Karas Ukrainoje. Įšaldytas Rusijos turtas – Ukrainai: štai kokios sąlygos

Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas.

Šis įsibrovimas į Estijos oro erdvę, kuris tęsėsi 12 minučių, buvo naujausias Aljanso gebėjimo reaguoti į Rusijos oro grėsmes išbandymas po to, kai rugsėjo 10-ąją į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė tris sankcijų dekretus prieš propagandos skleidėjus, padedančius Rusijai ir vykdančius veiklą okupuotose teritorijose, taip pat prieš asmenis, destabilizuojančius Moldovą Maskvos interesų labui.

Pasak „Ukrinform“, prezidentas apie tai paskelbė savo vakariniame kreipimesi.

„Šiandien taip pat pasirašiau dekretus, kuriais įvedamos naujos Ukrainos sankcijos. Pasirašyti trys paketai“, – pareiškė V. Zelenskis.

Prezidentas pabrėžė, kad sankcijos įvestos būtent propagandos skleidėjams, padedantiems Rusijai. „Visų pirma, propagandos skleidėjams, padedantiems Rusijai; asmenims, vykdantiems verslą okupuotose teritorijose ir papildantiems Rusijos biudžetą, palaikantiems šią blogio sistemą; ir tiems, kurie destabilizuoja Moldovą Maskvos interesų labui. Ukraina padeda Moldovai, mes investuojame į mūsų kaimynės stabilumą – į Moldovos sėkmę“, – pabrėžė jis.

V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad šią savaitę buvo padaryta pažanga baigiant rengti 19-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą prieš Rusijos agresiją. Ukraina tikisi, kad jis bus greitai priimtas, ir atitinkamai suderins savo priemones.

„Rusijos energetikos ištekliai yra ribojami. Taip pat ir šešėlinio laivyno infrastruktūrai bus taikomas naujas spaudimas. Europa taip pat neutralizuos kriptovaliutų schemas, kurias Rusija naudoja specialiai sankcijoms apeiti“, – pabrėžė prezidentas. Jis padėkojo partneriams už tai, kad daugelis Ukrainos pasiūlymų buvo įtraukti į ES sankcijų paketą.

„Mes nuolat dirbame šiuo klausimu su visais savo partneriais, ir, žinoma, visų pirma su Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto šalimis. Dabar tikimės, kad ir Jungtinės Valstijos imsis griežtų sankcijų – Europa laikosi savo įsipareigojimų“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio mėnesį prezidentas V. Zelenskis priėmė naują sankcijų paketą prieš Rusijos karo pramonės kompleksą, nukreiptą prieš dirbtinį intelektą naudojančius dronų gamintojus.

Rugsėjo 20 d. Černihive sudužus dviem dronams sugadinta transporto infrastruktūra.

Apie tai „Telegram“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskyj.

„Sudužus dronams buvo apgadinta transporto infrastruktūra. Žuvusiųjų nebuvo“, – teigiama pranešime.

Anksčiau jis pranešė, kad mieste sudužo du priešo dronai.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariai trečią kartą užpuolė Černihivo valstybinį politechnikos universitetą.

Estija šeštadienį atmetė Rusijos paneigimą, kad jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę.

Estijos gynybos ministerija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti trijų MiG-31 karinių lėktuvų skrydžio maršrutai penktadienį.

Ataskaitoje nurodoma, kad lėktuvai neskrido siauru tarptautiniu koridoriumi virš Suomijos įlankos, bet skrido apie 10 kilometrų gilyn į Estijos oro erdvę, tiesia linija palei Baltijos jūros pakrantę.

Kariniai lėktuvai galiausiai buvo išlydėti iš oro erdvės Italijos NATO naikintuvų. NATO oro erdvės pažeidimas truko apie 12 minučių.

Maskva teigia nepadariusi nieko blogo

Maskva vėliau neigė atsakomybę, o valstybinė naujienų agentūra TASS citavo gynybos ministerijos pareiškimą, kad „skrydis buvo vykdomas griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“.

