00:03 | „Reuters“: 2023 m. pabaigoje JAV sulaukė Putino pasiūlymo įšaldyti karą Ukrainoje
Rusijos vadovybė 2023 m. pabaigoje pasiūlė Jungtinėms Valstijoms įšaldyti karą Ukrainoje, tačiau Vašingtonas atsisakė apie tai diskutuoti be Ukrainos.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi trimis Rusijos šaltiniais.
Pasak jų, V. Putinas per tarpininkus, įskaitant arabų partnerius Artimuosiuose Rytuose, 2023 m. Vašingtonui „siuntė signalus“, kad nori įšaldyti karą dabartinėmis linijomis, neatsisakant užgrobtų teritorijų,
Aukšto rango Rusijos šaltinis žurnalistams nurodė, kad tarpininkai 2023 m. pabaigoje susitiko Turkijoje, tačiau derybos baigėsi niekuo.
Antrasis šaltinis teigė, kad amerikiečiai atsisakė diskutuoti apie paliaubas be Ukrainos. Trečias šaltinis sakė, kad JAV nenorėjo daryti spaudimo Ukrainai.
Anot „Reuters“ , JAV paneigė, kad buvo užmegzti oficialūs kontaktai, ir patvirtino, kad Vašingtonas nedalyvaus derybose be Ukrainos.
Rusai tuo pat metu teigia, kad „gavę signalą“ aukšto rango JAV pareigūnai, įskaitant Baltųjų rūmų patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jake'ą Sullivaną, CŽV direktorių Williamą Burnsą ir valstybės sekretorių Antony Blinkeną, surengė susitikimą.
23:02 | Iš Borrellio – rimtas įspėjimas
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis mano, kad Kremlius gali pradėti dar vieną didelį puolimą Ukrainoje netrukus po kovo mėnesį įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų.
„Dar vienas didelis Rusijos puolimas gali prasidėti per kelis mėnesius nuo kovo mėnesį įvyksiančių Rusijos „rinkimų“. Tačiau matau, kad Ukrainos žmonės ir toliau pasiryžę tęsti kovą, matau jų išradingumą ir atsparumą“, – kalba jis.
J. Borrellis tęsia, kad, skirtingai nei Rusijos kariai, Ukrainos kovotojai žino, už ką kovoja, ir jiems netrūksta motyvacijos. Vis tik, anot Europos diplomatijos vadovo, ukrainiečiai nesugebės pasipriešinti Rusijai be Vakarų pagalbos, ir paragino skubiai padidinti paramą.
„Tai, ką ES ir jos valstybės narės padarys artimiausiais mėnesiais, kad suteiktų Ukrainai priemonių atremti Rusijos puolimą, bus labai svarbu tiek Ukrainos, tiek ir visos ES saugumui“, – pažymėjo jis.
J. Borrellis paragino ES valstybes nares kartu su savo gynybos bendrovėmis peržiūrėti sutartis ir teikti pirmenybę ginklų ir šaudmenų tiekimui Ukrainai.
22:30 | Ukrainos premjeras: visoje fronto linijoje įrengta šimtai kilometrų naujų įtvirtinimų
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ir Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas atliko patikrinimą, kaip sekasi statyti įtvirtinimus ir inžinerines užtvaras Donecko regione Ukrainos rytuose.
D. Šmyhalis apie tai pranešė antradienį įvykusiame ministrų kabineto posėdyje.
„Nuo praėjusių metų vyksta intensyvūs darbai. Ligi šiol visoje fronto linijoje įrengta šimtai kilometrų naujų įtvirtinimų. O statybų tempai nuolat didėja“, – pasakė jis.
D. Šmyhalis pridūrė, kad šiame kontekste atskirą valstybės darbo dalį sudaro pastangos parūpinti inžinerinės įrangos iš partnerių.
