Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Karas Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)

Rusija apšaudė Luhansko srityje esantį Lysyčanską. Pranešama, kad rusų raketa pataikė į minią, kuri pylėsi vandenį iš cisternos. Žuvo bent aštuoni žmonės, dar mažiausiai 42 buvo sužeisti.

7

Rusija apšaudė Luhansko srityje esantį Lysyčanską. Pranešama, kad rusų raketa pataikė į minią, kuri pylėsi vandenį iš cisternos. Žuvo bent aštuoni žmonės, dar mažiausiai 42 buvo sužeisti.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

23:55 | Arestovyčius: Ukraina atsakys į prekybos centro smūgį

Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN.

Apie tai jis kalbėjo „Feygin live“.

O. Arestovyčiaus nuomone, karas Ukrainoje šiuo metu eina eskalacijos keliu.

„Aišku, kad atsakysime ir atsakysime ilgai, kruopščiai ir skoningai. Ir jie mums atsakys... Karas eina eskalacijos keliu. Mes pataikysime į karinius taikinius, šis klausimas nėra numatytas, na, mes turime didelį, talpų ir labai ryškų taikinių banką. Netrukus išgirsime naujienų“, – kalbėjo O. Arestovyčius.

Reaguodamas į Rusijos smūgį prekybos centrui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje.

REKLAMA

Tai jis pareiškė savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius.

„Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Tai faktas. Ir tai turi būti juridinis faktas. Ir visi pasaulyje turėtų žinoti, kad rusiškos naftos pirkimas ar gabenimas, ryšių su Rusijos bankais palaikymas, mokesčių ir muitų mokėjimas Rusijos valstybei yra pinigų davimas teroristams“, – prie vaizdo įrašo savo „Telegram“ kanale rašė jis.

23:28 | Zelenskis: Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje

Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

REKLAMA
REKLAMA

Tai jis pareiškė savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius.

„Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Tai faktas. Ir tai turi būti juridinis faktas. Ir visi pasaulyje turėtų žinoti, kad rusiškos naftos pirkimas ar gabenimas, ryšių su Rusijos bankais palaikymas, mokesčių ir muitų mokėjimas Rusijos valstybei yra pinigų davimas teroristams“, – prie vaizdo įrašo savo „Telegram“ kanale rašė jis.

Primename, kad pirmadienį Rusija raketomis iš Kursko srities apšaudė „Amstor“ prekybos centrą Kremenčuko miese. Anot V. Zelenskio, atakos metu prekybos centro viduje buvo daugiau nei tūkstantis žmonių.

„Okupantai raketomis apšaudė prekybos centrą, kuriame buvo daugiau nei tūkstantis civilių. Prekybos centras dega, gaisrą gesina gelbėtojai, aukų skaičiaus neįmanoma įsivaizduoti.

Jokio pavojaus Rusijos kariuomenei. Strateginės vertės nėra. Tik žmonių bandymas gyventi normalų gyvenimą, kuris taip piktina okupantus.

Rusija ir toliau savo bejėgiškumą išlieja ant paprastų žmonių. Neverta tikėtis jos adekvatumo ir žmogiškumo“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienio vakaro duomenimis, prekybos centre žuvo 13 žmonių, dar kelios dešimtys yra sužeisti.

23:14 | Aukų skaičius Kremenčuke išaugo iki 13

Smūgio Kremenčuko prekybos centrui aukų skaičius išaugo iki 13, praneša valdžios institucijos.

Centrinės Poltavos srities vadovas Dmytro Luninas „Telegram“ tikino, kad „dar per anksti kalbėti apie galutinį žuvusiųjų skaičių“.

Anot jo, per ataką buvo sužeista bent 50 žmonių.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad išpuolio metu prekybos centre buvo daugiau kaip tūkstantis žmonių.

22:58 | Lysyčanske žuvo 8 žmonės

Rusijos daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS) raketa pataikė į minią, kuri pylėsi vandenį iš cisternos, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, o 42 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rašo CNN.

„Šiandien Lysyčanske, kai civiliai gyventojai rinko vandenį iš cisternos, rusai taikėsi į žmonių minią su MLRS „Uraganas“, – cituojamas S. Haidajus.

REKLAMA
REKLAMA

„Aštuoni Lysyčansko gyventojai žuvo, 21 žmogus buvo nuvežtas į ligoninę, o penki iš jų, suteikus medicininę pagalbą, liko Lysyčanske. Šešiolika gyventojų buvo evakuoti į kitų regionų ligonines“, – teigia jis.

22:39 | Turkija Ukrainai dovanos tris „Bayraktar“ bepiločius

Turkijos bendrovė „Baykar“ nemokamai perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tris „Bayraktar“ bepiločius, kuriuos už surinktus pinigus būtų pirkęs Ukrainos visuomenės veikėjo Serhijaus Pritulos labdaros fondas, rašo UNIAN.

„Baykar“ žino, kad per lėšų rinkimo kampaniją, pavadintą „Liaudies Bayraktar“, buvo sėkmingai surinkta suma, už kurią ukrainiečiai galėtų įsigyti kelis bepiločius orlaivius „Bayraktar TV2“, jog galėtų ginti savo tėvynę“, – sakoma bendrovės pareiškime.

Bendrovė tikina suvokianti, kad ir verslininkai, ir paprasti žmonės aukojo tam, jog pinigai būtų surinkti per kelias dienas.

„Baykar“ nepriims TV2 mokėjimo ir nemokamai nusiųs tris bepiločius orlaivius į Ukrainos frontą. Mes prašome, kad surinktos lėšos būtų panaudotos kovojantiems Ukrainos žmonėms. Esame sujaudinti šio solidarumo ir ryžto, susidūrus su, atrodytų, neįveikiamais iššūkiais“, – teigia bendrovė.

REKLAMA
REKLAMA

Dovana vertinama 15 mln. dolerių suma.

22:24 | Rusai šturmuoja svarbų miestą Luhansko srityje, bando apsupti ukrainiečius

Rusai bando apsupti Ukrainos karius prie Lysyčansko ir blokuoti miestą iš pietų ir pietvakarių, remdamasi nauju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimu, rašo UNIAN.

Donecko kryptimi rusų pajėgos ir toliau daugiausia pajėgų skiria bandymams apsupti Ukrainos karius ties Lysyčansku, rašoma pranešime. Rusai taip pat bando blokuoti miestą iš pietų bei pietvakarių, kompensuoti personalo, ginkluotės ir karinės technikos nuostolius.

Generalinio štabo duomenimis, Lysyčansko kryptimi Rusijos pajėgos surengė puolimą Volcheyarovka–Verkhnekamenka kryptimi, iš dalies sėkmingai susitvarkė ir telkiasi į pietus nuo Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos.