Tačiau šį incidentą, įvykusį praėjus savaitei po to, kai virš Lenkijos oro erdvės buvo numušti Rusijos dronai, penktadienį pasmerkė NATO ir ES lyderiai.

Aljanso atstovas šeštadienį DPA pranešė, kad NATO šalys planuoja susitikti kitą savaitę ir aptarti incidentą po to, kai Estija paprašė konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį.

NATO 4 straipsnis numato sąjungininkų derybas, jei viena iš narių mano, kad kyla grėsmė jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Penktadienį Lenkija taip pat pranešė, kad du žemai skrendantys Rusijos naikintuvai artėjo prie Lenkijos gręžimo platformos Baltijos jūroje ir pažeidė saugumo zoną.

Atsižvelgdama į Rusijos įsibrovimus, NATO laikinai planuoja panaudoti Turkijos žvalgybos sistemą.

Remiantis DPA gauta informacija, mokymai, kaip veikia sistema bus organizuojami kartu su Ukraina. Tikslas –pirminius mokymus pradėti jau kitą savaitę.

Lenkija ir Rumunija, patirianti vis daugiau Rusijos karinių dronų įsibrovimų, bus aprūpintos Turkijos daugiaspektrinio optinio taikiklio (MEROPS) oro stebėjimo sistema ir apmokytos ją naudoti.

Sistema gali būti montuojama ant sraigtasparnių ir dronų ir yra pajėgi aptikti priešiškas sistemas per debesis ir dulkes.

NATO stebėjimo orlaivyje, skrendančiame maždaug 10 000 metrų aukštyje virš rytų Lenkijos, karinių oro pajėgų karininkai iš šešių šalių stebėjo ekranus, ieškodami ženklų, kad Rusijos orlaiviai pažeidžia aljanso sienas.

Tokia grėsmė iškilo penktadienį, kai du Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, į ją įskridę 12 minučių, priversdami NATO skubiai pakelti naikintuvus ir sukeldami sumaištį visoje Europoje.

Dabar dangus atrodė ramesnis, bet įgula išliko budri.

„Jei NATO kyla bet kokia oro grėsmė, norime būti tikri, kad ją aptiksime kuo greičiau“, – AFP žurnalistams, kuriems buvo suteikta išskirtinė galimybė dalyvauti skrydyje, sakė Vokietijos karininkas, pulkininkas leitenantas Mike’as Belizaire’is.

„Mūsų misija yra atlikti ankstyvąjį įspėjimą tam, kad įgalioti vadai turėtų daugiau laiko nuspręsti, kaip reaguoti“.

Įsibrovimas į Estiją buvo naujausias iš daugelio incidentų, sustiprinusių baimes, kad karas Ukrainoje gali išplisti į aljanso valstybes.

Prieš keletą dienų NATO naikintuvai virš Lenkijos numušė Rusijos dronų – tai buvo pirmasis toks lūžis Vakarų kariniam aljansui.

Atsakydamas į tai, NATO vyriausiasis vadas įsakė pradėti naują misiją „Eastern Sentry“, skirtą sustiprinti rytinės sienos gynybą, kuri jau buvo sustiprinta po Kremliaus invazijos į Ukrainą 2022 m.

Į Lenkiją buvo skubiai nusiųsti naikintuvai iš Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių.

„Jau keletą metų vykdome misijas Lenkijoje, siekdami apsaugoti NATO šalis“, – sakė stebėjimo orlaivio kapitonas Joelis, vadovaudamasis savo šalies kariniais nuostatais, nurodęs tik savo vardą.

„Tačiau tai, kas įvyko Lenkijoje, visiems primena, kad kažkas gali nutikti, ir būtent todėl mes šiandien vėl esame čia, kad pažiūrėtume, kas vyksta, ir užtikrintume, kad NATO erdvė būtų apsaugota.“

Aštuonių valandų skrydis iš bazės Vokietijoje, kurio metu buvo apskristas rytinis Lenkijos regionas, buvo pirmasis, kurį atliko vienas iš 14 NATO centralizuotai valdomų ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės orlaivių AWACS, vykdančių misiją „Eastern Sentry“.

