Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Artimiausioje perspektyvoje – antroji B. Obamos inauguracija sausio gale. Europoje nusimato nemažai pokyčių: vasarį į valdžią Italijoje bandys grįžti S. Berlusconi, vasarą Europos Sąjungos gretas papildys Kroatija, rudenį Vokietija rinks Bundestagą ir naują kanclerį, kuriuo, neabejojama, vėl taps Angela Merkel.
Niūrios prognozės Ispanijai – ekspertų manymu, šalyje krizė tik gilės. Šiais metais pasaulyje laukiama ir karinio konflikto Sirijoje kulminacijos, galbūt karo su Iranu ar net britų ir argentiniečių kovos dėl Folklando salų.
Tarnauti Amerikai antrąkart prisieks B. Obama
Pirmiausia – kiek daugiau nei po dviejų savaičių įvyksiantis ir daugybę žiūrovų pritrauksiantis renginys Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Jis turi ilgą istoriją ir netgi savo temą. Be to, paprastai rengiamas kas ketverius metus ir tą pačią dieną. Šįkart renginio tema – „Tikėjimas Amerikos ateitimi“. Kalbama apie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento inauguraciją. Barackas Obama antrai kadencijai bus inauguruotas sausio 21 dieną Vašingtone.
Mieste įvairiausi oficialūs ir neoficialūs renginiai vyks visą savaitę. Paprastai viešbučiai čia būna užimti, o bilietų nelieka greitai. Iškilminga prezidento inauguracijos ceremonija, simbolizuojanti šalies atsinaujinimą ir valdžios tęstinumą, vyksta vakarinėje Kapitolijaus pusėje. Per ceremoniją prezidentas prisiekia garbingai eiti savo pareigas, visomis jėgomis gerbti, saugoti ir ginti Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją bei paprašo Dievo pagalbos.
Kai B. Obama buvo inauguruotas pirmą kartą, renginį stebėjo rekordinis skaičius žmonių – vien Vašingtone susirinko kone 2 mln. Tiesa, manoma, kad šiemet žiūrovų jau bus mažiau.
Šiemet oficialiai pareigas eiti pradės ir naujasis Kinijos prezidentas, kurį pernai išrinko Komunistų partija. Kinijos Parlamentas kovo mėnesį surengs kasmetinę sesiją, kur formaliai paskirs Si Dzinpingą. Apie jį, jo savybes, pažiūras ir planus, kaip įprasta Kinijai, nėra daug žinoma. Nors pokyčių tikimasi, juos prognozuoti sunku. Tačiau aišku, kad naujajam vadovui reikės spręsti lėtėjančio ekonomikos augimo, ginčo su Japonija dėl salų ir valdžios biurokratijos bei korupcijos klausimus.
Angela Merkel veikiausiai liks kanclerės poste
Rugsėjo mėnesį žvilgsniai kryps į Vokietiją, kur vyks Bundestago rinkimai. Didžiausiai Europos ekonomikai vadovaujanti Angela Merkel yra kone visos Europos vedlys. Abejonių, ar ji ir po šių metų rinkimų liks poste, nėra daug. A. Merkel vis dar populiariausia šalies politikė, o jos partija – krikščionys demokratai – per apklausas surenka daugiau nei 40 proc. rinkėjų balsų, ir tokia situacija nesikeičia jau keletą metų.
LRT radijo bendradarbė Vokietijoje Vida Kaluza sako, kad pagarbą A. Merkel rodo net didžiausias jos konkurentas, socialdemokratų kandidatas Peeras Steinbruckas, kuris taip pat norėtų tapti naujuoju kancleriu. „P. Steinbruckas pasakė, kad A. Merkel Vokietijoje tokia populiari, nes sukūrusi labai gerą įvaizdį, be to, ji moteris. Žinoma, didžiausi jos koziriai yra Europos politika ir sugebėjimas išlaikyti stabilią Vokietijos ekonomiką nepaisant įvairių finansinių krizių“, – sako V. Kaluza. Jos teigimu, daugiausiai kritikos A. Merkel sulaukia dėl to, kad per daug Vokietijos pinigų skiria gelbėti kitoms Europos šalims. Ir nors vokiečiai pritaria, kad Europos Sąjungos šalys turi padėti vienos kitoms, sumos, kurios dabar skiriamos Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai, vokiečių nuomone, šiek tiek per didelės.
Didelės grėsmės iš kitų galimų kandidatų į kanclerio postą A. Merkel nejaučia. Turbūt didžiausio konkurento, socialdemokrato P. Steinbrucko įvaizdis šiuo metu ne pats geriausias dėl pasisakymų už kanclerio atlyginimo didinimą bei didelių gaunamų pajamų iš šalies. Didžiausia A. Merkel problema, laukiant rinkimų, yra koalicijos partneriai. Dabartiniai – Laisvųjų demokratų partija – šiuo metu per apklausas nesurenka 5 proc., kurių reikia norint patekti į Parlamentą, tad krikščionims demokratams reikės ieškoti naujų sąjungininkų.
