Ketvirtadienis yra 50-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Kviečiame sekti svarbiausias ketvirtadienio naujienas:
23:43 | Du vaikai mirė po okupantų smūgio
Po Rusijos kariuomenės paleistos raketos, kuomet buvo subombarduota Kramatorsko geležinkelio stotis, mirė dar du vaikai, pranešė Ukrainos gynybos atstovai.
Bendras aukų skaičius siekia 59, tarp nužudytų žmonių – 7 vaikai.
23:34 | E. Macronas: Rusijos kaltinimas genocidu gali dar išplėsti karą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino.
„Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E. Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje.
„Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę. Ar to nori žmonės? Nemanau“, – paaiškino jis.
Pasak jo, tai reikštų tapimą „viena iš kariaujančių šalių“, potencialiai įtraukiant į konfliktą NATO karinio aljanso šalis.
„Visi turi jausti ribas. Tai nepadeda Ukrainai... kai veliamasi į žodines eskalacijas nepadarius visų išvadų“, – pridūrė jis.
E. Macronas atskleidė, kad ketvirtadienio rytą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris žadėjo aptarti genocido termino vartojimą su E. Macronu.
Trečiadienį V. Zelenskis nepritarė su E. Macrono atsisakymui vartoti žodį „genocidas“ ir Prancūzijos lyderio pareiškimui, kad ukrainiečiai ir rusai yra „broliškos tautos“.
„Tokie dalykai mums yra labai skaudūs“, – pareiškė V. Zelenskis.
Vėliau ketvirtadienį numatytas dar vienas jų pokalbis, pridūrė E. Macronas.
V. Zelenskis Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ne kartą vadino „genocidu“. Šį terminą praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje pasiūlė lenkų teisininkas Raphaelis Lemkinas.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados premjeras Justinas Trudeau taip pat yra pavartoję šį terminą rusų veiksmams apibūdinti, tačiau kiti – tokie kaip E. Macronas ar Vokietijos lyderis Olafas Scholzas – jo vengia.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterrresas (Antoniju Guterišas) yra tarp tų, kurie atsisako vartoti žodį „genocidas“ įvykių Ukrainoje kontekste.
„Genocidą tiksliai apibrėžia tarptautinė teisė. O Jungtinėse Tautose mes remiamės atitinkamų teisminių institucijų galutiniu teisiniu apibrėžimu“, – ketvirtadienį sakė jis.
1948 metų JT Genocido konvencijoje genocidas yra apibrėžiamas kaip veiksmai, atliekami „siekiant visiškai arba iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę“.
Šį terminą „politikai turėtų vartoti labai apdairiai ir atsargiai, pageidautina, remdamiesi nepriklausomos faktų nustatymo institucijos [išvadomis]“, – naujienų agentūrai AFP sakė Cecily Rose (Sisili Rouz), tarptautinės viešosios teisės profesorė iš Leideno universiteto Nyderlanduose.
Tuo metu Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį oficialiai pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.
450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.
23:09 | Rusija pripažino: kreiseris „Moskva“ nuskendo
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ ketvirtadienį pranešė, kad kreiseris „Moskva“, į kurį smogė Ukrainos karinos pajėgos, nuskendo, nors Kremlius ilgą laiką tai neigė.
Kaip rašo BBC, Rusijos gynybos ministerijateigia, kad kreiseris nuskendo jį buksyruojant į paskyrimo uostą.
.22:53 | Prezidento patarėjas sako, kad karas Ukrainoje bus ilgas, netiki taikos sutarties galimybe
Iš Kyjivo ketvirtadienį grįžusio prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karas Ukrainoje tęsis ilgai, nes ukrainiečiai nesutiks su nuolaidomis Maskvai.
„Šis karas ilgai tęsis. Mes tą galim matyti. Aš nematau, ypač po visų nusikaltimų, atskleistų ir dar būsimų nusikaltimų, kad būtų sutarimas, pritarimas Ukrainos gyventojų dėl ko nors kito, negu kad Rusijos visiško pasitraukimo iš Ukrainos“, – lrt televizijai sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Netikiu, kad įmanomas taikos susitarimas dabartinėmis sąlygomis ar kuris atlieptų Rusijos reikalavimus“, – pridūrė jis.
Anot K. Budrio, karas Ukrainoje įgys naujas formas ir turės naujus etapus, kurie „mus dar tikrai ne vienas šokiruos“.
„Bet jis nesibaigs ir mes turime tam pasiruošti lygiai taip pat, save paruošti ir lygiai taip pat ir savo valstybes paruošti tam, kad mūsų parama turės tęstis ilgesnį laiką“, – kalbėjo patarėjas.
G. Nausėda Ukrainoje viešėjo kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.
22:30 | Prancūzijos ambasadoriai pradės darbą Kyjive
Prancūzija ketvirtadienį pranešė, kad šalies ambasada pradės darbą Kyjive.
21:47 | JAV svarsto į Ukrainą siųsti diplomatijos atstovą
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad administracija ruošiasi išsiųsti aukšto rango pareigūną į Ukrainą, skelbia CNN.
Pats J. Bidenas taip pat užsiminė svarstantis vykti į Kyjivą, be to, prezidentas teigė, kad su Ukraina yra nuolat palaikomas ryšis.
U.S President Biden says his administration is considering whether to send a senior official to Kyiv to show solidarity with #Ukraine. “We’re making that decision now,” the president says. Answering the journalist's question, Biden also said that he is ready to visit #Kyiv. pic.twitter.com/FdX5ooq2Zb
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) April 14, 2022
21:36 | JT: 2,7 mln. žmonių su negalia likimas Ukrianoje lieka neaiškus
Jungtinių Tautų (JT) komitetas teigė, kad apie 2,7 mln. žmonių su negalia likimas Ukrainoje lieka neaiškus.
Žmonės su negalia turi ribotą priėjimą prie informacijos, patekimo į prieglaudas.
20:51 | Ragina informuoti Rusijos piliečius apie karo žiaurumus Ukrainoje
Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas kreipėsi į JAV ir Europos Sąjungos valstybes, ragindamas pasitelkti informacinį lauką, siekiant informuoti Rusijos žmones apie vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje.
20:29 | Rusija gauna pinigus, pralietus nekaltų žmonių krauju
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė dalies Europos valstybių sprendimą neatsisakyti rusiškos energijos, skelbia „The Guardian“.
V. Zelenskis teigė, kad Rusija gauna pinigus, pralietus nekaltų žmonių krauju.
Interviu BBC, Ukrainos lyderis teigė, kad vien Vokietija ir Vengrija, neatsisakydama rusiškos energijos, V. Putino režimui šiais metais sumokės 250 mlrd. svarų sterlingų (apie 300 mlrd. eurų).
Be to, V. Zelenskis paragino Vakarų valstybes atsiųsti Ukrainos karinėms pajėgoms daugiau ginklų.
„JAV, Jungtinė Karalystė, kai kurios Europos valstybės stengiasi padėti ir jos padeda. Bet mums [ginklų] reikia daug anksčiau ir greičiau. Pagrindinis žodis – „dabar“, – kalbėjo V. Zelenskis.
20:14 | JK įšaldė dar dviejų Rusijos oligarchų turtą
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė įšaldanti dar dviejų Rusijos oligarchų, kurie yra ilgamečiai futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus verslo partneriai, turtą už maždaug 10 mlrd. svarų sterlingų (12 mlrd. eurų).
Dėl sankcijų „Chelsea“ direktoriui Jevgenijui Tenenbaumui ir Davidui Davidovičiui bendras oligarchų, jų šeimos narių ir su jais susijusių asmenų, atsidūrusių Londono „juodajame“ sąraše dėl vasarį prasidėjusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, padaugėjo iki 106.
Pasak Londono, šis turto įšaldymas – didžiausias JK istorijoje – sumažins pagrindinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo mašinos“ pajamų šaltinius.