„Siekdami atitraukti mūsų karių pastangas, surengė puolimą Podolės-Lysyčansko kryptimi, nesėkmingai, pasitraukė“, – informuoja Generalinis štabas.

Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus savo „Telegram“ kanale pranešė, kad rusai toliau šturmuoja Lysyčanską, o okupuotame Sjevjerodonecke gresia humanitarinė katastrofa.

REKLAMA
REKLAMA

„Rašistai šturmuoja Lysyčanską, o miestą nuolat niokoja visais įmanomais ginklais. Kiekybinis pranašumas priešo pusėje. Mūsų gynėjams trūksta tolimosios artilerijos“, – teigė jis.

Pažymima, kad Ukrainos kariai sėkmingai užkirto kelią priešo žvalgybai Berestovojės rajone ir puolimui Mednaja Ruda-Klinovojės kryptimi, abiem atvejais okupantai pasitraukė.

Rusams iš dalies sekasi ir Rotos-Veršinos kryptimi, bandant įsitvirtinti E-40 greitkelio sankryžoje. Tačiau Ukrainos kariai sustabdė okupantų puolimą Petrovske-Ševčenkos kryptimi ir nustūmė juos atgal.

21:53 | Aukų skaičius Kremenčuke auga

Rusų atakos prekybos centrui Kremenčuke aukų skaičius išaugo iki 11, rašo CNN. Sužeistųjų skaičius – 58.

Vienas žmogus mirė nuvežtas į ligoninę.

Rusiijos pajėgos pirmadienį paleido raketas į Kremenčuko prekybos centrą, kuriame, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, buvo virš tūkstančio žmonių.

21:25 | Ukrainos žvalgyba: Rusijoje trūksta karinių lėktuvų dalių, ieškoma analogų

Rusijos gynybos įmonės bando rasti savo lėktuvų dalių analogų, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN.

REKLAMA
REKLAMA

Žvalgybos valdyba gavo susirašinėjimą tarp 8-osios specialiosios paskirties aviacijos divizijos vadovybės Maskvoje ir gynybos pramonės įmonių.

Susirašinėjimo metu 8-osios armijos aviacijos vadavietės vadovybė išreiškė susirūpinimą dėl importuojamų komponentų, skirtų An, Il ir TU serijų lėktuvų remontui ir techninei priežiūrai, trūkumo.

Plačiau apie tai – tv3.lt straipsnyje.

21:16 | Blinkenas: „pasaulis pasibaisėjęs“ Rusijos ataka prieš Ukrainos prekybos centrą

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą kruvinu Rusijos smūgiu sausakimšam parduotuvių centrui Kremenčuko mieste centrinėje Ukrainoje ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn.

„Pasaulis yra pasibaisėjęs šiandieniniu Rusijos raketų smūgiu, kuris pataikė į sausakimšą Ukrainos prekybos centrą – tai naujausias iš virtinės žiaurumų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Blinkenas.

„Toliau remsime savo partnerius Ukrainoje ir reikalausime, kad Rusija, įskaitant už žiaurumus atsakingus asmenis, atsakytų“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA

20:45 | Daugiau atakos detalių: Rusija į Kremenčuką paleido dvi raketas

Pirmadienį Rusija į Kremenčuką paleido dvi raketas, rašo UNIAN. Viena iš jų pataikė į prekybos centrą „Amstro“, o kita į miesto stadioną, praneša Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Kol kas skaičiuojama, kad prekybos centre žuvo bent 10 žmonių.

20:33 | Johnsonas apie Ukrainą: už laisvę „verta sumokėti“

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį Vakarų sprendimą remti Ukrainą pavadino kaina, kurią „verta sumokėti“, ir priminė sąjungininkų pergalę prieš nacių Vokietiją.

„Tik prisiminkite, demokratijoms praėjusio amžiaus viduryje prireikė daug laiko pripažinti, kad jos turi priešintis tironijai ir agresijai“, ir kad tai labai brangu, sakė jis britų transliuotojui BBC, turėdamas galvoje Antrąjį pasaulinį karą.

„Bet kas buvo pasiekta nugalėjus diktatorius, ypač nacių Vokietiją – pasiekti ištisi stabilumo dešimtmečiai“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Kainą už laisvę verta sumokėti“, – pabrėžė jis.

Intensyvėjant Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiams padariniams, smarkiai augant kainoms, trūkstant maisto, kilus energijos krizei, vis labiau nuogąstaujama dėl nenumatytų padarinių.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pakvietė penkių besivystančių šalių vadovus bandydami užsitikrinti platesnę paramą savo pozicijai, kad reikia remti Ukrainą.

Vokietijoje vykstančiame G-7 viršūnių susitikimo pareiškime grupė pažadėjo remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje „tiek ilgai, kiek reikės“.

Bendrame pareiškime, paskelbtame po kone dvi valandas trukusio vaizdo ryšiu vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, G-7 pabrėžė savo „tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos vyriausybę ir žmones, drąsiai ginančius savo šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

„Kaip G-7 vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – tviteryje parašė viršūnių susitikimo šeimininkas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), padėkojęs V. Zelenskiui už dalyvavimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Toliau didinsime spaudimą Putinui. Šis karas turi baigtis“, – pridūrė jis.

Kreipdamasi į Rusiją G-7 pareiškė, kad ji turi leisti išvežti grūdų krovinius iš Ukrainos, siekiant išvengti tolesnio pasaulinės maisto krizės augimo.

Be to, G-7 šalių lyderiai paragino Maskvą nedelsiant leisti sugrįžti namo ukrainiečiams, prieš jų valią išvežtiems į Rusiją.

20:24 | Johnsonas: smūgis prekybos centrui Ukrainoje parodo Putino barbariškumą

Rusų raketų smūgis sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste parodo Rusijos lyderio Vladimiro Putino „žiaurumo ir barbariškumo gelmes“, pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Putinas privalo suprasti, kad jo elgesys tik dar labiau sustiprins ryžtą JK ir visoms kitoms G-7 (Didžiojo septyneto) šalims palaikyti Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė jis.

20:12 | Prekybos centras visiškai sudegė

Pirmadienį rusų raketomis apšaudytas Kremenčuko prekybos centras „Amstor“ visiškai sudegė, sako bendrovės „Smart Urban Solutions“ direktorius Romanas Jemecas, praneša UNIAN.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip, tai mūsų prekybos centras. Labiausiai lankytojais perpildytas dienos metas. Jis visiškai sudegė, visos gelbėjimo tarnybos yra vietoje“, – sakė R. Jemecas.

Taip pat pranešama, kad Rusija prekybos centrą apšaudė iš Kursko srities Rusijoje. Buvo paleisti tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22M3, prekybos centrui smogė X-22 raketos.

