Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:44 | Sulaikyti daugiau kaip 400 žmonių
Ukrainos saugumo tarnyba teigia, kad, Rusijai okupavus Kupianską, daugiau kaip 400 žmonių buvo laikomi patalpoje, kurioje gali būti sutalpinta tik 140 asmenų, rašo „SkyNews“.
Teigiama, kad Kremliaus pajėgos įkalino ir išnaudojo vietos gyventojus, kurie atsisakė su jais bendradarbiauti.
22:33 | Kryme aplietas V. Putino portretas
Nežinomi asmenys raudonais dažais apliejo Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretą aneksuotame Kryme.
Teigiama, kad tokiu būdu Krymo gyventojai išreiškia protestą okupacinei valdžiai.
Unknown persons doused with red paint on Putin's portrait in the annexed #Crimea.
Thus, the #Crimeans express their protest to the occupation authorities. pic.twitter.com/BLRvloRqBZREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) September 16, 2022
21:58 | A.Blinkenas: reikšdamos rūpestį dėl Ukrainos, Kinija, Indija spaudžia „užbaigti agresiją“
Susirūpinimas dėl Ukrainos, kurį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė Kinijos ir Indijos lyderiai, daro jam spaudimą užbaigti karą, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Manau, tai, ką girdite iš Kinijos, iš Indijos, atspindi viso pasaulio susirūpinimą dėl Rusijos agresijos poveikio Ukrainai ir ne tik Ukrainos žmonėms“, – pareiškė jis reporteriams.
„Manau, tai didina spaudimą Rusijai užbaigti šią agresiją.“
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi V. Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“.
Naująjį Delį ir Maskvą sieja ilgalaikiai ryšiai, užsimezgę dar Šaltojo karo metais, o Rusija išlieka didžiausia Indijos ginklų tiekėja.
Tačiau abiem lyderiams pradėjus savo pirmąjį susitikimą akis į akį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, N. Modi V. Putinui Samarkande pareiškė:„Ekscelencija, žinau, kad šiandien ne laikas karui.“
Dieną anksčiau savo susirūpinimą Rusijos prezidentui išreiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, laikomas galingiausiu Rusijos sąjungininku pasaulio arenoje.
JAV pareigūnai sako, kad Kinijos parama Maskvai daugiausia yra retorinė ir kad Pekinas atmetė prašymus perduoti karinės įrangos, privertęs Maskvą kreiptis į Šiaurės Korėją ir Iraną.
21:02 | V. Putinas: Maskva „neskuba“ užbaigti „karinės operacijos“ Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Kremlius, nepaisydamas kontrpuolimo, neplanuoja „koreguoti“ Rusijos karinės operacijos Ukrainoje, ir pažymėjo, kad Maskva „neskuba“ jos užbaigti.
„[Specialiosios karinės operacijos] planas nekoreguotinas“, – pareiškė jis reporteriams per regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą Uzbekistane.
„Mūsų puolimo operacijos pačiame Donbase nesustoja. Jos vyksta nedideliu tempu ... Rusijos kariuomenė užima vis naujas ir naujas teritorijas“, – pažymėjo V. Putinas.
„Mes neskubame... iš esmės nėra jokių pokyčių.“
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija „nekariauja visa kariuomene“. Anot jo, kariauja tik Rusijos kariuomenės dalis – tik „pagal sutartį tarnaujantys kariai“.
Pasak Rusijos prezidento, pagrindinis „karinės operacijos“ tikslas – „visos Donbaso teritorijos išlaisvinimas“ – nesikeičia.
20:26 | Išlaisvintas Kupjansko miestas
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad „Kraken“ dalinys sėkmingai persikėlė per upę. Tai reiškia, kad Kupjansko miestas buvo visiškai išlaisvintas.
The AFU liberated #Kupiansk
— NEXTA (@nexta_tv) September 16, 2022
The KRAKEN unit successfully crossed the Oskol River, which made it possible to completely liberate the city. pic.twitter.com/0M7x9l720R
20:10 | Rusija elgiasi „siaubingai“, sako A. Blinkenas, Ukrainoje aptikus masinių kapaviečių
Ukrainoje aptikus naujų masinių kapaviečių, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad Rusija elgiasi „siaubingai“ ir greičiausiai yra atsakinga už karo nusikaltimus.