„Didiname spaudimą V. Putino karo mašinai ir taikomės į Kremliui artimiausią aplinką“, – pareiškė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
„Sankcijas taikysime tol, kol V. Putinas patirs fiasko Ukrainoje. Šiuo atveju nėra nesvarstytinų priemonių“, – perspėjo ji.
20:09 | E. Macronas: Rusijos kaltinimas genocidu gali dar išplėsti karą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino.
„Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E. Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje.
„Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę. Ar to nori žmonės? Nemanau“, – paaiškino jis.
Pasak jo, tai reikštų tapimą „viena iš kariaujančių šalių“, potencialiai įtraukiant į konfliktą NATO karinio aljanso šalis.
„Visi turi jausti ribas. Tai nepadeda Ukrainai... kai veliamasi į žodines eskalacijas nepadarius visų išvadų“, – pridūrė jis.
E. Macronas atskleidė, kad ketvirtadienio rytą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris žadėjo aptarti genocido termino vartojimą su E. Macronu.
Trečiadienį V. Zelenskis nepritarė su E. Macrono atsisakymui vartoti žodį „genocidas“ ir Prancūzijos lyderio pareiškimui, kad ukrainiečiai ir rusai yra „broliškos tautos“.
„Tokie dalykai mums yra labai skaudūs“, – pareiškė V. Zelenskis.
Vėliau ketvirtadienį numatytas dar vienas jų pokalbis, pridūrė E. Macronas.
V. Zelenskis Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ne kartą vadino „genocidu“. Šį terminą praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje pasiūlė lenkų teisininkas Raphaelis Lemkinas.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados premjeras Justinas Trudeau taip pat yra pavartoję šį terminą rusų veiksmams apibūdinti, tačiau kiti – tokie kaip E. Macronas ar Vokietijos lyderis Olafas Scholzas – jo vengia.
19:52 | Turkija siekia surengti taikos derybas
Turkija siekia, kad įvyktų derybos tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio, skelbia CNN.
19:49 | JAV sieks „nubausti“ veikėjus, apeinančius pagrindines sankcijas
Jungtinės Valstijos susitelks į pastangas nubausti veikėjus, mėginančius apeiti „pagrindines“ sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Vašingtono nacionalinio saugumo patarėjas.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai įtūžo dėl vasario 24-ąją pradėto Maskvos puolimo prieš provakarietišką kaimynę ir paskelbė virtinę griežtų sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos finansų sistemą, aviacijos sektorių ir kitas svarbias ekonomikos sritis, nors Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas savo kurso dėl to iki šiol nepakeitė.
„Mums atrodo, kad jau ėmėmės pagrindinių priemonių, bet ateinančiomis dienomis mūsų dėmesys bus sutelktas į apeidinėjimą“, – per vieną simpoziumą sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
„Per ateinančią savaitę ar dvi paskelbsime pranešimų, kuriais įvardysime taikinius, besistengiančius skatinti šį [sankcijų] apeidinėjimą tiek Rusijoje, tiek už jos ribų“, – pridūrė jis.
Praeitą mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė atsisakančios rusiškos naftos, dujų ir anglių eksporto.
Tuo metu Europos Sąjungos šalys dar nėra priėjusios vieningos pozicijos dėl energijos išteklių importo iš Rusijos potencialaus uždraudimo.
Kai kurios bloko narės, ypač Vokietija, vengia pritarti siūlymams nebepirkti iš Rusijos bet kokių energijos išteklių, nes tai galėtų pakenkti jų pačių ekonomikoms..
„Žinoma, yra šis energijos klausimas Europoje, ir šis pokalbis tebevyksta“, – sakė J. Sullivanas.
Jis taip pat paminėjo klausimus, susijusius su Rusijos oligarchų turtu, įšaldytu sankcijomis. Patarėjas teigė, kad kalbant apie jachtas ir kitokį turtą, mūsų tikslas jų nebeatiduoti“.
„Kai kurių įgaliojimų jau turime, ir galime išplėtoti tolesnių įgaliojimų – mes tai aktyviai nagrinėjame“, – sakė J. Sullivanas.
Kai kurie JAV Kongreso nariai jau ragino parduoti arba kitaip likviduoti Rusijos aktyvus, areštuotus dėl sankcijų, o už juos gautas lėšas panaudoti Ukrainos atkūrimui po karo.
19:03 | JAV dalijasi žvalgybos informacija
JAV prezidento Joe Bideno administracija plečia dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina. Tokiu būdu siekiama, kad Ukrainos kariuomenė žinoti daugiau informacijos apie tai, kokių veiksmų Rusija griebiasi Rytų Ukrainoje ir Kryme, rašo CNN.
18:51 | Ukrainos parlamentas Rusijos puolimą paskelbė genocidu
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.
450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.
Dokumente tarptautinė bendrija taip pat raginama pasmerkti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
„Rusija nori ne vien užgrobti mūsų teritoriją arba sutriuškinti kariuomenę. Jos tikslas – sunaikinti mūsų valstybę ir tautą. Rusijos veiksmai Mariupolyje, Bučoje, Borodiankoje ir daugelyje kitų vietų atitinka genocido nusikaltimo apibrėžimą“, – sakoma V. Viatrovyčiaus žinutėje.
Pasak deputato, naujasis nutarimas taps pagrindu Rusijos ir jos kariuomenės veiksmų tarptautiniam įvertinimui.
Per invaziją, pradėtą vasario 24 dieną, Rusijos pajėgų įvykdytus žiaurumus genocidu jau yra pavadinęs JAV prezidentas Joe Bidenas.
18:29 | JK palaikys Suomijos ir Švedijos narystę NATO
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad šalis palikys Švediją ir Suomiją siekiant narystės NATO.
„Švedija ir Suomija gali laisvai pasirinkti savo ateitį“, – rašė ji socialiniame tinkle.
18:14 | V. Putinas: Rusija turi diversifikuoti energijos išteklių eksportą į Aziją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino diversifikuoti energijos eksportą į Aziją ir apkaltino Europos šalis destabilizuojant rinką savo pastangomis atsisakyti Rusijos energijos išteklių.
„Turime diversifikuoti eksportą“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje energetikos klausimais.
„Turime veikti remdamiesi tuo, kad artimiausioje ateityje energijos tiekimas į Vakarus bus sumažintas“, – pripažino jis, Vakarų šalims dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje paskelbus apie priemones, skirtas uždrausti arba sumažinti rusiškų naftos, dujų ir anglių vartojimą.
Pasak prezidento, Rusija turėtų tęsti pastaraisiais metais pasirinktą kryptį ir „žingsnis po žingsnio keisti mūsų eksporto kryptį į sparčiai augančias Pietų ir Rytų rinkas“.
Jis kritikavo Europos šalis dėl siekio atsisakyti Rusijos energijos išteklių ir pareiškė, kad šios valstybės „nuolat kalba apie tai, kad liausis vartoti Rusijos tiekiamą energiją, taip dar labiau destabilizuodamos rinką ir savo veiksmais didindamos kainas, visų pirma savo piliečiams“.
„Vakarų šalių bandymai išstumti Rusijos tiekėjus, pakeisti mūsų energijos išteklius alternatyviais tiekimais neišvengiamai paveiks viso pasaulio ekonomiką“, – pareiškė V. Putinas.
17:47 | Suniokotos 324 Ukrainos ligoninės
Nuo Rusijos karinės invazijos pradžios Ukrainoje, okupantai suniokojo 324 ligonines, 24 iš jų buvo visiškai subombarduotos, pranešė Ukrainos sveikatos ministerija.
Teritorijose, kur Rusijos kariuomenė buvo išstumta, prasidėjo sveikatos priežiūros įstaigų atstatymo darbai.
Since the beginning of the war, 324 hospitals have been damaged, 24 of them completely destroyed.
— NEXTA (@nexta_tv) April 14, 2022
This data was made public by the #Ukrainian Ministry of Health. At the same time, work on the restoration of health care facilities is beginning in the liberated territories. pic.twitter.com/7BovLZi3gT
17:29 | Rusija per pratybas paleido raketų Japonijos jūroje, tvyrant įtampai dėl Ukrainos
Rusijos povandeniniai laivai per pratybas Japonijos jūroje paleido sparnuotųjų raketų, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija, tvyrant įtampai su Tokiju dėl pastarojo paramos Ukrainai.