„Tai žemkasės ir mašinos šalinti kliūtis, šalinti minas ir sprogmenis, remonto ir evakuacijos transporto priemonės, sunkvežimiai, pritaikyti dirbti fronte, traktoriai ir daugybė kitokios Ukrainai reikalingos inžinerinės įrangos. Mes stengiamės pasirūpinti, kad tokių papildomų priemonių mums nepritrūktų“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, 2024 m. pradžioje įtvirtinimams įrengti vyriausybė iš valstybės biudžeto rezervinio fondo skyrė 20 mlrd. grivinų, dar 10,7 mlrd. grivinų pritraukta iš kitų finansavimo šaltinių.
„Beveik 3 mlrd. grivinų iš visos rezervinio fondo sumos buvo perduota Gynybos ministerijai ir Valstybinei specialiajai transporto tarnybai. Daugiau nei 16 mlrd. grivinų buvo paskirstyta regionų administracijoms“, – paaiškino jis.
D. Šmyhalis pridūrė, kad tvirtų gynybinių linijų statybos yra „antras pagal svarbą mūsų gynybos politikos uždavinys“.
Jis atkreipė dėmesį, kad gynybinės linijos statomos valstybės biudžeto rezervinio fondo, vietos biudžetų, karinio pajamų mokesčio ir labdaros fondų lėšomis, laikomomis specialioje Nacionalinio Ukrainos banko sąskaitoje.
Jis nurodė, kad 3,9 mlrd. grivinų buvo skirta statyti įtvirtinimus Charkivo regione, 1,3 mlrd. grivinų – Zaporižios regione, 1,2 mlrd. grivinų – Donecko regione ir daugiau nei 1,2 mlrd. grivinų – Chersono regione.
Siekdamas padidinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, ministrų kabinetas sausio 12 d. skyrė papildomą 2,5 mlrd. grivinų sumą inžinerinėms konstrukcijoms ir įtvirtinimams statyti.
21:10 | Ukrainos kariuomenės vadas: karas baigsis tik vienu scenarijumi – kitos išeitis nėra
Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis, kai Ukraina pasieks savo sienas ir kad kitokių variantų nėra.
„Žinote, kai tai net nėra karas – karas mūsų šalyje prasidėjo 2014 m., dabar kalbame apie atvirą agresiją“, – kalbėjo O. Syrskis, kai jo paklausė, ar karui prasidėjus jis manė, kad karas truks taip ilgai.
„Kai prasidėjo ši agresija, mane apėmė jausmas, tarytum krentu į kažkokią prarają, kurioje laikas neegzistuoja. Aišku, mums tai yra didelė problema. Tada buvo visiškai neaišku, kada visa tai baigsis. Tačiau man buvo aišku, kad tai tęsis ilgai ir lengva nebus.“
Paklaustas, kodėl taip tikisi, jis atsakė: „Tai paremta tuo, kad jį turime baigti, pasiekdami savo sienas. Tai pirmas dalykas. Nes kitokių variantų nėra. Mes tiesiog neturime kitokios išeities. O tai reiškia, kad kiekvienas, visa visuomenė turi susitelkti vardan bendro tikslo – pergalės“.
Jis pridūrė, kad šiuo atveju „kiekvienas turi sunkiai dirbti... mes turime didinti gamybos apimtis čia, Ukrainoje“.
„Šis procesas jau pradėtas. Gamybos apimtis būtina didinti visų pirma todėl, kad mes privalome pasikliauti savo pačių jėgomis. Ne tik partneriais, atsižvelgiant į viską, bet ir mūsų pačių jėgomis. Ir, savaime suprantama, būtina tobulinti taktiką. Mums pagrindinis tikslas ir didžiausia vertybė yra mūsų kovos užduotis betarpiškai vykdančių karių, karininkų gyvybė ir kovos dalinių išlikimas.