„Kaip bebūtų siaubinga, tai yra besitęsiančios istorijos dalis, pamatome tai, kai tik Rusijos potvynis atslūgsta iš okupuotų Ukrainos dalių“, – pareiškė jis reporteriams.
„Matome, kas lieka po jo atoslūgio. Ir šie neseniai aptikti, kaip sakoma, 440 masinių kapų, Iziume dar kartą apie tai primena“, – pareiškė A. Blinkenas, turėjęs omenyje Ukrainos rytuose esantį miestą, iš kurio ukrainiečių pajėgos išvijo Rusijos karius.
JAV valstybės sekretorius paragino ukrainiečius saugoti įrodymus, kad šiuos karo žiaurumus būtų galima patvirtinti dokumentais, ir pridūrė: „Už tai turi būti atsakyta.“
„Daugeliu atvejų tokie veiksmai prilygs karo nusikaltimams“, – pažymėjo A. Blinkenas.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau penktadienį pareiškė, kad vienoje kapavietėje netoli Iziumo miesto suskaičiuota apie 450 kapų.
Įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai kiek vėliau pranešė, kad miškuose, esančiuose už šio rytinio miesto, yra šimtai kapų.
Žurnalistai sakė matę už Iziumo tarp medžių paliktų baltais kryžiais pažymėtų kapų, o ant vieno iš jų buvo užrašas: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“
Vienas AFP žurnalistas pranešė, kad bent vienas iš kūnų, aptiktų masinėje kapavietėje netoli Iziumo miesto, buvo surištomis rankomis.
Atsižvelgiant į palaikų būklę, neaišku, ar auka vilkėjo civilinius drabužius, ar karinę uniformą.
Ukrainiečių pareigūnams pradėjus ekshumuoti kūnus iš masinės kapavietės, aptiktos išlaisvinus Iziumo miestą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį užsipuolė Rusiją.
„Rusija palieka tik mirtį ir kančias. Žudikai. Kankintojai“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ir pridūrė, kad tarp daugiau kaip 400 kūnų, aptiktų miškuose netoli Iziumo, yra vaikų ir žmonių, kurie greičiausiai buvo kankinami.
V. Zelenskis Iziumą lygino su Buča ir Mariupoliu – Rusijos invazijos Ukrainoje žiaurumo simboliais.
„Rusija visur palieka mirtį. Ji privalo atsakyti. Pasaulis išties privalo reikalauti Rusijos atsakomybės dėl šio karo. Darysime visa, ką galime, kad taip būtų“, – sakė jis.
Rusija jau sulaukė kaltinimų vykdant išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams, ypač miestuose už sostinės Kyjivo ribų.
Pati Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.
19:41 | Šveicarija sustabdė supaprastinto vizų režimo Rusijai galiojimą
Šveicarija penktadienį sustabdė supaprastinto vizų režimo Rusijai galiojimą ir prisijungė prie Europos Sąjungos, kuri žengė panašų žingsnį reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą.
Vyriausybė pareiškė, kad „visiškai sustabdė“ 2009 metų susitarimą, kuriuo Rusijos piliečiams buvo sušvelnintos įvažiavimo į šią Alpių šalį taisyklės.
„Tai nereiškia, kad įvestas bendras draudimas išduoti Rusijos piliečiams vizas“, – sakoma Šveicarijos federalinės tarybos pareiškime. Jame priduriama, kad lieka galioti įprastas vizų režimas.
Šis žingsnis atspindi ES priimtą sprendimą. Bloko šalys rugpjūčio pabaigoje sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, tačiau atsisakė įvesti platesnį draudimą išduoti vizas,
„Šveicarija suinteresuota prisidėti prie bendros ir suderintos vizų politikos Europoje“, – teigė Šveicarijos vyriausybė.
„Priešingu atveju ji rizikuoja, kad jos atstovybėms užsienyje bus pateikta vis daugiau Rusijos piliečių, siekiančių apeiti ES taisykles, prašymų išduoti vizą“, – priduriama jos pranešime.
Tradiciškai neutrali Šveicarija, praėjus kelioms dienoms po Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios, nebesilaikė įprastos pozicijos ir prisijungė prie Europos Sąjungos ekonominių sankcijų, o tai papiktino Maskvą.