Ministerija pranešė, kad prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų du povandeniniai laivai, „Petropavlovsk-Kamčiatskij“ ir „Volkov“, iš po vandens į taikinį paleido kelias sparnuotąsias raketas „Kalibr“.
Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šie sviediniai kyla iš jūros. Tuo metu povandeninių laivų įgulos imitavo reakciją į raketų ataką.
Japonija, pasekusi Vakarų šalių pavyzdžiu, paskelbė griežtas sankcijas Maskvai, taip pat priėmė kelis šimtus nuo konflikto bėgančių ukrainiečių bei perdavė Kyjivui neletalinės karinės įrangos.
Praėjusį penktadienį Tokijas sankcijas išplėtė – be kita ko, uždraudė importuoti rusiškas anglis, kurios Japonijai yra svarbus energijos šaltinis, taip pat išsiuntė aštuonis Rusijos diplomatus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.
Maskva kovą paskelbė dėl Tokijo atsako į konfliktą atsisakanti ilgamečių diplomatinių pastangų pasiekti taikos sutartį, kuria būtų oficialiai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas su Japonija.
Šioms pastangoms trukdė teritorinis ginčas dėl keturių Rusijos kontroliuojamų Kurilų salų, kurias japonai vadina Šiaurės teritorijomis.
17:07 | Kyjivas: per apsikeitimą belaisviais su Rusija į Ukrainą grįžo 30 žmonių
Ukrainos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, surengtą prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymu, į šalį grįžo 30 karo belaisvių.
„Buvo apsikeista penkiais karininkais ir 17 karių. Taip pat buvo paleisti aštuoni civiliai, tarp jų – viena moteris. Iš viso šiandien namo grįžta 30 mūsų piliečių“, – rašoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.
16:35 | G. Nausėda perspėja ES valstybes nepuoselėti vilčių po karo vėl bendrauti su Rusija
Lietuvos prezidentas perspėja kai kurias Europos Sąjungos valstybes nepuoselėti vilčių pasibaigus karui vėl „normaliai“ bendradarbiauti su Rusija. Gitanas Nausėda kartoja, kad Lietuva visai Europai pademonstravo, kad greitai atsisakyti rusiškų dujų yra įmanoma, tačiau jis sako netikintis, kad tai pavyks skubiai padaryti kitoms žemyno valstybėms.
„Lietuva savo pavyzdžiu siekė pademonstruoti, kad galima tai padaryti – galima tai padaryti pakankamai greitai, tačiau reikia atsisakyti iliuzijų, kurių aš šiandien girdžiu tam tikrose kalbose ir demonstruojama, kad vis dar puoselėjamos tam tikros viltys dėl bendradarbiavimo su Rusija, vėl girdžiu nuotaikas, kad grįšime prie normalaus bendradarbiavimo, kai karas pasibaigs“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Kyjive apsilankęs G. Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, dialogo su Rusija atnaujinimas įmanomas tik pasikeitus režimui.
„Neapsigaudinėkime ir supraskime, kad nepasikeitus režimui pačiai režimo esmei tas dialogas bus vienpusis, kita pusė juo naudosis siekdama manipuliuoti, apgaudinėti ir kitaip mulkinti Vakarų valstybių vadovus. Nepastatykime patys savęs į tokią padėtį“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas sakė netikintis, kad kai kurioms Europos šalims pavyks greitai atsisakyti priklausomybės nuo dujų iš Rusijos, nes ji iki šiol buvo didinama, o ne mažinama.
„Dėl gamtinių dujų nesu labai didelis optimistas, tai didžiulė infrastruktūrinė sistema, kai kurios valstybės darė žingsnius, nukreiptus ne į priklausomybės nuo Rusijos mažinimą, o atvirkščiai, į priklausomybės didinimą. Šiandien greitai važiavus į vieną pusę, sustabdyti ir apsukti automobilį į kitą pusę ir pradėti važiuoti į priešingą pusę kai kurioms valstybėms sekasi labai sunkiai. Turime daryti tuos žingsnius, kuriuos privaloma, Lietuva čia žengia pirmosiose gretose, bet dėl gamtinių dujų, deja, dar turi praeiti tam tikras laikas, kol kai kurios valstybės sugebės persiorientuoti“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
16:24 | Peskovas iškėlė derybų sąlygą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tegė, kad susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu yra įmanomas, tačiau prieš tai turi būti paruoštos tam tikros sąlygos.
„Iš principo, prezidentas [V. Putinas] niekada neatmetė susitikimo galimybės [su V. Zelenskiu], tačiau prieš tai turi būti paruoštas [susitarimo] dokumento tekstas“, – teigė D. Peskovas.
Kremliaus ruporas teigė, kad vėliau paruoštą dokumentą turėtų pasirašyti V. Zelenskis ir V. Putinas.
Nuo pat Rusijos invazijos pradžios V. Zelenskis ne kartą ragino pradėti derybas su Rusijos prezidentu, tačiau iki šiol nebuvo jokių derybų aukščiausiu lygiu.
16:12 | Ukraina susigrąžino du karo pilotus, laikytus nelaisvėje Rusijoje
Ukrainos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad praėjusį mėnesį Maskvos pajėgų sulaikyti ir Rusijoje laikyti du karo pilotai buvo paleisti, bet nepateikė informacijos apie jų sugrįžimą.
„Du ukrainiečių pilotai, kuriuos Rusijos okupantai laikė nelaisvėje, buvo paleisti“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.
Pareiškime šie asmenys identifikuojami kaip Ivanas Pepeliaškas ir Oleksijus Čyžas. Ministerijos duomenimis, jiedu buvo paimti į nelaisvę kovo pradžioje Ukrainos šiaurinėje Černihivo srityje esančiame kaime.
Remiantis pareiškimu, lakūnai buvo laikomi keliose vietovėse, o paskui nugabenti į Rusijos Kursko sritį, kur jie buvo laikomi kartu su dar aštuoniais Ukrainos kariais.
Lieka neaišku, koks yra likusių aštuonių ukrainiečių karo belaisvių statusas.
Ministerija citavo O. Čyžą, teigusį, kad nelaisvėje jie buvo priešiškai tardomi ir kad jiems buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.
„Buvome verčiami filmuotis propagandiniuose vaizdo įrašuose. Jei atsisakytume, jie grasintų nebetvarstyti mūsų draugų žaizdų“, – pareiškime cituojami O. Čyžo žodžiai.
Pasak ministerijos, grįžę į Ukrainą, vyrai susitiko su gynybos žvalgybos vadovu Kyrylu Budanovu.
Nuo vasario pabaigos, kai Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę valstybę, Rusija ir Ukraina kelis kartus apsikeitė belaisviais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pasiūlė į Rusijos suimtus ukrainiečius iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė jam pabėgus iš namų arešto.
15:48 | Kinija gina savo poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje
Kinija ketvirtadienį gynė savo poziciją dėl karo Ukrainoje sakydama, jog ji yra „teisingoje istorijos pusėje“, JAV perspėjus Pekiną, kad nenoras prisidėti prie sankcijų Rusijai gali paveikti jo santykiams su kitomis ekonomikomis.
Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, balansuodamas ant diplomatinio lyno tarp savo artimos sąjungininkės palaikymo ir ryšių su Vakarais, vengdamas atvirai pažeidinėti Rusijai įvestas sankcijas.
Tai kelia nesutarimų tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų bei jų partnerių, kurios griežtai reagavo į septynias savaites trunkantį konfliktą ir ėmėsi sankcijų prieš Rusijos finansų sistemą bei kitus ekonomikos sektorius, siekdamos priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas ketvirtadienį tvirtino, kad Kinijos pozicija yra „objektyvi ir nešališka“. Anot jo, „reikia gerbti teisėtą Rusijos nerimą dėl jos saugumo“.
