Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, skelbia „Ukrinform“.
Zelenskis prabilo apie „kosminę“ Ukrainos problemą: paaiškino, kas vyksta
Šiuo metu Ukraina susiduria su milžiniška skyle valstybės biudžete. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per žiniasklaidos konferenciją „Karpatų aštuoneto“ susitikime pareiškė, kad jau yra pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą, praneša Ukrainos prezidento biuras.
TATENA: į Rusijos atominės elektrinės aušinimo bokštą pataikė dronas, gaisro nekilo
Į Rusijos Kursko atominės elektrinės aušinimo bokštą ketvirtadienį pataikė dronas, tačiau gaisro nekilo, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros agentūra.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) „buvo informuota, kad ketvirtadienį anksti ryte dronas pataikė į Rusijos Federacijos Kursko atominės elektrinės reaktoriaus bloko aušinimo bokštą“, tačiau, nors jis tuo metu veikė, gaisro nekilo, pranešė agentūra socialiniame tinkle „X“.
Po šio incidento atominėje elektrinėje, esančioje netoli sienos su Ukraina, TATENA paragino „parodyti didžiausią susivaldymą kariniuose veiksmuose, siekiant išvengti branduolinės avarijos pavojaus“.
Danija po incidento su Rusijos sraigtasparniu spartina paramos teikimą Ukrainai
Reaguodama į neseniai Baltijos jūroje įvykusį incidentą su Rusijos sraigtasparniu, Danija nusprendė paspartinti karinės paramos Ukrainai teikimą.
Apie tai, remdamasi šios Skandinavijos šalies vyriausybės paskelbta informacija, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Danijos pareigūnų teigimu, naujo paramos Ukrainai paketo vertė siekia 1,8 mlrd. Danijos kronų (276 mln. JAV dolerių), o lėšos bus skirtos oro gynybos reikmėms.
„Jei rusai mano, kad privers mus drebėti (...), tuomet mūsų atsakas – sustiprinti paramą Ukrainai greičiau, nei planavome“, – po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė gynybos ministras Jeppe Bruusas.
„Reuters“ pažymi, kad Danija nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios buvo viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų ir pirmauja pagal vienam gyventojui tenkančios finansinės paramos dydį.
„Jei kas nors mano, kad gali daryti mums spaudimą, kad atsisakytume paramos Ukrainai, jis klysta“, – pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.
NYT: Trumpo pasiuntiniai per derybas priminė Putinui, kad dar prieš metus jis žadėjo užimti visą Donbasą
JAV specialieji pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas, rugsėjį lankęsi Maskvoje ir vedę derybas su Vladimiru Putinu, per pokalbį Kremliuje priminė Rusijos vadovui jo neįvykdytus pažadus užimti visą Ukrainos Donecko sritį. Apie tai, remdamasis su derybų eiga susipažinusiu šaltiniu ir Donaldo Trumpo administracijos pareigūnu, rašo „The New York Times“.
Netoli Moldovos sostinės rastos drono nuolaužos
Moldovos policija sostinės Kišiniovo priemiestyje rado drono nuolaužų, o gyventojai pranešė, kad praėjusią naktį girdėjo sprogimą.
Apie tai rašo leidinys „European Pravda“, remdamasis Moldovos policijos informacija.
Numanomos drono nuolaužos rastos Kolonicos kaime, Moldovos sostinės priemiestyje.
Policija aiškinasi incidento aplinkybes.
Ukrainos fronte – gyvybes gelbstintys „MAUL“: viena mašina ištraukė net 11 karių
Ukrainos fronte nuotoliniu būdu valdomi antžeminiai dronai „MAUL“ naudojami sužeistiems kariams evakuoti iš vietų, kuriose įprastinė evakuacija tapo praktiškai neįmanoma.
Emmanuelis Macronas nurodė saugoti Prancūzijos infrastruktūrą nuo „Rusijos hibridinių atakų“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė nurodęs imtis priemonių, kad svarbiausia šalies infrastruktūra ir gynybos pramonės objektai būtų apsaugoti nuo Rusijos hibridinių atakų.
„Rusijos hibridinė grėsmė europiečiams ir Prancūzijai sustiprėjo“, – sakė E. Macronas.
