Gaisras kilo pramonės įmonėje netoli Surguto miesto, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Chantų-Mansių autonominės apygardos gubernatorius Ruslanas Kucharukas. Pasak jo, padaryta žala dar vertinama.
Zelenskis: jei Rusija laimės karą, į Europą gali pasitraukti 20 mln. ukrainiečių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijai laimėjus karą į Europą gali pasitraukti iki 20 mln. ukrainiečių. Tai jis pareiškė penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos vadovų susitikime bendraudamas su žurnalistais, rašo „Politico“.
Zelenskis: apie „Starlink“ pakeitimą kuo nors kitu nėra kalbos
Kilus susirūpinimui dėl sulėtėjusio „Starlink“ ryšio, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu neplanuojama atsisakyti šios bendrovės paslaugų. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina remiasi dešimčių valstybių teikiama žvalgybos informacija.
Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo per spaudos konferenciją Briuselyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Nekalbame apie „Starlink“ pakeitimą. Tai reiškia, kad bendradarbiaujame su kai kuriomis šalimis, įskaitant Prancūziją, siekdami užsitikrinti papildomų pajėgumų. O kalbant apie žvalgybos informaciją, visada sakėme, kad esame dėkingi savo partneriams amerikiečiams, tačiau žvalgybos informacija su mumis dalijasi daug šalių. Turiu omenyje dešimtis valstybių. Šį bendradarbiavimą užmezgėme per karą; tai labai didelė ir svarbi pagalba, už kurią esame dėkingi“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kartu jis pažymėjo, kad informaciją apie Rusijos balistinių raketų paleidimus Ukraina gauna būtent iš JAV.
„Daugelis iššūkių yra susiję būtent su balistinėmis raketomis. Noriu pasakyti tik viena: dirbame visomis įmanomomis kryptimis, kad Ukraina būtų kuo labiau nepriklausoma“, – pabrėžė šalies vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidento specialusis patarėjas technologijų klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas pareiškė, kad „SpaceX“ įvedė greičio apribojimus judantiems „Starlink“ terminalams, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos apie tai nebuvo iš anksto įspėtos.
„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pareiškė, kad „Starlink“ negali būti naudojama puolamosioms karinėms operacijoms, o sistemą „Starshield“ kontroliuoja JAV kariuomenė ir JAV prezidentas.
Ukraina dronais gabens transplantacijai skirtus organus
Ukraina pradės gabenti transplantacijai skirtus organus dronais, penktadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Kyjivas save laiko vienu pasaulio lyderių dronų technologijų srityje. Karui su Rusija Ukraina kas mėnesį pagamina tūkstančius dronų – nuo ilgojo nuotolio sprogmenimis užtaisytų bepiločių orlaivių iki mažų žvalgybinių dronų su tiesioginio vaizdo perdavimo (FPV) sistema.
„Ukraina pradeda bandomąjį projektą, pagal kurį transplantacijai skirti organai bus gabenami dronais“, – socialiniuose tinkluose pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Ministerijos teigimu, jai pavaldus Širdies institutas turi tris specializuotus dronus, galinčius nuskristi iki 700 kilometrų.
Pasak ministerijos, dronai padės greičiau pristatyti transplantacijai skirtus organus, nes juos galima išsaugoti tik kelias valandas.
Fronte Ukraina jau seniai naudoja dronus ir nuotoliniu būdu valdomus robotus medicinos reikmėms, įskaitant medicinos priemonių tiekimą ir sužeistų karių evakavimą iš apšaudomų teritorijų.
JT: milijonai ukrainiečių artėjančią žiemą gali būti vėl priversti palikti savo namus
Milijonams ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos visapusiškos invazijos ir vėliau grįžusių namo, artėjančią žiemą gali tekti vėl palikti savo namus, penktadienį įspėjo Jungtinės Tautos (JT).
Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) pareiškė, kad dėl pasikartojančių Rusijos išpuolių prieš civilinę energetikos infrastruktūrą šeimoms lieka nedaug alternatyvų.
„Ukrainoje sparčiai artėja žiema, o daugeliui ukrainiečių ateinantys mėnesiai gali būti sunkiausi nuo visapusiško karo pradžios“, – sakė IOM regioninis direktorius Europai ir Centrinei Azijai Arthuras Erkenas (Arturas Erkenas).
„Milijonams ukrainiečių, kurie pabėgo ir sugrįžo, dabar gresia pavojus, kad vėl teks palikti savo namus, nes sąlygos kasdien blogėja, o žmonės, kovodami dėl išlikimo, susiduria su beviltiškais pasirinkimais“, – kalbėjo jis.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo visapusišką invaziją į kaimyninę Ukrainą, sukeldama didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Trapus egzistavimas
Agentūros skaičiavimais, Ukrainoje tebėra beveik 3,6 milijono šalies viduje perkeltų asmenų. Apie 3,8 milijono žmonių grįžo į savo namus, kurie dažnai yra apgadinti.
Agentūra nurodė, kad apie 1,45 milijono grįžusiųjų gyvena fronto linijos rajonuose, iš jų vien Charkivo srityje – 565 000.
A. Erkenas teigė, kad Rusijos dronų atakos „dažniausiai nukreipiamos prieš civilinę infrastruktūrą“ ir kad nuolatiniai smūgiai apgadino Ukrainos elektros, šildymo ir vandens tiekimo sistemas.
