
EK Ukrainos gynybai išmokėjo dar 1,71 mlrd. eurų
Europos Komisija (EK) pirmadienį Ukrainos gynybos reikmėms išmokėjo 1,71 mlrd. eurų pagal 90 mlrd. eurų paramos paskolą. Šiomis lėšomis bus finansuojami dronų, šaudmenų ir oro gynybos sistemų, įskaitant radarus bei raketas, pirkimai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Tai aštuntasis mokėjimas Ukrainai pagal šios paskolos gynybos komponentą. Išmokėtos lėšos padės įsigyti gynybos įrangos iš Ukrainos ir Europos gamintojų. Apie 40 proc. visos išmokos bus skirta sutartims su Europos Sąjungoje (ES) įsisteigusiais gamintojais finansuoti.
„Šiandien išmokėjome 1,71 mlrd. eurų, kad padėtume Ukrainai įsigyti dronų, šaudmenų ir oro gynybos sistemų. Toliau tvirtai remsime Ukrainą, kaip ir kiekvieną dieną nuo pirmosios Rusijos agresijos karo dienos. Ir toliau siekiame teisingos ir ilgalaikės taikos, kuri apsaugotų Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir Europos saugumą“, – pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius teigė savo ruožtu pažymėjo, kad šiuo metu EK Ukrainos gynybai jau yra išmokėjusi 18,1 mlrd. eurų.
„Vos per kelis mėnesius jau atlikome 8 mokėjimus, kad paremtume Ukrainos gynybos pastangas, visų pirma susijusias su dronais ir oro gynybos sistemomis. Ši pagalba bus teikiama ir toliau, o naujos išmokos bus išmokėtos labai greitai. Dirbame kartu su Ukrainos valdžios institucijomis, kad išliktume patikimais partneriais ir užtikrintume, kad parama pasiektų Ukrainą tada, kai jos labiausiai reikia, ir ten, kur jos labiausiai reikia“, – teigė A. Kubilius.
Per likusią 2026 metų dalį Ukrainai dar gali būti skirta 23,6 mlrd. eurų ES finansinės paramos. Šią sumą sudaro apie 19,2 mlrd. eurų pagal paramos Ukrainai paskolą –10,2 mlrd. eurų Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams remti ir 9 mlrd. eurų parama biudžetui.
Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios ES ir jos valstybės narės suteikė iš viso 237,6 mlrd. eurų paramos, įskaitant 3,8 mlrd. eurų iš pajamų, gautų iš imobilizuoto Rusijos turto.
Turtingiausiai Rusijos moteriai – ES kirtis: įvedė sankcijas
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė sankcijas turtingiausiai Rusijos moteriai, internetinės prekybos milžino „Wildberries“ vadovei Tatjanai Kim – tai naujausios baudžiamosios priemonės dėl karo Ukrainoje.
T. Kim, kurios turtas vertinamas 8,1 mlrd. JAV dolerių (apie 7,3 mlrd. eurų), pritaikytas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas. Šios priemonės yra platesnio paketo, taip pat nukreipto prieš Rusijos bankus ir naftos eksportą, dalis.
„Wildberries“ veikia kaip tiekimo tinklas Rusijos kariuomenei, nes sudaro sąlygas parduoti karines ir dvejopo naudojimo prekes“, – pareiškė Briuselis.
„Kim materialiai arba finansiškai remia Rusijos karinį ir pramoninį kompleksą ir gauna iš jo naudos“, – pažymėjo ES.
Internetinės prekybos bendrovė, kartais vadinama Rusijos „Amazon“, anksčiau šiais metais ne kartą tapo Ukrainos smūgių taikiniu.
Tarp kitų subjektų, kuriems pritaikytos sankcijos, atsidūrė ir svarbus naftos terminalas antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge.
ES į juodąjį sąrašą taip pat įtraukė Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano įmones, siejamas su Rusijos naftos pirkimu iš vadinamojo „šešėlinio laivyno“, kurį sudaro senstantys tanklaiviai.
27 valstybes vienijantis blokas siekia toliau daryti spaudimą Maskvai, nepaisant atnaujintų pastangų derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo. Briuselis šiuo metu rengia platesnį sankcijų paketą, kurį tikisi įvesti iki metų pabaigos.