Jis pridūrė paprašęs „vyriausybės parengti planą, kaip apsaugoti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą“ bei „pačius jautriausius“ gynybos pramonės ir technologijų objektus nuo dronų ir kibernetinių atakų.
Per Rusijos smūgį į traukinį Charkivo srityje žuvo vienas žmogus, septyni buvo sužeisti
Rusijos pajėgos puolė priemiestinį traukinį Charkivo srityje, feisbuke pranešė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“.
„Priešas smogė priemiestiniam traukiniui Charkivo srityje. Grėsmę aptiko „Ukrzaliznytsia“ stebėsenos grupė, keleiviai buvo evakuoti“, – sakoma pranešime.
Pirminiais duomenimis, du keleiviai patyrė sunkius sužalojimus, nes evakuacijos metu nepasitraukė saugiu atstumu nuo traukinio. Į įvykio vietą buvo pasiųsti gelbėtojai ir medikai.
Vidurdienio duomenimis, pranešta apie vieną žuvusįjį ir šešis sužeistuosius.
„Šiuo metu dega keli vagonai, įskaitant pirmąjį ir antrąjį. Įvykio vietoje šalinami smūgio padariniai. Bendruomenė į smūgio vietą siunčia du autobusus, kad pervežtų elektrinio traukinio keleivius į Novą Vodolahą. Dėl Rusijos smūgio elektriniam traukiniui vienas žmogus žuvo, šeši buvo sužeisti“, – Novos Vodolahos bendruomenės vadovą Oleksandrą Jesiną citavo „Suspilne“.
Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo teigimu, žuvo 40 metų vyras, septyni žmonės buvo sužeisti, jiems teikiama medicinos pagalba. Pasak jo, į traukinį smogė dronas.
„Bloomberg“: prakalbus apie mobilizaciją, Rusijos pareigūnai bando perkelti turtą į užsienį
Pasigirdus gandams apie naują mobilizaciją, aukšto rango Rusijos pareigūnai pastaruosius mėnesius bando atsidaryti sąskaitas užsienio bankuose ir perkelti savo turtą į užsienį, praneša nepriklausomas rusų leidinys „Meduza“, cituodamas naujienų agentūros „Bloomberg“ gautus dokumentus.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, panašiai elgiasi ir karo prievolės tarnybų darbuotojai, kurie taip pat pataria savo draugams bei giminaičiams išvykti iš Rusijos.
Daugiau informacijos agentūros „Bloomberg“ pranešime nepateikiama.
Spėlionės, kad Rusija po rinkimų į Valstybės Dūmą – žemuosius Rusijos parlamento rūmus – gali paskelbti naują mobilizaciją, sklando jau kelias savaites. Šią informaciją patvirtina ir leidinio „Meduza“ šaltiniai, Vakarų žiniasklaida bei Ukrainos pareigūnai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad Rusijos valdžia šį rudenį neva planuoja mobilizuoti iki 300 tūkst. žmonių.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Ukrainos pareigūnai savo pareiškimais apie galimą mobilizaciją bando „ideologiškai sudrumsti padėtį“ Rusijoje. Komentuodamas šiuos gandus, Vladimiras Putinas pažymėjo, kad „šiandien nėra jokio scenarijaus, pagal kurį reikėtų mobilizacijos“, o tokius pranešimus pavadino „visiška nesąmone“ ir „informaciniu išpuoliu“ prieš Rusiją.
JT: per karą Ukrainoje šimtai civilių ir karo belaisvių patyrė seksualinę prievartą
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais šimtai civilių gyventojų ir belaisvių patyrė seksualinį smurtą bei kankinimus, o didžiąją dalį šių nusikaltimų įvykdė Maskvos pajėgos, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).
JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras 89 procentus užfiksuotų atvejų priskyrė „Rusijos valdžios institucijoms, įskaitant ginkluotųjų pajėgų, kalėjimų tarnybos ir nacionalinio saugumo tarnybos narius“.
Likusius 11 procentų atvejų žinyba priskyrė „Ukrainos valdžios institucijoms“ ir pabrėžė, kad abi šalys turėtų nedelsdamos ištirti šiuos įvykius bei patraukti kaltininkus atsakomybėn.
„Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos puolimas prieš Ukrainą, iki šių metų liepos pabaigos buvo užfiksuoti 1 004 seksualinio smurto atvejai. Seksualinis smurtas prieš civilius ir karo belaisvius Ukrainoje tapo sukrečiančios kankinimų, bauginimo bei prievartos sistemos dalimi“, – teigė JT agentūra.
20 puslapių ataskaita paremta konfidencialiais pokalbiais „su šimtais nukentėjusiųjų, patyrusių abiejų konflikto šalių seksualinį smurtą“, taip pat teismo dokumentais ir oficialiais įrašais.
„Esu giliai sunerimęs dėl šlykščių mūsų ataskaitoje užfiksuotų veiksmų gausos ir baiminuosi, kad, vykstant nuolatiniam smurtui, kurį kasdien matome Ukrainoje, jie beveik neabejotinai tęsiasi“, – pareiškime pažymėjo JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.
JT teisių biuro komandos Ukrainoje vadovė Danielle Bell žurnalistams Ženevoje teigė, kad užfiksuoti atvejai yra „tik maža tikrovės dalis“, kadangi JT tyrėjams pavyko pasikalbėti tik su maždaug 10 procentų abiejų šalių paleistų belaisvių, be to, jie negalėjo patekti į Rusijos pajėgų kontroliuojamus Ukrainos regionus.
„Dauguma seksualinio smurto aukų buvo vyrai, ypač sulaikymo vietose, tačiau nukentėjo ir moterys bei vaikai, daugiausia okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Įvykdyti pažeidimai apima grupinį prievartavimą, prievartavimą, lytinių organų žalojimą, elektros šoką, smūgius į lytinius organus ir kitus žeminančius seksualinio pobūdžio veiksmus“, – rašoma ataskaitoje.
Jauniausia užfiksuota prievartavimo auka buvo ketverių metų mergaitė, o vyriausia – 82 metų moteris. Dėl abiejų šių atvejų JT apkaltino Rusijos valdžią. Be to, beveik pusę ukrainiečių veiksmų prieš rusų ir kitų užsienio šalių karo belaisvius taip pat „sudarė grasinimai seksualiniu smurtu“, nurodė JT.
V. Turkas paragino Rusiją laikantis „privalomos tarptautinės teisės nuostatų“ išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos.
Ukrainiečiai fiksuoja Baltarusijoje veikiančius Rusijos dronų signalo stiprintuvus
Ukraina jau savaitę fiksuoja Baltarusijos teritorijoje veikiančius signalo retransliatorius, kurie stiprina Rusijos dronų signalus, kalbėdamas per televiziją pasakė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Nuo praėjusios savaitės pabaigos iš esmės fiksuojame veikiančius signalo retransliatorius, kurie stiprina signalą Rusijos dronams, priešo nukreipiamiems į mūsų vakarinius regionus, o patys retransliatoriai yra Baltarusijos teritorijoje. Nuo praėjusios savaitės pabaigos jų aktyvumas yra gana didelis, o tai iš tikrųjų leidžia Rusijai naudotis šiomis sistemomis ir suduoti smūgius mūsų vakariniams regionams“, – sakė A. Demčenka.
Jis pabrėžė, kad, nepaisant apsišaukėlio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų, tokie šios šalies veiksmai įrodo, jog ji remia teroristų valstybę ir padeda jai žudyti ukrainiečius bei naikinti Ukrainos infrastruktūrą.
Atstovas spaudai taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu Baltarusija savo teritorijoje toliau rengia karines pratybas. Tačiau, A. Demčenkos teigimu, tokie mokymai Baltarusijoje vyksta nuolat.
„Būtų lengviau suskaičiuoti, kiek laiko per metus jie nevyksta, nes pratybos, kovinės parengties patikrinimai, atskirų komponentų patikros, tam tikro rajono stiprinimas arba papildomų brigadų kūrimas, apie ką jie be paliovos kalba, vyksta nuolatos. Vėlgi, tai labiau informacinio poveikio operacija, Baltarusijos bandymas nusikratyti atsakomybės ir nukreipti dėmesį nuo to fakto, kad ji yra priklausoma nuo Rusijos įtakos ir padeda jai kare, kurį ši pradėjo prieš mūsų šalį. Kaltė kartais verčiama Ukrainai, o kartais – Europos šalims“, – kalbėjo A. Demčenka.
