Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:00 | Žuvusiųjų skaičius Dniepropetrovsko srityje išaugo iki 22
Per raketų ataką prieš geležinkelio stotį Dniepropetrovsko srityje žuvo 22 žmonės, patikslino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Čaplinė (miestas, kuriame įvykdyta ataka – aut. past.) šiandien yra mūsų skausmas. Šią minutę – 22 žuvusieji, iš jų penki žmonės sudegė automobilyje, žuvo paauglys, jam buvo 11 metų, rusų raketa sugriovė jo namą“, – sakė jis.
Prezidentas pridūrė, kad paieškos ir gelbėjimo darbai geležinkelio stotyje bus tęsiami.
Ataką Dienpropetrovsko srityje rusai įvykdė trečiadienį.
23:54 | Černihivo srityje numušti du rusų dronai
Šiaurinėje Ukrainos dalyje esančiame Černihive ukrainiečiai numušė du rusų dronus, remdamasi Šiaurės operatyvine vadovybe rašo UNIAN.
Černihivo srityje nuo antradienio 21 val. septynis kartus nuskambėjo oro arba raketų pavojaus sirenos.
„Šiuo laikotarpiu aktyviai veikė priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir įranga, todėl gyventojai galėjo girdėti sprogimus. Vykdant priešlėktuvinės gynybos veiksmus, apie 15:30 buvo numuštas priešo dronas. Apie 17:00 buvo numuštas dar vienas bepilotis orlaivis. Abu „paukščius“ – tikriausiai rusiškus „erelius“ – Ukrainos kariškiai nutupdė Černihivo rajone, už kelių dešimčių kilometrų nuo regioninio centro“, – informavo vadovybė.
Taip pat pranešama, kad Rusijos kariai apšaudė pasienio regionus. Informacijos apie vietos gyventojų aukas ar civilinei infrastruktūrai padarytą žalą kol kas nėra.
23:14 | Ukrainos žvalgybos vadovas: Rusijos puolimas silpnėja
Rusijos puolimas lietėja ir rusai susiduria su moraliniu bei fiziniu nuovargiu, pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos agentūros vadovas Kyrylo Budanovas, praneša „Reuters“.
Anot pareigūno, Maskvos ištekliai yra išsekę. Kaip rašo minėta agentūra, tai leidžia spėti, kad Kyjivas mano, jog Rusijos galia gali silpnėti.
„Rusija gana rimtai sulėtino savo puolimo tempą. To priežastis – jų išteklių bazės išsekimas, taip pat moralinis ir fizinis nuovargis nuo kovų“, – sakė jis.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kiek anksčiau atkartojo Kremliaus propagandos gaidelę ir pareiškė, kad Maskva sąmoningai sulėtino savo veiksmus Ukrainoje, o tai, anot jo, lėmė būtinybė sumažinti civilių aukų skaičių.
22:48 | Nuotraukos iš Dniepropetrovsko
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasidalijo kadrais iš Dniepropetrovsko srities, kur rusai smogė geležinkelio stočiai.
„Teroristinė Rusija toliau žudo Ukrainos civilius gyventojus. Mažiausiai 15 žmonių žuvo per Rusijos raketų smūgį traukinių stočiai Čaplynėje, Dniepropetrovsko srityje. Kaip Volodymyras Zelenskis pabrėžė JT Saugumo Taryboje: teroristinė Rusija turi būti sustabdyta dabar, kol ji nenužudė dar daugiau žmonių Ukrainoje ir už jos ribų“, – rašė ministras.
Ataka pareikalavo mažiausiai 15 gyvybių, dar 50 žmonių buvo sužeista.
Terrorist Russia keeps killing Ukrainian civilians. At least 15 killed in a Russian missile strike on a train station in Chaplyne, Dnipropetrovsk region. As @ZelenskyyUa stressed at UNSC: terrorist Russia must be stopped now before it kills more people in Ukraine and beyond. pic.twitter.com/GSbMbrYEc2
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) August 24, 2022
22:29 | Popiežiaus žodžiai apie Duginą įsiutino ambasadorių
Popiežiaus Pranciškaus pasisakymas apie rusų ultranacionalisto dukterį Darją Duginą supykdė Ukrainos ambasadorių Vatikane Andrijų Jurašą.
D. Dugina dar praėjusią savaitę žuvo Maskvoje sprogus bombai jos automobilyje. Ji buvo su Vladimiru Putinu siejamo Rusijos ultranacionalisto Aleksandro Dugino dukra.
Popiežius Pranciškus trečiadienį dar kartą paprašė taikos „mylimai Ukrainos tautai“, karo draskomai šaliai minint savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių nuo Rusijos invazijos pradžios sukaktį.
85 metų popiežius taip pat kalbėjo apie „tiek daug nekaltų žmonių“ – belaisvių, pabėgėlių, vaikų ar našlaičių, kurie „moka už (karo) beprotybę“, kai karas tęsiasi.
„Galvoju apie vargšę merginą, kuri žuvo dėl sprogmens, (palikto) po jos automobilio sėdyne Maskvoje“, – pridūrė Pranciškus, turėdamas omenyje D. Duginą.
Popiežiui D. Duginą įtraukus į „nekaltų karo aukų“ sąrašą, į tai sureagavo Ukrainos ambasadorius Vatikane A. Jurašas, rašo UNIAN. Jis pabrėžė, kad reikia skirti agresorių ir aukas.
„Negalima kalbėti tomis pačiomis kategorijomis: agresorius ir auka, prievartautojas ir auka. Kaip galima vadinti Rusijos imperializmo ideologą nekalta auka? Ją nužudė rusai, norėdami padaryti iš jos kankinę ir pakelti ją į karo skydą“, – socialiniuose tinkluose pastebėjo diplomatas.
22:01 | Šaltiniai: Putinas dar šią žiemą tikisi palaužti Europą
Šaltos žiemos padėjo Maskvai nugalėti Napoleoną ir Hitlerį. Dabar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tikisi dar šią žiemą įtikinti Europą įtikinti Ukrainą sudaryti paliaubas Rusijos sąlygomis. Tam jis ketina pasinaudoti energijos trūkumu bei kylančiomis jos kainomis, sako „Reuters“ šaltiniai.