Jis įspėjo, kad ypač didelį susirūpinimą kelia vandens tiekimas, nes vandens tiekimo sistemos priklauso nuo elektros.
Tarptautinė migracijos organizacija visoje šalyje įrengė 31 saulės jėgainę vandens tiekimo sistemoms palaikyti, nes jas „sunkiau pulti ir sunkiau visiškai sunaikinti“.
A. Erkenas teigė, kad 2,1 mln. vienišų pagyvenusių žmonių, gyvenančių daugiabučiuose namuose, ilgalaikis šildymo ar elektros tiekimo nutrūkimas „gali greitai tapti humanitarine krizine situacija“.
„Elektros alternatyvos, įskaitant dujines virykles ir kurą, šią žiemą bus ypač svarbios“, – sakė jis per spaudos konferenciją Ženevoje, kalbėdamas iš Vienos.
A. Erkenas teigė, kad Lenkija, Vokietija ir Čekija priėmė didžiausią ukrainiečių pabėgėlių skaičių.
„Esu įsitikinęs, kad šios šalys ruošiasi galimybei, jog ukrainiečiai bandys išvykti iš šalies, jei padėtis pablogės“, – sakė jis.
IOM teigė, kad iki šiol finansuota mažiau nei 7 proc. jos 2026 metų reagavimo į krizę Ukrainoje plano.
„Tarptautinė bendruomenė privalo imtis veiksmų dabar“, – pabrėžė A. Erkenas.
Po Rusijos smūgio į įmonę Voluinėje nutekėjo nedidelis kiekis amoniako
Voluinės srities Kašyrų Kaminio rajone po Rusijos smūgio į privačią įmonę nutekėjo nedidelis kiekis amoniako, feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus, dar aštuoni buvo sužeisti. Ugniagesiai užgesino gaisrą ant įmonės sandėlio stogo. Toliau ardomos ir vandeniu liejamos konstrukcijos.
Įvykio vietoje dirbo Voluinės srities nepaprastųjų situacijų tarnybos radiacinės, cheminės ir biologinės saugos specialistai.
„Jie nustatė, kad nutekėjo nedidelis kiekis amoniako, ir nedelsdami ėmėsi priemonių nuotėkiui sustabdyti. Už įmonės teritorijos didžiausia leistina amoniako koncentracija nebuvo viršyta“, – pranešė tarnyba.
Dėl pakartotinių smūgių grėsmės ugniagesiams ne kartą teko nutraukti darbus ir pasitraukti į saugias vietas.
Žinia iš Vatikano: popiežius kalbėjosi su Putinu – štai ką aptarė
Popiežius Leonas XIV penktadienį kalbėjosi telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, skelbia „Vatican News“.
„Prezidentas tokio prašymo niekada nepateikė“: kilus klausimams dėl „Starshield“ – JAV pareigūno reakcija
Donaldas Trumpas neprašė sumažinti „Starshield“ paslaugų Ukrainai, penktadienį teigė vienas JAV pareigūnas, nors technologijų milijardierius Elonas Muskas anksčiau tvirtino, jog bet kokius šios ryšio sistemos apribojimus galiausiai lemia JAV prezidentas.
Zelenskis: Europa siekia savarankiško diplomatinio kelio karui užbaigti
Europa siekia suformuoti atskirą diplomatinę kryptį Rusijos karui su Ukraina užbaigti, per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Paklaustas, ar Europos šalys turi bendrą viziją, kaip užbaigti karą ir pasiekti taiką, V. Zelenskis atsakė, kad Europa jau imasi kai kurių veiksmų šia kryptimi.
„Manau, kad Europa imasi kai kurių veiksmų, siekdama sukurti savo derybų formatą, kuris, žinoma, pirmiausia atstovautų mūsų interesams. Galėtume rasti būdą, kaip bendrauti su rusais. Todėl manau, kad visa tai tikrai įvyks“, – sakė V. Zelenskis.
Jis paaiškino, kad atskiro Europos diplomatinio kelio sukūrimas nereiškia, jog kas nors būtų pašalintas iš derybų proceso.
„Manau, kad tai lygiagretūs procesai, nes kai kuriuos lygiagrečius procesus įžvelgiu net Jungtinėse Valstijose“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nori kelių derybų formatų, kurie galiausiai sudarytų galimybę diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą.
Jis pridūrė, kad Ukraina šiuo klausimu derasi su savo partnerėmis Europoje.
Briuselyje Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos vadovaujami ES lyderiai svarsto su Ukraina susijusius klausimus. Tikimasi, kad jie dar kartą patvirtins savo poziciją dėl būtinybės didinti spaudimą Rusijai siekiant nutraukti jos agresiją, toliau teikti paramą Ukrainai ir padengti finansavimo trūkumą 2027 metais.
Zelenskis labai geru pavadino pirmąjį susitikimą su Vengrijos premjeru Magyaru
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pirmąjį susitikimą su Vengrijos ministru pirmininku Peteriu Magyaru pavadino labai geru, Kyjivui ir Budapeštui siekiant pagerinti santykius po daugelį metų trukusios įtampos.
Nuo gegužės, kai Vengrijos vyriausybei pradėjo vadovauti proeuropietiškas konservatorius, abi šalys mėgina pagerinti santykius. Jie buvo įtempti valdant P. Magyaro pirmtakui, Kremliui palankiam Viktorui Orbanui.