19:59 | Prekybos centre jau rasta 10 žuvusiųjų

Gelbėjimo operacija Kremenčuko prekybos centre „Amstor“ tęsiasi, rašo UNIAN. Jau buvo rasti dešimties aukų kūnai, sako Poltavos srities vadovas Dmytro Luninas.

„10 žuvusiųjų, daugiau kaip 40 sužeistų ir sutraumuotų žmonių – tokia šiuo metu padėtis Kremenčuke dėl raketų atakų“, – cituojamas jis.

Gelbėtojai toliau dirba įvykio vietoje.

19:28 | Aukų skaičius Charkive auga

Pateikiama daugiau informacijos apie apšaudymą Charkive. Rusų raketos jau nusinešė keturias gyvybes, dar 19 žmonių buvo sužeista, rašo „Reuters“.

Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas šalies šiaurės rytuose.

19:00 | Kremlius: V. Putinas dalyvaus G-20 viršūnių susitikime Indonezijoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti šį lapkritį Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, pirmadienį pranešė Kremliaus patarėjas.

REKLAMA
REKLAMA

„Gavome oficialų kvietimą... ir atsakėme teigiamai, pasakę, kad esame suinteresuoti dalyvauti“, – žurnalistams sakė Jurijus Ušakovas.

Jis sakė, kad iki lapkričio 15–16 dienomis Balyje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo liko „daug laiko“, todėl Rusijos dalyvavimo jame formatas gali būti pakeistas.

„Tačiau kol kas kviečiama dalyvauti asmeniškai“, – pridūrė J. Ušakovas.

Pernai spalį dėl COVID-19 pandemijos V. Putinas dalyvavo G-20 aukščiausiojo lygio susitikime Romoje vaizdo ryšiu.

Šiais metais rotacijos tvarka G-20 pirmininkaujanti Indonezija pakvietusi Rusiją į didžiųjų pasaulio ekonomikų susitikimą sukėlė diskusijų.

Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, spaudė ją pašalinti Rusiją iš susitikimo, Maskvai užpuolus Ukrainą ir sulaukus kaltinimų dėl ten daromų karo nusikaltimų.

Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) anksčiau pirmadienį leido suprasti, kad yra pasirengęs dalyvauti G-20 viršūnių susitikime, nors jo organizatorė Indonezija kviečia ir Rusijos lyderį. 

Vokietijos kancleris, kurio šalyje šiuo metu vyksta Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas, sakė, kad galutinį sprendimą dėl dalyvavimo priims „visai prieš išvykimą“.

Jis pabrėžė, kad Indonezija taip pat kviečia susitikime dalyvauti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) savaitgalį taip pat sakė neatmetanti galimybės sėsti prie vieno stalo su V. Putinu G-20 aukščiausiojo lygio susitikime.

„Taip pat svarbu pasakyti jam į akis, ką apie jį galvojame, – sakė ji. – Turime atidžiai apsvarstyti, ar norime paralyžiuoti visą G-20.“

EK vadovė taip pat įspėjo, kad šis blokas yra „per daug svarbi platforma“, kad būtų galima jai kenkti.

G-20 šalys sukuria apie 80 proc. visos pasaulio ekonomikos produkcijos, o G-7 – apie 31 procentą.

18:53 | Rusija pranešė išsiunčianti aštuonis Graikijos diplomatus

Rusija išsiunčia aštuonis Graikijos diplomatus, pirmadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, rašo „Sky news“.

Kremliaus užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė, kad iškvietė Graikijos ambasadorių, jog pareikštų protestą dėl to, ką Rusija pavadino „konfrontaciniu Graikijos valdžios institucijų elgesiu Rusijos atžvilgiu, įskaitant ginklų ir karinės įrangos tiekimą Kyjivo režimui“.

Ministerija teigia taip pat pareiškusi protestą dėl Graikijos sprendimo paskelbti grupę Rusijos diplomatų „persona non grata“.

18:32 | Apšaudytas Charkivas, trys žmonės žuvo

Pirmadienį apšaudytas Charkivas, praneša UNIAN. Teigiama, kad ataka nusinešė tris gyvybes.

„Rusai apšaudė Charkivą. Preliminariai sužeista 15 žmonių. Tarp sužeistųjų yra vaikų. Trys žuvusieji. Skaičius nėra galutinis“, – cituojama Charkivo regiono vadovo patarėja Natalija Popova.

18:06 | Prekybos centre žuvo bent du žmonės

Pateikiama šiek tiek daugiau informacijos apie rusų ataką Kremenčuko prekybos centrui, kurio viduje buvo virš tūkstančio žmonių.

Vietos pareigūnas Kirilas Timošenko pranešė, kad ataka jau pareikalavo bent dviejų gyvybių, dar mažiausiai 20 žmonių buvo sužeista. Dabar turimais duomenimis, devynių iš sužeistųjų būklė yra sunki.

Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad aukų skaičius yra „neįsivaizduojamas“.

Taip pat pasirodė ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip po smūgio raketomis atrodė prekybos centro vidus.

17:28 | Rusija Kremenčuke apšaudė prekybos centrą

Pirmadienį Rusija apšaudė Poltavos srityje esantį Kremenčuką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša, kad rusų raketos pataikė į prekybos centrą, kuriame buvo bent tūkstantis žmonių.

„Okupantai raketomis apšaudė prekybos centrą, kuriame buvo daugiau nei tūkstantis civilių. Prekybos centras dega, gaisrą gesina gelbėtojai, aukų skaičiaus neįmanoma įsivaizduoti.

Jokio pavojaus Rusijos kariuomenei. Strateginės vertės nėra. Tik žmonių bandymas gyventi normalų gyvenimą, kuris taip piktina okupantus.

Rusija ir toliau savo bejėgiškumą išlieja ant paprastų žmonių. Neverta tikėtis jos adekvatumo ir žmogiškumo“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.

c

Miesto meras praneša, kad yra ir sužeistų, ir žuvusių, rašo UNIAN. Kol kas tikslus sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius nežinomas.

17:11 | Rusija į „juodąjį sąrašą“ dėl sankcijų įtraukė 43 kanadiečius

Rusija, reaguodama į Otavos įvestas sankcijas dėl Maskvos agresijos Ukrainoje, pirmadienį uždraudė dar 43 kanadiečiams atvykti į šalies teritoriją.

Į Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtą „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukta ministro pirmininko Justino Trudeau Liberalų partijos vadovė Suzanne Cowan ir buvęs Kanados banko ir Anglijos banko vadovas Markas Carney.

Aukšto rango valstybės tarnautojai, politiniai patarėjai ir pilietinės visuomenės nariai taip pat pateko į šį sąrašą.