Pasak dviejų Rusijos šaltinių, Maskva mato vienintelį kelią į taiką. Kyjivas jau ne kartą pareiškė, kad nesiderės tol, kol Rusija nepaliks visos Ukrainos teritorijos.
„Turime laiko, galime palaukti“, – sakė vienas Rusijos valdžios institucijoms artimas šaltinis, nesutikęs būti įvardintas.
„Europiečių laukia sunki žiema. Galime sulaukti protestų, neramumų. Kai kurie Europos lyderiai gali gerai pagalvoti, ar toliau remti Ukrainą, ir manyti, kad atėjo laikas susitarti“, – kalbėjo jis.
Antras Kremliui artimas šaltinis teigė, kad Maskva mano jau dabar galinti pastebėti silpnėjančią Europos vienybę, ir tikisi, kad žiemos sunkmečiu šis procesas tik paspartės.
„Bus tikrai sunku, jei jis (karas – aut. past.) užsitęs iki rudens ir žiemos. Taigi yra vilties, kad jie (ukrainiečiai – aut. past.) paprašys taikos“, – sakė šaltinis.
Plačiau apie tai kviečiame skaityti tv3.lt straipsnyje.
21:49 | Lenkija pradėjo griauti vieną iš likusių sovietinių laikų paminklų
Lenkija trečiadienį pradėjo griauti sovietinių laikų paminklą Raudonosios armijos kariams – nemalonų priminimą apie ankstesnį Maskvos valdymą Lenkijoje ir nepageidaujamą simbolį, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo dar labiau nepakenčiamas.
Pietvakarių Lenkijoje Bžego mieste esančio paminklo demontavimo pradžia sutapo su Ukrainos nepriklausomybės diena ir šešių mėnesių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sukaktimi.
Tai viena daugelio šios ir viso regiono šalių pastangų ištrinti nekenčiamus komunistinius simbolius iš viešųjų erdvių. Lenkiją, kaip ir kai kurias jos kaimynes, Antrojo pasaulinio karo pradžioje užpuolė ir okupavo Vokietija, o netrukus užėmė Sovietų Sąjunga. Maskvos įvestas režimas Lenkiją valdė iki 1989 metų.
Lenkijos nacionalinės atminties institutas, bendradarbiaudamas su vietos bendruomenėmis, siekia pašalinti dešimtis panašių sovietmečio paminklų,
Instituto atstovas Rafalas Leskiewiczius (Rafalas Leškevičius) sakė, kad kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas sprendimas juos pašalinti, jų buvo likę 60. Paminklas Bžego mieste yra jau 24-asis nugriaunamas.
Pasak jo, svarbu pašalinti tokius paminklus ne tik dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet ir vykdant 2015 metais Lenkijoje priimto įstatymo reikalavimus.
„Neįmanoma laikyti tokių paminklų viešosiose erdvėse“, – sakė jis naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Bžego paminklo demontavimas turėtų užtrukti kelias dienas, pridūrė R. Leskieviczius.
Sieną su Ukraina turinti Lenkija yra svarbi Kyjivo sąjungininkė, tiekianti karinę ir humanitarinę pagalbą karo draskomai šaliai. Joje prieglobstį rado daugiausia ukrainiečių pabėgėlių, lyginant su jų skaičiumi kitose šalyse.
Praėjusią savaitę Estijos vyriausybė taip pat pradėjo demontuoti sovietinį Antrojo pasaulinio karo paminklą, stovintį prie Rusijos pasienyje esančio miesto. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino ir daugiau šalių atsikratyti jose likusių sovietinių laikų simbolių.
21:20 | Rusai smogė geležinkelio stočiai Dniepropetrovsko srityje
Rusijos pajėgos smogė geležinkelio stočiai Dniepropetrovsko srityje, JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Užsidegė keleiviniai vagonai, žuvo bent 15 žmonių.
Tai jis pranešė savo kalboje JT Saugumo Tarybos posėdyje, kurio vaizdo įrašu V. Zelenskis pasidalijo savo „Telegram“ kanale.
„Kaip tik kai ruošiasi kreiptis, gavau informacijos, kad Rusijos raketa pataikė į Dniepropetrovsko sritį, į geležinkelio stotį, tiesiai į Čaplino stoties vagonus – dabar dega keturi keleiviniai vagonai. Iki šiol žuvo mažiausiai 15 žmonių ir apie 50 buvo sužeista. Dirba gelbėtojai. Tačiau, deja, žuvusiųjų skaičius dar gali išaugti“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad „taip Rusija ruošėsi šiam JT Saugumo Tarybos posėdžiui“.
Kaip pranešta anksčiau, rusų raketa trečiadienį taip pat pataikė į privatų namą Dniepropetrovsko srities Sinelnikovo rajone. Per išpuolį žuvo 11 metų vaikas.
20:39 | Ukraina praneša apie „ypač turtingą“ pavojaus signalais dieną
Ukrainai trečiadienį minint nepriklausomybės dieną Rusija surengė ypatingai daug atakų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo „Ukrinform“. Trečiadienis buvo „ypač turtingas“ oro pavojaus signalais, teigia ukrainiečiai.
Rusų smūgiai civiliniams ir kariniams objektams toliau tęsiasi. Voluinės, Polio ir Siverio kryptimis situacija išlieka nepakitusi. Rusai apšaudė Sumų srities Tovstodubovo, Ševčenkovo ir Zapsilijos gyvenvietes.
Charkivo kryptimi priešas apšaudė Charkivo, Svitlychny, Slatyny, Rusky Tyshki rajonus ir dar dvidešimt gyvenviečių. Naudota aviacija streikams prie Verchniy Saltov, Prishyb, Rubižnės ir Odnorobivkos.
Slovjansko kryptimi priešas statinės ir reaktyvinės artilerijos ugnimi paveikė Slovjansko, Dolynos, Bražkivkos, Bogorodychny, Krasnopilio, Kostjantynivkos ir Dibrivny rajonus. Nesėkmingai bandė atakuoti Novaja Dmytrivka kryptimi.