Prieš dieną JAV iždo sekretorė Jenet Yellen perspėjo, kad Kinija gali sulaukti ekonominių pasekmių, jeigu nepalaikys Vakarų šalių sankcijų Rusijai.
J. Yellen paragino Kiniją „padėti užbaigti šį karą“ ir pridūrė, kad ši Azijos milžinė gali pajusti pasikeitusį „ pasaulio požiūrį į Kiniją ir noro tęsti ekonominę integraciją“ sumažėjimą, jei Pekinas greitai nesiims veiksmų.
Kinijos URM atstovas J. Jellen perspėjimus pavadino „nepagrįstais kaltinimais ir įtarimais“.
„Laikas įrodys, kad Kinija užėmė poziciją teisingoje istorijos pusėje“, – spaudos konferencijoje sakė Zhao Lijianas.
Vašingtonas nuogąstauja, kad Kinija gali siųsti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai arba padėti jai apeiti griežtas sankcijas, slegiančias jos ekonomiką.
Nors anksčiau šį mėnesį Pekinas patikino, kad „apgalvotai nedaro nieko, kad apeitų amerikiečių ir europiečių taikomas sankcijas Rusijai“.
15:29 | Apšaudyta Bransko teritorija
Rusijos Briansko sritis buvo apšaudyta, pranešė vietos administracijos vadovas.
The FSB reports that a border checkpoint was shelled in the #Bryansk region. pic.twitter.com/0w3v7oS75Z
— NEXTA (@nexta_tv) April 14, 2022
15:16 | Rusijos srities vadovas apkaltino Ukrainą smogus pasienio miestui
Rusijos pietvakarinės Briansko srities gubernatorius ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę apšaudžius vieną Rusijos miestą, esantį maždaug už 10 km nuo bendros sienos, ir pridūrė, kad per šį incidentą nukentėjo civilių.
„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Klimovo miestą. Per apšaudymą buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai ir buvo sužeista gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
Šie kaltinimai nuskambėjo jau 50-ą dieną tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kurią Kyjivas ir Vakarų šalys vadina nepagrįsta ir neišprovokuota.
Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.
Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.
14:57 | Podoliakas: Rusija pradėjo karą su Ukraina dėl NATO plėtros, o dabar gaus Švediją ir Suomija
Ukrainos valdžios atstovai su aiškia ironija kritikuoja Kremliaus veiksmus ir planavimo kokybę. Rusija nuolat akcentavo, kad Ukraina puolama tam, kad NATO nesiplėstų į rytus, tačiau jau metų pabaigoje tradiciškai neutralumą demonstravusios Švedija ir Suomija gali atsidurti Vakarų gynybiniame Aljanse.
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Rusija stipriai apsiskaičiavo planuodama karą su Ukraina, nes NATO sienos priartės prie jos sienų „pusvalandžio važiavimo nuo Sankt Peterburgo atstumu“.
„Rusija visada išsiskyrė savo pareiškimų absurdiškumu ir nelogiškumu.
Taip, ši šalis ir toliau teigia, kad pradėjo didelio masto barbarišką karą prieš Ukrainą, kad neleistų mums stoti į NATO. „Apginti savo sienas“. Labiau veidmainiškos priežasties masiniam ukrainiečių žudymui ir nesurasi.
Ką gi, po Švedijos ir Suomijos įstojimo į aljansą, kas gali nutikti jau per artimiausią pusmetį, Kremlius sulauks NATO už pusvalandžio kelio nuo Sankt Peterburgo. Ir tai yra neišvengiama pasekmė, kai šalis nemoka analizuoti rizikų“, – pareiškė jis.
14:18 | Bučoje rastas sudegęs paauglio kūnas
Ukrainos generalinė prokuratūra paskelbė, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje žuvo 197 vaikai. Šie duomenys nėra galutiniai. Galutiniai skaičiai, spėjama, bus kur kas didesni.
Prokuratūra pateikia duomenis, kiek vaikų kurioje srityje buvo sužalota:
- Donecko srityje – 115,
- Kyjive – 105,
- Charkove – 81,
- Černihive – 54,
- Mykolaiv – 40,
- Chersone – 38,
- Luhanske – 36,
- Zaporižėje – 23.
Bučoje buvo rasti 4-erių ir 10-ies metų amžiaus vaikų kūnai, rastas sudegęs 17 m. amžiaus paauglys.
14:07 | Buvęs Chodorkovskio kolega: Šoigu jau iškrito iš žaidimo, Kremlius ėmėsi generolų valymo
Izraelyje gyvenantis buvęs Rusijos verslininkas ir „JUKOS“ akcininkas Leonidas Nevzlinas paskelbė, kad Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu „ištiko infarktas, galimai ne dėl natūralių priežasčių“. Jo teigimu, šaltiniai Rusijoje skelbia, kad Kremlius įsakė suimti 20 gynybos ministerijos generolų.
Rusijoje už akių nuteistas buvęs „JUKOS“ direktorių tarybos narys Leonidas Nevzlinas savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Šoigu iškrito iš žaidimo, tikėtina, liks neįgalus, jeigu išgyvens. Jį ištiko miokardo infarktas. Jis tariamai yra reanimacijoje ir gali likti neįgalus“.
Pasak L. Nevzlino, infarktas Sergejų Šoigu galėjo ištikti „ne dėl natūralių priežasčių“, rašoma UNIAN.
Jis taip pat atskleidė, kad 20 Rusijos gynybos ministerijos generolų yra tariamai sulaikyti. Priežastis: nuo 2014-ųjų valdininkai išgrobstė milžiniškas pinigų sumas, kurias Kremlius skyrė plataus masto puolimui Ukrainoje pasiruošti.
„Čia viskas aišku – totalus lėšų Ukrainos vadovybės ir gyventojų parengimui iškilmingai pasitikti Rusijos išvaduotojų armiją grobstymas. Nuo 2014-ųjų pavogta apie 10 mlrd. dolerių, kuriuos išskyrė Putinas blitzkrigo parengimui“, – pridūrė jis.
Pasak verslininko, juokinga tai, kad buvusiam Rusijos vicepremjerui Arkadijui Dvorkovičiui yra pateikti kaltinimai. Tačiau iš jo tariamai tikimasi „bendradarbiavimo su tyrimu“ liudijant prieš kolegas ir draugus. L. Nevzlinas taip pat patvirtino informaciją apie Vladislavą Surkovą, kuris jo šaltinių duomenimis taip pat atsidūręs namų arešte. Priežastis ta pati, kaip ir 20 generolų atveju – biudžeto lėšų grobstymas.
Rusija niekaip nekomentuoja tokio pobūdžio pareiškimų. Apie S. Šoigu sveikatos problemas pirmą sykį prabilta praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, kuomet šis buvo dingęs iš viešumos ilgą laiką. Po kelių dienų jis parodytas dalyvaujantis Saugumo Tarybos susitikime.
Galimą vieno įtakingiausių pastarojo dešimtmečio Kremliaus veikėjų V. Surkovo likimą Kremlius balandžio 13-ąją komentavo itin skurdžiai: „Neturime informacijos apie sulaikymą“.
13:57 | Kyjivas: Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje
Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje, kur pareigūnams vis dar nepavyksta atkurti radiacijos stebėjimo sistemos, Ukrainai susigrąžinus nebeeksploatuojamos atominės elektrinės kontrolę, trečiadienį pranešė jėgainės teritoriją prižiūrinti valstybinė agentūra.
„Okupantai buvo apsikasę daugelyje vietų. Jie užkasė sunkiąją įrangą, įrengė slėptuves, net požemines virtuves, palapines, įtvirtinimus“, – sakė agentūros, atsakingos už Černobylio atskirties zonos priežiūrą, vadovas Jevhenas Kramarenka.
„Vienas iš tokių įtvirtinimų buvo netoli laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietos“, esančios vadinamajame Raudonajame miške, kalbėjo jis per spaudos konferenciją.
