio JAV ambasadoriaus prie JT Johno Boltono, Pchenjano turimos branduolinės galvutės nėra galingos, pagamintos pagal pasenusias technologijas, be to, joms gabenti naudojamos Šiaurės Korėjos balistinės raketos nėra patikimos. Todėl Pchenjanui branduolinis ginklas pirmiausia reikalingas kaip atgrasymo priemonė, galinti padėti išlaikyti totalitarinį Kim Jong Ilo režimą.
Šiaurės Korėjos turimo branduolinio ginklo panaudojimas prieš Pietų Korėją ir/arba kitas ją remiančias valstybes neabejotinai sulauktų adekvataus JAV atsako. Dėl šios priežasties, pasak Vašingtone veikiančio Gynybos informacijos centro analitikų, branduolinio ginklo Pchenjanas greičiausiai ryžtųsi griebtis tik kraštutiniu atveju, gindamasis nuo Šiaurės Korėjos valdančiojo režimo sunaikinimu gresiančio karinio puolimo iš išorės. Tokia įvykių eiga artimiausioje ateityje vargu ar yra galima.
Kita vertus, nepaisant kai kurių ekspertų būgštavimų, artimiausioje ateityje Šiaurės Korėja vargu ar ryšis pradėti karą su Pietų Korėja ir panaudodama savo turimą įprastinę konvencinę ginkluotę. Svarbiausia to priežastis – tikėtina JAV ir kitų valstybių karinė parama užpultajai valstybei, kuri, įvairių šaltinių duomenimis, neabejotinai lemtų Šiaurės Korėjos pralaimėjimą.
Tokios paramos Pietų Korėja tikrai sulauktų. Vadovaujantis šių metų birželį JAV Gynybos departamento išplatintu pranešimu, JAV yra pasirengusios besąlygiškai remti Pietų Korėją, jei Pchenjanas pradėtų bet kokius karo veiksmus, nukreiptus prieš šią valstybę. Pranešime taip pat teigiama, kad JAV neribotam laikui įšaldo anksčiau priimtą sprendimą mažinti savo apie 30 tūkstančių karių kontingentą, dislokuotą Pietų Korėjoje.
Pasak „The Guardian“ apžvalgininkų, nors Šiaurės Korėjos kariuomenė ir itin didelė (pagal karių skaičių ji yra ketvirta pagal dydį pasaulyje), palyginti su JAV kariuomene, ji yra prastai paruošta ir apginkluota. Pchenjane tai neabejotinai suvokiama. Todėl Šiaurės Korėja vargu ar būtų pajėgi ilgai atsilaikyti prieš JAV (ir galbūt Japonijos) karines pajėgas, kurios paremtų Pietų Korėją. Tad, nepaisant skambių ir neretai vaizdingų Pchenjano grasinimų, Šiaurės Korėja greičiausiai ir toliau bus linkusi eskaluoti karinius konfliktus pasienyje su Pietų Korėja, o pereiti prie karo veiksmų su šia valstybe ir jos sąjungininkėmis turėtų vengti.
Eskaluoti konfliktą patogiau nei pradėti karą
Pasak Kembridže įsikūrusio Belferio centro analitikų, Šiaurės Korėjos pastangos plėtoti konfliktą Korėjos pusiasalyje nepereinant prie karo veiksmų pirmiausia gali būti grindžiamos siekiu išlaikyti valdantįjį Kim Jong Ilo režimą. Jau senokai sklando gandai apie prastą „brangiojo vado“ (taip savo šalyje vadinamas šis diktatorius) sveikatą ar net galimą jo mirtį. Taigi Pietų Korėjos baubas ir jo tariamai keliama grėsmė „demokratinės šiaurės“ saugumui – puiki dingstis valdančiajam Šiaurės Korėjos režimui sustiprinti savo įtaką valstybėje.
Žvelgiant plačiau, Korėjos pusiasalyje didėjant įtampai tarptautinė bendruomenė vis aktyviau reiškia nuogąstavimus dėl Irano branduolinės programos keliamos grėsmės pasauliniam saugumui ir galimų Šiaurės Korėjos branduolinės programos sąsajų su ja. Taip pat – ir dėl vis agresyvesnės Šiaurės Korėjos politikos Pietų Korėjos atžvilgiu, Pchenjano įgyvendinamų branduolinio ginklo bei balistinių raketų kūrimo programų keliamų grėsmių regioniniam ir pasauliniam saugumui ir kita. Tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama sistemingų žmogaus teisių pažeidimų, skurdo mažinimo Šiaurės Korėjoje bei kitiems Pchenjanui itin opiems politiniams ir socialiniams ekonominiams klausimams. Kitaip sakant, agresyvi Šiaurės Korėjos retorika padeda nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį Pchenjanui patogesne linkme.