Italijoj – rinkimai, Ispanijoj – slogios nuotaikos
Tačiau pirmiau, vasarį, rinkimai įvyks Italijoje. Daugiau dėmesio jie sulauks ir dėl ryškiojo buvusio premjero Silvio Berlusconi. Tiesa, jo pergalė nelabai tikėtina. S. Berlusconi partija „Laisvės tauta“, kurią kamuoja korupcijos skandalai, per apklausas atsilieka nuo centro kairiųjų Demokratų partijos. Manoma, kad būtent ji, vadovaujama Piero Luigi Bersani, laimės rinkimus.
Tuo metu gelbėti Italijos ekonomikos paskirtas technokratų vyriausybės vadovas Mario Monti rinkimuose ves centro politinių jėgų, verslininkų ir Vatikano šalininkų koaliciją. Apklausos rodo, kad M. Monti galimybės laimėti taip pat nėra didelės. Rinkimai svarbūs, nes Italija turi ekonominių problemų. Kaip sako M. Monti, šaliai būtina toliau griežtai laikytis reformų ir negrįžti prie išlaidavimo politikos.
Kalbėdami apie euro zonos krizę, kai kurie apžvalgininkai teigia, kad centrinė arena iš Graikijos persikels į Ispaniją, kur krizė gilės. Šalies vyriausybė pripažįsta, kad naujais metais jai reikės pasiskolinti per 200 mlrd. eurų. Nedarbo lygis, kuris pernai siekė net 25 proc., ne mažės, o, veikiausiai kiek padidės. Kalbama, kad šiais metais Ispanija vis dėlto gali paprašyti finansinės pagalbos iš Europos jau ne tik savo bankams. Premjeras Mariano Rajoy yra pasakęs, kad Ispanijai tokios pagalbos nereikia, nors kartu teigia, kad tokia galimybė yra.
LRT radijo bendradarbė Ispanijoje Gintarė Eidimtaitė sako, kad ispanai bent šiuo metu yra apatiškesni, nors tarpusavy vis dar nemažai kalba apie slegiančius finansinius sunkumus. „Ir 2011, ir 2012 metais Ispanijoje buvo labai daug protestų, visuotinių streikų ir dabar žmones apėmė pesimistinė nuotaika. Nors atrodo, kad situacija turėtų anksčiau ar vėliau pagerėti, niekas nesitiki, kad taip nutiks anksčiau“, – teigia G. Eidimtaitė. Ji pasakoja, kad žmonės jaučiasi esą beviltiškoje padėtyje, visuomenė tapusi apatiška. Esą ir baruose, ir prie kalėdinių stalų kalbama apie tą patį: ekonominę situaciją, nedarbą, iškeldinimą.
Taip pat svarbu paminėti Kataloniją ir jos siekį atsiskirti. Neseniai suformuota regioninė valdžia yra pažadėjusi, kad sieks referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės. Tiesa, numatoma, kad jis įvyks ne šiais, o dar kitais metais. „Planuojama, kad 2013 metais bus vykdoma parengiamoji fazė. Po mėnesio ar dviejų ketinama paskelbti Katalonų tautos suvereniteto deklaraciją ir sukurti specialią komisiją, tada bus pradėtas dialogas su Ispanijos vyriausybe ir stengiamasi referendumui ruoštis legaliai“, – teigia G. Eidimtaitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net jeigu Ispanijos vyriausybė su referendumo organizavimu nesutiks, 2014 metais jis vis tiek įvyks.
ES gretas papildys Kroatija
Tuo metu daugiau ar mažiau krizės kamuojamų Europos Sąjungos šalių gretose atsiras nauja narė – Kroatija. 28-ąja Bendrijos nare Kroatija oficialiai taps liepos mėnesį. Už stojimą pernai sausį balsavo du trečdaliai Kroatijos rinkėjų.
Kroatija bus antra, po Slovėnijos, buvusios Jugoslavijos respublika, įstojusi į Europos Sąjungą. Būtent Slovėnija kone labiausiai priešinosi kaimynės prisijungimui, nes ilgus metus su Kroatija sprendė ginčą dėl sienos.
Bus ryžtasi intervencijai į Siriją?