Kartu jis pridūrė, kad šiuo metu nepastebima, jog Baltarusijoje prie Ukrainos sienos būtų telkiamos pajėgos, galinčios pradėti invaziją ar destabilizuoti situaciją pasienio zonoje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukraina vieno kilometro pločio ruože palei sieną su Rusija ir Baltarusija yra įvedusi specialųjį režimą.
Aerodrome Kryme – ukrainiečių smūgis dronų valdymo stočiai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša apie smūgių Rusijos pajėgoms rezultatus. Buvo smogta dronų valdymo stočiai „Orion“, dronų paleidimo vietoms ir sandėliams.
„Orion“ valdymo stotis apgadinta Sakų aerodrome laikinai okupuotame Kryme.
Pranešime nurodoma, kad „Orion“ yra Rusijos žvalgybinis-smogiamasis bepilotis, pasižymintis ilga skrydžio trukme.
„Jis gali išbūti ore iki 24 valandų, vykdyti optinę ir elektroninę žvalgybą bei taikinių nustatymą iki 7,5 km aukštyje, taip pat gabenti valdomą aviacijos ginkluotę (valdomas raketas ir aviacines bombas, kurių bendra masė siekia 200–250 kg) antžeminiams taikiniams sunaikinti.
Antžeminės valdymo stoties sunaikinimas žymiai apriboja okupantų galimybes naudoti šiuos kompleksus“, – nurodoma pranešime.
Donecko rajone buvo sunaikinta smogiamųjų dronų saugykla, paruošimo ir paleidimo vieta.
Taip pat patvirtinta, kad Luhansko srityje buvo sunaikinti sandėliai.
Per Rusijos ataką Žytomyro srityje žuvo mažiausiai du žmonės
Per Rusijos ataką į vakarus nuo Kyjivo esančioje Ukrainos Žytomyro srityje žuvo mažiausiai du žmonės, penktadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
Dar du žmonės buvo sužeisti, pranešė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka.
Jo teigimu, smogta Korostenio rajono pramoninėje teritorijoje veikiančiai civilinei įmonei. Sandėliuose ir gamybinėse patalpose kilę gaisrai jau užgesinti.
Išsamesnės informacijos apie panaudoto ginklo tipą V. Bunečka nepateikė.
Tačiau Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienio vakarą perspėjo, kad Žytomyro srities link skrieja „Banderol“ tipo sparnuotosios raketos.
Ukraina nuo 2022 m. vasario ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Rusai vėl smogė traukiniui
Charkivo srityje Rusijos kariai vėl atakavo priemiestinį traukinį, jo keleiviai buvo evakuoti iš vagono, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Skelbiama, kad žuvo 40-metis vyras. Dar septyni žmonės buvo sužeisti.
Žinia Ukrainai: ES skyrė 3,3 mlrd. eurų raketoms ir amunicijai
Europos Sąjunga (ES) penktadienį skyrė Ukrainai 3,3 mlrd. eurų raketoms ir amunicijai įsigyti pagal naują gynybos pagalbos paketą, o likusias SAFE programos lėšas numatoma panaudoti naujai bendrų ES ir Ukrainos gynybos projektų programai pradėti.
Apie tokius planus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, skelbia „Ukrinform“, remdamasi EK spaudos tarnyba.
„Ką tik kalbėjausi telefonu su prezidentu Zelenskiu. Rusija be paliovos taikosi į Kyjivą, mėgindama padaryti kasdienį jo gyventojų gyvenimą neįmanomą. Esame kartu su jais. Ir su visais ukrainiečiais“, – rašė U. von der Leyen.
„Rytoj (rugsėjo 18 d. – ELTA) išmokėsime Ukrainai dar 3,3 mlrd. eurų raketoms ir dronams įsigyti“, – sakė ji.
Penktadienį ši suma buvo patvirtinta, pranešė EK spaudos tarnyba.
EK pirmininkė taip pat priminė, kad praėjusią savaitę ES pagal Paramos Ukrainai paskolą patvirtino finansavimą sistemoms „Patriot“.