„Radiacijos stebėjimo sistema atskirties zonoje vis dar neveikia“, – nurodė J. Kramarenka ir pridūrė, kad „serveriai, kurie apdorodavo šią informaciją, dingo“.
„Šiuo metu negalime pasakyti, ar visiškai saugu“, – sakė agentūros vadovas.
„Kol nebus elektros ir kol darbuotojai negaus ginkluotųjų pajėgų leidimo lankytis radiacijos stebėsenos punktuose, nežinosime, kiek padaryta žalos“, – pabrėžė J. Kramarenka.
Pasak jo, Rusijos kariai „labai greitai“ pajus radioaktyviosios apšvitos poveikį dėl kasinėjimo ir sunkiosios technikos sukeltų dulkių debesų.
„Kai kurie galbūt po mėnesio, kai kurie – po kelerių metų“, – sakė J. Kramarenka.
Jo duomenimis, šioje teritorijoje kelias savaites buvo dislokuota apie 1 tūkst. Rusijos karių ir maždaug 50 šarvuočių.
Černobylio elektrinėje 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.
13:54 | Rusija teigia, kad kreiseris „Moskva“ vis dar plaukioja
Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paskelbus, kad Rusijos pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“ nuskendo, Rusijos gynybos ministras pareiškė, jog gaisras laive valdomas, rašo the Guardian.
Trečiadienį pranešta, kad ukrainiečiai apšaudė žymųjį laivą, kurį Ukrainos Gyvačių salos gynėjai pasiuntė velniop.
„Gaisras kreiseryje yra valdomas. Nėra matomų dūmų. Amunicija daugiau nesproginėja. Kreiseris „Moskva“ vis dar plaukioja. Pagrindinė raketų ginkluotė nebuvo pažeista.
Kreiserio įgula buvo evakuota į netoliese esančius Juodosios jūros laivyno laivus. Imamasi priemonių kreiseriui nutempti į uostą. Gaisro priežastys šiuo metu nustatomos“, – rašoma pranešime.
13:41 | Kremlius: Putinas neatsisako susitikti su Zelenskiu
„Putinas neatsisako susitikti su Zelenskiu, bet reikia pasiruošti, o dokumento teksto dar nėra“, – UNIAN Telegram kanale cituojamas Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
13:37 | Apšaudytas pasienio kontrolės punktas Briansko srityje
Nexta Telegram kanale skelbiama, kad Briansko srityje, Rusijoje, buvo apšaudytas pasienio kontrolės punktas.
13:29 | Podolyak: diskusijos dėl galimo taikos plano vyksta
Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podolyak sako, kad diskusijos dėl galimo taikos plano vyksta, tačiau pridūrė, kad šalių, kurios garantuos Ukrainos saugumą, skaičius išlieka neaiškus.
„Šiuo metu vyksta konsultacijos, kokius teisinius įsipareigojimus reikia prisiimti, kaip bus daugiašalės sutarties atžvilgiu“, – jį cituoja CNN.
„Reikia suprasti, kad rusai kategoriškai nenori didinti šalių, kurios galėtų garantuoti saugumą, skaičiaus. Mums svarbu, kad jų būtų kuo daugiau“, – teigė M. Podolyak.
13:08 | Charkive žuvo keturi žmonės
Charkivo srities vadovas Oleh Synyegubov sako, kad per apšaudymus ketvirtadienį žuvo keturi civiliai, dar 10 buvo sužeisti. Pasak „Reuters“, O. Synyegubov ragina kai kurių miestų gyventojus evakuotis, mat, jo teigimu, šioje srityje turėtų vykti karinės operacijos.
12:53 | Arestovičius atkirto Kremliui: jei Maskva puls Kyjivą, sulauks atsako
Maskvai pagrasinus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive, Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad tokiu atveju Ukraina duotų atsaką. Pasak jo, Ukraina tam turi puikias galimybes.
Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius atsakė į Rusijos grasinimus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive. Jis „Feigin Live“ pareiškė, kad Ukraina tokiu atveju turėtų galimybes duoti atsaką.
A. Arestovičius teigė, kad Ukraina yra pasiruošusi viskam, nes iš Kremliaus galima tikėtis visko.
„Be to, žinant jų charakterį, neabejoju, kad jie smogs paskutinę dieną prieš taikos sutarties sudarymą, tai yra Kremlius. Tačiau jie taip pat sakė, kad apšaudytų valdymo organus, kur priimami sprendimai – visi centriniai Ukrainos teisėsaugos institucijų aparatai. Galbūt Aukščiausioji Rada, galbūt ministrų kabinetas, galbūt prezidento kanceliarija... Mes visada tam pasiruošę“, – sakė jis.
„Tiesiog reikia atsiminti, kad kiekvienam šūviui į mūsų valdiklius turime savo atsaką. Čia reikia būti atsargiems keliant statymus. Iš karto noriu pasakyti, kad Rusijoje turime puikių galimybių (pulti – UNIAN). Ir tai, kad mes jų dar nenaudojame – na, bet koks karas, tai turi tam tikrą eskalavimo laipsnį. Jei norite eskaluoti, tai eskaluokime“, – tęsė jis.
12:27 | Naujausi rusų nuostoliai
Nuo karo pradžios rusai neteko beveik 20 tūkst. karių ir tūkstančių mašinų.
Rusų nuostoliai:
- apie 19900 žmonių;
- tankų – 753 vnt.
- pėstininkų kovos mašinų – 1968 vnt.,
- artilerijos sistemų – 366 vnt.,
- salvinės ugnies sistemų – 122 vnt.,
- priešlėktuvinės sistemos – 64 vnt.,
- karinių lėktuvų – 160 vnt.,
- sraigtasparnių – 144 vnt.,
- transporto priemonių – 1437 vnt.,
- laivų ir katerių – 8 vnt.,
- bepiločių – 134 vnt.,
- specialios technikos – 25 vnt.,
- mobilios balistinių raketų paleidimo sistemas – 4 vnt.
12:15 | Iš Ukrainos pasitraukė beveik 4,7 mln. žmonių
JK Vyriausybė skelbia, kad į šalį nuo karo pradžios pagal dviejų vizų sistemą atvyko daugiau nei 16,4 tūkst. žmonių iš Ukrainos, rašo the Guardian.
Skelbiama, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė 4,697,964 žmonės.
12:10 | Rusų pasididžiavimu laikytas kreiseris nuskendo
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rusų pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“ nuskendo. Ukrainos pajėgos naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pranešė apšaudžiusios laivą. Rusija pripažino, kad laivas stipriai pažeistas, tačiau esą dėl to, kad sprogo jame buvusi amunicija.
Apie tai, kad laivas nuskendo, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
Pasak jo, iš kreiserio naktį 1:05 buvo užfiksuotas SOS signalas.
„1:14 kreiseris gulė ant šono ir po pusvalandžio dingo visa elektra. Nuo 2 valandos nakties Turkijos laivas nuo kreiserio evakavo 54 jūreivius, o apie 3 valandą nakties Turkija ir Rumunija pranešė, kad laivas visiškai nuskendo“, – rašo A. Anušauskas.
Pasak ministro, kol kas personalo nuostoliai yra nežinomi. Laive įvykio metu buvo 485 žmonių įgula, iš jų 66 buvo karininkai.
11:56 | Rusija kaltina Ukrainą karių kankinimais
Rusija iškėlė baudžiamąją bylą dėl tariamo rusų karių kankinimo Rusijoje, rašo the Guardian. Skelbiama, kad kai kurie rusų kariai Ukrainoje buvo paimti į nelaisvę Zaporižės ir Mykolajivo regionuose.
„Rusai patyrė fizinį smurtą ir kankinimus, siekiant priversti juos duoti melagingus parodymus apie realias kalinimo sąlygas Ukrainos saugumo tarnybos patalpose, taip pat ir dėl Rusijos karinės operacijos“, – Rusijos pranešimą cituoja „Reuters“.
Rusija nuo karo pradžios savo agresiją Ukrainoje vadina „specialia karine operacija“.