Rusijos URM kritikavo J. Trudeau vyriausybės „karingą rusofobiją“.

Ministerija teigė, kad naujieji draudimai yra atsakomoji priemonė už tai, kad Kanada gegužę įvedė naujas sankcijas virtinei Rusijos bendrovių vadovų ir jų šeimų narių.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją daugiau kaip 700 kanadiečių.

Gegužę Kremlius nurodė uždaryti Kanados nacionalinio visuomeninio transliuotojo CBC biurą Maskvoje ir panaikino jo žurnalistų vizas bei akreditacijos leidimus.

Taip Maskva atsakė į Otavos sprendimą uždrausti Kremliaus remiamą naujienų organizaciją RT.

16:55 | Ukrainos žvalgyba: rusai kovos tol, kol galės

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad Rusija kovos iki pat galo, nes karo pabaiga šiai šaliai prilygsta valstybingumo žlugimui, rašo UNIAN.

Jis pareiškė, kad pritaria savo kolegoms iš Vakarų dėl Rusijos kariuomenės moralinių problemų, tačiau vis tik netiki, kad rusai savanoriškai paliks okupuotas Ukrainos teritorijas.

„Jei Rusija dabar pripažins, kad jai nepavyko nugalėti Ukrainos, tai bus ne Putino sistemos žlugimas, o valstybingumo žlugimas. Todėl jie kovos tol, kol galės. Rusijos kariuomenė bus priversta kovoti iki galo. Jie neturi kitos išeities“, – „Financial times“ pabrėžė K. Budanovas.

Dar kiek anksčiau teigta, kad rusų kariai susiduria su moraliniais iššūkiais dėl kur kas lėtesnio kariuomenės tempo, nei buvo tikėtasi karo pradžioje.

16:34 | Apšaudytas Kremenčuko miestas

Pirmadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Kremenčuko miestą Poltavos srityje, rašo UNIAN. Apie tai pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Jo žiniomis, buvo keli smūgiai, tačiau daugiau detalių jis nepateikė. Netrukus jis pranešė, kad oro pavojaus signalas buvo atšauktas.

Pastarosiomis dienomis Rusija suintensyvino atakas raketomis. Dar sekmadienio rytą buvo apšaudytas gyvenamasis Kyjivo rajonas, šeštadienį apšaudytos net kelios Ukrainos sritys.

16:19 | Rusijoje „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato automobilis

Maskvoje, saugomoje automobilių aikštelėje, sekmadienį „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato asmeninis automobilis.

Kaip BNS pirmadienį nurodė Užsienio reikalų ministerija, į įvykio vietą buvo iškviesti Rusijos policijos pareigūnai, kurie vietoje užfiksavo šį faktą ir atliks oficialų tyrimą.

„Dėl šio įvykio bus išsiųsta nota Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai. Tai ne pirmas atvejis, kai tokia simbolika išpaišomi Europos Sąjungos diplomatų automobiliai“, – rašoma ministerijos komentare.

Apipaišyto automobilio nuotraukomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ir pats Rusijoje dirbantis konsulas Ugnius Labutis.

Nuo Kremliaus karo Ukrainoje pradžios raidė „Z“ tapo šią invaziją į kaimyninę šalį palaikančiųjų simboliu.

Rusijos gynybos ministerija kovo pradžioje aiškino, kad ant karinės technikos rašomas simbolis „Z“ reiškia „Za pobedu“ („Už pergalę“).

15:34 | Ukrainiečiai smogė Gyvačių salai: raketų lietus sunaikino „Pancyr S1“

Ukrainos kariuomenė skelbia sudavusi eilinį smūgį Gyvačių salą užėmusiems rusams. Į salą buvo paleista 10 raketų, viena iš jų sunaikino priešlėktuvinės gynybos sistemą „Pancyr S1“.

„Pancyr S1“ yra laikomas vienu iš Rusijos kariuomenės pasididžiavimų ir naujausių karinių technologijų pavyzdžiu. 2019-aisiais Rusijos žiniasklaidoje vieneto kaina buvo įvardijama 1 mlrd. rublių, pagal tuometinį kursą tai siekė daugiau nei 13 mln. eurų.

15:12 | NATO sąjungininkės didins aukštos parengties pajėgas iki 300 tūkst. karių

NATO sąjungininkės padidins aukštos parengties pajėgas iki „gerokai daugiau nei 300 tūkst. karių“, stiprindamos savo gynybą po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pirmadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Stiprinsime savo priešakinę gynybą. Didinsime savo kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vieneto. Pertvarkysime NATO greitojo reagavimo pajėgas ir padidinsime savo aukštos parengties pajėgas iki gerokai daugiau nei 300 tūkst. karių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš šią savaitę Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

14:40 | Rusų pajėgos traukia link Zaporižios

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka „Telegram“ paskebė užfiksuotą vaizdo medžiagą, kaip link Pietų Ukrainoje esančios Zaporižios traukia Rusijos karinės technikos kolona.

Anot jo, priešo technikos judėjimas fiksuojamas Mariupolio ir Volnovachos apylinkėse Zaporižios kryptimi.

„Didelės ir mažos kolonos, autocisternos ir sunkvežimis su kariais – potencialiomis trąšomis. Mariupoliečiai viską mato ir net okupacijoje daro viską, kad mūsų pergalė priartėtų“, – rašė P. Andriuškenka.

14:22 | Kremlius: nėra pagrindo kalbėti apie Rusijos skolinių įsipareigojimų nevykdymą

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nėra „jokio pagrindo“ tvirtinti, kad Rusija neįvykdė užsienio valiuta išreikštų valstybės tarptautinių skolinių įsipareigojimų.

„Nėra jokio pagrindo šią situaciją vadinti įsipareigojimų nevykdymu“, – sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Rusijai nepasinaudojus birželio 26-ąją pasibaigusiu lengvatiniu laikotarpiu sumokėti apie 100 mln. JAV dolerių sumos palūkanas už dvi obligacijų emisijas.

„Teiginiai apie įsipareigojimų nevykdymą yra visiškai neteisingi“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Rusija atsiskaitė už šią skolą gegužės mėnesį.

Agentūra „Bloomberg“ pirmadienį skelbė, jog Rusija pirmą kartą per daugiau nei šimtmetį neįvykdė savo valstybės tarptautinės skolos užsienio valiuta įsipareigojimų, pasibaigus galutiniam palūkanų mokėjimo laikotarpiui.

14:02 | O. Scholzas: G-7 toliau didins spaudimą Putinui

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

„Toliau didinsime spaudimą Putinui. Šis karas turi baigtis“, – parašė jis.