Šis sprendimas sulaukė tam tikro pasipriešinimo turtingoje Vidurio Europos šalyje – dešinieji politikai ragino surengti nacionalinį balsavimą, kad būtų patvirtintas Šveicarijos nešališkumas.
Tačiau praėjusią savaitę vyriausybė pareiškė, kad Šveicarijos neutralumo politika tebėra „galiojanti“, ir pridūrė, kad ji palieka „pakankamai veiksmų laisvės“, kad būtų galima reaguoti į įvykius visoje Europoje nuo karo Ukrainoje pradžios.
18:20 | Analitikai aptiko galimą bendrą Rusijos ir Kinijos kariuomenių silpnybę
JAV nacionalinio gynybos universiteto mokslininkų tyrime skelbiama, kad Kinijos ir Rusijos kariuomenės turi vieną potencialią silpnybę – karininkai neturi karo veiksmų užsienyje praktikos, didelė jų dalis yra „politiniai patikėtiniai“.
Ataskaitoje kruopščiai išnagrinėta daugiau nei 300 Kinijos liaudies išvaduotojų armijos aukščiausio rango karininkų, kurie tarnauja kariuomenėje, kariniame jūrų laivyne, aviacijoje ir kituose padaliniuose. Buvo tiriama jų paskutinių 6-erių metų veikla (iki 2021-ųjų).
Paaiškėjo, kad šie karininkai neturėjo darbo užsienyje patirties, beveik pusė jų buvo „profesionalūs politiniai komisarai“, neturintys išvis jokios karinės patirties. Kinų karininkai taip pat vargu ar turėjo darbo kurioje nors kitoje srityje patirtį, išskyrus tą, kurioje pradėjo savo karjerą. Tai yra ženklus skirtumas nuo JAV kariuomenės, kurioje kryžminis įvairių karinių sričių apmokymas yra privalomas jau nuo 1986-ųjų.
Ataskaitoje pažymima, kad nesugebėjimas išlaikyti tolygaus kariuomenės paskirstymo didžiuliame teritorijoje tapo didele problema Rusijai pradėjus plataus masto puolimą Ukrainoje. Ekspertų teigimu, tai taip pat gali sumažinti ir Kinijos kariuomenės efektyvumą ateities konfliktuose.
17:45 | V. Zelenskis: „Rusija palieka tik mirtį ir kančias“
„Rusija palieka tik mirtį ir kančias. Žudikai. Kankintojai“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ir pridūrė, kad tarp daugiau kaip 400 kūnų, aptiktų miškuose netoli Iziumo, yra vaikų ir žmonių, kurie greičiausiai buvo kankinami.
Ukrainos pareigūnams paskelbus apie prie išlaisvinto Iziumo aptiktas masines laidojimo vietas, įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai penktadienį pranešė, kad miškuose, esančiuose už šio rytinio miesto, yra šimtai kapų.
Žurnalistai sakė matę už Iziumo tarp medžių paliktų baltais kryžiais pažymėtų kapų, o ant vieno iš jų buvo užrašas: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“
Vienas AFP žurnalistas pranešė, kad bent vienas iš kūnų, aptiktų masinėje kapavietėje netoli Iziumo miesto, buvo surištomis rankomis.
Atsižvelgiant į palaikų būklę, neaišku, ar auka vilkėjo civilinius drabužius, ar karinę uniformą.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau penktadienį sakė, kad vienoje kapavietėje netoli Iziumo miesto suskaičiuota apie 450 kapų.
„Keturi šimtai penkiasdešimt kapų... Tai tik viena iš masinių laidojimo vietų, aptiktų netoli Iziumo. Okupuotose teritorijose jau kelis mėnesius karaliauja nežabotas teroras, smurtas, kankinimai ir masinės žudynės“, – sakė jis.
V. Zelenskis Iziumą lygino su Buča ir Mariupoliu – Rusijos invazijos Ukrainoje žiaurumo simboliais.
„Rusija visur palieka mirtį. Ji privalo atsakyti. Pasaulis išties privalo reikalauti Rusijos atsakomybės dėl šio karo. Darysime visa, ką galime, kad taip būtų“, – sakė jis.