Kramatorsko kryptimi artilerijos apšaudymai užfiksuoti prie Siversko, Hryhorivkos, Spirnyi, Ivano-Daryivkos ir Verchnyokamjanskio.
Bakhmuto kryptimi priešo statinės ir reaktyvinės artilerijos apšaudė Kostjantynivkos, Bakhmuto, Soledaro, Veselos Dolynos, Bakhmutske, Mayorsko, Šumio, Zayceve, Vasyukivka, Kodema, Bilogorivka ir Yakovlivka sritis. Priešas oro smūgiais bandė sunaikinti svarbius objektus Soledaro ir Bakhmuto miestų teritorijose.
Rusai taip pat bandė pagerinti taktinę poziciją Soledaro, Bakhmutske ir Kodemos gyvenviečių kryptimi. Jie buvo atstumti ir turėjo pasitraukti.
Avdijivkos kryptimi priešas naudojo statinę artileriją ir kelias raketų sistemas apšaudymui netoli Avdijivkos, Aleksandropolio, Opytny, Vodyany, Novobachmutivka, Krasnohorivka ir Nevelsky. Marinkos, Oleksandropolio ir Vodyane gyvenviečių rajonai nukentėjo nuo priešo oro antskrydžių.
Puolimo veiksmais rusai dar kartą bandė perimti Pisky ir Nevelske gyvenvietes. Jiems nepasisekė, rusai patyrė nuostolių ir atsitraukė.
Novopavlivskio kryptimi priešo lėktuvų smūgiai buvo užfiksuoti netoli Volodymyrivkos, Pavlivkos ir Novomajorskio. Ukrainos gynybos pajėgos atmušė priešo puolimą Pobiedos, Novomychailivkos, Pavlivkos ir Velyka Novosilkos gyvenviečių kryptimis.
Kaip informavo Generalinis štabas, Zaporižios kryptimi priešas apšaudė Novopolio, Malio Ščerbakio, Orichovo rajonus ir dar penkiolika gyvenviečių. Vietovės prie Novosilkos, Poltavkos, Novopolio ir Dorožniankos nukentėjo nuo priešo lėktuvų.
„Priešo karinio jūrų laivyno grupė Juodosios ir Azovo jūrų vandenyse ir toliau vykdo užduotį blokuoti civilinę laivybą Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje ir apgadinti karinius objektus bei infrastruktūros elementus giliai Ukrainos teritorijoje“, – sakė generalinis štabas.
19:54 | Rusai apšaudė Dnipropetrovsko sritį, per smūgį žuvo 11 metų amžiaus vaikas
Trečiadienį Ukrainoje minima nepriklausomybės diena. Trečiadienį taip pat sueina lygiai pusė metų nuo žiauraus rusų karo prieš Ukrainą pradžios.
Jau prieš rugpjūčio 24-ajai išauštant buvo nerimaujama, kad Rusija šiandien gali surengti stiprių atakų.
Jau pranešta apie sprogimus Chmelnyckio ir Žytomyro regionuose, tačiau trečiadienį rusai atakavo ir Dnipropetrovsko sritį.
Informaciją apie vaiko žūtį šioje srityje patvirtino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymoshenko. Anot jo, Synelnykovo rajone žuvo 11 metų amžiaus vaikas.
„Rusijos žudikams nėra jokio pateisinimo. Žodžių tiesiog nėra“, – rašė jis.
Kiek anksčiau K. Tymoshenko informavo, kad trečiadienį rusų raketa pataikė į gyvenamąjį namą Synelnykovo rajone, netoli nuo Dniepro. Tuomet pranešta, kad po griuvėsiais įstrigo du vaikai.
Trečiadienį vakare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje pranešė, kad rusai atakavo geležinkelį Dniepropetrovsko srityje. Anot jo, buvo žuvusių ir sužeistų.
„Rengdamas šią kalbą gavau informaciją, kad Rusija paleido raketas Dniepropetrovsko srityje, geležinkelio mazge. Rasti keli kūnai ir sužeistieji. Ir tai yra mūsų kasdienybė“, – sakė V. Zelenskis.
19:14 | Johnsonas derybas su Rusija laiko katastrofa pasauliui
Negalima derėtis su meška, kuri ėda tavo koją, pareiškė Kyjive trečiadienį viešintis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas.
Apie tai jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo UNIAN.
„Dabar ne laikas propaguoti kažkokį menką derybų planą su tais, kurie paprasčiausiai nėra suinteresuoti. Negalite derėtis su meška, kuri ėda jums koją, taip pat negalite derėtis su gatvės vagimi, kuris jus pririšo grandinėmis prie žemės“, – kalbėjo jis.
B. Johnsonas taip pat nepritaria kai kurių pasaulio lyderių mintims, kad derybos būtinos norint išsaugoti Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veidą.
„Mums nereikia jaudintis dėl Putino pažeminimo. Mums nebereikėtų jaudintis, kad pažeminsime mešką ar gatvės vagį. Svarbu tik atkurti ir išsaugoti Ukrainos suverenų vientisumą“, – pabrėžė jis.
JK premjeras teigė esąs įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą prieš Rusiją.
„Istorija mus moko, kad kai šalis turi savo kalbą ir tapatybę, pasididžiavimo jausmą ir meilę savo tradicijoms, o patriotiniai jausmai auga su kiekvienu praėjusiu mėnesiu ir metais, ir jei tokia šalis dalyvauja kare dėl savo egzistencijos – sakau jums, draugai, kad šis karas baigsis tik vienu būdu: Ukraina laimės“, – teigė jis.
B. Johnsonas pridūrė, kad JK toliau palaikys Ukrainą ir paskelbė, kad jo šalis skirs Ukrainai papildomą 54 mln. svarų sterlingų vertės paramą.
Jis taip pat pabrėžė, kad derybos su Rusija dėl taikos šiandien būtų katastrofa visam pasauliui.
18:30 | JT vadovas: pusmečio nuo karo Ukrainoje pradžios sukaktis – „liūdnas ir tragiškas įvykis“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį pusės metų nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios sukaktį pavadino „liūdna ir tragiška sukaktimi“.