13:41 | JAV: G-7 juda į priekį derybose dėl rusiškos naftos kainų „lubų“

Elmau, Vokietija, birželio 27 d. (AFP-BNS). Didžiojo septyneto (G-7) šalys pirmadienį tariasi dėl ekonominio spaudimo Maskvai didinimo, siekdamos pasistūmėti derybose dėl rusiškos naftos kainų ribojimo ir naujų sankcijų Rusijos gynybos pramonei.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams teigė, kad derybos dėl to, kaip apriboti pinigų srautus, kuriuos rusai gali gauti už naftos eksportą, stumiasi į priekį.

„Vis dar diskutuojame su kitomis partnerėmis iš G-7, bet esame labai arti taško, kai G-7 lyderiai skubiai nurodys atitinkamiems ministrams sukurti mechanizmus, kaip nustatyti pasaulinės kainų „lubas“ rusiškai naftai“, – žurnalistams teigė pareigūnas, pageidavęs išlaikyti anonimiškumą.

Plano tikslas – nutraukti svarbų „grynųjų pinigų šaltinį Kremliui ir sumažinti rusiškos naftos kainą“.

Baltieji rūmai taip pat pristatė naujas priemones, skirtas apsunkinti Rusijai galimybes apsirūpinti ginkluote, naudojamą jos puolimui prieš kaimyninę Ukrainą.

13:17 | Zelenskis pasaulio lyderiams už uždarų durų nurodė, iki kada norėtų baigti karą – „Reuters“

Kreipdamasis į šiuo metu vykstantį Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jų paprašė priešlėktuvinių gynybos sistemų.

Kartu Ukrainos lyderis prašė daugiau sankcijų Rusijai, saugumo Ukrainai garantijų bei padėti sprendžiant blokuojamų grūdų eksporto klausimą, „Reuters“ cituoja Europos pareigūną, sutikusį kalbėti su anonimiškumo sąlyga.

Galiausiai V. Zelenskis, kaip teigia „Reuters“, Didžiojo septyneto lyderiams pasakė norintis, kad karas būtų baigtas iki metų pabaigos, iki neprasidės žiema.

12:35 | J. Bidenas ragina Vakarus laikytis išvien dėl Ukrainos, nepaisant karo „nuovargio“ 

 JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų viršūnių susitikimą, kurio tikslas – neleisti, kad karo Ukrainoje ekonominiai padariniai suskaldytų pasaulinę koaliciją, siekiančią nubausti Rusiją už jos agresiją.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas perspėjo lyderius nepasiduoti „nuovargiui“, Rusijos pajėgoms raketomis vėl smogus Kyjivui. 

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai ketina paskelbti naujus draudimus importuoti rusišką auksą – tai naujausia iš daugelio priemonių, kuriomis demokratinių valstybių klubas tikisi dar labiau ekonomiškai izoliuoti Rusiją. Jie taip pat svarsto galimus energijos kainų apribojimus, kuriais siekiama apkarpyti Rusijos pelną iš naftos ir dujų, kurį Maskva gali skirti karo veiksmams finansuoti.

Be to, įgyvendindamas praėjusių metų G-7 viršūnių susitikime pateiktą pasiūlymą, JAV prezidentas oficialiai pradėjo pasaulinę infrastruktūros partnerystę, kuria siekiama kovoti su Kinijos įtaka besivystančiose šalyse.

Šia iniciatyva siekiama iki 2027 metų kartu su kitomis G-7 šalimis pasauliniams infrastruktūros projektams pritraukti 600 mlrd. dolerių (568 mlrd. eurų). J. Bidenas sakė, kad JAV šiai iniciatyvai skirs apie 200 mlrd. dolerių (189 mlrd. eurų).

JAV pareigūnai jau seniai teigia, kad dėl Kinijos infrastruktūros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI) šalys, kuriose įgyvendinami jos projektai, patenka į skolų spąstus ir kad investicijos yra naudingesnės pačiai Kinijai nei jas gaunančioms šalims.

Prieš G-7 viršūnių susitikimą Rusija surengė pirmuosius per tris savaites raketų smūgius Ukrainos sostinei. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad buvo pataikyta į mažiausiai du gyvenamuosius pastatus. 

J. Bidenas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „dar vieną jos barbariškumo“ pavyzdį ir pabrėžė, kad sąjungininkai turi išlikti tvirti nepaisant visame pasaulyje juntamų ekonominių šio karo padarinių, toki kaip infliacija ar maisto stygius. 

„Turime laikytis išvien, nes [Vladimiras] Putinas nuo pat pradžių tikėjosi, kad NATO ir G-7 suskils, bet tai neįvyko ir neįvyks“, – sakė J. Bidenas per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kurio šalis šiais metais rotacijos tvarka pirmininkauja pasaulio pažangiausių ekonomikų klubui. 

J. Bidenas ir jo kolegos susitikime tariasi, kaip užtikrinti energijos tiekimą ir suvaldyti dėl karo didėjančią infliaciją. 

Lyderiai taip pat susibūrė oficialiai pradėti naujos pasaulinės infrastruktūros partnerystės, kurios tikslas – pasiūlyti alternatyvą Rusijos ir Kinijos investicijoms besivystančiose šalyse. Šalių vadovai vienas po kito ėjo prie mikrofono aptarti partnerystės ir savo vaidmens joje, neminėdami Kinijos.

Susitikimą temdė Ukrainos šešėlis, tačiau lyderiai buvo nusiteikę pademonstruoti ryžtą.

O. Scholzas sakė J. Bidenui, kad visi sąjungininkai sugebėjo „išlikti vieningi, o to Putinas akivaizdžiai nesitikėjo“.

JAV prezidentas apie V. Putino karą prieš Ukrainą sakė: „Negalime leisti, kad ši agresija įgautų tokį pavidalą ir būtų išsisukta nuo atsakomybės“. 

O. Scholzas, šalies viduje ir užsienyje kritikuojamas dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiąją ginkluotę, sakė: „Vokietija ir JAV visada veiks išvien, kai bus sprendžiami Ukrainos saugumo klausimai.“

JK premjeras B. Johnsonas savo ruožtu paragino kolegas lyderius nepasiduoti „nuovargiui“. Jis išreiškė susirūpinimą, kad po keturių karo mėnesių proukrainietiškame aljanse gali atsirasti nesutarimų.

Paklaustas, ar, jo nuomone, Prancūzija ir Vokietija daro pakankamai, B. Johnsonas pagyrė didelį Vokietijos proveržį apginkluojant Vokietiją ir mažinant rusiškų dujų importą. Apie Prancūziją jis nekalbėjo.

Prieš G-7 lyderių derybas susitikę J. Bidenas ir O. Scholzas sutarė, kad karą Ukrainoje reikia užbaigti derybomis, tačiau konkrečiai neaptarė, kaip tai pasiekti, sakė vienas J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jie taip pat išsamiai nediskutavo apie naftos kainų ribojimus ar infliaciją, nurodė pareigūnas. 