Ukraina penktadienį taip pat pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotoje teritorijoje Charkivo srityje aptiko mažiausiai 10 vietų, kurios buvo naudojamos kankinimams.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras penktadienį pareiškė, kad nori nusiųsti tyrėjų grupę į Iziumą, kad patikrintų ukrainiečių teiginius apie aptiktas masines kapavietes.
Rusija jau sulaukė kaltinimų vykdant išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams, ypač miestuose už sostinės Kyjivo ribų.
Pati Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.
16:52 | Ukraina teigia atsikovotame Charkivo regione radusi 10 „kankinimo kambarių“
Ukraina penktadienį pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotoje teritorijoje šalies rytuose aptiko mažiausiai 10 vietų, kurios buvo naudojamos kankinimams.
Ukrainos kariams susigrąžinus didelius plotus teritorijos Charkivo srityje, pareigūnai sakė, kad baiminasi, jog išlaisvintose žemėse bus aptikta Rusijos karo nusikaltimų ženklų.
„Kalbu apie mažiausiai dešimt kankinimo centrų Charkivo srities gyvenvietėse“, – teigė Ukrainos policijos viršininkas Ihoris Klymenka per spaudos konferenciją.
Jis sakė, kad „buvo rasti du kankinimo centrai Balaklijoje“, šiaurės rytuose esančiame mieste.
I. Klymenka taip pat sakė, kad valdžios institucijos per pastarąją savaitę pradėjo 204 baudžiamąsias bylas dėl galimų karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos.
Tuo metu naujienų agentūros AFP žurnalistai, Kyjivui paskelbus apie aptiktas masines kapavietes, aptiko šimtus kapų miške šalia atkovoto Iziumo miesto.
16:28 | N. Modi V. Putinui: dabar „ne laikas karui“
Regioninio viršūnių susitikimo metu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“.
Naująjį Delį ir Maskvą sieja ilgalaikiai ryšiai, užsimezgę dar Šaltojo karo metais, o Rusija išlieka didžiausia Indijos ginklų tiekėja.
Tačiau abiem lyderiams pradėjus savo pirmąjį susitikimą akis į akį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, N. Modi V. Putinui Samarkande pareiškė:„Ekscelencija, žinau, kad šiandien ne laikas karui.“
Filmuotą medžiagą iš jųdviejų derybų Uzbekistano mieste Samarkande vykstančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose parodė Indijos visuomeninis transliuotojas „Doordashan“.
Be to, pastebima, kad Rusijos žiniasklaidos priemonės apdairiai rodo tik V. Putino pasisakymą iš šio susitikimo.
Indija vengė aiškiai pasmerkti Rusiją dėl invazijos, dėl kurios smarkiai pakilo naftos ir kitų prekių kainos.
Tačiau N. Modi penktadienį pabrėžė „demokratijos, diplomatijos ir dialogo“ svarbą.
Indų premjeras pridūrė, kad jie aptars, „kaip judėti pirmyn taikos keliu“.
V. Putinas savo ruožtu N. Modi pareiškė norintis, kad karas Ukrainoje baigtųsi kaip galima greičiau, ir suprantantis, kad Indija nerimauja dėl kovų.
„Žinau jūsų poziciją dėl konflikto Ukrainoje, jūsų susirūpinimą... Padarysime viską, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – sakė V. Putinas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per 17-ojo Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją praėjusią savaitę pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Maskva negali suformuluoti adekvačių pozicijų.
15:17 | JAV pateikė karo Ukrainoje prognozę: artimiausi keli mėnesiai bus labai intensyvūs
Oficialūs JAV vadovybės atstovai „The Washington Post“ paskelbė, kad Ukrainos kariai puolamųjų karo veiksmų metu pasirodė geriau, negu buvo tikimasi. Tačiau jie taip pat pažymėjo, kad Rusija vis dar išsaugojusi savo karinę galią.
„Jie turi technikos, ginkluotės ir amunicijos, dislokuotos okupuotose teritorijos, jau nekalbant apie tai, kas yra Rusijoje. Ir todėl tai dar toli gražu nėra pabaiga, nepaisant impulso“, – cituojamas vienas iš anonimiškai bendravusių JAV prezidento administracijos valdininkų.