„Mūsų susitikimas buvo labai geras“, – Briuselyje žurnalistams sakė V. Zelenskis, su P. Magyaru susitikęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo kuluaruose.
„Aptarėme daug klausimų, įskaitant santykius, ekonomiką ir logistiką. Visa tai svarbu abiem mūsų šalims“, – sakė V. Zelenskis.
Susitikimas įvyko prieš tai Kyjivui priėmus įstatymą, kuriuo siekiama išspręsti Budapešto jau seniai keliamą problemą dėl Vakarų Ukrainoje gyvenančios vengrų tautinės mažumos teisių.
Vengrija tai laiko „pirmuoju žingsniu atkuriant abipusį pasitikėjimą“, sakoma penktadienį paskelbtame P. Magyaro pareiškime.
Priėmus įstatymą, Vengrija sutiko nebeprieštarauti, kad Europos Sąjunga pradėtų derybas su Ukraina dėl kelių naujų narystės skyrių.
P. Magyaras pridūrė sutikęs su V. Zelenskiu, kad „abi šalys suinteresuotos iš esmės atnaujinti politinius ir ekonominius santykius“.
Jis taip pat patikino V. Zelenskį, kad „visiškai solidarizuojasi su Ukraina, patiriančia nežmonišką Rusijos agresiją“.
Savo ruožtu V. Zelenskis socialiniame tinkle X pranešė, kad sutarta atnaujinti bendrą darbą įvairiais lygmenimis ir keistis vizitais, abiejų šalių komandos suderins jų datas.
Volodymyras Zelenskis prašo ES kitąmet papildomai skirti 70 mlrd. eurų paramos
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Sąjungos (ES) lyderių penktadienį paprašė kitąmet skirti Kyjivui papildomą 70 mlrd. eurų finansavimą, kad Ukraina galėtų toliau kovoti su Rusija.
„Karas kitąmet kainuos 155 mlrd. eurų. Ir mums iš jūsų reikia bent 70 mlrd. eurų daugiau – gynybai, ginklams ir mūsų atsparumui užtikrinti. Tai realistiška suma. Prašau jūsų surasti šią paramą“, – pažymėjo V. Zelenskis savo kalboje ES aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.
Volodymyras Zelenskis prašo ES kitąmet papildomai skirti 70 mlrd. eurų paramos
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Sąjungos (ES) lyderių penktadienį paprašė kitąmet skirti Kyjivui papildomą 70 mlrd. eurų finansavimą, kad Ukraina galėtų toliau kovoti su Rusija.
„Karas kitąmet kainuos 155 mlrd. eurų. Ir mums iš jūsų reikia bent 70 mlrd. eurų daugiau – gynybai, ginklams ir mūsų atsparumui užtikrinti. Tai realistiška suma. Prašau jūsų surasti šią paramą“, – pažymėjo V. Zelenskis savo kalboje ES aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.
Tvyrant įtampai V. Zelenskis praneša apie galimą Ukrainos ir JAV komandų susitikimą
Ukrainos ir JAV derybininkai netrukus galėtų susitikti, penktadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai jis sakė nepaisydamas to, kad Kyjive jaučiamas pyktis dėl Vašingtono susitarimo su Rusija dyzelino pardavimo klausimu.
„Žinau, kad mūsų komanda nuolat su jais palaiko ryšį. Manau, kad artimiausiomis dienomis jie susitars dėl vienokio ar kitokio lygio susitikimo“, – Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Tvyrant įtampai V. Zelenskis praneša apie galimą Ukrainos ir JAV komandų susitikimą
Ukrainos ir JAV derybininkai netrukus galėtų susitikti, penktadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai jis sakė nepaisydamas to, kad Kyjive jaučiamas pyktis dėl Vašingtono susitarimo su Rusija dyzelino pardavimo klausimu.
„Žinau, kad mūsų komanda nuolat su jais palaiko ryšį. Manau, kad artimiausiomis dienomis jie susitars dėl vienokio ar kitokio lygio susitikimo“, – Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Tyrimas: ES sankcijų spraga Rusijos oligarchams gali leisti pasipelnyti iš įšaldyto turto
Penktadienį Lenkijos pietryčiuose esančiame Nisko mieste gesindami gaisrą sandėlyje, kuriame buvo laikomos žemės ūkio traktorių dalys, žuvo du ugniagesiai, pranešė vietos priešgaisrinė tarnyba.
Gaisras kilo apie 8 val. ryto, o pastangos jį suvaldyti vis dar tęsiamos.
„Gesinant gaisrą liepsnos atkirto du Nisko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos ugniagesius. Jie buvo greitai evakuoti iš gaisro vietos, tačiau išgelbėti jų gyvybių, deja, nepavyko“, – sakė vietos priešgaisrinės tarnybos atstovas spaudai Marcinas Betleja.
Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis platformoje „X“ pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir kolegoms.
„Šviesaus atminimo Bartlomiejus ir Wojciechas vykdydami savo pareigą iki paskutinės akimirkos sumokėjo didžiausią kainą – savo gyvybėmis“, – rašė jis.
Žuvusių ugniagesių atminimą taip pat pagerbė prezidentas Karolis Nawrockis.
„Esu dėkingas jiems už pasiaukojamą tarnybą Lenkijai ir lenkų tautai, už jų drąsą ir pasiryžimą padėti kitiems net savo gyvybės kaina“, – platformoje „X“ rašė jis.