11:23 | Teismas areštavo Medvedčuko turtą: 26 automobilius, 23 namus, 32 butus, jachtą
Lvivo Ličakivskio apygardos teismas areštavo dar 154 prokremliško politiko Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos Oksanos Marčenkos turto objektus. Tarp jų – 26 automobiliai, 30 žemės sklypų, 23 namai, 32 butai, 17 automobilių stovėjimo vietų ir motorinė jachta, rašo UNIAN.
Taip pat buvo areštuotos 25 įmonės, kurių savininkas yra V. Medvedčukas arba jo žmona.
11:05 | JK: tikėtina, kad Kramatorskas ir Kostiantynivka yra Rusijos taikiniai
Rytiniai Ukrainos miestai Kramatorskas ir Kostiantynivka yra tikėtiniausi Rusijos taikiniai, sako JK gynybos ministerija.
„Plačiai paplitusių raketų. artilerijos smūgių ir pastangų sutelkti pajėgas puolimui derinys reiškia grįžimą prie tradicinės Rusijos karinės doktrinos“, – rašoma ministerijos ataskaitoje.
„Ukraina toliau gina Mariupolį ir naikina reikšmingą kiekį Rusijos karių bei ginkluotės“, – sakoma atskaitoje.
10:24 | Rusijos veiksmai Ukrainoje prilyginti „turintiems aiškių karo nusikaltimo požymių“
Rusijos pajėgos yra kaltinamos naudojus sunkiąją ginkluotę miestuose, įskaitant ir prieš civilius, neatsižvelgiant į galimas aukas. Skirtingai nei tvirtina Kremlius, taikomasi ne tik į karinius objektus, bet atakuojami gyvenamieji pastatai, o tūkstančių civilių žūčių buvo galima išvengti.
Pirminėje Rusijos karo nusikaltimų tyrimų ataskaitoje, kurią parengė 45 šalis atstovaujanti ESBO komisija, nustatė, kad yra „aiškūs karo nusikaltimų požymiai“, pavyzdžiui, beatodairiškas šaudymas į ligonines, mokyklas ar slėptuves karo Ukrainoje metu.
Ekspertai nustatė, kad Rusija naudojo nevaldomus sprogmenis – sunkiąją artileriją, „Grad“, bombardavimą iš oro – civilių gyvenvietėse. „Dauguma Rusijos atakų gyvenamosiose vietovėse buvo atliktos nevaldomomis ir nekontroliuojamomis raketomis ar bombomis. Rusija nuo pirmos dienos savo propagandoje tvirtina, kad Ukrainoje atakuojami išskirtinai tai kariniai objektai ir Ukrainos kariuomenės pajėgos.
Pagal tarptautinę teisę taikytis tiesiogiai sunaikinti civilius yra karo nusikaltimas. Maža to, net ir bandyti sunaikinti karinį objektą, jeigu žinoma, kad dėl to bus daug civilių aukų, lyginant su galima „nauda karo lauke“ – irgi yra karo nusikaltimas, nepaisant to, kokia ginkluotė būtų naudojama, skelbiama „The Guardian“.
ESBO surinko daug liudijimų ir filmuotos medžiagos, rodančios, kaip Rusija beatodairiškai naikino ištisus Ukrainos miestus, įskaitant Mariupolį ar Iziumą.
10:15 | Nausėda ragina Vakarų šalių vadovus vykti į Ukrainą
Kyjive ir jo apylinkėse apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Vakarų šalių lyderius vykti į karo niokojamą Ukrainą.
Po bendro vizito Ukrainoje su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais G. Nausėda teigė, kad apsilankymai Ukrainoje gali sustiprinti ryžtą skelbti griežtesnes sankcijas invaziją tęsiančiai Rusijai.
„Mūsų tikslas buvo aplankyti ir savo akimis pamatyti tuos žiaurumus, kuriuos Putino režimas padarė Borodiankoje. Manau, kad lyderiai iš daugelio šalių turėtų nuvykti į Borodianką, į kitas vietas ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Žešuvas-Jasionkos oro uoste Lenkijos pietryčiuose sakė Lietuvos vadovas.
„Greičiausiai tai prisidėtų prie ryžtingesnių ES, kitų šalių veiksmų“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Vakarai turi „atsikratyti bet kokių iliuzijų“, jog Rusija gali būti paveikta diplomatinėmis priemonėmis. Ją Ukrainoje galima nugalėti tik „ryžtingais veiksmais“.
„Pirmiausia – sankcijos. Mes turime įvesti gerokai stipresnes sankcijas, o ne stovėti pusiaukelėje“, – sakė G. Nausėda.
10:13 | JK parlamentaras: pasaulis pasikeitė neatpažįstamai
Pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, BBC radijo eteryje svarstė JK parlamentaras Tobias Ellwood.
„Turime sukurti naują 10 metų strategiją, kaip elgtis su Rusijos ir Kinijos agresija. Pasaulis pasikeitė neatpažįstamai.
Turėjome 30 metų taikos, tai baigėsi, reikia didesnės ir platesnės diskusijos, Kasablankos tipo konfrencijos, kurią matėme Antrojo pasaulinio karo metu“, – kalbėjo T. Ellwood.
Kasablankos konferencija vyko 1943-aisiais. Joje dalyvavo JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas, JK premjeras Winstonas Churchillis, Charlis de Gaulle’is, Henris Giraudas ir kiti.
10:00 | Analizė: JAV senka prieštankinių raketų atsargos
JAV didelę dalį savo prieštankinių Javelinų išsiuntė Ukrainai, todėl jų atsargos Amerikoje senka, skelbia Strateginių ir tarptautinių studijų centro analizė. Papildyti JAV atsargas gali užtrukti kelerius metus, rašoma analizėje.
Javelinai yra nuo peties šaunamos prieštankinės raketos. Jas gamina JAV gynybos milžinai „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“. Šios raketos po iššovimo pačios seka taikinį.
Ukrainos pajėgos Javelin raketas naudoja prieš rusų tankus.
09:51 | Sutarta dėl 9 humanitarinių koridorių
Ketvirtadienį veiks devyni humanitariniai koridoriai, sako Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereshchuk. Vakar Ukrainoje neveikė nei vienas humanitarinis koridorius, mat atidaryti juos buvo per pavojinga.
Kaip trečiadienį sakė I. Vereshchuk, rusai blokavo gyventojus evakuojančius autobusus, pažeidė susitarimus.
09:41 | Nuo karo pradžios žuvo 197 vaikai
Ukrainos generalinė prokuratūra tiria jau 6,492 Rusijos karo nusikaltimų atvejus. Kartu pranešama, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 197 vaikai, dar 351 buvo sužeistas.
#RussianWarCrimes pic.twitter.com/V1uow7QVDb
— Офіс Генерального прокурора (@GP_Ukraine) April 14, 2022
09:26 | Zelenskis ES lyderiams: nustokite finansuoti Rusijos karo mašiną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo ES lyderių nustoti finansuoti Rusijos karo mašiną. Jis prašo sustabdyti naftos pirkimą.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi.
„Pirmiausia, mums reikia naftos embargo. Ir aiškaus Europos pasiruošimo atsisakyti visos Rusijos energijos. Europos Sąjunga turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridėjo, kad Vakarų sankcijas jis aptarė su tarptautiniais ir Ukrainos ekspertais. Pasak jo, ekspertai aptarė sankcijas ir tai, kaip Rusija bando jų išvengti.
V. Zelenskis pridūrė, kad ekspertai parengė konkrečius pasiūlymus, kaip pašalinti sankcijų spragas ir kaip nedelsiant sustiprinti sankcijas, kad tai pasijustų Maskvai.
09:14 | Rusai rūsyje mėnesį laikė šimtus žmonių
Rusų pajėgos per pastarąjį pagrobė bent 300 žmonių ir mėnesį laikė juos įkalintus mokyklos rūsyje Černihive, sako Ukrainos gynybos ministerija.