Kalbant apie pasaulio grėsmes ir konfliktus, 2013-aisiais tikimasi tam tikros kulminacijos Sirijoje. Nuo 2011-ųjų kovo besitęsiantis konfliktas jau pareikalavo per 60 tūkst. gyvybių. Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad šiemet galų gale bus ryžtasi intervencijai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius sako, kad intervencijos galimybė yra, tačiau reikėtų kalbėti ne apie Vakarų, o tarptautinės bendrijos arba atskirų jos narių įsikišimą. „Įsivaizduoti, kad JAV su partneriais ryžtųsi nusiųsti kariuomenę, sunku. Kita vertus, aktyviai įsikišti į konfliktą ir nusiųsti savo karinius dalinius galėtų Malaizija, Pakistanas, galbūt Nigerija ir, neabejotinai, kai kurios arabų valstybės“, – mano E. Račius. Anot jo, tokia galimybė tikrai turėtų būti numatoma ir neabejotinai svarstoma Jungtinių Tautų ir regioninėse organizacijose. Profesoriaus nuomone, 2013-aisiais Sirijos režimas gali žlugti, tačiau, kaip parodė Libijos pavyzdys, naujos, gebančios valdyti, užtikrinti stabilumą šalyje valdžios greitai tikėtis neverta.
Politologas E. Račius taip pat sako, kad Sirijos konflikto tolesnę eigą vis dėlto reikia vertinti atsargiai, nes išlieka reali pilietinio karo ar regioninio konflikto, į kurį įsitrauktų kaimyninės šalys ir įvairios jų grupuotės, galimybė.
Ar bus puolamas Iranas?
Kitas reikšmingas klausimas, kurį, žvelgdama į 2013-uosius, kelia pasaulio žiniasklaida, yra, ar JAV gali nutarti pulti Iraną? Kaip bus reaguojama į toliau plėtojamą šios šalies branduolinę programą ir iš to visam pasauliui kylantį nesaugumą? Apžvalgininkai labiau linkę manyti, kad Amerika vis dėlto nesiryš, nors diskusijų dėl to, ypač su Izraeliu, kuris spaudžia JAV imtis veiksmų, bus daug.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas sako, kad Irano puolimas yra paskutinė galimybė iš visų įmanomų, nes atsakas gali būti neprognozuojamas. „Iranas ne kartą aiškiai demonstravo, kad gali išnaudoti visas galimybes, įskaitant ir nekonvencines, t. y. masinio naikinimo ginklus. Todėl amerikiečiams dabar didelio konflikto šiame regione nereikia ir jie darys viską, kad jo išvengtų“, – teigia T. Janeliūnas.
T. Janeliūno nuomone, spaudimas Iranui, ko gero, bus toliau vykdomas tomis pačiomis priemonėmis kaip iki šiol. „Iš esmės bus bandoma spausti diplomatinėmis, ekonominėmis priemonėmis: bus mažinamos Irano galimybės išeiti į tarptautines finansų rinkas, spaudžiama bankų sektoriuje trukdant užsidirbti Irano bankams ir kitoms įmonėms. Be abejo, bus imtasi nematomų priemonių, t. y. specialių operacijų, kibernetinių atakų, nukreiptų prieš pačią branduolinę programą. Bus daroma viskas, kad būtų įmanoma pristabdyti arba sumenkinti Irano branduolinės programos efektyvumą.
Tiesa, pačiame Irane šiemet laukiama tam tikrų pokyčių, nors galbūt tik formalių. Liepą šalyje vyks prezidento rinkimai ir dabartinis vadovas Mahmudas Ahmadinedžadas po dviejų iš eilės kadencijų negalės būti perrenkamas. Nors aukščiausią valdžią Irane turi religinis lyderis ajatola Ali Chamenėjus, ar naujas prezidentas gali ką nors pakeisti? Politologas T. Janeliūnas sako, kad Ahmadinedžado vietoje galėtų atsidurti ir radikalesnis vadovas, o tikėtis liberalaus provakarietiško prezidento Irane nereikėtų.
Minės J. F. Kennedy 50-ąsias mirties metines
Kovo mėnesį Folklando salų gyventojai balsuos referendume dėl politinio statuso. Argentina vėl yra pareiškusi pretenzijas į salyną, todėl jo vyriausybė siekia referendumu įrodyti, kad Folklandas nori likti britų užjūrio teritorija.
Rugsėjį Buenos Airėse Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbs, kur 2020 metais vyks vasaros olimpinės žaidynės. Jas surengti pretenduoja Stambulas, Tokijas ir Madridas. Iš paminėtų miestų žaidynės anksčiau yra vykusios tik Tokijuje.
Lapkričio mėnesį pasaulis minės 50-ąsias JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymo metines. Dalase, kur viskas įvyko, skambės bažnyčių varpai, valandą, kai buvo šauta, prezidentas bus pagerbtas tylos minute, taip pat bus skaitomos ištraukos iš prezidento kalbų. Renginiuose daugiausia dėmesio ketinama skirti šio politiko gyvenimui ir nuopelnams.