Europa pripažino, kuo negali padėti Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį svarstė, kaip sumažinti Ukrainos priklausomybę nuo palydovinio ryšio sistemos „Starlink“, naudojamos per karines operacijas. Kyjivas susidūrė su JAV priklausančios sistemos veikimo sutrikimais.
Ukrainos pajėgos smogė 100 mln. dolerių vertės Rusijos radiolokatoriui
Ukrainos gynybos pajėgos naktį į penktadienį smogė Rusijos radiolokacinei stočiai 55Ž6U „Nebo-U“ netoli Magrio gyvenvietės Rusijos Krasnodaro krašte, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Generalinio štabo duomenimis, po smūgio netoli priešo objekto kilo gaisras.
„Nebo-U“ yra ilgojo nuotolio trijų koordinačių radiolokatorius, veikiantis metrinių bangų diapazone. Jis skirtas aptikti ir sekti taikinius ore, įskaitant orlaivius, sparnuotąsias ir balistines raketas.
Smūgiai tokioms sistemoms mažina priešo galimybes stebėti oro erdvę ir laiku aptikti grėsmes iš oro.
Radiolokacinės stoties „Nebo-U“ vertė siekia apie 100 mln. JAV dolerių.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos brigados „Chižak“ („Plėšrūnas“) kariai dronais smogė Rusijos mobiliajai radiolokacinei stočiai „Irbis“.
Rusų pajėgos smogė dideliam prekybos centrui Rivnėje
Per spalio 16 d. Rusijos ataką nukentėjo vienas didžiausių Ukrainos Rivnės miesto prekybos centrų, platformoje „Telegram“ pranešė Rivnės srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Kovalis.
„Be gyvenamojo rajono, taip pat nukentėjo vienas didžiausių prekybos centrų. Daugiau informacijos pateiksime vėliau“, – sakoma pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Srities administracijos vadovas pabrėžė, kad šiuo metu yra įvykio vietoje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į spalio 16 d. Rusijos pajėgos atakavo Rivnę. Per ataką buvo apgadinta civilinė infrastruktūra ir sužeisti septyni žmonės.
Rusijos dronas smogė prekybos centrui Sumuose: sužeisti trys žmonės
Rusijos dronas smogė prekybos centrui Ukrainos Sumų mieste. Pirminiais duomenimis, buvo sužeisti trys žmonės, remdamasi Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos informacija pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Tarnybos duomenimis, per smūgį buvo apgadinti pastato stogas ir fasadas. Gaisrų nekilo.
Gelbėtojai apžiūrėjo įvykio vietą ir suteikė žmonėms reikiamą pagalbą.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Sumų srities padalinys platformoje „Telegram“ pranešė, kad ataka surengta ryte, o dronas smogė centrinei miesto daliai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą Rusijos pajėgos daugiau kaip 70 kartų atakavo Sumų srities gyvenvietes.
Zelenskiui pasiūlė 100 dienų susitarimą su Rusija: štai ką Ukraina gautų mainais iš JAV
JAV senatoriai respublikonai Rogeris Wickeris ir Kevinas Crameris pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui laikinai sustabdyti smūgius Rusijos energetikos objektams. Mainais JAV išplėstų Ukrainos palydovinio ryšio tinklo „Starlink“ aprėpties zoną maždaug 300 kilometrų giliau į Rusijos teritoriją. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, toks pasiūlymas pateiktas praėjusį penktadienį, senatoriams viešint Kyjive.
Kaip pažymima leidinyje, tai padėtų Ukrainai neutralizuoti Rusijos raketų paleidimo įrenginius ir taip susilpninti Rusijos smūgius.
„Mums buvo pranešta, kad Zelenskis pareiškė sutiksiąs su šiuo pasiūlymu ir įsipareigos pagal tokį susitarimą 100 dienų susilaikyti nuo smūgių Rusijos energetikos objektams“, – rašo žurnalistai.
Jų duomenimis, Zelenskis taip pat pareiškė esąs pasirengęs mainais už smūgių naftos perdirbimo gamykloms sustabdymą gauti daugiau raketų „Patriot“.
Tačiau, kaip teigiama, dar geresnis variantas būtų „turėti galimybę smogti lankininkui, o ne vien suteikti jam galimybę toliau laidyti strėles“.
NYT: JAV senatoriai ragina Pentagoną ištirti pranešimus apie „Starshield“ ryšio sutrikimus Ukrainoje
Devyni JAV Demokratų ir Respublikonų partijoms atstovaujantys senatoriai ketvirtadienį paragino Pentagono generalinį inspektorių nedelsiant ištirti pranešimus apie palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimo sutrikimus Ukrainoje šios savaitės pradžioje. Jie perspėjo, kad dėl šių sutrikimų galėjo kilti pavojus JAV personalui, praneša „The New York Times“ (NYT).
Gynybos departamento generaliniam inspektoriui Platte’ui Moringui III adresuotame laiške įstatymų leidėjai ragino ištirti, ar JAV pareigūnai davė leidimą sutrikdyti ryšį arba iš anksto žinojo apie pranešimuose minimus sutrikimus.
Jie taip pat teiravosi, ar prie pranešimuose minimų sutrikimų prisidėjo Gynybos departamento ar jo rangovų sprendimai.