Didžiulis radaras ant lėktuvo, vadinamas NATO „akimis danguje“, veikia apie 500 kilometrų spinduliu, todėl įgula gali stebėti priešišką Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities teritoriją.

Lėktuvas gali aptikti objektus, kurie yra didelių paukščių dydžio.

„Iš esmės tai fizikos dėsnis – kuo aukščiau esi, tuo toliau gali matyti“, – sakė Joelis.

„Tai reiškia, kad mes galime pastebėti kur kas daugiau nei sistemos ant žemės“.

Dešimtys mirksinčių taškelių ekrane rodė oro eismą teritorijoje, besidriekiančioje nuo pietų Švedijos iki vakarų Ukrainos.

JAV oro pajėgų stebėjimo operatorius Aaron’as Peace’as sakė, kad jam reikia mažiau nei 30 sekundžių, kad įvertintų, ar nežinomas objektas radare kelia potencialią grėsmę.

Jei nustatomas gresiantis pavojus, įspėjimas perduodamas NATO vadams ant žemės, kad jie nuspręstų, kaip reaguoti.

NATO teigia, kad AWACS orlaiviai ir kitos žvalgybos priemonės leidžia turėti aiškų vaizdą rytuose.

Tačiau problema kyla dėl pigių dronų, dažnai naudojamų kare Ukrainoje, ir neseniai įskridusių į Lenkiją.

„Jie skraido kitaip“, – sakė štabo seržantas A. Peace, kilęs iš JAV Naujosios Meksikos valstijos.

„AWACS buvo sukurti aukščiau ir greičiau skrendantiems lėktuvams stebėti, todėl šie mažesni, lėčiau judantys objektai tikrai kelia didesnį iššūkį. Tačiau mes juos matome“.

Nors NATO gali stebėti, kas vyksta, kyla klausimų, ar turi tinkamą įrangą kovoti su dronais, dominuojančiais mūšio lauke Ukrainoje.

Lenkijoje NATO naudojo moderniausius F-35 naikintuvus, dronus numušdama brangiomis raketomis.

„Mes, žinoma, suprantame, kad dronus geriau numušinėti ne labai brangiomis raketomis, paleistomis iš labai brangaus lėktuvo“, – sakė NATO pareigūnas, kalbėdamas anonimiškai.

Jis sakė, kad aljansas siekia pagreitinti „naujus, ekonomiškus metodus“, kad galėtų susidoroti su šia grėsme.

„Šia tema tikrai turėsime daugiau pasakyti per ateinančias savaites“, – sakė jis.

Per Ukrainos dronų ataką Rusijos pietvakarinėje Samaros srityje žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė vietos gubernatorius.

„Su giliu liūdesiu pranešu, kad praėjusią naktį per priešo dronų ataką žuvo keturi žmonės“, – socialiniame tinkle teigė gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas.

Jis pridūrė, kad vienas žmogus buvo sužeistas.

Šis išpuolis buvo vienas iš daugiausiai aukų nusinešusių Ukrainos atsakomųjų smūgių Rusijai.

Tuo metu Kyjivas skelbia, kad per naktį Ukrainą atakavo šimtai Rusijos dronų, žuvo mažiausiai trys žmonės.

Rusija teigė, kad per naktį numušė arba perėmė 149 ukrainiečių dronus, iš jų 15 – virš Samaros srities, maždaug už 800 km nuo fronto linijos Ukrainoje.

Maskva beveik kasdien skelbia apie sunaikintus Ukrainos dronus. Kyjivas sako, kad smūgius, kurie dažnai nukreipti į energetikos objektus, vykdo atsakydamas į Rusijos vykdomus Ukrainos miestų bombardavimus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė, kad po gynybos pajėgų kontratakos Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose 330 kv. km teritorijų grįžo į Ukrainos kontrolę, o daugiau kaip 170 kv. km buvo visiškai išvalyti nuo priešų.

„Dėl mūsų kontrpuolimo veiksmų Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose. Rusai norėjo mus apsupti, bet būtent mūsų ginkluotosios pajėgos ten daro viską, kad sunaikintų priešą. Šiandien mūsų kontrolėje yra apie 330 km, 160 km išlaisvinta, o daugiau kaip 170 km išvalyta nuo priešų“, – sakė V. Zelenskis.