Mes negalime sau leisti naudoti rusų vadų metodų, kuomet taikoma „mėsos puolimo“ praktika. Jau geriau leisiu (mūsų kariams) užleisti kokias nors pozicijas nei žūti visam būriui. O jiems (rusams) kario gyvybė praktiškai nieko neverta. Ir mes tai matome... Apskritai, nuostoliai visiems, bet kuriai šaliai, bet kuriai visuomenei yra labai jautri tema“, – kalbėjo O. Syrskis.
2024 m. vasario 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį naujuoju vyriausiuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.
20:56 | Ukrainos kariuomenės vadas: priešas puola beveik visoje fronto linijoje
Ukrainiečių pajėgos fronte iš puolimo perėjo į gynybą, interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF pasakė vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
„Šiuo metu padėtį galima vertinti kaip sudėtingą. Priešas puola beveik visoje fronto linijoje ir mes iš puolimo operacijų perėjome prie gynybos veiksmų.
Mūsų gynybos tikslas yra išsekinti priešo pajėgas, pridaryti jam kuo daugiau nuostolių, tuo tikslu naudojant įtvirtinimus, mūsų technologinius pranašumus – bepiločius orlaivius, elektroninės karybos priemones, taip pat išlaikyti paruoštas gynybines linijas“, – kalbėjo O. Syrskis.
2024 m. vasario 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį naujuoju vyriausiuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.
20:15 | Bidenas ragina JAV Atstovų Rūmus pritarti paramai Ukrainai
JAV Senatui pritarus dar vienam pagalbos Ukrainai paketui, prezidentas Joe Bidenas paragino Atstovų Rūmus taip pat priimti atitinkamą įstatymo projektą. „Raginu Atstovų Rūmus skubiai imtis šio klausimo sprendimo, – sakė J. Bidenas antradienį. – Jei nepasipriešinsime tironams, kurie mėgina užkariauti ar pasidalyti savo kaimynų teritoriją, padariniai Amerikos nacionaliniam saugumui bus reikšmingi“.
Spėjama, kad opozicijoje esančių respublikonų vyraujami Atstovų Rūmai nepritars įstatymo projektui.
Senatas antradienį priėmė įstatymo projektą, kuris numato 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Remiantis projektu, milijardinė pagalba numatyta ir Izraeliui bei Taivanui. Iš viso įstatymo projekto apimtis yra 95 mlrd. dolerių.
19:17 | ES sulaukė raginimo priimti svarbų sprendimą dėl Rusijos iki JAV rinkimų
Estija ragina Europos Sąjungą (ES) iki metų pabaigos konfiskuoti daugiau kaip 150 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto. Estijos užsienio reikalų ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas, kurį cituoja „Bloomberg“, pareiškė, kad būtų geriau tai padaryti iki JAV prezidento rinkimų.
Pažymėtina, kad ES lyderiai nerimastingai sureagavo į Donaldo Trumpo priešrinkiminius pareiškimus dėl JAV pasitraukimo iš NATO.
„Labai svarbu, kad turtas būtų areštuotas iki metų pabaigos arba, jei įmanoma, iki JAV rinkimų. Jei lauksime per ilgai, gali būti per vėlu“, – sakė J. Vseviovas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios ES ir Didžiojo septyneto šalys įšaldė daugiau kaip 250 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto.
Estija jau rengia savo teisės aktus, pagal kuriuos šalies valdžios institucijos galiausiai galės konfiskuoti šalyje įšaldytą Rusijos turtą.
18:19 | NATO dilema: ar Ukraina šią vasarą sulauks kvietimo į Aljansą?
Antradienį JAV nuolatinė atstovė NATO Julianne Smith pareiškė, nesitikinti, kad per liepos 9-11 dienomis Vašingtone vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą Aljansas pakvies Ukrainą tapti NATO nare, praneša „Reuters“.
„Kalbant apie šią vasarą vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, nesitikiu, kad Aljansas pateiks kvietimą [Ukrainai]“, – kalbėjo J. Smith.
Jai antrina ir Vakarų ekspertai, pareikšdami, kad vilčių, jog šalis šiemet bus pakviesta į NATO, lieka nedaug.