Kreipimąsi inicijavo senatorė Jeanne Shaheen. Jį taip pat pasirašė senatoriai Thomas Tillisas, Dickas Durbinas, Susan Collins, Jackas Reedas, Johnas Cornynas, Chrisas Coonsas, Lisa Murkowski ir Richardas Blumenthalis.
Susirūpinimas dėl amerikiečių saugumo
Anot NYT, senatoriai teigė, kad pranešimai apie sutrikimus sukėlė didelį susirūpinimą dėl Ukrainoje dirbančio JAV diplomatinio, karinio ir saugumo personalo saugumo, ypač vykstant Rusijos oro atakoms.
„Mums ypač didelį nerimą kelia atvejai, kai JAV diplomatinio, karinio ir saugumo personalo nariai per Rusijos oro atakas negalėjo pasiekti jiems skirtų bunkerių. Tuo metu, kaip pranešama, buvo sutrikęs dalijimasis žvalgybine informacija ir išankstinis perspėjimas“, – rašė senatoriai.
Įstatymų leidėjai paragino ištirti, ar JAV personalas negalėjo pasiekti slėptuvių dėl gyvybiškai svarbių ryšio ar perspėjimo sistemų sutrikimų.
Jie perspėjo, kad palydovinio ryšio, dalijimosi žvalgybine informacija ir išankstinio perspėjimo sutrikimai aktyvių karo veiksmų zonoje gali kelti grėsmę gyvybei.
Senatoriai taip pat paprašė generalinio inspektoriaus nustatyti, ar sutrikimų buvo galima išvengti, ar Pentagonas tinkamai koordinavo veiksmus su rangovais ir ar imamasi priemonių padėčiai ištaisyti.
„JAV vyriausybė turi esminę pareigą apsaugoti užsienyje tarnaujantį JAV personalą. Būtina nedelsiant ištirti, ar jam nekilo pavojus dėl sutrikimų, kurių buvo galima išvengti, nepakankamo veiksmų koordinavimo ar pačios JAV vyriausybės sprendimų, ir pareikalauti atsakomybės“, – rašė senatoriai.
Pranešimai apie palydovinio ryšio apribojimus
Pasak NYT, įstatymų leidėjai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie Ukrainos naudojamų palydovinio ryšio paslaugų apribojimus.
„Starshield“ – bendrovės „SpaceX“ sukurta palydovinio ryšio sistema, skirta valstybės institucijų ir nacionalinio saugumo reikmėms.
Platesniam naudotojų ratui skirta šios bendrovės palydovinio interneto paslauga „Starlink“ taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Ukrainos pajėgų ir kitų naudotojų ryšį Rusijos karo prieš Ukrainą metu.
Senatoriai teigė, kad pagal ankstesnes paslaugų teikimo sąlygas Ukrainai ryšio sparta nebuvo ribojama, ir kėlė klausimų dėl pranešimų apie šios galimybės apribojimą. „Kad Ukraina galėtų naudotis „Starshield“ ir „Starlink“ pagal paskirtį, jai reikia neribojamos spartos ryšio. Tokios buvo paslaugų teikimo sąlygos iki apribojimo, apie kurį pranešta“, – rašė jie.
Zelenskiui – ES pažadas: „Gerbiamas Volodymyrai, galite mumis pasikliauti“
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa patikino, kad Ukraina gali tikėtis tolesnės ES paramos, ir pabrėžė, kad dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai.
Per Rusijos smūgius Charkivui žuvo 3 žmonės, dar 7 sužeisti
Rusijos pajėgos smogė Charkivui. Per atakas žuvo trys žmonės, dar septyni buvo sužeisti, pranešė vietos valdžios institucijos.
„Mieste užfiksuoti du priešo smūgiai – vienas Ševčenkos rajone, iš kurio gaunama pranešimų apie nukentėjusiuosius. Antrasis smūgis suduotas Pramonės rajone. Padariniai tikslinami“, – sakė miesto meras Ihoris Terechovas.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas iš pradžių pranešė, kad žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti. Jiems teikiama visa būtina medicinos pagalba.
Vėliau O. Synehubovas patikslino, kad Ševčenkos rajone buvo sužeisti dar du žmonės, tad bendras sužeistųjų skaičius išaugo iki septynių.
Atakos vietoje dirba visos pagalbos tarnybos. Pasak O. Synehubovo, po smūgio Pramonės rajone kilo gaisras.
Ukrainos gyvenvietėje – avarinė situacija: žmonės sulaukė perspėjimų dėl cheminės medžiagos
Voluinės srities Manevyčiuose įspėjama apie galimą avariją vienoje iš gyvenvietės įmonių, dėl kurios į orą galėtų patekti amoniako.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi gyvenvietės seniūnu Oleksandru Havriliuku.
Manevyčių gyventojų prašoma išlikti ramiems, būti budriems ir laikytis saugumo taisyklių. Kalbama apie galimą avarinę situaciją vienoje iš gyvenvietės įmonių.
Dėl dronų atakų naktį sustabdyti skrydžiai Maskvos ir Sankt Peterburgo oro uostuose
Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ nuo ketvirtadienio vakaro apribojo atvykstančius ir išvykstančius skrydžius Maskvos Šeremetjevo, Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose, praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“.