Naujausia nuotrauka: Krymo tilto arka „pavargo“ po ukrainiečių smūgio
Kerčės (Krymo) automobilių tilto arka (pažymėta nuotraukoje) pastebimai pakeitė pasvirimo kampą, rašoma „Obozrevatel“. Rusijos valdžios teigimu, automobilių eismas šiuo tiltu turėjo būti atnaujintas vidurdienį, tačiau 15 val. Lietuvos laiku dar nebuvo atitinkamų pranešimų.
„Krymskij veter“ šaltiniai skelbia, kad virš Kerčės nuo 1.30 val. sukinėjosi dronai, buvo girdėti sprogimai ir mobiliųjų ugnies grupių šaudymas.
Apie 5.30 val. buvo girdimas reaktyvinių dronų skrydis, šaudymas ir sprogimai. Smūgis į tilto arką buvo suduotas 5.38 val.
Okupacinė Krymo „valdžia“ pareiškė, kad tiltas esą turėtų būti atidarytas „iki dienos vidurio“. Tačiau ir patys rusai tuo nelabai tiki.
Privažiavime prie Krymo tilto iš Krasnodaro krašto pusės buvo įrengti du apšildymo punktai. Kartu okupuoto Krymo gyventojų prašoma nevykti Krasnodaro krašto link, „kol nepasirodys oficiali informacija apie situaciją Krymo tilte“.
Prancūzija žada iš visų jėgų ginti Europos saugumo interesus derybose dėl Ukrainos
Prancūzija pirmadienį pažadėjo iš visų jėgų ginti Europos saugumo tvarką per derybas dėl karo Ukrainoje. Europos Sąjungos (ES) lyderiai įtraukė Prancūziją į grupę šalių, atstovausiančių Europai per galimas derybas su Rusija.
„Ne kiti turi diktuoti europiečiams jų pačių saugumo sąlygas“, – per ES susitikimą Briuselyje sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlis Barrot.
„Mes iš visų jėgų, nenusileisdami nė per žingsnį, ginsime pagrindinius principus, kurių tvirtai laikomės“, – pridūrė jis.
Europa rengiasi tiesiogiai dalyvauti derybose dėl Maskvos pradėto karo užbaigimo, praėjusią savaitę JAV pasiuntiniams pareiškus, kad Kremlius sutiko į jas įtraukti europiečius.
Praėjusią savaitę ES lyderiai susitarė, kad Europai turėtų atstovauti Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, Lenkija ir ES institucijos. Pasirinkus atstovus, dabar diskutuojama, kokie įgaliojimai turėtų būti suteikti derybininkams.
Rusija siekia, kad per derybas būtų iš naujo svarstoma Europos saugumo tvarka ir vėl kelia reikalavimus atitraukti NATO pajėgas bei sustabdyti naujų narių priėmimą į Aljansą.
J. N. Barrot, kaip ir kiti ES lyderiai, pabrėžė, kad Rusija pirmiausia turi nutraukti invaziją ir tik tada galima svarstyti Europos saugumo klausimus.
„Pirmasis žingsnis – užbaigti šį kolonijinį ir imperialistinį agresijos karą“, – sakė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pabrėžė, kad Europai nereikia naujos saugumo tvarkos.
„Mums tiesiog reikia, kad visi gerbtų dabartinę saugumo tvarką“, – sakė jis.
„Mes ir toliau laikysimės šios pozicijos, kad ir kaip garsiai Putino Rusija mėgintų pakreipti diskusijas sau naudinga linkme, keldama vis absurdiškesnius maksimalius reikalavimus“, – pridūrė ministras.
ES pareigūnų teigimu, kito derybų etapo data dar nenustatyta, be to, labai abejojama, ar Rusija iš tiesų nori užbaigti karą.
„Artimiausiu metu paaiškės, ar Rusija iš tiesų nori rimtai derėtis, ar tiesiog mėgina laimėti laiko“, – sakė J. Wadephulas. Pasak jo, norint pasiekti taiką galiausiai reikės abipusių nuolaidų.
Nors 27 ES valstybių lyderiai susitarė dėl derybininkų, kai kurios į grupę neįtrauktos šalys pabrėžia, kad ir į jų nuomonę turi būti atsižvelgta.
„Noriu užtikrinti, kad šiandien būtų išgirsti mūsų interesai, mintys ir pasiūlymai dėl taikos derybų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministras Danas Neculaescu.
RFI: Prancūzijos kariai vykdo slaptą misiją Ukrainoje
Prancūzijos kariai jau kelis mėnesius veikia Ukrainoje, moko Ukrainos karius ir padeda prižiūrėti karinę techniką, pirmadienį pranešė radijo stotis „Radio France Internationale“ (RFI).
Remdamasi šaltiniais, RFI pranešė, kad Prancūzijos parlamento nariai nebuvo informuoti apie slaptą misiją, kuriai vadovauja prancūzų generolas. Misija pavadinta „Volia“ – ukrainiečių kalba šis žodis reiškia „laisvę“ ir „valią“.
Pranešime nenurodyta, kiek karių dalyvauja misijoje, Ukrainoje vykdomoje mažiausiai nuo 2026 m. vasaros. Misija apibūdinama kaip nedidelė ir lanksti struktūra, kurią sudaro mažos karių grupės, siunčiamos vykdyti trumpalaikių užduočių.
Keli su tuo susipažinę šaltiniai RFI sakė, kad oficiali „Gerfaut“ misija Lenkijoje naudojama kaip Prancūzijos karių buvimo Ukrainoje priedanga ir sudaro sąlygas siųsti juos į šią šalį.
„Gerfaut“ yra Prancūzijos karinis dalinys, nuo 2023 m. dislokuotas Lenkijoje pagal Europos Sąjungos karinės pagalbos Ukrainai misiją. Pagal šią misiją Prancūzijos kariai rengia karininkus, vėliau vadovausiančius Ukrainos koviniams daliniams.
Nuo 2023 m. Prancūzijos kariuomenė Prancūzijoje ir Lenkijoje apmokė 25 tūkst. Ukrainos karių.
Balandį ir gegužę Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai. Bus išrinktas tvirtai Ukrainą rėmusio prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), kurios lyderė Marine Le Pen laikoma pagrindine pretendente pakeisti E. Macroną, pareiškė, kad jai laimėjus prezidento rinkimus Prancūzija per šešis mėnesius sumažintų finansinę paramą Ukrainai.
Kremlius pakomentavo Zelenskio atskleistas derybų detales
Rusija pirmadienį sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad jis atskleidė JAV pasiūlymą Kyjivui atsisakyti dalies teritorijų mainais į narystę NATO pagal galimą taikos susitarimą su Maskva.
Kremlius nepatvirtino, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas, ir jo nekomentavo. Tačiau Maskva jau seniai priešinasi Ukrainos narystei JAV vadovaujamame kariniame Aljanse.
„Mes ir toliau laikomės pozicijos, kad taikos proceso labui nederėtų išsamiai atskleisti mūsų ir amerikiečių diskusijų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
V. Zelenskis penktadienį žurnalistams sakė, kad šį pasiūlymą pateikė JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas. Praėjusią savaitę jie Abu Dabyje derėjosi su abiem šalimis, o vėliau atskirai susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu.
„Amerikiečiai iškėlė klausimą: o jeigu Ukraina įstotų į NATO? Ar Ukraina pasitrauktų iš Donbaso? Toks klausimas buvo iškeltas pirmą kartą“, – sakė V. Zelenskis.
Kyjivas jau seniai siekia narystės NATO, tikėdamasis, kad Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimai padėtų apsisaugoti nuo galimo Rusijos puolimo ateityje.
Tačiau Maskva jau daugelį metų priešinasi naujų valstybių priėmimui į NATO, manydama, kad Jungtinės Valstijos jai pažadėjo, jog Aljansas nesiplės Rusijos sienų link.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į NATO įstojo Švedija ir Suomija, turinti 1 300 kilometrų ilgio sieną su Rusija.
Rekordinis smūgis Rusijai nuo karo pradžios, Krymo tilto arka „pasviro 15 laipsnių kampu“
Pirmadienio naktį virš Rusijos regionų ir Krymo buvo numušti 1 336 bepiločiai orlaiviai, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Remiantis žinybos suvestine, pagal numuštų dronų skaičių ši ataka pralenkė spalio 29-osios naktį vykusį antskrydį, kuris buvo didžiausias nuo karo pradžios.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos pareiškimu, dronai buvo numušti virš 15 šalies regionų, Krymo, taip pat Azovo ir Juodosios jūrų.
Apie 600 bepiločių nuo sekmadienio 17 valandos iki pirmadienio 8 ryto skrido Maskvos regiono link, pranešė sostinės meras Sergejus Sobianinas. Anot jo, 191 droną oro gynyba „neutralizavo artėjant prie Maskvos“.
Rostovo srityje, Azovo mieste, dėl atakos „kilo gaisrai keturiuose gamybiniuose objektuose“, pranešė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaris. Remiantis leidinio „Astra“ geoanalize, gaisras tikriausiai pkilo rajone, kur yra dvi naftos bazės. Mieste nukentėjo trys žmonės, rašė J. Sliusaris. Jis taip pat pranešė apie dujotiekio apgadinimą Rostovo srities Millerovo rajone.
Iki šiandienos didžiausia naktine atataka į Rusijos regionus pagal sunaikintų bepiločių skaičių, remiantis Rusijos gynybos ministerijos pareiškimais, buvo antskrydis spalio 29-osios naktį. Tuomet Rusijos kariškiai ataskaitoje nurodė sunaikinę 1 214 dronų.
Vienas iš atakos taikinių tapo Krymo (Kerčės) tiltas. Apie smūgį statiniui pranešė Krymo vadovas Sergejus Aksenovas. Rusijos statytinis anonsavo eismo tiltu apribojimą „apytikriai iki dienos vidurio“. Apie ataką prieš objektą pranešė okupacinė valdžia, ukrainiečių OSINT ir Z kanalai. Žalos mastas kol kas neaiškus, tačiau „Mash“ tvirtina, kad smūgis teko į dešiniąją tilto arką iš Krymo pusės, todėl ji „vizualiai pasviro maždaug 15 laipsnių kampu“. Taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė naftos bazei ir dujų stočiai Rostovo srities Azovo mieste.
Von der Leyen: Europa dalyvaus taikos derybose ir užtikrins maksimalų spaudimą Rusijai
Europa aktyviai dalyvaus derybose dėl Ukrainos E5 + ES formatu ir užtikrins maksimalų spaudimą Rusijai.
Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Šį vakarą su Alexanderiu Stubbu aptarėme Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. Europa aktyviai dalyvaus šiame procese E5 + ES formatu. Tuo pat metu užtikrinsime didžiausią paramą Ukrainai ir maksimalų spaudimą Rusijai“, – rašė U. von der Leyen.
U. von der Leyen padėkojo Suomijai už nepaliaujamas pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ji išreiškė įsitikinimą, kad didesnė ir stipresnė Europos Sąjunga padėtų sukurti klestinčią ir nepriklausomą Europą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ir U. von der Leyen aptarė papildomą paramą Ukrainai žiemos laikotarpiu.
Ukraina sudavė smūgį Krymo tiltui
Ukraina sudavė smūgį Krymo tiltui, eismas sustabdytas, teigia vietos „valdžios atstovai“. Kol kas nėra aiškus pažeidimų lygis, bet žadama, kad tiltas bus uždarytas visam transportui „bent iki vidurdienio“.
„Priešas užpuolė Krymo tiltą. Dėl to eismas bus ribojamas maždaug iki vidurdienio. Visos reikalingos tarnybos buvo dislokuotos padariniams likviduoti, o Kerčėje įkurtas avarinių situacijų centras“, – sakė Rusijos paskirtas aneksuoto Krymo „vadovas“ Sergejus Aksionovas.
Rusijos smūgis Kyjivo priemiestyje: kilo milžiniškas gaisras
„Nexta“ rašoma, kad šaltiniai Ukrainoje praneša apie smūgį Vyšgorode, Kyjivo priemiestyje. Manoma, kad dega sandėlių kompleksas.
Ukrainos „Telegram“ kanalų paskelbtame vaizdo įraše matyti didžiulis dūmų stulpas.
Volodymyras Zelenskis: Ukrainos sąjungininkai nustatys Europos poziciją deryboms
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskelbė, kad yra rengiamas Kyjivo sąjungininkų, vadinamosios Norinčiųjų koalicijos, susitikimas, siekiant nustatyti Europos poziciją derybose dėl Rusijos karo pabaigos.
Jis taip pat sakė, jog reikia, kad kitą savaitę numatytas Ramšteino grupės – 57 Ukrainos gynybą remiančių šalių – susitikimas būtų produktyvus ir „pasiųstų stiprų signalą Rusijai, kad Ukraina neliks be paramos“.
Europa pasirinko penkias šalis – Prancūziją, Jungtinę Karalystę (JK), Lenkiją, Vokietiją ir Italiją – siųsti atstovus į būsimas derybas dėl Ukrainos.
„Rengiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą. Tai svarbus susitikimas, ir jis gali būti istorinis“, – savo kasdieniame vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Galime nustatyti šimtu procentų tvirtą Europos poziciją pergalei pasiekti.“
Iki šiol derybos dėl baisiausio Europos karo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyko Ukrainos, Rusijos ir JAV formatu, o Maskva norėjo neprileisti europiečių prie derybų.
„Trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos formatas turi tapti ne tik keturšaliu, bet ir gerokai stipresniu“, – sakė V. Zelenskis.
Artėjant žiemai, Maskva intensyviai apšaudo Ukrainą, tęsdama smūgius ir per praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusias dvi derybų dienas.
V. Zelenskis teigė, kad pastaruoju metu Maskvos strategija buvo „pasirinkti vieną regioną kaip specialų taikinį ir kelias dienas sutelkti savo smūgius į jį – į (elektros) tinklus, į pastotes“.
Jis sakė, kad nuo rugsėjo pradžios labiausiai kentėjo centrinis Dnipropetrovsko regionas.
Dėl šių smūgių tūkstančiai Ukrainos civilių, krintant oro temperatūrai, dažnai lieka be elektros.
JAV ragina užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau diplomatinėmis pastangomis iki šiol nepavyko pasiekti persilaužimo ir artinantis dar vienai žiemai karas toliau tęsiasi.
Meras: Rusija numušė daugiau nei 100 į Maskvą nutaikytų dronų
Praėjusią naktį Rusija perėmė daugiau nei 100 į Maskvą nutaikytų dronų, pirmadienį pranešė sostinės meras.
Tai dar viena atakų banga likus kelioms dienoms iki prezidento Vladimiro Putino susitikimo su JAV ir Kinijos vadovais Kinijoje.
Viršūnių susitikimas Šendžene bus pirmasis toks V. Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) susitikimas, tačiau JAV pareigūnai nurodo, kad Rusijos beveik penkerių metų karo prieš Ukrainą aptarti neketinama.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešimų serijoje platformoje „Telegram“ naktį ir pirmadienio rytą nurodė, kad Rusijos oro gynyba perėmė maždaug 139 dronus.
„Vietoje, kur nukrito nuolaužos, dirba pagalbos tarnybų specialistai“, – naujausiame pranešime teigė jis.
Jo pranešimai pasirodė po to, kai Ukrainos pajėgos smogė didelei Rusijos naftos chemijos gamyklai, naftos perdirbimo gamyklai ir karinės gamybos objektui.
Smūgiai Rusijai – pleška naftos bazės, Zelenskis prabilo apie pasiektą svarbų skaičių
Naktį į lapkričio 16-ąją Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rostovo srities Azovo miestą. Vietos gyventojai pranešė apie daugybę sprogimų. Kaip pagal liudininkų nuotraukas ir vaizdo įrašus nustatė „Astra“, dronų taikiniu tapo rajonas, kuriame įsikūrusi naftos bazė ir dujų skirstymo stotis (DSS). Po smūgių šiame rajone kilo gaisras. Ukrainos stebėsenos kanalo „Exilenova+“ duomenimis, dega tiek naftos bazė, tiek DSS.