Kovodama su Rusijos invazija Ukraina aiškiai pareiškė, kad siekia tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare.
Kyjivas ir kai kurie jo sąjungininkai NATO siekia, kad Ukraina būtų pakviesta tapti Aljanso nare, nors ir pripažįsta, kad Ukraina negali įstoti į NATO, kol tebevyksta karas.
Pernai Lietuvoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai pareiškė, kad Ukrainos ateitis yra Aljanse, tačiau nepateikė kvietimo ar nenustatė narystės terminų.
Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį surengs derybas, kurių tikslas – sutelkti paramą Ukrainai, kilus abejonių dėl JAV pagalbos ateities.
17:15 | Analitikai: senos įrangos atsargos leidžia Rusijai tęsti karą dar 3 metus
Nors Rusija per plataus masto invaziją į Ukrainą neteko daugiau kaip 3 000 tankų, šalies sandėliuose tebėra nemažos šarvuotų transporto priemonių atsargos, kurias galės naudoti ateinančius kelerius metus.
Pasak „Ukrinform“, ši informacija pateikta Jungtinės Karalystės Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) metinėje ataskaitoje „Military Balance“ („Karinis balansas“), kurią citavo „Reuters“.
Ukraina nuo 2022 metų vasario taip pat patyrė didelių įrangos nuostolių, tačiau Vakarų karinis tiekimas leido jai išlaikyti atsargas ir kartu pagerinti kokybę.
„Maskva galėjo iškeisti kokybę į kiekybę, iš sandėlių ištraukdama tūkstančius senų tankų, kartais iki 90 per mėnesį“, – teigiama ataskaitoje.
Analitikų teigimu, Rusijos turimi rezervai suteikia pagrindo manyti, kad Maskva „potencialiai gali ištverti dar maždaug trejus metus didelių nuostolių ir papildyti tankų atsargas, net jei jie yra žemesnio techninio lygio, neatsižvelgiant į galimybę gaminti naują įrangą“.
Pažymima, kad Rusija turi 1 750 aktyviai naudojamų pagrindinių kovinių tankų – nuo pasenusių T-55 iki modernių T-80 ir T-90. Dar 4 000 tankų yra saugyklose.
Analitikai pridūrė, kad Rusijos pareigūnai paskelbė apie planus atnaujinti tankų T-80 gamybą.
Ataskaitoje taip pat minima, kad pasaulinės išlaidos gynybai padidės 9 proc., palyginti su 2022 metais, ir augs toliau.
„Ukrinform“ pranešė, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog kare prieš Ukrainą Rusija neteko reikšmingos dalies savo įprastinių ginkluotųjų pajėgų, įskaitant šimtus lėktuvų, tūkstančius tankų ir daugiau kaip 300 000 karių.
16:04 | Pareigūnai: per Rusijos apšaudymus Ukrainoje žuvo penki žmonės
Artėjant antrosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, nuo rusų artilerijos ugnies šioje šalyje antradienį žuvo penki žmonės, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Pareigūnai teigė, kad civiliai žuvo šalies šiaurės rytuose, pietuose ir centrinėje dalyje.
Tuo metu Maskvos primesta okupacinė valdžia Rytų Ukrainoje pranešė, kad antradienį per ukrainiečių vykdytą apšaudymą žuvo trys žmonės.
Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo sritis gubernatorius Olehas Synjehubovas pranešė, kad šiame regione, kuris ribojasi su Rusija ir kuriame pastaraisiais mėnesiais padaugėjo išpuolių, žuvo trys žmonės.
O. Synjehubovas sakė, kad žuvo 61-erių moteris, kai Rusijos pajėgos apšaudė Vovčanską, esantį už septynių kilometrų nuo Rusijos sienos.
„Apšaudymo metu žmonės buvo vietos turguje“, – nurodė O. Synjehubovas.
Pareigūnas teigė, kad anksčiau rytą, kai Rusija apšaudė žemės ūkio įmonę Kurylivkos kaime netoli Kupjansko, žuvo du civiliai vyrai.