Skelbiama, kad apribojimai galiojo iki ankstyvo penktadienio ryto. Naujienų agentūros „Moskva“ duomenimis, buvo atidėta arba atšaukta beveik 160 skrydžių, daugiausia Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose – atitinkamai 66 ir 79.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad nuo vakaro oro gynybos pajėgos numušė 94 Ukrainos dronus, skridusius Rusijos sostinės link.
Taip pat buvo uždarytas Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas, kuriame apribojimai galiojo iki 9 val. ryto. Sankt Peterburgo naujienų portalo „Fontanka“ duomenimis, buvo atšaukti arba atidėti 37 išvykstantys ir devyni atvykstantys skrydžiai.
Leningrado srities gubernatoriaus Aleksandro Drozdenkos teigimu, virš regiono numušti keturi dronai.
Kaip pranešta anksčiau, rugsėjo 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos oro erdvė „tampa nesaugi“, nes „Rusijos padangėje pradės rodytis dronai, su kuriais teks skaitytis“.
„Meduza“ primena, kad žurnalo „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris ketvirtadienį, remdamasis šaltiniais, rašė, jog Ukrainos kampanija, kuria siekiama paralyžiuoti Rusijos oro uostų veiklą, „dar tik prasideda“. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis Ukraina naudojo ilgojo nuotolio dronus, siekdama apsunkinti oro erdvės aplink Rusijos oro uostus naudojimą.
EVT vadovas ragina nenutraukti paramos Ukrainai
Augant įtampai su Vašingtonu, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį palaikydamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pareiškė, kad atėjo laikas didinti spaudimą Rusijai ir paramą Kyjivui.
„Dabar ne laikas nutraukti paramą Ukrainai. Dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai. Dabar laikas didinti mūsų paramą, didinti mūsų spaudimą“, – atvykęs į Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimą Briuselyje, šalia stovint V. Zelenskiui, žurnalistams sakė A. Costa.
Iš Zelenskio – padėka ES: giria „tikrus lyderius“
Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina privalo pasirengti žiemai, nes Rusija nerodo jokių ženklų, kad būtų pasirengusi baigti karą.
Ukrainos prezidentas žurnalistams sakė, kad „labai svarbu“ pasikliauti sąjungininkų parama, ir gyrė „tikrus lyderius“, remiančius jo šalį.
V. Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas nori „kuo greičiau užbaigti šį karą“, tačiau Ukraina privalo pasirengti žiemai energetikos ir oro gynybos srityse.
„Esu dėkingas, kad ES yra mūsų pusėje“, – sakė jis.
Nors V. Zelenskis tiesiogiai nepaminėjo Donaldo Trumpo, pastaruoju metu Ukrainos prezidentas įsivėlė į viešą žodžių apsikeitimą su JAV vadovu ir pareiškė pasijutęs „išduotas“.
D. Trumpas kritikavo V. Zelenskį dėl atnaujintų Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kaltino jį prisidedant prie aukštų pasaulinių energijos kainų.
JAV pratęsė Rusijos „Lukoil“ taikomą sankcijų išimtį
JAV iždo departamentas ketvirtadienį iki ateinančių metų balandžio pratęsė Rusijos naftos milžinei „Lukoil“ taikomą sankcijų išimtį, kuri galios už Rusijos ribų veikiančioms degalinėms.
Šis žingsnis leidžia tokiose šalyse kaip JAV veikiančioms „Lukoil“ prekės ženklo degalinėms toliau aptarnauti klientus iki kitų metų balandžio 24 d.
Ankstesnės tokius sandorius leidusios licencijos galiojimas būtų pasibaigęs šio mėnesio pabaigoje.
Pratęsimas paskelbtas praėjus savaitei po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė pasiekęs susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, o JAV iždo departamentas išdavė laikiną licenciją, leidžiančią tai daryti.
Energijos kainos smarkiai išaugo po to, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje sudavė smūgius Iranui. Teheranas į tai atsakė blokuodamas Hormuzo sąsiaurį – svarbų pasaulinį naftos tranzito koridorių, o tai dar labiau padidino kainas.
Naujausioje licencijoje, kaip ir ankstesnėje, neleidžiama „pervesti lėšų jokiam asmeniui ar į sąskaitą, esančią Rusijos Federacijoje“.
Atskira Iždo departamento licencija ketvirtadienį taip pat leido tam tikrus sandorius, susijusius su „Lukoil“ padaliniais Bulgarijoje, iki 2027 metų balandžio 24 d.
Barrot: du trečdalius Ukrainai teikiamų žvalgybos duomenų teikia europiečiai
Du trečdalius visų žvalgybos duomenų, kuriuos Ukraina gauna iš savo partnerių, šiuo metu teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Šiuos komentarus ministras išsakė duodamas interviu radijo stočiai „France Inter“, kai jo paklausė apie galimą JAV žvalgybos duomenų teikimo mažinimą ir sistemos „Starlink“ veikimo apribojimus.
„Priminsiu, kad du trečdaliai šiuo metu Ukrainai teikiamų žvalgybos duomenų gaunami iš europiečių, įskaitant Prancūziją“, – sakė J. N. Barrot.
Pasak jo, Europa jau seniai teikia Ukrainai didžiąją dalį paramos ir daro spaudimą Rusijai.
Tačiau tiesiai paklaustas, ar Jungtinės Valstijos sumažino arba nutraukė dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina, ministras šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė. Vietoje to jis dar kartą pabrėžė europiečių vaidmenį ir pakomentavo pranešimus apie palydovinio ryšio apribojimus.