Nuotraukose matyti, kad rusų įkalinti žmonės rūsyje ant sienos surašė žuvusiųjų vardus ir ant durų skaičiavo dienas, kiek laiko buvo uždaryti.
300 people were taken as hostages for 4 weeks in the basement of a school in Yahidne near Chernihiv by 🇷🇺 invaders.
— Defence of Ukraine (@DefenceU) April 13, 2022
People kept track of the days on a wall and wrote down the names of the 18 killed and of those who died.
From March 4 to "31 -🇺🇦 is here."
📸by AP/Evgeniy Maloletka pic.twitter.com/2lpjwOUXzB
09:01 | Laivo „Moskva“ netekimas rusams ypač skaudus
Ekspertai sako, kad Rusijos kreiserio praradimas rusams yra pražūtingas smūgis. Trečiadienį Ukraina paskelbė apšaudžiusi rusų karinį laivą „Moskva“, o rusai teigia, kad laivas pažeistas viduje sprogus artilerijai.
Kaip rašo CNN, šis rusų laivas šiuo metu jau tikriausiai yra arba visiškai apleistas, arba nuskendęs. Rusai skelbė, kad laivo įgula buvo evakuota, apie sužeistus ar žuvusius žmones nepranešta.
Nors viešumoje šiuo metu nėra duomenų apie laivo būklę, CNN kalbinti ekspertai tikina, kad po tokio incidento laivas arba galėjo sprogti, arba nuskęsti.
Kad ir kokia yra tiesa – ar laivas buvo apšaudytas ukrainiečių, ar išties užsidegė sprogus artilerijai, tokio objekto netekimas rusams yra ypač skaudus.
„Tik balistinių raketų povandeninio laivo ar Kutznecovo (vienintelio Rusijos lėktuvnešio) praradimas sukeltų rimtesnį smūgį Rusijos moralei ir karinio jūrų laivyno reputacijai Rusijos visuomenėje“, – sako JAV ekspertas Carl Schuster.
08:56 | Kanada suteikė Ukrainai 500 mln. dolerių paskolą
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų).
„Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras.
S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti.
Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln. Kanados dolerių – nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams paremti, taip pat 620 mln. Kanados dolerių paskolų finansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti bei valdymo reformoms remti.
Kitų fiskalinių metų (prasidėsiančių liepos 1 d.) biudžete nurodyta, kad Otava pasiūlys Kijevui naujus kreditinius išteklius – 1 mlrd. Kanados dolerių per naują Ukrainai skirtą sąskaitą Tarptautiniame valiutos fonde ir dar 500 mln. Kanados dolerių vertės karinės pagalbos, sakė S. Marčenka.
08:39 | Nausėda: karo nusikaltimus Ukrainoje galėjo įvykdyti tik zombiai, ne žmonės
Kyjivo priemiestyje Borodiankoje trečiadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad čia ir kitose Ukrainos vietose fiksuojamus galimus karo nusikaltimus galėjo įvykdyti „tik zombiai, ne žmonės“.
„Tai yra vieta, kurioje stebime tamsiąją žmonijos pusę. Šiuos žiaurumus įvykdyti galėjo tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus. Jie nuosekliai naikina Ukrainos tautą“, – sakė G. Nausėda, dalyvavęs bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais.
„Negalime leisti tam vykti, Rusijos valdžios atstovai turi sumokėti už savo nusikaltimus“, – pridūrė jis.
Reikšdamas pagarbą Ukrainos tautai ir prezidentui V. Zelenskiui Jis pabrėžė, kad herojiška Ukrainos tauta pastarosiomis savaitėmis parodė „neįtikėtiną stiprybę“ ir toliau tęsia šią kovą, mobilizuodama pasaulį „kovoti už tiesą ir taiką“.
Jis taip pat dar kartą paragino Vakarų parnerius padidinti karinę paramą Ukrainai, taip pat ragino ES kuo skubiau priimti sankcijas naftai ir dujoms bei „visiems Rusijos bankams“, sakydamas, kad Ukrainos žmonės negali palaukti „metus ar du“.
Lietuvos prezidentas trečiadienį Ukrainoje lankėsi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. Antradienį Lietuvos vadovas buvo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.
08:06 | Ukraina susprogdino tiltą ir sunaikino rusų koloną
Ukraina skelbia sunaikinusi rusų kariuomenės koloną, vykstančią į Izumą. Kaip rašoma Ukrainos generalinio štabo pranešime, prieš kelias dienas Ukraina Charkivo srityje aptiko priešų technikos.
Išsiaiškinę priešo judėjimo kryptį Ukrainos kariai užminavo tiltą. Jam sprogus sunaikinta visa rusų kolona.
08:00 | Rusija Donetske vykdo mobilizaciją
Rusija Donetske bando mobilizuoti apie 70 tūkst. karių, teigia Ukrainos kariuomenė.
„Nustatyta, kad Rusijos vadovybė paskyrė užduotį mobilizuoti 60–70 tūkst. žmonių vadinamosios „DPR“ teritorijoje“, – sakoma kariuomenės generalinio štabo naujausiame pranešime.
Pridurdama, kad šis tikslas buvo išpildytas „tik 20 proc.“ Rusijos pajėgos toliau bando plėsti savo pajėgas rytuose, bando atstatyti ir papildyti amuniciją.
Per pastarąją parą Donetsko ir Luhansko regionuose Rusija surengė bent aštuonias atakas.
07:50 | JAV 800 mln. didina paramą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas pritarė papildomai 800 mln. dolerių paramai karinėmis reikmėmis, rašo the Guardian. Paketas bendrą JAV karinę pagalbą Ukrainai nuo karo pradžios padidins iki daugiau nei 2,5 mlrd. dolerių.
Paramą sudaro sunkioji artilerija, šoviniai, šarvuočiai, nepilotuojami gynybiniai laivai.
07:45 | ESA nutraukia bendradarbiavimą su Rusija misijose į mėnulį
Europos kosmoso agentūra (ESA) stabdo bendradarbiavimą su Rusijos misijomis į mėnulį, rašo the Guardian. ESA pareiškė, kad nutrauks bendradarbiavimo veiklą su Luna-25, 26 ir 27 – Rusijos Mėnulio misijomis, kurių metu ESA siekė išbandyti naują įrangą ir technologijas.
Kovo pabaigoje taip pat buvo nutrauktas bendradarbiavimas ExoMars. Tai yra Marse paleisti marsaeigį, kuris galėtų gręžti dirvą ir ieškoti gyvybės ženklų.
07:28 | Rusija paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams
Rusija trečiadienį pranešė įvedusi sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, keršydama už Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl karo Ukrainoje, ir teigė, kad bus įvesta daugiau sankcijų.
„Atsižvelgiant į JAV nuolat įvedinėjamas sankcijas, artimiausiu metu planuojama paskelbti apie tolesnes Rusijos atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame priduriama, kad sankcijos apima draudimą atvykti į šalį.
Atskirame pareiškime Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad įvedė sankcijas 87 Kanados Senato nariams, o dėl „trumparegiškos“ Otavos politikos netrukus bus paskelbta daugiau priemonių.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų, įskaitant kelių bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos, anglies importo iš Rusijos embargą ir naujų investicijų apribojimus.
Koordinuodamos veiksmus, Vakarų šalys taip pat paskelbė apie dešimčių šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų išsiuntimą.
Trečiadienį Rusija pareiškė, kad išsiunčia vieną aukšto rango Čekijos diplomatą iš šios Europos Sąjungos šalies ambasados Maskvoje, taip imdamasi atsakomųjų veiksmų.
07:23 | Ukraina nežino, kur yra 169 jų kariai, pagrobti Černobylyje
Vyksta derybos dėl 169 ukrainiečių karių, paimtų į nelaisvę Černobylio atominėje elektrinėje, apsikeitimo, rašo the Guardian.
„Černobylis užimą tragišką mūsų istorijos puslapį. Deja, turime pranešti, kad 169 Nacionalinės gvardijos kariai buvo paimti į nelaisvę.