Kiti lyderiai antrino J. Bidenui, gyrusiam Vakarų koalicijos vienybę.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad 27 valstybių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl politinės ir finansinės paramos Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau „Ukrainai reikia daugiau, ir mes pasiryžę skirti daugiau“.  

Ch. Michelis sakė, kad ES šalių vyriausybės pasirengusios suteikti „didesnę karinę paramą, daugiau finansinių priemonių ir didesnę politinę paramą“, kad Ukraina galėtų apsiginti ir būtų „suvaržytos Rusijos galimybės kariauti“.

12:18 | Kanadoje įsigaliojo įstatymas dėl Rusijos turto šalyje konfiskavimo ir perdavimo Ukrainai

Kanadoje įsigaliojo parlamento priimtos Specialiųjų ekonominių priemonių įstatymo pataisos, kuriomis suteikiama teisė vyriausybei konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai paremti.

Įstatymas leidžia „imtis ekonominių priemonių prieš tam tikrus asmenis tais atvejais, kai tai skatina tarptautinė bendrija ar valstybių grupė, kurių narė yra Kanada, kai šiurkščiai pažeidžiamas tarptautinis saugumas ir taika, kai kitoje valstybėje šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės arba kai vyksta plataus masto korupcija, į kurią įsitraukia užsienio valstybių vadovai“, skelbia pataisos.

Šios specialios ekonominės priemonės apima Kanadoje esančio turto nustatymą ir jo įšaldymą valstijų valdovų teikimu, o jis gali būti konfiskuotas teismo sprendimu.

Pataisos skelbia, jog Kanados ministrų kabineto įpareigotas narys, po konsultacijų su Finansų departamentu ir Užsienio reikalų departamentu, konfiskuoto turto pardavimo pajamas gali skirti užsienio valstybės, nukentėjusios nuo šiurkštaus tarptautinės taikos ir saugumo pažeidimų, atkūrimui, tarptautinei taikai ir saugumui užtikrinti, kompensacijoms išmokėti aukoms, patyrusioms šiurkštų ir sistemingą žmogaus teisių pažeidimą arba plataus masto korupciją.

„Manome, kad šios pataisos labai svarbios siekiant rasti pinigų Ukrainai atkurti. Ir negaliu įsivaizduoti tinkamesnio tokio finansavimo šaltinio nei konfiskuotas Rusijos turtas“, – pareiškė Kanados finansų ministrė Chrystia Freeland (Krisrija Friland).

Kanada jau yra įšaldžiusi 412 mln. vietos dolerių (302 mln. eurų) vertės sankcionuoto Rusijos turto.

11:58 | JAV paskelbė naujų G-7 sankcijų Rusijos gynybos sektoriui

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujų Didžiojo septyneto (G-7) sankcijų Rusijos gynybos pramonei, turinčių susilpninti Kremliaus gebėjimą tęsti invaziją Ukrainoje.

„G-7 lyderiai suderins ir išplės tikslines sankcijas, kad dar labiau suvaržytų Rusijos prieigą“ prie vakarietiškų technologijų, galinčių sustiprinti Rusijos ginkluotės pramonę, nurodė Baltieji rūmai.

Be to, JAV „agresyviai taikysis į Rusijos gynybos tiekimo grandines... ir apribos Rusijos gebėjimą pakeisti karinę įrangą, jau prarastą per šį brutalų karą“, sakoma pranešime.

11:33 | Kaliningrado gubernatorius: nelabai mums ir reikia to Lietuvos geležinkelių tranzito

Kaliningrado tranzito klausimas pastarosiomis dienomis kelia vis daugiau aistrų. Savaitgalį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ES sankcijų ribojimus pavadino „faktiškai karo paskelbimu“. Tačiau paties dalinio Rusijos eksklavo gubernatorius Antonas Alichanovas aiškina, kad didelių problemų dėl to nepatirs, tačiau dėl viso pikto iš Kremliaus paprašė daugiau pinigų.

Savo savaitgalinėje žinutėje „Telegram“ kanale A. Alichanovas piktinosi „ES biurokratizmu“ ir aiškino, kad „Europos Komisija paprasčiausiai susipainiojo savo skelbiamose sankcijose“.

Jo teigimu, keista, kad už dujas rubliais atsiskaityti tylomis leista, o „popierėlio dėl Kaliningrado neišdavė“. 

Rusijos valdininko teigimu, jūrų keliais aprūpinti Kaliningradą ir išvežti produkciją iš jo „bus kuo“. „Taip, teks subsidijuoti jūrinį apmokestinimą, tačiau tai yra technika. Mūsų šalis leis sau ir tai, ir regiono vystymo programą. Mes esame labai stipri valstybė“, – rašė A. Alichanovas, pridūręs, kad „rusiškas suverenitetas Lietuvos geležinkeliuose nelabai ir reikalingas“.

11:15 | Turkija deda tašką: jokiais būdais nepalaikys sankcijų Rusijai

Oficialus Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas pareiškė, kad Rusijai, nepaisydama Vakarų prašymų, neketina palaikyti dėl karo įvestų sankcijų Rusijai.

„Mes negalime to padaryti, nes tai pirmiausia paveiks mūsų ekonomiką. Kita vertus, mes užimame tarpininko vaidmenį, nes viskas vyksta per Turkiją“, – sakė jis interviu televizijos kanalui „Haberturk“.

„Mes sankcijų netaikome ir jose nedalyvausime. Turime ginti savo interesus. Jei visi griaus tiltus, kas tuomet kalbėsis su Rusija? Mūsų ekonominiai santykiai su Rusija yra tokio pobūdžio, kad sankcijų įvedimas daugiau žalos padarytų Turkijos ekonomikai nei Rusijai. Mes užimame aiškią poziciją. Vakarai ją priima“, – sakė R. T. Erdogano atstovas, skelbia UNIAN.

Primename, kad Turkija vatavo Švedijos ir Suomijos narystę NATO.

10:49 | Ukrainos parlamentaras: puolimo iš Baltarusijos pavojus išlieka visada

Rusijos karių puolimo iš Baltarusijos grėsmė išlieka, bet tokio scenarijaus vystymasis artimiausiomis dienomis mažai tikėtinas, interviu „RBC-Ukraina“ pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Oleksandras Zavitnevičius.

„Šis pavojus išlieka visada. Jei, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, per artimiausią dieną ar dvi, manau, kad ne, nes Baltarusijos pasienyje (kol kas) nėra [karinio] junginio, kuris galėtų surengti šį neaiškų puolimą neaiškia apimtimi“, – kalbėjo O. Zavitnevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai yra pasirengę visiems galimiems scenarijams ne tik Kyjivo kryptimi, bet ir Žytomyro, Rivnės ir Voluinės srityse. Be to, politikas priminė, kad Rusijos valdžia Baltarusiją išnaudoja kaip platformą invazijai.