Maskvos pajėgos jau kelis mėnesius puola Kupjanską, kurį 2022 metais pirmosiomis invazijos dienomis užėmė Rusija, bet vėliau tais pačiais metais atkovojo Ukraina.
Pietinės Chersono srities vadovas pranešė, kad Rusijos pajėgoms apšaudant Lvivės kaimą Ukrainos kontroliuojamame Dnipro upės krante žuvo pagyvenusi moteris.
„83 metų moteris savo namo kieme patyrė mirtinų sužalojimų“, – socialiniame tinkle pranešė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Centrinės Dnipropetrovsko srities valdžia pranešė, kad Nikopolyje, taip pat prie Dnipro upės, žuvo 64-erių vyras.
Rusijos okupacinė valdžia Rytų Ukrainoje pranešė, kad per ukrainiečių apšaudymą nedideliame Kreminos miestelyje, Maskvos kontroliuojamoje Luhansko srityje, žuvo trys žmonės.
„Ukrainos kariuomenei apšaudant Kreminą žuvo trys civiliai gyventojai“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Maskvos primesta Luhansko vyriausybė.
Nors fronto linijos Ukrainoje beveik nekinta daug mėnesių, nuolat pranešama apie mūšius ir oro atakas.
14:48 | Lenkija siekia tapti branduoline šalimi: „Tokios valstybės nėra užpuolamos“
Kaip interviu radijui RMF24 pareiškė į atsargą išėjęs lenkų generolas Jaroslavas Kraszewskis, Lenkijos kaip branduolinės valstybės scenarijus gali būti įgyvendintas pagal Branduolinio dalijimosi programą, pagal kurią numatyta JAV branduolinę ginkluotę dislokuoti NATO šalių teritorijoje.
J. Kraszewskis pažymėjo, kad Varšuva laiko tai prioritetine užduotimi artimiausiais metais, ypač atsižvelgiant į Rusijos karinės galios stiprėjimą ir karo veiksmus Ukrainoje.
„Manau, kad šis scenarijus yra gana realus. Tie, kurie turi branduolinių pajėgumų, turi labai aukštą saugumo lygį. Paprastai tokios valstybės nėra užpuolamos, o galimybė, kad bus imtasi kokių nors veiksmų, kuriais siekiama sukelti vietinę krizę, net nesvarstoma. Todėl manau, kad tokio arsenalo turėjimas yra artimiausių kelerių metų iššūkis“, – sakė generolas J. Kraszewskis.
Primename, kad Lenkija dar pernai birželį pareiškė sieksianti, kad jos teritorijoje būtų dislokuoti JAV branduoliniai ginklai.
14:22 | „Rusija ruošiasi kariauti su NATO“: ekspertas įvardijo 3 tokio karo scenarijus
Rusija gali užpulti NATO šalis, jei turės išteklių ne tik karui su Ukraina, bet ir naujam kariniam konfliktui. Karinis ekspertas Oleksandras Musijenka numato tris scenarijus, kaip galėtų vystytis Rusijos puolimas prieš NATO.
13:36 | JAV Senatas pritarė 60 mlrd. dolerių paramai Ukrainai
JAV Senatas balsavo už paketą, kuriame numatyta 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai; dokumentą palaikė 66 senatoriai iš reikiamų 60.
Už įstatymo projektą, kuriame sujungtos lėšos pagalbai Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir humanitarinei pagalbai, balsavo 66 senatoriai iš reikiamų 60, prieš – 27.
13:21 | Žiniasklaida: Maskvoje dega naikintuvų „MiG“ gamykla
Maskvoje dega „MiG“ gamykla Leningrado prospekte, skelbiama „Baza“. Pirminiais duomenimis, gaisras prasidėjo rekonstrukciniame ceche, priestate prie pagrindinio gamyklos korpuso.