Jis prognozuoja, kad šiame sektoriuje priešas sutelks pagrindines pastangas.

„Suprantame, kad būtent čia jie dabar perkels savo personalą, kad užsitikrintų savo pozicijas. Jie ten nuolat didino savo pajėgas, nes tai buvo pagrindinis jų puolimas – Dobropilios ir Pokrovsko sektoriai. O dabar jie įvedė 61-ąją jūrų pėstininkų brigadą, suprasdami, kad praranda daug savo karių“, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad tokius gynybos pajėgų veiksmus laiko sėkme.

„Nelengva kalbėti apie sėkmę, kai mes patys ginamės, bet manau, kad tai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė“, – reziumavo prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas planuoja pradėti eksportuoti tam tikros rūšies ginklus, pavyzdžiui, jūrinius dronus, kad galėtų finansuoti savo vidaus karinę gamybą.

Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukraina yra labai priklausoma nuo Vakarų finansavimo ir ginklų tiekimo, tačiau, nepaisant tebesitęsiančio karo, ji taip pat plėtoja savo vidaus gamybą, ypač dronų.

„Mes jau turime tam tikrų rūšių ginklų daug didesniais kiekiais, nei mums šiandien Ukrainoje iš tikrųjų reikia“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Kaip pavyzdžius jis nurodė jūrinius dronus, prieštankinius ir „kai kurių kitų rūšių“ ginklus.

„Dėl kontroliuojamo eksporto galėsime sukaupti pinigų didesnei mūsų kariuomenei reikalingų dalykų gamybai“, – pridūrė V. Zelenskis.

Jis paminėjo kelias galimas eksporto kryptis, įskaitant Jungtines Valstijas, Europą ir „kitus partnerius visame pasaulyje, kurie taip pat domisi ukrainietiškais ginklais ir iš kurių Ukraina yra gavusi įvairią paramą“.

Pastaraisiais mėnesiais V. Zelenskis jau kelis kartus siūlė parduoti dronų Jungtinėms Valstijoms, tačiau šie pasiūlymai iki šiol nebuvo įgyvendinti.

JAV vadovas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo savo šalies karinę paramą Ukrainai.

Jis primygtinai reikalavo, kad Kyjivui skirti amerikietiški ginklai turi būti perkami, o ne siūlomi nemokamai, o kelios Europos šalys pažadėjo apmokėti šią sąskaitą.

Vokietijos Kylio instituto duomenimis, nuo 2022 metų Ukraina gavo daugiau kaip 167 mlrd. eurų pagalbos iš Europos ir daugiau kaip 114 mlrd. eurų iš Jungtinių Valstijų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per kitą savaitę Niujorke numatytą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis tikisi gauti patvirtinimą dėl pažadėtų saugumo garantijų. Jis apie tai kalbėjo per susitikimą su žurnalistais.

„Mes parengėme pagrindą saugumo garantijoms, kurias Europa yra pasirengusi priimti, atsižvelgiant į tai, kad jose dalyvaus Jungtinės Amerikos Valstijos. Turėjome daug diskusijų ir dialogų įvairiais lygmenimis, taip pat ir mūsų kariuomenės bei generalinių štabų vadovybės diskusijas su europiečiais ir amerikiečiais. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas susitiko su JAV prezidentu, ir buvo sutarta, kad atitinkamus klausimus aptarsime dvišaliame susitikime [su Donaldu Trumpu] Niujorke“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad „nori pats gauti šiuos signalus, kaip arti esame supratimo, kad visi partneriai suteiks mums reikalingas saugumo garantijas“.

Kaip pranešė „Ukrinform“, ankstesnis V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas įvyko rugpjūčio 18 d. Baltuosiuose rūmuose. Jo pagrindinė tema buvo Rusijos karo prieš Ukrainą taikus sureguliavimas.

Priešų žemėlapiai, perimti per kontrpuolimą Donecko srityje, rodo, kad rusai savo norus pateikia kaip tikrovę.