Šiuos komentarus A. Guterresas išsakė per specialų JT Saugumo Tarybos posėdį, skirtą šioms metinėms paminėti. Posėdžio metu vaizdo ryšiu taip pat turėjo pasisakyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
18:03 | Pranešama apie sprogimus keliuose rajonuose
Trečiadienio pavakarę Ukrainos vakaruose esančiame Chmelnyckio ir kiek labiau į šiaurę esnačiame Žytomyro regionuose nugriaudėjo sprogimai, praneša „Kanal 24“. Daug kur Ukrainoje paskelbtas oro pavojus.
Pranešimai apie sprogimus Chmelnyckio srityje pasirodė 17:24 vietos laiku, o Žytomyro srityje – 17:15.
Žytomyro srities Ovručo bendruomenės vadovas Ivanas Korudas teigia, kad gyventojai girdėjo, kaip iš Baltarusijos teritorijos atskrido dvi raketos, pranešė „Suspіlne“. Tačiau pačioje bendruomenėje kol kas ramu.
Anot „Kanal 24“, taip pat pranešama apie neramumus Chmelnyckio regione. Vietiniai gyventojai užfiksavo kylančius dūmus, o informaciją apie sprogimus patvirtino regiono vadovas Serhijus Gamalijus. Pateikti daugiau detalių jis pažadėjo vėliau.
17:32 | JK skirs Ukrainai dar daugiau paramos
Vizito Kyjive metu JK premjeras Borisas Johnsonas paskelbė apie naują 54 mln. svarų sterlingų paramos paketą, rašo „Sky news“. Jį sudaro du tūkstančiai modernių bepiločių orlaivių ir šaudmenų, taip pat 850 mini dronų, kurie gali būti naudojami kariams tiesiogiai transliuoti ir fiksuoti vaizdus, ypač svarbius kovojant miestuose.
„Pastaruosius šešis mėnesius Jungtinė Karalystė stovėjo petys į petį su Ukraina ir rėmė šią suverenią šalį, kad ji apsigintų nuo barbariško ir neteisėto užpuoliko“, – kalbėjo B. Johnsonas.
„Šiandien suteiktas paramos paketas suteiks drąsioms ir ištvermingoms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dar vieną postūmį, kad jos galėtų toliau stumti Rusijos pajėgas ir kovoti už savo laisvę“, – teigė jis.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, svarbu mums visiems, todėl šiandien esu čia, kad perduočiau žinią, jog Jungtinė Karalystė yra ir bus su jumis artimiausiomis dienomis ir mėnesiais, o jūs galite ir laimėsite“, – pridūrė JK premjeras.
B. Johnsonas trečiadienį Ukrainai minint nepriklausomybės dieną atvyko į Kyjivą.
17:12 | Ukraina sureagavo į cinišką Lukašenkos sveikinimą: ši kruvina klounada turės pasekmių
Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas sureagavo į cinišką Baltarusijos režimo lyderio Aliaksandro Lukašenkos sveikinimą Ukrainos nepriklausomybės dienos proga.
Atsakymą A. Lukašenkai jis paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.
„Lukašenka tiki, kad pasaulis nepastebi jo dalyvavimo nusikaltimuose prieš Ukrainą. Ir todėl ciniškai linki „taikaus dangaus“ mus apšaudydamas. Ši krauju persmelkta klounada yra užfiksuota ir turės pasekmių. Iškart po barbariškos ru-imperijos žlugimo“, – rašė M. Podoliakas.
Trečiadienį A. Lukašenka, sveikindamas Ukrainą su nepriklausomybės diena, Rusijos jau pusę metų atakuojamai šaliai ironiškai palinkėjo „ramaus dangaus“.
Baltarusija, nors tiesiogiai nėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, yra ištikima Rusijos bendrininkė ir leidžia Rusijos karinei technikai veikti iš savo teritorijos.
16:52 | Nausėda: karas Ukrainoje buvo didžiulė Rusijos režimo nesėkmė
Jau pusę metų besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje buvo didžiulė Rusijos režimo nesėkmė, interviu „Sky news“ sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, pirminis Kremliaus planas nepavyko dėl klaidingo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino apskaičiavimo, o dabar karas atneša naujų nusotolių.
„Turime suprasti, kad šie šeši mėnesiai yra didžiulė Rusijos režimo nesėkmė“, – cituojamas G. Nausėda.
„Pirminis ketinimas buvo per kelias dienas užkariauti Ukrainą, užimti Kyjivą, pakeisti vyriausybę ir įvesti marionetinę vyriausybę. Žinoma, tai įvyko dėl Vladimiro Putino klaidingo apskaičiavimo“, – tęsė jis.
„Ir dabar šis karas tęsiasi, atnešdamas vis naujus nuostolius, kančias, žmonių gyvenimų, pastatų, civilinės infrastruktūros griovimą“, – užsienio žurnalistams kalbėjo Lietuvos prezidentas.
„Bet, deja, tai yra kaina, kurią ukrainiečių tauta turi sumokėti už šį kruviną karą – ukrainiečių tauta kovoja už savo laisvę“, – sakė jis.
G. Nausėda pridūrė manantis, kad ukrainiečiai šiuo metu taip pat kariauja ir už mus.
„Už demokratijos ir demokratinių šalių laisvę, nes visi supranta, kad Vladimiro Putino ir Kremliaus režimo apetitui ribų nėra“, – teigė prezidentas.
„Jei jiems pavyks Ukrainoje, ši agresija ir ekspansija bus tęsiama“, – pridūrė jis.
16:45 | Johnsonas vėl lankosi Kyjive
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas vėl lankosi Kyjive.
Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Džiaugiuosi, kad Nepriklausomybės dieną galiu susitikti su dideliu Ukrainos draugu Borisu Johnsonu“, – rašė V. Zelenskis.
Trečiadienį Ukraina mini Nepriklausomybės dieną, tą pačią dieną sueina lygiai pusė metų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Borisai, ačiū Jums už bekompromisę paramą mūsų šaliai nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų, už tai, kad tvirtai ginate Ukrainos interesus tarptautinėje arenoje!
Ukrainai pasisekė, kad turi tokį draugą!“ – pridūrė V. Zelenskis.