Šiaurės ir Pietų Korėjų santykiuose tvyranti įtampa naudinga Pchenjanui ir ekonominiu požiūriu. Itin uždara ir nustekenta Šiaurės Korėjos ekonomika yra priklausoma nuo iš užsienio gaunamų pajamų ir tarptautinės bendruomenės teikiamos humanitarinės paramos, kuri pastaruoju metu yra sumažėjusi. Šių metų kovą Japonija dar metams pratęsė savo ekonominių sankcijų Šiaurės Korėjai galiojimą. Gegužę antra pagal dydį Šiaurės Korėjos užsienio prekybos partnerė – Pietų Korėja – priėmė sprendimą įšaldyti prekybą su šia komunistine valstybe ir uždraudė jos komerciniams laivams įplaukti į Seulo kontroliuojamus vandenis. Buvo nutraukta ir Pietų Korėjos humanitarinė pagalba Šiaurės Korėjai (išimtis padaryta tik pagalbos šios valstybės vaikams programai). Liepos pabaigoje sugriežtintos JAV ekonominės sankcijos Šiaurės Korėjai ir t. t.
Agresyvi Pchenjano karinė retorika gali būti vertinama ir kaip potencialus tarptautinių derybų objektas. Vašingtone veikiančio Johno Hopkinso universiteto JAV ir Korėjos instituto ekspertų teigimu, švelnindamas savo poziciją dėl tolesnių santykių su Pietų Korėja ir jos sąjungininkėmis, Pchenjanas gali siekti didesnės tarptautinės bendruomenės humanitarinės paramos Šiaurės Korėjai.
Tokios Šiaurės Korėjos politikos precedentų esama. Pavyzdžiui, 2007 metais ši valstybė sutiko nutraukti branduolinio reaktoriaus, pradėto eksploatuoti 2002 metais, veiklą mainais į tarptautinės bendruomenės lengvatinėmis sąlygomis tiekiamus degalus, maistą ir kitas būtinojo vartojimo prekes.
Galiausiai didėjanti įtampa pusiasalyje tarptautinės bendruomenės atstumtai Šiaurės Korėjai tampa dar vienu argumentu stiprinti ekonominį ir politinį bendradarbiavimą su negausiais šios komunistinės valstybės užsienio partneriais. Tai pirmiausia šiuo metu pagrindinė Šiaurės Korėjos ekonominė partnerė Kinija, tradiciškai atsargiai į JAV ir kitų Vakarų valstybių politiką žvelgianti Rusija bei Iranas. Korėjos pusiasalyje tvyrant įtampai, Rusijai ir Kinijai itin aktualu grąžinti Pchenjaną prie šešiašalių derybų dėl branduolinio nusiginklavimo. Savo ruožtu Iranas yra suinteresuotas ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja plėtojant savo branduolinę programą ir kt. Tinkamai manipuliuodamas šiais bei kitais koziriais, Pchenjanas iš savo sąjungininkų gali tikėtis daugiau politinių ir ekonominių dividendų.
Išvados
Taigi būtina pabrėžti, kad jau kelintą mėnesį Korėjos pusiasalyje žvangantys ginklai vargu ar gali būti laikomi perspėjimu, kad Pchenjanas greitu metu ketina pradėti karą.
Šiaurės Korėjos valdžia tikrai nėra tokia beatodairiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nepaisant skambių pareiškimų, Pchenjanas atidžiai renkasi karinio ir politinio poveikio Pietų Korėjai bei jos sąjungininkėms priemones, padedančias Šiaurės Korėjai siekti savo strateginių tikslų. Todėl tikėtina, kad Šiaurės Korėja padėtį Korėjos pusiasalyje ir toliau mėgins išlaikyti įtemptą. Tačiau ši valstybė turėtų vengti pereiti prie karo veiksmų, galinčių turėti pražūtingų padarinių pačiai „valdomos“ įtampos virtuozei.