„Šios krypties niekas nepamiršta, visi nuolat dirba. Ruošiamos Baltarusijos kariuomenės sausumos pajėgos ar neruošiamos – tai yra informacija, kurios neįmanoma patvirtinti“, – aiškino O. Zavitnevičius.

Anot jo, „Telegram“ kanaluose ar žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie didelį technikos judėjimą yra tikrinama, tačiau kol kas nepasitvirtino.

Birželio 25-osios naktį iš Baltarusijos teritorijos Ukrainoje buvo įvykdyta didžiulė raketų ir bombų ataka. Ukrainos žvalgyba mano, kad tai buvo plataus masto Rusijos Federacijos provokacija įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą.

10:25 | Rusijos pajėgų nuostoliai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 35 000 Rusijos karių.

Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 217 lėktuvų, 184 sraigtasparnius, 1552 tankus, 3687 šarvuočius, 771 artilerijos pabūklą, 243 raketų sistemas, 14 laivų, 2575 mašinas, 636 bepiločius orlaivius, 101 priešraketinės gynybos sistemą, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 60 specialiosios įrangos vienetų bei 139 sparnuotąsias raketas.

09:50 | Rusų programišiai skelbia ataką prieš Lietuvą dėl Kaliningrado 

Rusijai reiškiant nepasitenkinimą dėl dalinio prekių tranzito į Kaliningrado eksklavą ribojimo Lietuvos verslams pradėjo grasinti su rusų žvalgyba siejama programišių grupuotė „Killnet“. 

Dar savaitgalį buvo paskelbta, kad neatšaukus ribojimų „500 Lietuvos įmonių gresia dideli nemalonumai“. 

„Killnet“ savo naujienų kanale skelbia, kad yra labai nepatenkinti NATO veikla, asmeniškai jos vadovu Jensu Stoltenbergu. 

Balandžio 27-osios rytą atsirado įrašas, kuriame skelbiama, kad bus atakuojama buhalterines paslaugas teikiančių įmonių programinė įranga tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje. 

Buvo nurodytas internetinių buhalterinių programų sąrašas. Straipsnio rengimo metu informacijos apie šių paslaugų tiekėjų veiklos sutrikimus nebuvo, tačiau patekti į sąraše esančius puslapius taip pat nepavyko. Tikėtina, kad prieš paslaugų tiekėjus yra vykdoma DDoS ataka.

09:28 | JAV prezidentas gali paskelbti apie pajėgių oro erdvės gynybos sistemų perdavimą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas ketina paskelbti apie pažangių raketų „žemė–oras“ sistemų, taip pat papildomų paramos artilerijai perdavimą Ukrainai, besistengiančiai atremti jau keturis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją, naujienų agentūra AP pirmadienį citavo vieną informuotą šaltinį.

JAV ketina nupirkti Ukrainai Norvegijoje sukurtų vidutinio ir ilgo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

NASAMS yra naudojamos Jungtinių Valstijų saugoti oro erdvei aplink Baltuosius rūmus ir Kapitolijų sostinėje Vašingtone.

Be to, Ukrainai planuojama skirti daugiau artilerijos šaudmenų ir priešbaterinių radarų, galinčių padėti veiksmingiau stabdyti Rusijos pajėgų puolimą rytiniame Donbaso regione, sakė minėtas šaltinis.

08:51 | ES energetikos komisarė: rusiškų dujų tiekimas apribotas arba nutrauktas 12 iš 27 ES narių

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių.

Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

K. Simson sakė, kad praėjusią savaitę ES susitarė dėl dujų tiekimo didinimo su Izraeliu ir Egiptu, buvo sustiprintas bendradarbiavimas su Norvegija, o derybos su Azerbaidžanu pasiekė finišo tiesiąją.

„Rusijos manipuliavimas ir šantažas nukreiptas į dujų kainų augimą, o tai savo ruožtu atsiliepia galutiniams vartotojams“, – konstatavo EK narė.

08:25 | Putinas paskyrė naują generolą vadovauti karui – JAV karo analitikai

Penktą mėnesį vykstant Rusijos invazijai į nepriklausomos Ukrainos teritoriją, vadovauti karui paskirtas Rusijos generolas pulkininkas Genadijus Židko, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).

ISW savo naujausioje analizėje teigia, kad Rusijos invazijai į Ukrainą vadovauja būtent Vyriausiojo karinio-politinio direktorato vadovas generolas pulkininkas Genadijus Židko, o ne Pietų karinės apygardos vadas Aleksandras Dvornikovas.

Be to, JAV analitikai teigia, kad Kremlius ir toliau manipuliuoja Rusijos įstatymais, siekdamas vykdyti „slaptą mobilizaciją“ ir tęsti karą Ukrainoje, nepaskelbdamas visuotinės mobilizacijos.

Rusijos Valstybės Dūma yra paskelbusi apie planus birželio 28-ąją svarstyti karo prievolės įstatymo pataisą, kuri leistų jaunuoliams karines sutartis siūlyti iškart sulaukus „pilnametystės“ arba baigus vidurinę mokyklą, taip apeinant šauktinių poreikį dalyvauti kariniuose mokymuose.

07:58 | G-7 lyderiai pasišaipė iš V. Putino

Pasaulio lyderiai sekmadienį pasišaipė iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų kurti „kieto bičo“ įvaizdį, kai per Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimą susirinkę pietų juokavo, ar jiems derėtų nusirengti iki marškinių ar net likti be jų.

„Švarkus pasiliekam? Nusivelkam? Ar mums nusivilkti švarkus?“ – paklausė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, sėsdamasis prie stalo vaizdingoje Elmau pilyje Bavarijoje, kur Vokietijos kancleris Olafas Scholzas surengė septynių galingųjų demokratinių šalių lyderių susitikimą.

Tuomet Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai ėmė sarkastiškai plėtoti šią temą.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasiūlė nusirengti, kai bus daroma oficiali nuotrauka. Tuomet B. Johnsonas replikavo: „Turim parodyti, kad esam kietesni už Putiną.“

„Turėsim pasirodyti raiti apnuogintomis krūtinėmis“, – tęsė J. Trudeau, turėdamas galvoje 2009 metais paskelbtą pagarsėjusią V. Putino nuotrauką, kurioje Rusijos lyderis matomas jojantis žirgu be marškinių.

„Jojimas yra geriausia“, – tarė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, akivaizdžiai netaikydama drabužių klausimo sau.