12:57 | Zacharova pratrūko dėl ES sprendimo, pažadėjo nuožmų atsaką Vakarams
Oficiali Rusijos URM atstovė M. Zacharova paskelbė, kad atsakas į įšaldyto Rusijos turto nusavinimą bus nuožmus, o į Vakarų šalis bus žiūrima, kaip į vagis.
„Tai juk vagystė. Tai savinimasis sau to, kas tau nepriklauso. Iš tiesų, mes matome įvairius būdus, gal ne išlošti vėl, bet bent jau pasižaisti šioje istorijoje. Jie juk suprato, kad mūsų atsakas, kaip ir į visus ankstesnius bandymus, bus itin rūstus“, – „Sputnik“ cituojama ministerijos atstovė, kurios šalis savinasi Ukrainos teritoriją ir atvirai savinasi sau šios šalies turtus.
„Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalis vertina tai kaip vagystę, tai ir santykis bus kaip su vagimis. Ne kaip su politiniais manipuliatoriais, ne kaip su užsižaidusiais technologais, o su vagimis. O kaip sakoma, kad reikia su vagimis elgtis? Vagys turi sėdėti kalėjime, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – aiškino ji.
Pirmadienį Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą, kuriuo žengiamas pirmas žingsnis į priekį kuriant mechanizmą, pagal kurį perteklinis pelnas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, būtų panaudotas Ukrainos naudai. Apie tai pranešta ES Tarybos interneto svetainėje.
12:23 | N. Humeniuk: Rusija jūroje ir įlankose laiko iki 60 raketų „Kalibr“ atakoms prieš Ukrainą
Rusijos kariuomenė jūroje ir įlankose, laivų bazavimosi vietose, laiko iki 60 raketų „Kalibr“ atakoms prieš Ukrainą. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša UNIAN.
„Situacija jūroje tebėra gana stabili. Juodojoje jūroje toliau manevruoja 5–7 laivų grupuotė. Jų skaičius keičiasi, nes per parą raketnešiai ir išvedami (į jūrą), ir grąžinami atgal. Vakar užfiksavome tris į kovinį budėjimą išvestus raketnešius: dvi fregatas ir mažąjį raketinį laivą, o dabar matome, kad liko tik mažasis raketinis laivas – ir tai 8 „Kalibr“ tipo raketos, paruoštos naudoti“, – sakė N. Humeniuk.
Ji patikslino, kad raketnešiuose, esančiuose bazavimosi punktuose, yra parengtų „Kalibrų“, kurie gali būti paleisti net ir iš įlankų.
Pasak pareigūnės, bendras rusų raketų, kurios šiuo metu yra jūroje ir bazėse, skaičius siekia iki 60. Šios raketos g
11:53 | Lietuva rodo pavyzdį: absoliuti dauguma NATO šalių neskiria nė minimalių išlaidų savo gynybai
Du trečdaliai NATO šalių vis dar nepadidino savo išlaidų gynybai iki minimalaus 2 proc. BVP lygio, nors ekspertai mano, kad net ir šis lygis yra labai nepakankamas, rašo „Sky News“.
Leidinys pažymi, kad Donaldo Trumpo pareiškimai apie agresijos skatinimą prieš sąjungininkes, kurios gynybai skiria nepakankamai lėšų, neabejotinai kenkia NATO saugumui. Tačiau tai, kad dauguma NATO šalių iš tiesų nevykdo net minimalių įsipareigojimų dėl išlaidų saugumui, kelia ne mažesnę, o veikiau dar didesnę grėsmę.
11:08 | Lietuvos kultūros ministras: „Rusija paskelbė mano paiešką? O!“
Rusijos Federacijoje paskelbta Lietuvos kultūros ministro Simono Kairio paieška. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su S. Kairiu, tai jam buvo naujiena.
Apie S. Kairio paiešką paskelbė Rusijos vidaus reikalų ministerija. Duomenų bazėje nenurodyta, dėl kokio nusikaltimo ieškomas S. Kairys.