Kartu U. von der Leyen pabrėžė, kad paramą būtina toliau didinti.
„Todėl paskelbiau, kad esame pasirengę panaudoti likusias SAFE lėšas naujai bendrų ES ir Ukrainos gynybos projektų programai pradėti“, – sakė ji.
Pasak EK pirmininkės, siekiama kartu kurti Europos oro ir priešraketinės gynybos sistemą, remiantis bendra balistinių raketų gynybos sistema „Freya“.
„Tai daroma tam, kad galėtume sujungti Ukrainos mūšio lauko patirtį ir inovacijas su Europos technologine ir pramonine galia“, – rašė U. von der Leyen.
U. von der Leyen taip pat teigė su V. Zelenskiu aptarusi reformas, kurias turi patvirtinti Aukščiausioji Rada, kad būtų galima „atverti kelią tolesniam finansavimui ir užtikrinti, jog Ukraina toliau judėtų pirmyn kelyje į mūsų Sąjungą“.
Ji pridūrė, kad kitą savaitę dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
„Mano žinia Ukrainos draugams visame pasaulyje bus paprasta: Europa didina savo indėlį. Dabar ir kiti turi didinti paramą“, – pareiškė U. von der Leyen.
Ukrainos prezidento kanceliarijos duomenimis, V. Zelenskis su U. von der Leyen aptarė naujus pasiūlymus saugumo srityje ir Ukrainos gynybos finansavimo klausimą.
„Iniciatyva panaudoti likusias SAFE programos lėšas naujiems Ukrainos ir Europos Sąjungos gynybos projektams remti yra labai savalaikė ir tikrai reikalinga. Svarbu ją įgyvendinti. Žinoma, esame pasirengę bendradarbiauti ir dėl kitų saugumo pasiūlymų, galinčių sustiprinti visą Europą ir kiekvieną mūsų šalį“, – V. Zelenskį citavo spaudos tarnyba.
Per pokalbį taip pat aptarti veiksmai, kurių reikia Ukrainos gynybos atsparumui stiprinti. Skelbiama, kad šiuo metu rengiami sprendimai dėl šalies gynybos finansavimo.
Lyderiai taip pat susitarė susitikti Niujorke JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Rusai atakavo Kyjivą: tarp nukentėjusiųjų – 3 vaikai
Per Rusijos ataką Kyjivo srityje penktadienio rytą nukentėjo penki žmonės, įskaitant tris vaikus, tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.
Apie tai rašo portalas „Ukrainska pravda“.
„Per rytinę priešo dronų ataką Fastivo rajone nukentėjo penki žmonės, įskaitant tris vaikus. Vaikai patyrė su sprogimu susijusius ausų sužalojimus ir šoką. Visi trys paguldyti į ligoninę“, – rašė Tymuras Tkačenka.
Vienas vyras patyrė nudegimų, skeveldrinių žaizdų ir kojos plėštinę žaizdą, jis taip pat paguldytas į ligoninę. Viena moteris patyrė šoką.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba patvirtino, kad Fastivo rajone nukentėjo viena šeima.
Tuo metu per plataus masto Rusijos dronų ataką Sumų srities Konotopo mieste buvo apgadintos švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos, gyvenamieji namai, dujų skirstymo tinklai bei geležinkelių infrastruktūra, pranešė Konotopo meras Artemas Semenichinas.
Pirminiais duomenimis, nukentėjo dvi moterys.
Antradienio vakarą per Rusijos smūgius Žytomyro srities Korostenės rajone esančiam pramonės parkui žuvo du žmonės, o dar du buvo sužeisti, pranešė Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka.
Nuo antradienio vakaro Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą 93 įvairaus tipo dronais. Oro gynyba sunaikino 72 bepiločius orlaivius, o 13 vietų buvo užfiksuoti pataikymai, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Ukrainos pajėgos numušė daugiau nei 70 Rusijos dronų ir „Banderole“ bepiločių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 72 dronus ir „Banderole“/„Dan-T“ bepiločius orlaivius, kuriais Rusijos kariuomenė puolė šalį rugsėjo 18 d. naktį, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Pažymima, kad nuo ketvirtadienio, rugsėjo 17 d., 18 val. rusai į Ukrainą paleido 93 „Shahed“ ir „Gerbera“ smogiamuosius dronus, „Parodija“ imitacines skraidykles ir „Banderole“/„Dan-T“ bepiločius orlaivius. Iš „Shahed“ tipo dronų 46 buvo reaktyviniai. Rusai šiuos ginklus paleido iš savo Oriolo ir Milerovo gyvenviečių krypčių, taip pat iš Azovo jūros vandenų ir laikinai okupuotų Hvardijskės (Krymas) ir Donecko teritorijų.