B. Johnsonas įsiterpė: „Turim parodyti jiems savo muskulus.“

Visgi lyderiai nuotraukoms pozavo vilkėdami švarkus. Vėliau žurnalistai buvo išprašyti iš patalpos, tad tolesni debatai apie aprangą vyko už uždarų durų.

07:38 | Istorinis smūgis Rusijai: pirmą kartą per 100 metų nebegali padengti savo užsienio skolų – „Bloomberg“

Pirmą kartą nuo 1918 m. Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pasiekdama defoltą, skelbia „Bloomberg“. Ties defolto riba Rusija dėl jai įvestų sankcijų balansavo kelis mėnesius.

„Bloomberg“ teigimu, Rusijos pranešimas apie įsipareigojimų skolininkams nevykdymą buvo Vakarų sankcijų kulminacija, kuri užkirto kelią Rusijai atsiskaityti su užsienio kreditoriais. Dar gegužės 27 d. pasibaigė terminas Rusijai sumokėti kreditoriams apie 100 mln. JAV dolerių (980 000 mln. eurų) palūkanų už obligacijas. Padengti ir šias skolas Rusija galėjo per lengvatinį laikotarpį, trukusį iki birželio 26-osios – šis terminas baigėsi.

Šalies euroobligacijomis jau nuo kovo pradžios prekiaujama neramiu lygiu, centrinio banko užsienio valiutos atsargos tebėra įšaldytos, o didžiausi bankai yra izoliuoti nuo pasaulinės finansų sistemos.

Per Rusijos finansų krizę ir rublio žlugimą 1998 m. tuometinio prezidento Boriso Jelcino vyriausybė nepadengė 40 mlrd. JAV dolerių vidaus skolos.

Paskutinį kartą Rusija įsipareigojimų savo užsienio kreditoriams nevykdė daugiau nei prieš šimtmetį, kai bolševikai, vadovaujami Vladimiro Lenino, 1918 metais atsisakė caro laikų skolų naštos.

07:25 | Nuo karo pradžios Charkivo regione buvo sugriauta daugiau nei 4500 pastatų

Nuotraukose – sunaikintas Charkovo politechnikos universiteto sporto kompleksas.

07:12 | Putinas pirmą kartą vyks į užsienį nuo invazijos į Ukrainą pradžios

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę aplankys dvi mažas buvusias Sovietų Sąjungos valstybes Centrinėje Azijoje, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija. Tai bus pirmoji žinoma Rusijos vadovo kelionė į užsienį po įsakymo įsiveržti į Ukrainą.

Valstybinės televizijos stoties „Rossija 1“ Kremliaus korespondentas Pavelas Zarubinas sakė, kad V. Putinas lankysis Tadžikistane ir Turkmėnistane, o vėliau susitiks su Indonezijos prezidentu Joko Widodo deryboms Maskvoje.

Dušanbėje V. Putinas susitiks su Tadžikistano prezidentu Imomali Rakhmonu, artimu Rusijos sąjungininku ir ilgiausiai tarnaujančiu buvusios sovietinės valstybės valdovu. Ašchabade jis dalyvaus Kaspijos jūros šalių susitikime.

V. Putinas taip pat planuoja birželio 30 ir liepos 1 dienomis aplankyti Baltarusijos miestą Gardiną ir dalyvauti forume su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.

06:38 | CNN: JAV Ukrainai pirks raketų sistemas NASAMS

Jungtinės Amerikos Valstijos šią savaitę planuoja paskelbti apie pažangios vidutinio nuotolio ir ilgo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemos pirkimą Ukrainai, skelbia CNN, remdamasis savo šaltiniais.

Anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad JAV suteiks Ukrainai „pažangesnių raketų sistemų ir amunicijos“, kad atremtų Rusijos agresiją.

Ukrainos pareigūnai paprašė priešraketinės gynybos sistemos NASAMS, skelbia CNN, kurio šaltinio teigimu, Ukrainos kariai turėtų būti apmokyti dirbti su tokiomis sistemomis.

06:11 | Jau šią savaitę NATO priims esminį sprendimą

„Reuters“, remdamasis savo šaltiniais, praneša, kad trečiadienį prasidedančiame NATO viršūnių susitikime Madride, Aljanso lyderiai ketina pažadėti visokeriopą pagalbą Baltijos šalims ir Ukrainai.

Diplomatai sako, kad NATO lyderiai tikisi susitarti dėl didesnės karinės pagalbos Ukrainai, bendrų išlaidų gynybai didinimo, atnaujinto pasiryžimo atremti Kinijos karinį pakilimą ir dislokuoti daugiau karių ginti Baltijos šalis.

Taip pat, „Reuters“ teigimu, NATO lyderiai paragins Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą atšaukti savo veto Suomijos ir Švedijos prašymams prisijungti prie aljanso.

Tikimasi, kad Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiai dalyvaus viršūnių susitikime, įgyvendindami platesnę JAV strategiją, kuria siekiama išplėsti Vakarų buvimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, siekiant atremti Kiniją.

Vokietija jau yra pareiškusi, kad parengs papildomų karių Lietuvai ginti, jei Rusija bandys užgrobti NATO teritoriją. Tikimasi, kad Jungtinė Karalystė taip pat pasielgs Estijos atžvilgiu, o Latvija tikisi, kad Kanada suteiks jiems papildomų karių.

Svarbiausi savaitgalio įvykiai

► Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

► Ankstyvą sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keturi sprogimai, o naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad netoli miesto centro esančiame gyvenamajame komplekse įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrą ir pilkų dūmų debesis.

► Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka šeštadienį susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad prekių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvos teritoriją apribojimai, įvesti įgyvendinant Europos Sąjungos sankcijas, laikytini „karo paskelbimu“.

► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pranešė apie sprendimą perduoti Baltarusijai trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida.

► Rusijos pajėgos visiškai užėmė svarbų Sjevjerodonecko miestą Ukrainos rytuose, dėl kurio kelias pastarąsias savaites vyko įnirtingos kautynės, šeštadienį pranešė jo meras. 

► Rusijos pajėgos ir jų sąjungininkai įžengė į Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą, kur prasidėjo gatvių kautynės su Kyjivo pajėgomis, šeštadienį teigė promaskvietiški separatistai.

► Rusijos protestai dėl Europos Sąjungos sprendimo suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Bendrijos nares statusą rodo Maskvos silpnumą, šeštadienį pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.

► Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės sritys šeštadienį ryte patyrė Rusijos „masinį bombardavimą raketomis“, paleistomis iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos, šeštadienį pranešė ukrainiečių kariuomenė.

► Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Briuselio sprendimą suteikti Ukrainai oficialios kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusą kaip žingsnį, kuriuo geopolitiškai siekiama „sustabdyti Rusiją“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų