Karyba išgyvena esmines permainas, nes kariuomenės siekia pasinaudoti sparčia dirbtinio intelekto (DI) plėtra ir padidinti savo kovinius pajėgumus, kad galėtų greičiau ir tiksliau nustatyti bei atakuoti taikinius.
Tačiau aktyvistai, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir popiežius Leonas XIV perspėja apie pavojus, kylančius visiškai autonominėms mašinoms suteikus galią spręsti gyvybės ir mirties klausimus.
„Tobulėjant dirbtiniam intelektui, poreikis reglamentuoti autonominius ginklus tapo dar aktualesnis“, – sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) Ginklų ir karo veiksmų vykdymo skyriaus vadovas Laurent'as Giselis.
Pranešama, kad Rusija kare prieš Ukrainą jau naudojo visiškai autonominius dronus, kurių antskrydžiai baigėsi žmonių mirtimis – autonominių „dronų spiečius“ sukurti siekia ir Ukrainos gynybos pramonė.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ perspėjo, kad jei šią savaitę Ženevoje vyksiančioje JT Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų (CCW) peržiūros konferencijoje nebus imtasi ryžtingų veiksmų, civiliai gyventojai bus „statomi į pavojų“.
Susitikime dalyvaus 128 šalys, kurios spręs, ar pradėti derybas dėl teisiškai privalomų taisyklių.
Kruopščiai palaikomas neapibrėžtumas
Nors daugelis valstybių pasisako už griežtesnes taisykles, šias technologijas jau turinčios šalys nenori apriboti savo veiksmų laisvės. Panaši padėtis yra susiklosčiusi ir kitų pažangių karinių pajėgumų, pavyzdžiui, branduolinių ginklų, atžvilgiu.
Praėjusį mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje 163 valstybės pritarė rezoliucijai, raginančiai pradėti derybas dėl autonominių ginklų naudojimo taisyklių.
Prieš balsavo penkios šalys – Jungtinės Valstijos, Rusija, Baltarusija, Izraelis ir Šiaurės Korėja, kuri praėjusią savaitę gyrėsi sukūrusi naują dirbtiniu intelektu paremtą torpedų sistemą.
Devynios šalys, tarp jų Iranas, Saudo Arabija ir Kinija, balsuojant susilaikė. Pasak Prancūzijos tarptautinių santykių instituto ekspertės Laure de Roucy-Rochegonde, Kinija laikosi „kruopščiai palaikomo neapibrėžtumo“ politikos.
Vašingtonas pasiūlė per penkerius metus parengti teisiškai neprivalomą dokumentą, o nevyriausybinės organizacijos ir TRKK ragina šį procesą užbaigti per vienus metus.
2023 m. A. Guterresas ir TRKK prezidentė Mirjana Spoljaric Egger paragino valstybes iki 2026 m. uždrausti autonominius ginklus.
TRKK ragina uždrausti dvi autonominių ginklų kategorijas: vadinamuosius nenuspėjamo veikimo autonominius ginklus ir ginklus, sukurtus ar naudojamus tiesiogiai prieš žmones.
Atsižvelgdami į įtakingiausių pasaulio valstybių pasipriešinimą, stebėtojai mano, kad šią savaitę vargu ar pavyks susitarti pradėti derybas dėl teisiškai privalomų taisyklių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