16:11 | „Rosatom“ ir TATENA atstovai aptarė ekspertų misiją į Zaporižios AE
Rusijos valstybinės branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ vadovas trečiadienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu, kad aptartų numatomą Maskvos kontroliuojamos atominės elektrinės Ukrainoje patikrinimą.
Pastarojo meto apšaudymai ir kovų veiksmai aplink milžinišką objektą – didžiausią Europoje – sukėlė nuogąstavimų dėl branduolinės katastrofos, o Kyjivas ir Maskva kaltina viena kitos pajėgas apšaudant elektrinės teritoriją.
JT agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) ir „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas susitiko trečiadienį Stambule, sakoma Rusijos branduolinės energetikos agentūros pranešime.
R. Grossi ir A. Lichačiovas „išsamiai aptarė visus klausimus, susijusius su planuojama TATENA misija Zaporižios atominėje elektrinėje“, pranešė „Rosatom“.
„Rusija pritaria ketinimui... surengti tokią misiją artimiausiu metu, kai tik leis karinė padėtis vietoje“, – priduriama pranešime.
A. Lichačiovas „pabrėžė, kad branduolinių objektų, kad ir kur jie būtų, saugumas visada buvo ir išlieka svarbiausias Rusijos prioritetas“.
Praėjusią savaitę prezidentai Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino skubiai atlikti nepriklausomą patikrinimą atominėje elektrinėje, kurią Rusija užgrobė kovo mėnesį – pirmosiomis karinės kampanijos Ukrainoje dienomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JT užtikrinti šio branduolinio objekto saugumą.
16:08 | Klyčko raginimas: nutraukite prekybinius santykius su Rusija
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ragina nutraukti prekybą su Rusija. Tai yra kruvini pinigai, interviu „Sky news“ metu pareiškė jis.
„Sustabdykite prekybinius santykius su Rusija“, – kalbėjo meras.
Anot jo, siųsdami pinigus į Rusiją žmonės remia Rusijos kariuomenę, jau pusę metų griaunančią Ukrainą.
„Tai kruvini pinigai, o kraujas ant šių pinigų yra ukrainiečių“, – kalbėjo meras.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dalis įmonių paskelbė besitraukiančios iš Rusijos.
15:30 | Rusija pagrasino Latvijai „atsakomosiomis priemonėmis“
Rusijos ambasada Latvijoje įteikė protesto notą dėl sovietinių karių paminklo nukėlimo Rygoje. Rusijos atstovai tvirtina, kad šalis „pasilieka teises į atsakomąsias priemones“.
„Esame pasipiktinę Latvijos Seimo sprendimu vienašališkai nutraukti 1994 m. balandžio 30 d. Rusijos ir Latvijos tarpvyriausybinio susitarimo 13 straipsnį, įpareigojantį Latvijos pusę užtikrinti memorialinių struktūrų priežiūrą, gerinimą ir išsaugojimą“, – rašoma pranešime.
Rygoje pastarąsias kelias dienas renkasi po kelias dešimtis protestuotųjų dėl valdžios priimto sprendimo nukelti paminklą sovietų kariams centrinėje miesto aikštėje. Per kelias dienas buvo sulaikyta keliolika viešosios tvarkos pažeidėjų.
Nukėlimo darbų metu Pergalės parke buvo nuversti pirmosios trys sovietų karių statulos, o taip pat ir šalia stovinčios „sovietų moterų“ statulos. Obeliskas kol kas stovi vietoje, rašoma „Mixnews“.
14:56 | Šoigu sugiedojo Kremliaus dainelę – Rusija „specialiai“ sulėtino puolimo tempą Ukrainoje
Rusijai per pusę metų invazijos į Ukrainą taip ir nesugebėjus įgyvendinti nė vieno iš savo strateginių tikslų, Kremlius sau būdingu propagandiniu stiliumi patikino, kad „specialioji karinė operacija“ vyksta pagal planą ir Rusija „specialiai“ sulėtino puolimo tempą.
Tai pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Ukrainai minint nepriklausomybės dieną, jis tvirtino, kad Rusijos Federacija tariamai tyčia sulėtino puolimo Ukrainoje tempą, siekdama „sumažinti civilių aukų skaičių“.
Čia melagingą Rusijos vidaus rinkai skirtą S. Šoigu žinutę išplatino Rusijos propagandinis televizijos kanalas RT ir naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Specialiosios operacijos metu“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red. past.) griežtai laikomės humanitarinės teisės normų. Smūgiai vykdomi su itin tikslia ginkluote į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinę infrastruktūrą – vadavietes, aerodromus, sandėlius, įtvirtinimus, karinio-pramoninio komplekso objektus.
Tuo pačiu daroma viskas, kad tarp civilių nebūtų aukų. Žinoma, tai sulėtina puolimo tempą, bet mes tai darome sąmoningai“, – ne kartą per šį pusmetį išsakytą Kremliaus melą pakartojo S. Šoigu.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Beatodairiško Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir keli kiti Rytų Ukrainos miestai.
14:25 | „The Washingon Post“ atskleidė Maskvos ir Kremliaus pokalbių karo pradžioje užkulisius
„The Washingon Post“ Ukrainos nepriklausomybės dienos proga publikavo išskirtinį tekstą apie karo Ukrainoje užkulisius. Leidinys pasakoja, kad Kremlius vasario 24-ąją, pirmąją invazijos į Ukrainą dieną, skambino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Andrijui Jermakui.
Jis sulaukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko Dmitrijaus Kozako skambučio. Ukrainoje gimęs, bet du dešimtmečius Kremliuje svarbiose pareigose praleidęs ir svarbiausias Rusijos diktatoriaus užduotis vykdantis D. Kozakas pareiškė, kad ukrainiečiams laikas pasiduoti. Į tai A. Jermakas sureagavo jį tik iškeikdamas ir padėdamas ragelį.
Leidinys taip pat pasakoja apie Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo ir jo kolegos iš Baltarusijos Viktoro Chrenino pokalbius invazijos išvakarėse ir po kelių dienų. Vasario 22 d. V. Chreninas, „duodamas karininko žodį“, patikino, kad puolimo iš Baltarusijos teritorijos nebus.