JAV atstovai taip pat mano, kad įnirtingi mūšiai tęsis iki rudens pabaigos. Tai susiję su tuo, kad abi pusės bandys užimti kuo geresnę poziciją prieš prasidedant žiemai.
Pentagonas taip pat pareiškė, kad ieško būdų, kaip patenkinti Ukrainos gynybos reikmes. Ypatingą dėmesį žadama skirti oro gynybai ir naikintuvų karinio efektyvumo didinimui.
14:22 | Okupuotame Berdianske nužudyti „referendumus“ organizavęs valdininkas ir jo žmona
Rusijos statytinių okupuotoje teritorijoje atstovas Vladimiras Rogovas pranešė, kad Olegas ir Liudmila Boiko buvo nužudyti šalia savo garažo šalia namų, rašoma BBC.
Daugiau įvykio aplinkybių nėra pateikiama.
13:38 | Kartu su generaliniu prokuroru žuvo ir jo pavaduotoja
Apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“ vidaus reikalų ministerijos pulkininkas patvirtino, kad per sprogimą Luhansko generalinėje prokuratūroje žuvo generalinis prokuroras Sergejus Gorenko bei jo pavaduotoja Jekaterina Steglenko, skelbia rusų naujienų kanalas „Readovka“.
Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, pirminiais duomenimis, vienas iš lankytojų į pastatą įsinešė sprogmenų. Tikėtina, kad generalinį prokurorą galėjo susprogdinti vietos partizanai arba tai yra vietinių nusikalstamų susirėmimų objektas.
13:19 | Pranešama apie Luhansko generalinio prokuroro žūtį
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad per penktadienį Luhansko Generalinėje prokuratūroje įvykusį sprogimą nuo sužeidimų žuvo generalinis prokuroras Sergejus Gorenka. Apie tai pirmiausiai skelbia rusų leidinys „Readovka“, cituodamas savo šaltinius teisėsaugoje. Apie tai, kad 40-ies S. Gorenka žuvo, skelbia ir Rusijos naujienų agentūra TASS.
Prieš tai rusų leidinys „RIA Novosti“ skelbė, kad generalinis prokuroras sprogimo metu buvo sužeistas.
13:01 | Kryvyj Rihas – vėl apšaudytas
Kryvyj Riho administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas patvirtino, kad miestas sulaukė eilinio raketų smūgio. Kol kas nėra žinoma, kokiam objektui smogė Rusijos pajėgos. Taip pat neskelbiama apie galimas žmonių aukas.
Keliomis dienomis anksčiau rusai apšaudė Kryvyj Riho elektros tiekimo tinklus ir užtvanką.
12:25 | Apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“ Generalinės prokuratūros pastate nugriaudėjo sprogimas
Apie tai paskelbė „Luhansko liaudies respublikos“ liaudies milicijos pareigūnas Andrijus Maročko. Pirminiais duomenimis, yra aukų.
Darbuotojai iš pastato buvo evakuoti, o įvykio vietoje dirba saugumo pajėgos.
Kaip skelbia rusų naujienų kanalas „Readovka“, per išpuolį Luhanske buvo sužeistas generalinis prokuroras Sergejus Gorenka.
11:37 | Rusų okupuoto pietų Ukrainos miesto Chersono centre penktadienio rytą nuaidėjo sprogimai.
Užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad didžiulis pilkų dūmų stulpas į dangų kyla visai netoli Chersono administracijos pastato.
Kaip pažymėjo Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, greičiausiai sprogimai įvyko prie Rusijos užgrobto Regioninės valstybės administracijos pastato – Apeliacinio teismo teritorijoje.
Liudininkų teigimu, kaip rašo rusų leidinys „RIA Novosti“, miestan smogė „mažiausiai penkios raketos“.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Iš įvykio vietos paviešintoje vaizdo medžiagoje iš tiesų matyti mažiausiai vienas žuvęs gatvėje gulintis žmogus.
Pasak rusų leidinio „Readovka“, per išpuolį žuvo Chersono Darbo ir socialinės politikos departamento vadovė Ana Barchatnova, o jos vairuotojas žuvo. Apie tai „Readovkai“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovo pavaduotoja Katerina Gubareva.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos karinės pajėgos Chersono apylinkėse rengia kontrataką, tačiau kol kas miestas tebėra okupuotas. Rusijos propagandistai dėl šio išpuolio kaltina Ukrainos karius.
