Šis skrydis yra viena iš parengiamųjų operacijų, Pekinui ruošiantis po šešerių metų pradėti naudoti visavertę orbitinę stotį.
Misijos „Shenzhou 11“ raketa „Long March-2F“ pakilo 7 val. 30 min. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku iš Džiučiuano palydovų leidimo centro Gobio dykumos pakraštyje Kinijos šiaurėje.
Erdvėlaivis po dviejų dienų susijungs su bandomąja kosmine stotimi „Tiangong 2“, kur atliks medicinos eksperimentų ir išbandys įvairias su kosminiais skrydžiais susijusias technologijas. Taip pat bus tikrinamos sistemos ir procedūros, ruošiantis 2018-aisiais iškelti į orbitą pagrindinį šios stoties modulį.
Kinijos kosminės programos vadovas generolas Zhang Youxia 7 val. 46 min. (2 val. 46 min.) paskelbė, kad raketa sėkmingai pakilo į orbitą. Vėliau gynybos ministras Fan Changlongas perskaitė prezidento Xi Jinpingo sveikinimą ir raginimą Kinijos astronautams tyrinėti kosmosą „giliau ir plačiau“.
Premjeras Li Keqiangas ir propagandos vadovas Liu Yunshanas aplankė skrydžių valdymo centrą Pekine ir pasveikino jo darbuotojus.
Kinija jau šeštą kartą pasiuntė į kosmosą astronautų, o ši misija bus iki šiol ilgiausia.
Kai bus prijungti du eksperimentiniai moduliai, baigta statyti stotis 2022 metais pradės visavertę veiklą ir bus naudojama mažiausiai dešimtmetį.
Ankstesnė eksperimentinė orbitinė stotis, paleista 2011 metais, buvo baigta naudoti šių metų kovą. Prie tos stoties buvo triskart prisijungę erdvėlaiviai, o jos misija buvo pratęsta dvejiems metams. Pekinas nurodo, kad „Tiangong“ („Dangiškųjų rūmų“) stotys taps starto aikštelėmis misijai į Marsą, planuojamai surengti iki šio dešimtmečio pabaigos.