Kito pokalbio metu, vasario 26 d., Baltarusijos ministras paskambino O. Reznikovui, kad „drebančiu balsu“ perduotų Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu žinutę, sakydamas, kad „jei Ukraina pasirašys kapituliacijos aktą, invazija bus nutraukta“. Į tai O. Reznikovas esą atsakė: „Esu pasirengęs priimti Rusijos kapituliaciją“.
13:46 | Ukrainoje ne tarnybos metu nukautas Naujosios Zelandijos karys
Naujosios Zelandijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Ukrainoje ne tarnybos metu žuvo jos karys, pabrėžusi, kad jis buvo nukautas, kai nevykdė tarnybos pareigų.
Naujoji Zelandija nesiuntė į Ukrainą savo karių, tačiau dešimtys jos kariškių Jungtinėje Karalystėje padeda apmokyti ukrainiečių kareivius.
„Tuo laikotarpiu karys buvo išėjęs nemokamų atostogų ir nevykdė tarnybos pareigų Naujosios Zelandijos gynybos pajėgose“, – išplatintame pareiškime nurodė šalies kariuomenė.
„Šiuo ankstyvuoju etapu dar reikia surinkti daugiau informacijos, kad būtų galima visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes“, – rašoma pareiškime.
13:14 | Olafas Scholzas pažadėjo – Vokietija rems Ukrainą tol, kol to reikės
Šį pažadą kancleris išsakė Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, šįmet sutampančią su Rusijos invazijos pradžios pusės metų sukaktimi.
„Vokietija... tvirtai stovi petys į petį su Ukraina – šiandien ir tol, kol Ukrainai reikės mūsų paramos“, – sakė O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše.
„Mes ir toliau tieksime ginklus“ ir „apmokysime Ukrainos karius naudotis pažangiausia Europos karine įranga“, sakė kancleris, antradienį paskelbęs, kad Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais.
„Mes ir toliau taikysime sankcijas. Finansiškai remsime Ukrainą ir padėsime atstatyti sugriautus miestus bei kaimus“, – kalbėjo O. Scholzas.
Kancleris taip pat nurodė, kad Berlynas spalį surengs tarptautinę atstatymo konferenciją, padėsiančią nustatyti „Ukrainos ateities kursą“.
Ukraina užima „tvirtą vietą“ Europoje, o „Ukrainos mėlynos bei geltonos spalvų vėliava ir Europos Sąjungos vėliava su aukso spalvos žvaigždžių ratu mėlyname fone yra neatsiejamos“, kalbėjo O. Scholzas.
Ukraina 31-ąsias nepriklausomybės metines mini tvyrant didžiuliam nerimui, kad Rusija gali per šventę smogti valstybiniams ir civiliniams taikiniams.
Trečiadienį keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant Charkivą, Zaporižę ir Dniprą, nugriaudėjo sprogimų, pranešė vietos pareigūnai.
13:07 | Rusija skelbia sulaikiusi opozicionierių Jevgenijų Roizmaną
Rusijos policija sulaikė Jevgenijų Roizmaną, žinomą opozicijos veikėją ir buvusį Jekaterinburgo merą. Esą jis kritikavo Rusijos karą Ukrainoje.
Jam buvo pateikti kaltinimai už žodžio „invazija“ vartojimą. Pagal griežtus naujus įstatymus, draudžiama kritikuoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Jam gali grėsti penkerių metų kalėjimas, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, rašo „The Guardian“.
12:43 | Popiežius Pranciškus perspėja apie branduolinę katastrofą Zaporožios atominėje elektrinėje
Popiežius Pranciškus paragino imtis „konkrečių žingsnių“, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje ir būtų išvengta branduolinės katastrofos Zaporožios atominėje elektrinėje, praneša „Reuters“.
TATENA, Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija, pareiškė, kad apsilankys Zaporižios atominėje elektrinėje, jei pavyks derybos dėl prieigos.
Jungtinės Tautos paragino šią teritoriją demilitarizuoti.
12:27 | Didžiosios Britanijos gynybos ministras: Rusija per savaitę pasistumia ne myliomis, o metrais
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra labai prastoje padėtyje, rašo „The Guardian“.
„Šį rytą kalbėjausi su savo žvalgybos vadovais, nes žinote, Rusijos pažanga gali būti matuojama metrais per savaitę, o ne myliomis“, – kalbėjo jis BBC laidoje.
Anot jo, Ukraina dabar yra pajėgi atkovoti Rusijos užimtas teritorijas.
12:15 | Sprogus automobiliui Ukrainoje mirė Kremliaus statytinis Suško
Trečiadienio rytą laikinai užimtame Michailivkos kaime Zaporižioje buvo susprogdintas automobilis, kuriuo važiavo rusų okupacinės valdžios funkcionierius Ivanas Suško.
„Zaporižios srityje dėl tyčinio automobilio susprogdinimo žuvo Michailivkos Aukščiausiosios valstybinės administracijos pirmininkas Ivanas Suško“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja Rusijos valstybinę naujienų agentūrą TASS.
I. Suško žuvo sprogus po jo automobiliu padėtam sprogstamajam užtaisui, teigiama Rusijos paskirtos laikinai okupuotos Zaporžios dalies tarybos nario Vladimiro Rogovo „Telegram“ žinutėje.
„Dėl sprogimo Ivanas Suško buvo sužeistas ir kritinės būklės nuvežtas į ligoninę, kur netrukus mirė“, – rašė V. Rogovas.
11:40 | Donecką nuklojo tiršti dūmai – liepsnoja prekybos centras
Rytų Ukrainos miestą Donecką užklupo gaisras – liepsnoja prekybos centras „Galaktika“, praneša Ukrainos ir Rusijos žiniasklaida.
Liudininkų įamžintose nuotraukose bei vaizdo įrašuose matyti, kad dėl gaisro į dangų kyla tiršti, juodi dūmai.
Kremliaus statytinis laikinai okupuoto Donecko „meras“ Aleksejus Kulemzinas skelbia, kad į prekybos centrą esą pataikė raketa. Tačiau tai gali būti ir pačių rusų surengta provokacija.