„Viešojoje erdvėje yra informacijos, kuri, regis, rodo, kad buvo apribotas „Starlink“ veikimo greitis“, – sakė J. N. Barrot.
Jis taip pat priminė Elono Musko komentarus, kuriuose šis atsakomybę už karinės palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ apribojimus priskyrė JAV federalinei vyriausybei.
Žurnalistas taip pat paklausė ministro, ar jis pritaria Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vertinimui, kad šis jaučiasi išduotas Donaldo Trumpo.
J. N. Barrot į šį klaisimą tiesiogiai neatsakė ir pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas apie sąjungininkų veiksmus kalba atvirai, o anksčiau yra kritikavęs ir europiečius.
„To nereikėtų išimti iš konteksto. Volodymyras Zelenskis taip pat yra išreiškęs norą toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
J. N. Barrot perspėjo, kad Kremlius naudojasi įvykiais ir juos išpučia, siekdamas demoralizuoti ukrainiečius ir susilpninti partnerių paramą Ukrainai.
„Mes kariaujame ne tik mūšio lauke, bet ir žmonių galvose“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar Prancūzija ir Europa galėtų kompensuoti galimus JAV paramos sutrikimus, J. N. Barrot atkreipė dėmesį į bendras pastangas su Ukraina, ypač oro gynybos srityje.
„Visų pirma dirbame siekdami apsaugoti Ukrainos dangų, įgyvendiname bendrus projektus, kuriais siekiama kuo greičiau kurti zenitines raketas, kurios būtų gerokai pigesnės ir kurias būtų galima pagaminti daug greičiau nei iki šiol turimas“, – sakė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 14-osios naktį „SpaceX“, iš anksto neįspėjusi Ukrainos kariuomenės, įvedė sistemos „Starlink“ terminalų veikimo judant apribojimus.
Gynybos ministerijos šaltinių teigimu, spalio 15 d. sistemos „Starshield“ veikimas judant buvo atkurtas. Tai patvirtino ir Ukrainos gynybos pajėgų dalinių pranešimai.
Bendradarbiaujant su partneriais toliau bandoma išsiaiškinti tokių apribojimų priežastis ir aplinkybes.
Rusijai – smūgis po smūgio: atakuotas „Yandex“ duomenų centras, Maskvoje kilo chaosas
Naktį Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, surengė plataus masto dronų ataką prieš kelis taikinius Rusijos Maskvos, Rostovo ir Vladimiro srityse.
„The Kyiv Independent“ kol kas negali nepriklausomai patvirtinti, kokie objektai buvo atakuoti ir kokia žala jiems padaryta.
Stebėsenos kanalų „ExileNova+“ ir „SuperNova+“ duomenimis, per naktinę operaciją buvo nusitaikyta į Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą Vladimiro srityje, esančioje maždaug už 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Įvykio vietoje gyventojų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti galingi sprogimai ir netoli gyvenamųjų pastatų veikiančios oro gynybos sistemos.
Po spalio 11 d. įvykdytų smūgių tam pačiam „Yandex“ objektui bendrovė paskelbė, kad duomenų centro veikla buvo visiškai sustabdyta.
Tai buvo jau trečia beveik iš eilės vykusių atakų prieš „Yandex“ duomenų centrus Rusijoje diena. Spalio 8 ir 9 dienomis buvo patvirtinti smūgiai šios bendrovės objektams Riazanės ir Kalugos srityse.
Atakų prieš Rusijos duomenų centrus serija prasidėjo po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kad Ukraina į Rusijos smūgius jos interneto infrastruktūrai atsakys tuo pačiu.
Dėl dronų atakos sutriko Maskvos oro uostų veikla
Anksčiau naktį Ukrainos dronai privertė uždaryti oro erdvę virš kelių Maskvos oro uostų.
Rusijos opozicinio naujienų kanalo „Astra“ duomenimis, naktį buvo atšaukti skrydžiai į Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo oro uostus bei iš jų.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad sostinės oro gynybos sistemos per naktį sunaikino daugiau kaip 59 Ukrainos dronus.
Maskvos oro erdvės uždarymas iš dalies įgyvendina dar rugsėjį V. Zelenskio išsakytą grasinimą, kad Rusijos dangus netrukus bus „de facto uždarytas“.
„Rusijos danguje tiesiog bus tiek dronų, kad į tai teks atsižvelgti“, – tuomet pareiškė V. Zelenskis.
Kol kas neaišku, ar Maskvoje ir jos apylinkėse buvo pataikyta į kokius nors taikinius.
Miesto gyventojų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip naktinį dangų, regis, nušviečia liepsnos, o fone girdėti virš galvų skrendančių dronų garsai ir galingi sprogimai.
Anksčiau, spalio 9 d., keli Maskvos oro uostai taip pat buvo laikinai sustabdę skrydžius, kai į Rusijos sostinės apylinkių oro erdvę įskrido, kaip įtariama, Ukrainos dronai ir oro balionai.
Smūgiai suduoti ir Rostovo srityje
Daugiau kaip 950 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos Ukrainos dronai taip pat atakavo taikinius Rostovo srityje.
Regiono gubernatoriaus Jurijaus Sliusario teigimu, per dronų ataką Aksajaus mieste buvo apgadinti gamybos ir sandėliavimo objektai, taip pat kilo gaisras.