Apie tai per pokalbį su žurnalistais pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Vakar per pasitarimą dėl mūsų operacijos [kontrpuolimo Dobropilioje] mačiau elektroninę mūsų pajėgų ir technikos išdėstymo versiją ir mačiau Rusijos žemėlapius. Taigi, jų pranešimai labai skiriasi nuo tikrovės. Ten, kur mes atkovojome savo pozicijas, rusų žemėlapiai rodo priešingai“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidento teigimu, tai rodo, kad „ataskaitos iš viduriniosios grandies vadų iki Rusijos viršūnių skiriasi nuo realios padėties“.

„Manau, kad tai nėra blogai. Informaciniame lauke buvo nuolatinės provokacijos, kur jie yra Donbase, kad per 30 dienų jie neva visam laikui užims Pokrovską, o iki lapkričio mėnesio tikrai užims visus rytus. Bet tai skiriasi nuo tikrovės“, – patikino prezidentas.

Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sužlugdė Rusijos puolamąją operaciją Pokrovsko ir Dobropilios rajonuose. V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos nuostoliai nuo Gynybos pajėgų kontrpuolimo operacijos pradžios vien Pokrovsko rajone per pastarąsias savaites jau viršijo 2 500, daugiau kaip 1 300 rusų žuvo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgos smogė Saratovo ir Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje. Apie tai feisbuke pranešė Generalinis štabas.

Naktį į šeštadienį bepiločių sistemų pajėgų padaliniai, koordinuodami veiksmus su kitais gynybos pajėgų komponentais ir vadovaujant Generaliniam štabui, smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje.

Šiai naftos perdirbimo gamyklai tenka maždaug 2,54 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų (daugiau kaip 7 mln. tonų žaliavinės naftos per metus).

Buvo patvirtinta, kad taikinio vietoje įvyko sprogimai ir kilo didelio masto gaisras. Laukiama galutinio žalos įvertinimo.

Taip pat rugsėjo 20 d. bepiločių sistemų pajėgų padaliniai smogė Novokubyševsko naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Samaros srityje. 

Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamykloje kasmet perdirbama daugiau kaip 8,8 mln. tonų žaliavinės naftos.  Pirminiais duomenimis, gamykloje įvyko sprogimai ir gaisrai; detalės tikslinamos.

Be to, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos smogė svarbiam transporto infrastruktūros objektui – linijinei gamybos ir paskirstymo stočiai Prosvete, Samaros srityje.

Šioje gamybos stotyje maišoma didelio ir mažo sieringumo nafta iš skirtingų telkinių ir formuojama „Urals“ rūšies eksportuojama nafta (iki 50 proc. viso Rusijos naftos eksporto).

Nuostoliai dar vertinami.

Visi taikiniai yra susiję su Rusijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimu.

Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau sistemingai įgyvendina priemones, kuriomis siekiama sumažinti šalies agresorės karinį-ekonominį potencialą, visų pirma bloginant Rusijos logistiką naftos perdirbimo sektoriuje ir sutrikdant sistemas, kurios aprūpina Rusijos kariuomenę degalais ir tepalais, pabrėžė Generalinis štabas.

Kaip pranešama, Užsienio žvalgybos tarnyba pastebi didėjantį degalų trūkumą ir augančias naftos produktų kainas Rusijoje.

NATO šalys kitos savaitės pradžioje planuoja susitikti ir  aptarti Rusijos naikintuvų padarytą oro erdvės pažeidimą, apie kurį pranešė Estija, šeštadienį agentūrai dpa pranešė Aljanso atstovas spaudai.

Konsultacijos vyks pagal NATO sutarties 4 straipsnį, sakė jis, nenurodydamas tikslios susitikimo datos.

NATO sutarties 4 straipsnyje numatyta, kad sąjungininkės gali rengti konsultacijas, jei kuri nors narė mano, kad kyla grėsmė jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Estija paprašė surengti konsultacijas po to, kai penktadienio rytą jos oro erdvę pažeidė trys Rusijos naikintuvai MIG-31.