10:16 | Rusijos Federacija paskelbė Lietuvos kultūros ministro Kairio paiešką
Rusijos Federacijoje paskelbta Lietuvos kultūros ministro Simono Kairio paieška. Apie tai paskelbė šalies vidaus reikalų ministerija.
08:59 | JAV Atstovų Rūmų pirmininkas atmetė paramos Ukrainai projektą
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pirmadienį atmetė Senato parengtą pagalbos Ukrainai įstatymo projektą.
Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketą įtrauktas finansavimas Izraelio kovai su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais ir svarbiam strateginiam sąjungininkui Taivanui, tačiau liūto dalis būtų skirta padėti provakarietiškai Ukrainai papildyti išsekusias šaudmenų, ginklų ir kitų svarbių dalykų atsargas.
Įstatymo projekte, dėl kurio Senatas gali galutinai dar balsuoti antradienį, nenumatyti JAV imigracijos politikos pakeitimai.
Ankstesnį Senato tekstą, kuriame buvo kalbama ir apie pasienį, ir apie pagalbą užsieniui, atmetė M. Johnsono partijos nariai aukštesniuosiuose rūmuose, po to, kai jis panašiai pažadėjo jį atmesti Atstovų rūmuose, nes nerimavo, kad jame nepakankamai dėmesio skiriama neteisėtam sienos kirtimui.
„Atstovų Rūmų respublikonai nuo pat diskusijų pradžios aiškiai pasakė, kad bet kokiame vadinamajame papildomame nacionalinio saugumo teisės akte turi būti pripažinta, jog nacionalinis saugumas prasideda nuo mūsų pačių sienos“, – pareiškime teigė M. Johnsonas.
Jis anksčiau teigė, kad pirmasis Senato įstatymo projektas, į kurį įtraukti vieni griežčiausių imigracijos apribojimų per pastaruosius dešimtmečius, bet kuris, anot jo, vis dar nepakankamai griežtas, bus atmestas jo rūmuose.
08:25 | Rusijoje norima pažymėti invazijos į Ukrainą dieną
Rusijos Valstybės Dūmoje siūloma vasario 24 d. šalies mokyklose organizuoti renginius, skirtus plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios metinėms, praneša UNIAN.
Valstybės Dūmos švietimo komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Jana Lantratova pasiūlė švietimo ministrui Sergejui Kravcovui įvesti mokyklose „Specialiosios karinės operacijos pradžios dieną“, per kurią vaikams bus pasakojama, kodėl RF kariauja prieš Ukrainą. Šią dieną į mokyklas taip pat norima kviesti nusikalstamo karo veteranus.
Jei veteranai negalės apsilankyti, tai rusų moksleiviams bus rodomi karui skirti vaizdo įrašai. Vaikams ketinama pasakoti propagandinę karo prieš ukrainiečius istoriją, aiškinti jo tikslus ir uždavinius, kad jie augtų „patriotizmo ir meilės Tėvynei dvasia“.
Rudenį CNN pastebėjo, kad Rusijos švietimo įstaigos vis labiau militarizuojamos: vaikai aprengiami karinėmis uniformomis, verčiami mokytis šaudyti ir kasti apkasus, į pamokas atvedami karo prieš Ukrainą veteranai.
Pavyzdžiui, Maskvos srityje moksleiviams buvo surengta „narsumo pamoka“, per kurią jie galėjo „pažaisti“ instaliacijoje Kolomnos karo ligoninėje su kruvinais manekenais.
07:57 | Trumpas pareiškė, kad būtent jis pavertė aljansą stipriu
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad jis pavertė NATO stipriu aljansu. D. Trumpas apie tai prabilo po to, kai susilaukė aštrios kritikos dėl savo ankstesnių komentarų, kuriais jis sumenkino savo įsipareigojimą NATO.
Eksprezidentas šeštadienį kalboje pasakė, kad „paragins“ Rusiją pulti NATO šalis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.
„AŠ PAVERČIAU NATO STIPRIA, tai pripažįsta net RINO ir radikalūs kairieji demokratai“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Truth Social“ tvirtino D. Trumpas, panaudodamas santrumpą, kuri reiškia „respublikonai tik pagal pavadinimą“; konservatyvių pažiūrų asmenys naudoja šią frazę kritikams partijos viduje apibūdinti.
„Kai pasakiau 20-čiai šalių, kurios nemokėjo joms sąžiningai tenkančios dalies, kad jos turi SUSIMOKĖTI, antraip jūs neturėsite JAV karinės apsaugos, pinigai atėjo. Buvo gražu tai matyti, kai prieš tai JAV tiek metų apmokėdavo sąskaitas“, – nurodė jis.
D. Trumpas jau kurį laiką skundžiasi dėl NATO ir yra apkaltinęs Vakarų sąjungininkes esant išlaikytinėmis, kurios nepriisiima pakankamai didelės karinių išlaidų dalies ir savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad gali pasikliauti JAV kaip gynybiniu skydu.
Tačiau jis ne kartą pademonstravo, kad arba nesupranta NATO veikimo principo, arba neturi noro šiuo klausimu kalbėti tiksliai.
2006 m. NATO šalys prisiėmė įsipareigojimą gynybai išleisti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau narės neturi mokėti abonentinių mokesčių ir nėra „skolingos“ aljansui pinigų už gynybą. 2 proc. yra savanorišku principu taikomas slenkstis, o NATO steigiamojoje sutartyje nenumatyta jokių nuobaudų, jei ši riba nėra peržengiama.
Šeštadienį kalbėdamas rinkimų kampanijos renginyje Pietų Karolinoje, D. Trumpas apibūdino, anot jo, pokalbį su kitu valstybės vadovu, kuris įvyko kažkuriame NATO susitikime.
„Vienos didelės šalies prezidentas atsistojo ir pasakė: „Na, pone, jei mes nesusimokėsime ir mus užpuls Rusija, ar jūs mus ginsite?“, o aš atsakiau: „Jūs nesusimokėjote, vėluojate mokėti? Ne, mes jūsų neginsime. Tiesą sakant, paraginsiu juos daryti, ką tik jie po velnių nori. Mokėti privalote. Privalote apmokėti savo sąskaitas“, – sakė D. Trumpas.
07:28 | Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į antradienį sunaikino 16 iš 23 rusų paleistų dronų
Ukrainos kariai naktį į antradienį Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse sunaikino 16 priešo paleistų „šahedų“.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale.
„Koviniu darbu Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse buvo sunaikinta 16 priešo smogiamųjų dronų“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad vasario 13-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 23 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais, kurie buvo paleisti iš Primorsko Achtarsko rajono (RF) ir Čaudos kyšulio (Krymas).
Kaip pranešė „Ukrinform“, naktį iš vasario 12-osios į 13-ąją per rusų apšaudymą nukentėjo viena iš šiluminių elektrinių.
06:51 | Apnuodyti, įkalinti ir paslaptingai žuvę: kas nutiko garsiausiems Vladimiro Putino kritikams?
Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apsinuodiję arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas.
Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.
Tad kas yra tie žmonės, kurie išdrįso pasisakyti prieš V. Putiną ar pasipriešinti Kremliui, ir kur jie yra dabar?
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Putkinas pasake ,o veltui jis nekalba ,kad rusu nenugales .
Sakykim jankiai duos pacius moderniausius ginklus ir ttt. tai gal tada ir kazkaip isvarytu rusus is Ukrianos ir tai abejoju ,bet tada ............gali buti banduolinis karas ir NIEKO nebeliks ,..kad ir kaip to nenoreciau ,bet tai FAKTAS ,ir VISI tai zino ,
Reikia derybu ir kuo skubiau ,jankynas su ,maidanu prasove ....o jei nebutu Maidano nebutu sito karo .