Pasak J. Sliusario, atakuotas ir Rostovo srities Čertkovo rajonas bei Bataisko miestas.
Maskvą užgriuvo dronų ataka: paralyžiuoti visi 4 oro uostai
Spalio 15-osios vakarą Maskvą masiškai atakavo dronai. Bepiločių orlaivių antplūdis tęsėsi ir po vidurnakčio. Penktadienį, 0.15 val. duomenimis, esą jau buvo numušti 47 dronai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1790 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 16 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 561 tūkst. 020 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 790 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 414 (+0) priešo tankų, 25 552 (+15) šarvuotas kovos mašinas, 51 242 (+9) artilerijos sistemas, 2 217 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 708 (+1) oro gynybos sistemas, 449 (+6) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 958 (+3) antžemines robotizuotas sistemas, 565 590 (+ 693) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 5 130 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 163 554 (+230) automobilius ir degalų cisternas, 4 833 (+3) specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos oro gynybai – kritinis momentas: Rusijos raketų gali nebebūti kuo numušti
Ukrainai praktiškai nebeliko raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, intensyvėjant Rusijos atakoms. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, rašo „The Washington Post“.
Rusija smogė Ukrainos naftos bazei: kilo didžiulis gaisras
Ketvirtadienio, spalio 15-osios, vakarą Ukrainos Chmelnyckio srityje per ataką kilo gaisras naftos bazės teritorijoje Šepetivkos rajone, „Telegram“ kanale pranešė Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovas Serhijus Tiurinas.
Šaltiniai: įsakymas Ukrainai apriboti „Starlink“ ryšį atkeliavo iš Baltųjų rūmų
Pasak dviejų JAV pareigūnų ir vieno Vakarų pareigūno, susipažinusio su šiuo klausimu, nurodymas apriboti palydovinės sistemos, kurią Ukraina naudoja ryšiui mūšio lauke ir dronų operacijoms, veikimą buvo duotas iš Baltųjų rūmų, rašo „Reuters“.
Trumpas sukėlė naują audrą: apkaltino Zelenskį nenoru užbaigti karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu derėtis sunkiau nei su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, vaizduodamas jį kaip kliūtį užbaigti karą Ukrainoje.
Ketvirtadienį duodamas interviu itin konservatyviam JAV transliuotojui „Newsmax“ D. Trumpas leido suprasti, kad taikos susitarimas būtų įmanomas tik be Ukrainos lyderio. „Zelenskis nėra tinkamas žmogus mums derėtis“, – sakė jis.
„Jis nenori susitarti. Jis sako, kad nori susitarti, bet iš tikrųjų nenori. Ne, nesu didelis Zelenskio gerbėjas“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė besitikintis, kad 2022 m. vasarį Rusijos pradėtas plataus masto karas netrukus baigsis.
D. Trumpas teigė manantis, kad abu lyderiai nori taikos, tačiau su V. Zelenskiu derėtis sunkiau nei su V. Putinu.
D. Trumpo ir V. Zelenskio nuomonės ne kartą išsiskyrė. Šios savaitės pradžioje V. Zelenskis išreiškė nusivylimą po to, kai D. Trumpas susitarė su Maskva sušvelninti sankcijas ir leisti Rusijai į JAV ir pasaulio rinkas pristatyti daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino.
„Gaila, kad prarandame stiprų partnerį“, – britų žurnalistui Piersui Morganui sakė V. Zelenskis.
D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms didinant pasaulines naftos kainas.
„Jis pasauliui jokios paslaugos nedaro“, – sakė JAV prezidentas.
Ukraina yra labai priklausoma nuo JAV paramos, įskaitant oro gynybai reikalingus žvalgybos duomenis ir palydovinį interneto ryšį „Starlink“. V. Zelenskis skundėsi žvalgybos duomenų teikimo spragomis ir interneto ryšio apribojimais, dėl kurių, pasak jo, žlugo keletas Ukrainos dronų operacijų.
Penktadienį V. Zelenskis turėtų prisijungti prie Briuselyje susirinksiančių Europos Sąjungos (ES) lyderių ir aptarti tolesnę paramą Ukrainai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
pirdyla visada spaudžia poną zelenskį, o fašisto pucino bijo dėl epšteino failų
Rusijos Sibire – gaisras: smogta „Gazprom“ grupei priklausančiai gamyklai
Per Ukrainos dronų ataką Vakarų Sibire, maždaug už 2 500 kilometrų nuo Ukrainos, kilo gaisras, penktadienį pranešė Rusijos pareigūnai.
Gaisras kilo pramonės įmonėje netoli Surguto miesto, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Chantų-Mansių autonominės apygardos gubernatorius Ruslanas Kucharukas. Pasak jo, padaryta žala dar vertinama.
Socialiniuose tinkluose išplito nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti kylantis tamsių dūmų stulpas. Pranešama, kad buvo smogta „Gazprom“ grupei priklausančiai dujų kondensato perdirbimo gamyklai. R. Kucharukas šios informacijos nekomentavo.
Surgutas, kaip ir anksčiau atakuoti Tiumenės bei Omsko miestai, yra Sibire, už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos. Tai rodo, kad Ukrainos kovinių dronų veikimo nuotolis padidėjo.
Vakarų šalių padedama Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos jau daugiau kaip ketverius su puse metų. Gindamasi ji nuolat smūgiuoja į taikinius Rusijoje.