Rusija paneigė Estijos kaltinimus, teigdama, kad ji nepažeidė jokių sienų.

Lenkija penktadienį taip pat pranešė, kad du Rusijos naikintuvai nedideliame aukštyje priartėjo prie jai priklausančios gręžimo platformos Baltijos jūroje ir pažeidė saugumo zoną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su savo JAV vadovu Donaldu Trumpu.

V. Zelenskis paskelbtuose komentaruose sakė, kad surengs „susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad su D. Trumpu aptars saugumo garantijas Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

D. Trumpas ne kartą grasino Rusijai papildomomis sankcijomis, jei rusų prezidentas Vladimiras Putinas neparodys noro siekti kompromiso, tačiau JAV vadovas to vis dar nepadarė, net ir Rusijai suintensyvinus išpuolius.

D. Trumpas ir V. Putinas rugpjūtį susitiko Aliaskoje, o po kelių dienų JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Ukrainos ir Europos lyderiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar penktadienį sureagavo į pranešimus apie Estijos oro erdvės pažeidimą, kurį įvykdė trys Rusijos naikintuvai, užsimindamas apie galimą incidento tapimą „didele bėda“.

Talinas skelbė, kad trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių.

Amerikiečių prezidentas žurnalistams sakė, kad žino apie pranešimus dėl incidento ir teigė būsiantis informuotas savo patarėjų nacionalinio saugumo klausimais.

„Man tai nepatinka“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas: „Man nepatinka, kai taip nutinka. Tai gali būti didelė bėda, bet apie tai aš jums pranešiu vėliau.“

Penktadienį Estijos premjeras Kristenas Michalas pranešė, kad Baltijos šalis „nusprendė paprašyti NATO konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį“ dėl „nepriimtino“ pažeidimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „tai nėra atsitiktinumai. Tai sisteminga Rusijos kampanija, nukreipta prieš Europą, prieš NATO, prieš Vakarus. Ir tai reikalauja sistemingo atsako“.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. rugsėjo 20 d. kare prieš Ukrainą Rusijos pajėgos neteko apie 1 100 600 karių, įskaitant 1 070 per pastarąją parą.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 192 (+1 per pastarąją parą) tankų, 23 280 (+2) šarvuotų kovos mašinų, 32 927 (+31) artilerijos sistemų, 1 492 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, 1 218 (+0) oro gynybos sistemų, lėktuvų – 422 (+0), sraigtasparnių – 341 (+0), taktinio lygio bepiločių orlaivių – 61 045 (+365), kruizinių raketų – 3 718 (+0), laivų ir (arba) katerių – 28 (+0), povandeninių laivų – 1 (+0), transporto priemonių ir degalų cisternų – 62 168 (+124), specialiosios įrangos vienetų – 3 968 (+0).

Duomenys tikrinami.

Kaip pranešė „Ukrinform“, iki rugsėjo 19 d. 22.00 val. fronto linijoje užfiksuoti 124 susirėmimai tarp gynybos pajėgų ir Rusijos užpuolikų, be kita ko, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 44 priešo atakas Pokrovsko kryptimi.

Rusijos vyriausybė paneigė, kad penktadienį trys jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę.

„Skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą šeštadienio rytą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Skrydžio metu Rusijos orlaiviai nenukrypo nuo sutarto skrydžio maršruto ir nepažeidė Estijos oro erdvės“, – sakė ministerija, pridurdama, kad lėktuvai skrido virš neutralių Baltijos jūros vandenų, daugiau kaip už trijų kilometrų nuo Vaindloo salos. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Estija pateikė kitokią versiją, teigdama, kad trys Rusijos naikintuvai penktadienio rytą be leidimo įskrido į jos oro erdvę netoli Vaindloo salos ir išbuvo joje 12 minučių. Šios informacijos taip pat nepavyko nepriklausomai patikrinti.