10:56 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 54 050 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 250 lėktuvų, 216 sraigtasparnių, 2199 tankus, 4690 šarvuočių, 1302 artilerijos pabūklus, 312 raketų sistemų, 15 laivų, 3550 mašinų, 908 bepiločius orlaivius, 168 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 121 specialiosios įrangos vienetą bei 233 sparnuotąsias raketas.
10:25 | ISW: Rusijos pajėgos taikosi į strateginius taškus
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusijos pajėgos mėgina sužlugdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsitvirtinimą Chersono srityje ir todėl šią savaitę smogė Kryvyj Riho hidrotechninėms konstrukcijoms.
Analitikų teigimu, analogiškų išpuolių galima tikėtis ir artimiausiu metu.
„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau smogs Ukrainos užtvankoms Inguleco upėje, siekdamos pakelti vandens lygį ir „pakirsti“ Ukrainos placdarmą Chersono regiono šiaurėje“, – teigia analitikai naujausioje savo ataskaitoje.
Tai kels grėsmę Ukrainos logistikos maršrutams taip pat, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos kelia grėsmę Rusijos perėjoms per Dniepro upę, pažymi institutas.
09:49 | Vokietija perėmė „Rosneft“ padalinių šalyje kontrolę
Berlynas penktadienį paskelbė perėmęs Rusijos įmonės „Rosneft“ padalinių Vokietijoje kontrolę, siekdamas užtikrinti energijos tiekimą, kuris buvo sutrikdytas Maskvai įsiveržus į Ukrainą.
„Rosneft“ patronuojamosioms įmonėms Vokietijoje, kurioms tenka apie 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, buvo perduotos Vokietijos federalinės tinklų agentūros valdymui, sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.
09:13 | Ukraina įspėja: rugsėjo 17–20 dienomis Rusija rengia sabotažą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietuose praneša, kad Rusija rengia apgaulingą išpuolį savo okupuotose teritorijose, ketindama nusitaikyti į civilius. Įspėjama, kad apgaulei rusų pajėgos rugsėjo 17–20 dienomis ketina pasitelkti Ukrainos karių uniformas ir šalies vėliavą.
„Siekdami užkirsti kelią vadinamojo karo nusikaltimo apgaulingo išpuolio (ang. false flag operation) įvykdymui, laikinai okupuotų teritorijų gyventojai turėtų atsižvelgti į tai, kad nuo rugsėjo 17 iki 20 dienos būtina susilaikyti nuo viešųjų vietų“, – savo naujausioje ataskaitoje įspėja Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.
Nors Ukrainos pajėgos nepatikslino, kokius konkrečiai išpuolius turi omenyje, tokie apgaulingi išpuoliai reiškia, kad Rusijos pajėgos, tikėtina, bandys sukelti chaosą ar ataką, apsimesdamos, kad tai įvykdė Ukrainos pajėgos.
„Okupacinės pajėgos rengia sabotažą, naudodamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformą ir nacionalinę vėliavą. Priešas bandys diskredituoti mūsų dalinius, rengdamas provokacijas“, – toliau rašoma OV „Pietūs“ pranešime.
Pasak Ukrainos karių pietuose, Rusijos pajėgos, dėl ukrainiečių surengtos kontratakos patirdamos skaudžių nuostolių, pradėjo naudoti „moralinio ir psichologinio spaudimo civiliams gyventojams priemones ir taktiką, puola kritinę infrastruktūrą“.
08:27 | Rusijos pajėgos per parą į Ukrainą paleido 11 raketų
„Priešas atakuoja gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas, karybos įstatymus ir papročius. Per pastarąją parą daugiau nei 30 gyvenviečių infrastruktūra nukentėjo nuo oro ir raketų smūgių <...>.
Priešas paleido 11 raketų, įvykdė 15 atakų iš oro ir 96 raketų artilerijos sistemų atakas prieš objektus Ukrainos teritorijoje“, – rašoma Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuke.