Pavyzdžiui, antradienį nugriaudėjus sprogimams apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ administraciniame pastate, JAV analitikai skelbia, kad tai galėjo būti pačių rusų surežisuotas išpuolis.
Antradienio popietę Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad apsišaukėliškoje Donecko „liaudies respublikoje“ (DLR) nugriaudėjo „mažiausiai 4–6 sprogimai“, pataikyta į Kremliaus parankinio DLR lyderio Deniso Pušilino administracijos pastatą. Tiesa, jo paties pastate nebuvo.
Kaip skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), Rusija galėjo pati inscenizuoti šias atakas, norėdama turėti pretekstą smogti Ukrainai rugpjūčio 24-ąją, kai ši mini nepriklausomybės dieną.
11:03 | Ukraina kovos iki galo, žada prezidentas, šaliai minint Nepriklausomybės dieną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo kreipimesi Nepriklausomybės dienos proga pažadėjo, kad šalis iki galo kovos su Rusijos invazija ir nedarys „jokių nuolaidų ar kompromisų“.
„Mums nerūpi, kokią kariuomenę turite, mums rūpi tik mūsų žemė. Kovosime už ją iki galo“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame Nepriklausomybės dienos proga.
Šįmet Ukrainos nepriklausomybės diena sutampa su Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją pusės metų sukaktimi.
10:26 | ISW: Rusai galimai patys atakavo Donecko „liaudies respublikos“ vado būstinę
Antradienį nugriaudėjus sprogimams apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ administraciniame pastate, JAV analitikai skelbia, kad tai galėjo būti pačių rusų surežisuotas išpuolis.
Antradienio popietę Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad apsišaukėliškoje Donecko „liaudies respublikoje“ (DLR) nugriaudėjo „mažiausiai 4–6 sprogimai“, pataikyta į Kremliaus parankinio DLR lyderio Deniso Pušilino administracijos pastatą. Tiesa, jo paties pastate nebuvo.
Kaip skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), Rusija galėjo pati inscenizuoti šias atakas, norėdama turėti pretekstą smogti Ukrainai rugpjūčio 24-ąją, kai ši mini nepriklausomybės dieną.
„Rusijos žiniasklaida ataką pristatė kaip tiesioginį Ukrainos smūgį į DLR vyriausybės pastatą, galbūt siekdama sudaryti informacines sąlygas atitinkamiems smūgiams prieš Ukrainos vyriausybės pastatus per nepriklausomybės dieną“, – rašoma naujausioje ISW ataskaitoje.
10:01 | DB: Rusijai karas brangus ir strategiškai žalingas
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba įvertino, kaip Rusijai sekėsi siekti savo tikslų, išsikeltų prieš invaziją į Ukrainą. Akivaizdu, kad Rusija nepasiekė nieko, ką planavo.
Žvalgų teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 2014 metų siekė sustiprinti Rusijos įtaką Ukrainoje, tačiau prieš šešis mėnesius įsiveržusi Maskva suprato, kad jai reikia „kuklesnių tikslų“, kai nepavyko pasiekti tikslo „nuversti Ukrainos vyriausybę ir užimti didžiąją šalies dalį“.
Taip pat naujausioje Gynybos ministerijos ataskaitoje skelbiama, kad rytinį Donbaso regioną puolantys rusai „daro minimalią pažangą“ ir numatoma „didelė Ukrainos kontrataka“.
Kartu teigiama, kad Rusija kenčia nuo amunicijos, transporto priemonių ir personalo stygiaus, daugelio karių moralė yra „prasta“, o kariuomenė „labai pablogėjusi“.
„Jos diplomatinė galia sumažėjo, o ilgalaikės ekonominės perspektyvos yra niūrios. Šeši mėnesiai karo Rusijai pasirodė brangu ir strategiškai žalinga“, – pridūrė britų žvalgai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 24 August 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) August 24, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/MlStHyXAGO
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/rVDqlANRGJ
09:26 | Ukraina tikisi iki šių metų pabaigos iš tarptautinių partnerių gauti iki 16 mlrd. dolerių
Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad iki šiol šalis iš sąjungininkų gavo daugiau kaip 14 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimą, o iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti dar 12-16 mlrd. dolerių, skelbia Lenkijos radijas.
„Tuo pat metu su Tarptautiniu valiutos fondu aptariame naujos plataus masto kreditavimo programos galimybes. Be to, dėl sėkmingų derybų, kurias vyriausybė surengė su užsienio kreditoriais, Ukrainos biudžetas ir piliečiai sutaupys daugiau kaip 5 mlrd. dolerių - Ukraina atidėjo užsienio skolų mokėjimą bent iki 2024-ųjų“, – priminė Ukrainos premjeras.
D. Šmyhalis taip pat pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios Ukrainos iždo išlaidos siekė maždaug 16 mlrd. dolerių, iš kurių daugiau kaip 7 mlrd. buvo išleista šalies gynybai ir panašioms reikmėms.
08:52 | Ukrainos žvalgyba: Rusija apšaudė atominės elektrinės „pelenų duobes“, pakilo radiacijos lygis
Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas pareiškė, kad Rusija apšaudė Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės „pelenų duobes“, kad „sukeltų radioaktyvių dulkių debesis“.
Antradienį vėlai vakare direktorato pareigūnai „Telegram“ paskelbė, kad minosvaidžių atakos prieš aplinkinius pietų Ukrainos miesto Enerhodaro priemiesčius buvo nukreiptos į Zaporižios atominės elektrinės pelenų duobes.
„Tai vietos, kur kaupiami pelenai, kurie susidaro eksploatuojant šilumines elektrines. Šiose atliekose yra didelė toksinių medžiagų koncentracija, o radiacijos lygis yra bent 2,5 karto didesnis už natūralų radiacinį foną. Džiūdami šie pelenai sudaro dulkes, kurios gali judėti dideliais atstumais.