NATO atstovė spaudai Allison Hart platformoje „X“ paskelbė pareiškimą, kad „NATO nedelsdama reagavo ir perėmė Rusijos orlaivius“, nors perėmimo manevro detalės lieka neaiškios. Tokiais atvejais paprastai pakyla naikintuvai, kad palydėtų įsibrovusį orlaivį iš oro erdvės.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį vakare susisiekė su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu, kad aptartų incidentą, kai Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, o Estijos vyriausybė paprašė surengti konsultacijas su sąjungininkais pagal Šiaurės Atlanto aljanso sutarties 4 straipsnį.

M. Rutte apie tai paskelbė įrašą platformoje „X“.

„Ką tik kalbėjausi su Estijos premjeru Kristenu Michalu apie šiandien Rusijos įvykdytą oro erdvės pažeidimą. NATO atsakas pagal programą „Eastern Sentry“ buvo greitas ir ryžtingas“, – rašė M. Rutte.

Ši žinutė pasirodė praėjus minutėms po to, kai Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras „X“ pareiškė, kad Estijos vyriausybė nusprendė prašyti konsultacijų su sąjungininkais pagal NATO 4 straipsnį po naujausio Rusijos įvykdyto Estijos oro erdvės pažeidimo.

Aukščiausioji NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė (SHAPE) taip pat paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame teigiama, kad Aljansas į Estijos oro erdvės pažeidimą reagavo pagal programą „Eastern Sentry“, pakeldamas Estijoje dislokuotus Italijos naikintuvus F-35 perimti Rusijos orlaivio.

„Švedija ir Suomija taip pat pakėlė savo greitojo reagavimo orlaivius. NATO sąjungininkų oro pajėgų vadavietė viso atsako metu turėjo vieningą oro erdvės stebėjimo vaizdą ir glaudžiai koordinavo veiksmus su sąjungininkėmis“, – teigė SHAPE.

Komentuodama Rusijos veiksmus, vadavietė pareiškė: „Tai ne toks elgesys, kokio būtų galima tikėtis iš profesionalių oro pajėgų“.

Pareiškime pažymėta, kad „Eastern Sentry“ programa integruoja oro ir sausumo gynybos sistemas ir geriau koordinuoja esamą veiklą, pavyzdžiui, oro patruliavimą, taip sukurdama nuoseklesnę gynybinę poziciją.

Kaip buvo pranešta anksčiau, penktadienio rytą trys Rusijos naikintuvai MiG-31 įskrido į Estijos oro erdvę netoli Vaindloo salos. Jie Estijos oro erdvėje išbuvo apie 12 minučių, kol juos perėmė Italijos naikintuvai F-35. 

Rusijos lėktuvai neturėjo skrydžio planų, jų atsakikliai buvo išjungti, o pažeidimo metu nepalaikė abipusio radijo ryšio su Estijos oro eismo kontrole.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per Rusijos  smūgius praėjusią naktį Dniepropetrovsko srityje vienas žmogus žuvo ir 13 buvo sužeista, o keli kiti regionai pranešė apie dideles atakas.

Srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas sakė, kad Rusijos pajėgos smogė bepiločiais orlaiviais ir raketomis, šie apgadino gyvenamuosius pastatus ir sukėlė gaisrus.

Per smūgius žuvo vienas žmogus ir 13 buvo sužeista, vieno žmogaus būklė sunki, „Telegrame“ teigė S. Lysakas.

Ukraina visoje šalyje paskelbė oro pavojų, o pareigūnai pranešė apie kitus smūgius regione aplink sostinę Kyjivą.

„Priešas atakuoja koviniais dronais ir raketomis. Atakuojamos taikios regiono gyvenvietės“, – sakė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.

Mykolajivo meras sakė, kad Rusija taip pat smogė šiam pietų Ukrainos miestui bepiločiais orlaiviais ir raketomis, tačiau „aukų nebuvo“.

Rusijos pareigūnai sakė, kad jų pajėgos atrėmė „masines“ ukrainiečių atakas Volgogrado ir Rostovo srityse, o netoliese esančioje Saratovo srityje buvo sužeistas vienas žmogus.

Rusijos pajėgos jau daug mėnesių veržiasi į rytų Ukrainą, bandydamos perimti Donecko ir Luhansko sričių kontrolę.