07:58 | Iziume rasta masinė kapavietė
Charkivo srityje, išlaisvintame Iziumo mieste, ketvirtadienį aptikta miške įkurta masine kapavietė, kurioje – daugiau nei 440 žmonių kūnų. Savo tradicinėje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Ukrainos ir tarptautiniai žurnalistai penktadienį apsilankys šioje masinėje kapavietėje ir bus paviešinta daugiau informacijos šiuo klausimu.
„Charkovo srities Iziumo mieste buvo rasta masinė žmonių kapavietė. Ten jau pradėti būtini procesiniai veiksmai. Daugiau informacijos – aiškios, patikrintos informacijos – turėtume gauti rytoj.
Rytoj Iziume bus Ukrainos ir tarptautiniai žurnalistai. Norime, kad pasaulis žinotų, kas iš tikrųjų vyksta ir prie ko privedė Rusijos okupacija. Buča, Mariupolis, dabar, deja, Iziumas... Rusija palieka mirtį visur. Ir ji turi už tai atsakyti. Pasaulis turi patraukti Rusiją tikron atsakomybėn už šį karą. Dėl to padarysime viską“, – patikino Ukrainos lyderis.
07:26 | Naktį apšaudytas Rusijos miestas Belgorode, vienas žmogus žuvo
Penktadienio naktį apšaudytas pasienyje su Ukraina esantis Rusijos Valuikų miestas, Belgorodo srityje. Vietos valdžia skelbia, kad žuvo vienas žmogus.
Kaip skelbia rusų naujienų kanalas „Readovka“, dėl apšaudymo buvo apgadinta pastotė, todėl mieste dingo elektra ir ryšys. Liudininkų teigimu, į miestą smogė 5–6 raketos.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtina, kad per išpuolį buvo sužeisti du gyventojai, apdegė gyvenamieji namai, mokykla ir trys civilių automobiliai.
Per naktį elektros tiekimas miestui atstatytas.
Apie išpuolį skelbia ir Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, kartu dalindamasi sprogimų vaizdais.
Tai ne pirmas kartas, kai pasienio srityje Belgorode karo metu aidi sprogimai.
06:51 | EK vadovė: V. Putinas dėl Ukrainos turi būti teisiamas tarptautiniame teisme
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį interviu sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT).
„Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]", – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.
Pasak jos, įmanoma, kad Rusijos lyderis vieną dieną stos prieš TBT, nes „galiausiai Putinas yra atsakingas“ už karo nusikaltimus Ukrainoje.
06:16 | JAV skirs Ukrainai dar 600 mln. JAV dolerių
JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino naują 600 milijonų dolerių (eurų) karinės pagalbos paketą Ukrainai.
„Suteikiu JAV valstybės sekretoriui įgaliojimus skirti iki 600 mln. JAV dolerių“, – Baltųjų rūmų svetainėje cituojama J. Bidenas.
Pentagonas nurodė, kad į paketą įeis amunicija raketų sistemoms HIMARS, naktinio matymo sistemos, išminavimo įranga, 105 mm ir 155 mm artilerijos sviediniai ir kita įranga.
Nuo J. Bideno administracijos atėjimo į valdžią JAV suteikė Ukrainai pagalbos už maždaug 15,8 mlrd. JAV dolerių (eurų).
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Didžiojo septyneto (G-7) ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad sieks padidinti spaudimą Rusijai ir apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje.
► Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui patvirtinti papildomą paramą Kyjivui.
► Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atvyko į Kyjivą. Ji pareiškė, kad Briuselis karo draskomą Ukrainą rems „tiek ilgai, kiek reikės“, jau beveik septynis mėnesius tęsiantis Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.
► Ukrainos prezidento kortežui važiuojant per Kyjivą, su Volodymyrą Zelenskį vežusiu automobiliu susidūrė kita mašina, bet šalies vadovas rimtai nenukentėjo, anksti ketvirtadienį pranešė jo atstovas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankydamasis strateginę reikšmę turinčiame ir neseniai iš rusų pajėgų atkovotame Iziumo mieste pažadėjo pergalę.
► Jungtinių Tautų vadovas po pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apgailestavo, kad taikos Ukrainoje perspektyvos šiuo metu yra „minimalios“.
► Ukrainos centriniam Kryvyj Riho miestui po užtvanką apgadinusio Rusijos smūgio gresia potvynis, įspėjo ukrainiečių prezidentūra.