Šiandien dalis jų yra Baltarusijos, dalis – Rusijos teritorijoje. Mes buvome vietoje, kur jie laikomi. Tai požemis be šviesos, be galimybės bendrauti. Kol jie ten buvo, iš jų buvo atimtos visos ryšio priemonės. Ir tada jie buvo išvežti. Deja, negaliu pasakyti, koks jų likimas.
Vyksta derybos dėl jų keitimo. Tačiau suprantame, kad tai tikriausiai bus tik pasibaigus aktyviajai karo veiksmų fazei“, – sako vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis.
07:17 | Duda: Rusijos karas Ukrainoje yra terorizmas
Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“.
„Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A. Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
07:13 | Zelenskis: arba Rusija ims siekti taikos, arba visam išnyks iš tarptautinės arenos
Rusijos kariai aktyvina veiklą rytų ir pietų Ukrainose regionuose, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jie bando atkeršyti už savo pralaimėjimus. Bombardavimai ir apšaudymai tęsiasi. Atvyksta naujos ginkluotės kolonos. Jie ieško rezervų. Jie bando įdarbinti mūsų šalies pietų gyventojus. Tai yra iš tų laikinai okupuotų teritorijų, kartu su vadinama mobilizacija tam tikruose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu aktyvinama Rusijos veikla atspindi Rusijos nesugebėjimą nugalėti Ukrainos.
„Net ir turėdami nemažas sovietinės karinės technikos atsargas ir nemažai karių, kurių vadai visai negaili, Rusijos kariuomenė abejoja savo sugebėjimu mus palaužti, palaužti Ukrainą. Na, mes darome viską, kad pateisintume jų abejones“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak jo, karas Ukrainoje gali baigtis tik Rusijos strateginiu žlugimu. O tai, kaip sako V. Zelenskis, įvyks anksčiau ar vėliau.
„Arba Rusijos vadovybė tikrai sieks taikos, arba dėl šio karo Rusija visam laikui paliks tarptautinę areną“, – pabrėžė V. Zelenskis.
07:04 | Charkive per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo keturi civiliai
Rusijai apšaudžius antrą pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą, trečiadienį žuvo keturi civiliai, pranešė šiaurės rytinio regiono gubernatorius.
„Deja, dieną per apšaudymą žuvo keturi ir buvo sužeista 10 civilių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
06:48 | JAV svarsto, ar vykti į Ukrainą pareikšti paramą
JAV svarsto, ar į Kyjivą siųsti aukščiausią ministrų kabineto pareigūną ir taip parodyti solidarumą su Ukraina, rašo the Guardian. Svarstoma, kad į JAV galėtų vykti JAV valstybės sekretorius Antony Blinken arba gynybos sekretorius Austin Lloyd.
06:39 | Australija įvedė sankcijas Rusijos valstybinėms įmonėms
Australija ketvirtadienį įvedė finansines sankcijas 14 Rusijos valstybinių įmonių, įskaitant su gynyba susijusius subjektus, tokius kaip sunkvežimių gamintoja „Kamaz“, ir laivybos bendroves SEVMASH bei United Shipbuilding Corp, rašo the Guardian.
Sankcijos taip pat bus taikomos elektronikos bendrovei „Ruselectronics“, atsakingai už maždaug 80 proc. visų Rusijos elektronikos komponentų gamybą, ir Rusijos geležinkeliams dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, sakoma užsienio reikalų ministrės Marise Payne pranešime.
Australija dabar taikė sankcijas maždaug 600 asmenų ir subjektų. Ji taip pat tiekė gynybos įrangą ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. Australija taip pat yra uždraudusi eksportuoti į Rusiją aliuminio oksidą ir aliuminio rūdas.
06:26 | Zelenskis pasmerkė Macroną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Prancūzijos prezidento poziciją dėl karo Ukrainoje vpavadinimo genocidu. Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra genocidas, tačiau E. Macronas sakė nenorintis svaidytis tokiomis sąvokomis. Be to, jis pridūrė, kad Ukraina ir Rusija yra broliškos tautos.
„Tokie dalykai mus labai skaudina. Darysiu viską, kad su juo tai aptarčiau“, – sakė V. Zelenskis.
06:04 | Laivas stipriai apgadintas, sako Rusija, tačiau apie apšaudymą nekalba
Rusijos gynybos ministerija sako, kad visa rusų karo laivo „Moskva“ įgula buvo evakuota. Ukrainiečių pajėgos laivą trečiadienį apšaudė, rašo the Guardian.
Tai yra tas pats laivas, kurį Gyvačių salos gynėjai dar karo pradžioje pasiuntė velniop.
„Kreiseris „Moskva“ Juodojoje jūroje buvo stipriai pažeistas dėl įvykusio šaudmenų sprogimo, įgula evakuota“, – rusų agentūrai TASS sakė Rusijos gynybos ministerija.
„Dėl gaisro kreiseryje denotuota amunicija. Laivas buvo smarkiai apgadintas, įgula buvo visiškai evakuota“, – rašoma pranešime.
Ukrainian military hit Russia cruiser Moskva, which is the same warship that has been told by Snake Island defenders to go fuck itself. It was hit with Neptune anti-ship cruise missile that was developed by Kyiv based Luch Design Bureau in 2014-2020 pic.twitter.com/cWrIOZjhbi
— Hromadske Int. (@Hromadske) April 13, 2022
Šis laivas buvo pastatytas devintojo dešimtmečio pradžioje tuometinėje SSRS. Jo ilgis yra 186 m. Pasak BBC, laivas iš tikrųjų buvo pastatytas Ukrainos Mykolajivo mieste, kurį pastarosiomis dienomis rusai apšaudė.
„Moskva“ buvo pagrindinis Sovietų Sąjungos laivyno Project 1164 Atlant klasės laivas. Iš pradžių ji vadinosi „Slava“ , bet vėliau pervadinta į „Moskva“. Pagrindinė karo laivo ginkluotė – priešlaivinės raketos P-1000 Vulkan.
Kreiseris 2000 m. tapo Juodosios jūros laivyno flagmanu.
Svarbiausios trečiadienio naujienos:
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje prilygsta genocidui. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė nenorintis svaidytis tokiomis sąvokomis. Tačiau Kanados premjeras Justinas Trudeau trečiadienį teigė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, iš tiesų yra genocidas, rašo „The Guardians“.
Ukrainos informacinės priemonės paskelbė, kad netoli Rusijos kontroliuojamo Sevastopolio dislokuotas „galingiausias karo laivas Juodojoje jūroje“ buvo pamuštas dviem „Neptun“ raketomis. Kol kas nepriklausomų šaltinių patvirtinimo nėra, tačiau faktą patvirtino Odesos rajono vadovas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos vakare pranešė, kad Rusija jau yra pasiruošusi pradėti atakas rytiniame Donecko regione. Be to, perspėjama, kad okupantai yra pasiruošę vykdyti karines atakas pietiniame Chersono mieste.
Kyjive trečiadienį apsilankė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai.
Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu.
Daugiau nei mėnesį apsiaustame Mariupolyje besiginančios Ukrainos kariuomenės ir „Azov“ bataliono pajėgoms pavyko susijungti, skelbia Ukrainos atstovai. Rusijos kariuomenė niekaip negali užimti šio svarbaus uosto, nepaisant intensyvaus bombardavimo ir nuolatinio puolimo antžeminėmis pajėgomis. Mariupolio puolimą bando užtikrinti asmeninė Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kariuomenė, pastaruoju metu dėl savo pomėgio pozuoti prieš kameras dažniau vadinama „tiktoko kariais“. Didžioji dalis 36-osios jūrų pėstininkų brigados karių, pavyko susijungti su „Azov“ savanorių batalionu, skelbiama „Novoje vremia“, remiantis šaltiniais Ukrainos kariuomenėje.
Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų. Atskirame pranešime URM nurodė, kad sankcijos taip pat bus taikomos 87 Kanados Senato nariams ir kad bus greitai paskelbta tolesnių priemonių, reaguojant į Otavos „trumparegišką“ politiką.