Rusų ataką atrėmė Ukrainos oro pajėgos, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki penktadienio 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 69 įvairaus tipo Rusijos dronus, įskaitant „Shahed“ ir „Gerbera“ modelius, taip pat tris „Banderole“/„Dan-T“ dronus.
Rusų smūgiai fiksuoti 13-oje vietų, o numušti taikiniai (nuolaužos) rasti dar trijose. Kai kurie rusų ginklai numatytų taikinių nepasiekė; išsamesnė informacija apie juos vis dar tikslinama. Oro pajėgos akcentuoja, kad Ukrainos oro erdvėje vis dar aptinkami rusų dronai.
Rusai smogė prekybos centrui Zaporižioje
Zaporižioje gelbėtojai užgesino gaisrą, kuris rugsėjo 17 d. kilo per Rusijos dronų ataką prieš vieną iš miesto prekybos centrų, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką buvo sunaikintas prekybos centras ir sužeistas vienas žmogus. Kilo gaisras. Gelbėtojai užgesino daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą apėmusias liepsnas“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad gelbėjimo darbus apsunkino nuolatinė pakartotinių priešo smūgių grėsmė, dėl kurios ugniagesiams teko slėptis priedangose.
„Avariniai gelbėjimo darbai baigti. Įvykio vietoje dirbo visos miesto skubiosios tarnybos“, – pridūrė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, rugsėjo 17 d. vakare per priešo dronų ataką viename iš Zaporižios prekybos centrų kilo gaisras.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 420 karių
Bendri Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 18 d. pasiekė apie 1 514 910 karių, iš kurių 1 420 buvo nukauti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Iki rugsėjo 18-osios Ukrainos gynėjai taip pat jau sunaikino 12 351 Rusijos tanką (+5), 25 352 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 49 938 artilerijos sistemas (+75), 2 142 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+3), 1 646 oro gynybos sistemas (+1), 442 lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 656 antžemines robotizuotas sistemas (+12), 522 316 dronų (+1 808), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivus, 2 povandeninius laivus, 150 442 automobilius ir degalų cisternas (+424) bei 4 701 specialiosios technikos vienetą (+4).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Per Rusijos dronų ataką Kyjive sužeistas žmogus
Per vakarinę Rusijos dronų ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą buvo sužeistas vienas žmogus, tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Šį vakarą per dronų ataką prieš sostinę buvo sužeistas vienas vyras. Podolės rajone smogta į negyvenamąjį pastatą“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Sužeistas vyras buvo hospitalizuotas.
JAV turėtų patvirtinti 10 raketų „Patriot“ perdavimą Ukrainai iš Vokietijos
Jungtinės Valstijos planuoja patvirtinti 10 raketų „Patriot“ perdavimą Ukrainai iš Vokietijos, rodo antradienio JAV Kongreso dokumentai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukraina susiduria su kritiniu „Patriot“ oro gynybos amunicijos, kuri yra vienintelė patikimai gebanti numušti Rusijos balistines raketas, trūkumu.
Vokietija netrukus perduos Ukrainai dešimt raketų „MIM-104E GEM-T Patriot“ už 29,6 mln. dolerių (25,78 mln. eurų), savo pranešime Kongresui teigė JAV Valstybės departamentas.
Nors ginkluotė bus tiekiama iš Vokietijos, pagal JAV Ginklų eksporto kontrolės įstatymą Kongresas privalo peržiūrėti amerikietiškų ginklų perdavimą trečiosioms šalims, jei pradinė įrangos vertė viršija 14 mln. dolerių (12,19 mln. eurų).
Perdavimas bus automatiškai leistas, jei Kongresas nepriims bendros rezoliucijos, draudžiančios reeksportuoti ginklus.
„Šis perdavimas atitinka JAV saugumo pagalbos tikslus, – nurodoma Valstybės departamento pranešime. – Jungtinių Valstijų vyriausybė yra pasirengusi leisti šį perdavimą, atsižvelgusi į politinius, karinius, ekonominius, žmogaus teisių ir ginklų kontrolės aspektus.“
Rugsėjį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Berlynas pasirengęs aprūpinti Ukrainą papildomomis raketomis PAC-2 sistemoms „Patriot“ ir kita oro gynybos amunicija.
Raketa „GEM-T Patriot“ yra patobulinta PAC-2 versija, kurioje sumontuotas naujas sprogdiklis ir sistemos, gerinančios radaro jautrumą. Ji efektyviausia prieš dronus ir sparnuotąsias raketas, o modernesnė PAC-3, sukurta naudojant taikinių sunaikinimo smūgiu technologiją, tebėra geriausia gynyba nuo balistinių raketų.
Trumpas gali pasiūlyti verslo sandorius Putinui dar prieš karo pabaigą: ką sugalvojo JAV?
JAV tęsiant pastangas užbaigti karą Ukrainoje, svarstoma pasirašyti verslo susitarimus su Rusija, skelbia „The New York Times“. Apie tai leidiniui pranešė du su derybomis susiję šaltiniai. Anot jų, Baltieji rūmai dabar svarsto galimybę pasirašyti verslo susitarimus su Rusija dar prieš rusams nutraukiant karo veiksmus Ukrainoje.
Tuskas perspėja: Rusija apsimetinės
Rusija apsimetinės, kad išpuoliai prieš Ukrainos sąjungininkus yra atsitiktiniai, perspėja Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, rašo „Sky news“.
D. Tuskas taip pat perspėjo, kad Rusija planuoja smūgius prieš Ukrainos sąjungininkus.
Anot jo, Kremlius apsimetinės, kad tokie išpuoliai yra atsitiktiniai ir bandys paralyžiuoti arba bent jau susilpninti NATO šalių motyvaciją padėti Ukrainai.
„Reuters“: po ukrainiečių atakos stojo Rusijos naftos perdirbimo gamyklos darbas
Ketvirtadienį Rusijos naftos perdirbimo gamykla „Slavneft Yaroslavnefteorgsintez“ po Ukrainos dronų atakos sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“.
Zelenskis praneša apie naujas derybas su JAV: susitikimuose – dėmesys svarbiausioms Ukrainai temoms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos su Jungtinėmis Valstijomis.
Susitikimuose dėmesys bus skiriamas taikos susitarimo perspektyvoms, taip pat energetikai, aprūpinimui maistu ir ginklams, savo vakariniame vaizdo kreipimesi iš Kyjivo sakė V. Zelenskis.
„Bus naujų pagalbos paketų Ukrainai, ypač oro gynybos srityje“, – teigė jis.
Prezidentas nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kada vyks šios derybos ir kas jose dalyvaus iš JAV pusės.
V. Zelenskis kitą savaitę vyks į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke.
Rugsėjo pradžioje JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininkai iš pradžių apsilankė Maskvoje, o tada – Kyjive. Tačiau nebuvo jokių Rusijos karo prieš kaimyninę šalį, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo 2022 m. vasarį, pabaigos ženklų.
Maskva ir toliau kelia sąlygas, prilygstančias Ukrainos kapituliacijai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusija smogė Odesos centrui: taikytasi į žmonių pilną vietą
Rugsėjo 18-osios dieną Rusijos pajėgos smogė žmonių gausiai lankomai vietai Odesos centre.
Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, skelbia „Ukrinform“.
„Priešas atakavo miestą. Smogė žmonių gausiai lankomai vietai Odesos centre. Apgadintas administracinis pastatas“, – teigiama pranešime.
Miesto karinės administracijos vadovas pridūrė, kad atakos aplinkybės dar tikslinamos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos surengė masinę ataką prieš civilinę infrastruktūrą Odesos srityje, dėl kurios buvo sugriauta ir apgadinta įvairių objektų.
Pirminiais duomenimis, nukentėjo trys žmonės.