Bendrovei „Fleš enerdži“ (ООО «Флэш энерджи») priklausanti naftos bazė yra skirta įvairių markių naftos produktams priimti, saugoti ir išduoti. Ją sudaro 10 rezervuarų, kurių bendras tūris viršija 6,5 tūkst. kubinių metrų. DSS priklauso bendrovei „Jug-Impeks“ (ООО «Юг-Импэкс»), kuri užsiima prekyba kietuoju, skystuoju ir dujiniu kuru bei panašiais produktais, taip pat jų saugojimu. Oficialiai valdžia atakos nekomentavo, rašoma „The Moscow Times“.
Atakos Rostovo srityje ir Krasnodaro krašte
Išvakarėse, lapkričio 15-ąją, dronai atakavo Rostovo srities Taganrogo miestą. Regiono gubernatoriaus Jurijaus Sliusario duomenimis, žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužeisti. Dronų taikiniu tapo tiltas greitkelyje ir dvi elektros pastotės. Kaip rašo „Astra“, konkrečiai buvo apgadinta viena iš pastočių, tiekiančių elektrą miesto pramoninei zonai.
Taip pat praėjusią naktį Ukrainos dronai atakavo Krasnodaro kraštą. Regiono operatyvinis štabas pranešė, kad Severskajos rajone nukritus nuolaužoms nukentėjo trys žmonės, tarp jų – vaikas. Ilskio gyvenvietėje kilo gaisras vienos iš įmonių teritorijoje, pridūrė operatyvinis štabas, tačiau detalių nepatikslino. Šioje gyvenvietėje veikia Ilskio naftos perdirbimo gamykla, patenkanti į penketuką didžiausių Rusijos pietuose. Pastarąjį kartą dronai ją atakavo rugsėjo 26 dieną.
Zelenskis: sustabdėme daugiau nei 55 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų
„Šiandien buvo Michailo Drapato pranešimas apie ukrainietiškas tolimojo nuotolio sankcijas. Faktiškai kiekvieną dieną yra rezultatų. Ir apskritai mes jau sustabdėme daugiau kaip 55 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Tai visiškai teisingas mūsų atsakas į Rusijos atsisakymą deeskaluoti ir į jos smūgius mūsų energetikai“, – po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pranešimo pranešė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Ukraina dirbs su partneriais dėl dronų gamybos didinimo, ir išskyrė jų efektyvumą fronte: „Per spalį buvo daugiau kaip 50 tūkst. Rusijos nuostolių – žuvusių ir sužeistų. Per lapkritį turėtų būti panašus aukštas rodiklis. Mūsų kariai gali išlaikyti liniją, esu jiems už tai dėkingas. Reikia, kad partneriai taip pat išlaikytų, palaikytų“, – sakė jis.
Lapkričio 13 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad buvo smogta Volgogrado naftos perdirbimo gamyklai „Lukoil-Volgogradneftepererabotka“, kuri yra viena didžiausių Rusijoje.
Lapkričio 11 d. Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Omske, tačiau patvirtinimo apie pataikymą nebuvo. Omsko naftos perdirbimo gamyklos rajone buvo matyti pašvaistė, tikėtina, dėl degančių gamyklos fakelų, skirtų saugiam ir valdomam degiųjų dujų sudeginimui (toks procesas dažnai aktyvuojamas kilus atakos grėsmei).
„Reuters“ pranešė, kad po to, kai spalio pabaigoje Ukraina atnaujino atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, naftos perdirbimo pajėgumai Rusijoje sumažėjo maždaug 30 procentų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



Trumpas atskleidė, ką aptars su Putinu: „Kalbėsime apie mano mėgstamiausią temą“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis minutėmis Baltuosiuose rūmuose kalbėjosi su žurnalistais apie netrukus įvyksiantį susitikimą su Vladimiru Putinu, rašo „Sky News“.
Jis patvirtino, kad su Rusijos ir Kinijos vadovais aptars ir Ukrainos klausimą.
„Kalbėsime apie mano mėgstamiausią temą – Ukrainą. Ukraina praranda Ukrainą“, – pareiškė jis.
„Rusija per mėnesį netenka 25 tūkst. karių. Taigi apie tai ir kalbėsime.“
Kalbėdamas konkrečiai apie V. Putiną, D. Trumpas pareiškė, kad Rusijos lyderis dėl Ukrainos „šiek tiek atsitraukia“, pridurdamas, jog, tiesą sakant, jis „galėtų būti kur kas griežtesnis“.