Dėl minosvaidžių smūgių į pelenų duobes susidarė dulkių debesys, kuriuos vėjas neša Enerhodaro apylinkėse. Radiacinio fono stebėjimas, kuris atliekamas šalia atominės elektrinės, rodo radiacijos lygio padidėjimą. Okupantai bando pateikti šiuos duomenis kaip mitinių „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių“ rezultatus“, – rašoma vyriausiojo žvalgybos direktorato pranešime.
08:21 | Gibraltare konfiskuota Rusijos oligarcho Dmitrijaus Pumpianskio jachta – aukcione
Maždaug 75 mln. JAV dolerių vertės superjachta, priklausiusi Rusijos oligarchui, milijardieriui Dmitrijui Pumpianskiui atsidūrė aukcione. Rusijai pradėjus karą, o Vakarams paskelbus sanckijas, jachta dar kovo mėnesį buvo konfiskuota Gibraltare.
„The Guardian“ praneša, kad suma, kuri bus gauta už jachtą, nebus atskleista. Esą tai – konfidenciali informacija.
Tiesa, jachtos pardavimas aukcione sukėlė ir diskusijų, nes visi gauti pinigai bus skirti ne Ukrainai, o JAV investiciniam bankui „JP Morgan“. Tikinama, kad oligarchas bankui yra skolingas.
07:45 | Rusijos laivų grupė sumažino savo buvimą Juodojoje jūroje
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Rusija sumažino savo laivų grupę Juodojoje jūroje iki 10 vienetų, manevruojančių palei Krymo pakrantę.
Tarp jų – 4 raketnešiai, iš kurių vienas yra povandeninis, aprūpintas 28 „Kalibr“ raketomis, pasiruošusiomis pradėti raketų ataką per visą Ukrainos teritoriją.
07:27 | Rusija apšaudė Zaporižios miestą
Zaporižios meras Anatolijus Kurtevas praneša, kad apie 4 val. ryto Rusijos pajėgos apšaudė infrastruktūros objektą Zaporižioje.
Informacija apie aukas tikslinama.
07:09 | Nepriklausomybės dieną Ukraina pasitinka įtampoje
Rugpjūčio 24-oji – dvigubai simboliška diena. Šiandien Ukraina švenčia savo nepriklausomybę, bet kartu šiandieną sueina lygiai pusė metų nuo tada, kai vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis dienos išvakarėse pažymėjo, kad rugpjūčio 24 dieną galimos „bjaurios Rusijos provokacijos“, ir ragino ukrainiečius ypač laikytis saugumo taisyklių.
„[Rugpjūčio 24 d.] – mums visiems svarbi diena. Dėl to ši diena, deja, svarbi ir mūsų priešui. Turime žinoti, kad galimos bjaurios Rusijos provokacijos ir brutalūs smūgiai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, mūsų žvalgyba, specialiosios tarnybos padarys viską, kad apsaugotų žmones – kiek įmanoma“, – naujausioje savo naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.
Šią savaitę JAV valstybės departamentas taip pat įspėjo Ukrainą apie galimai laukiančia provokacijas, o JAV ambasada Kyjive paragino Ukrainoje esančius Amerikos piliečius nedelsiant palikti karo draskomą šalį.
Trečiadienį, kuris šia proga bus laisvadienis, Kyjive bus draudžiami vieši susirinkimai, o Charkive bus įvesta komendanto valanda.
06:41 | Rusija ir Ukraina Jungtinėse Tautose apsikeitė kaltinimais dėl Zaporižios AE
Rusija ir Ukraina antradienį kaltino viena kitą keliant pavojų Zaporižios atominei elektrinei, Jungtinėms Tautoms paraginus abi šalis užtikrinti šio objekto saugumą.
Rusija sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį aptarti pavojų, kurį pietų Ukrainoje esančiai elektrinei kelia aplink ją vykstančios kovos.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia antradienį kaltino Ukrainos pajėgas apšaudant elektrinę ir taip keliant branduolinės katastrofos pavojų.
Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia atkirto, kad Rusija yra atsakinga už riziką, todėl privalo atitraukti savo karius ir įleisti į elektrinę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorius.
„Vienintelis dalykas, kurį nori išgirsti visas pasaulis,.. yra pareiškimas, kad Rusija demilitarizuoja Zaporižios AE, išveda savo karius ir perduoda ją Ukrainos vyriausybei“, – sakė jis.
S. Kyslycia sakė, kad Kyjivas remia pasiūlymą surengti TATENA inspektorių vizitą branduoliniame komplekse. Ambasadorius išreiškė viltį, kad JT branduolinės priežiūros agentūra atsiųs žmonių nuolatiniam elektrinės stebėjimui.
Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
06:10 | Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos
Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai.
Ukraina bus perduotos trys oro gynybos sistemos IRIS-T, „maždaug tuzinas šarvuotųjų remonto ir evakavimo mašinų, dvi dešimtys raketų leidimo įrenginių, sumontuotų ant pikapų,.. tiksliai nutaikomų sviedinių ir kovai su bepiločiais orlaiviais skirta įranga“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Didžioji dalis šios karinės pagalbos bus pristatyta 2023 metais, pridūrė vyriausybės atstovas.
Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir jo vyriausybė, nusprendusi skirti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti, pastaraisiais mėnesiais buvo smarkiai kritikuojami dėl delsimo perduoti ginkluotės Ukrainai.
O. Scholzas jau birželio pradžioje buvo sakęs, kad Berlynas perduos Ukrainai vokiečių gamintojos „Diehl“ sukurtą oro gynybos sistemą IRIS-T.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Rusija ruošiasi teisti Ukrainos karo belaisvius tokiomis sąlygomis, kurios gali prilyginti karo nusikaltimams.
► Prancūzijos užsienio reikalų ministras Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“.
► Vokietija registravo beveik milijoną pabėgėlių iš Ukrainos nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, antradienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija.
► Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas dar kartą patvirtinti Varšuvos paramą kare su Rusija ir paraginti paskelbti Maskvai naujų sankcijų.
► Rusijos pajėgos praėjusią naktį keturis kartus apšaudė Dnipropetrovsko regioną centrinėje Ukrainoje, pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
► JAV Valstybės departamentas pirmadienį perspėjo, jog Rusija artimiausiomis dienomis gali suintensyvinti smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams.
