Rusija tremtyje veikiančią Aleksejaus Navalno grupę paskelbė „teroristine“
Rusija ketvirtadienį nusprendė velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkų įkurtą tremtyje veikiančią grupę pripažinti „teroristine organizacija“, ir tai yra naujausias kampanijos prieš Kremliaus kritikus eskalavimas.
Maskva ėmėsi intensyviau persekioti opozicijos grupes ir su A. Navalnu susijusius asmenis net po to, kai jis 2024 metais paslaptingomis aplinkybėmis mirė kalėjime Arktyje, o visi pagrindiniai Rusijos opozicijos judėjimai veikia tremtyje.
A. Navalnas – charizmatiškas kovotojas su korupcija – buvo pagrindinis prezidento Vladimiro Putino varžovas savo šalyje, į protestus prieš Kremlių sutraukdavęs šimtus tūkstančių žmonių, o institucijos jį nuolat suimdavo ir persekiodavo.
Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį pranešė, kad nusprendė Jungtinėse Valstijose registruotą Kovos su korupcija fondą, kuriam vadovauja buvę A. Navalno bendražygiai, pavadinti „teroristine organizacija“ ir uždrausti jo veiklą Rusijoje.
Teismas nurodė, kad organizacija „siekia skatinti, pateisinti ir remti terorizmą“.
Anksčiau A. Navalnas ir jo organizacijos buvo pavadintos „ekstremistinėmis“, o tai yra panašių teisinių pasekmių turintis pavadinimas, pagal kurį jų veikla Rusijoje taip pat uždrausta.
Kremlius nuolat naudoja tokias etiketes, kad susidorotų su savo oponentais ir priverstų juos užsidaryti arba pabėgti į tremtį.
Reaguodamas į šį sprendimą, Kovos su korupcija fondas teigė, jog „tikrieji teroristai yra Vladimiras Putinas ir jo bendrininkai – žmonės, kurie pradėjo karą, žudo civilius gyventojus ir politinius oponentus bei įkalina žmones“.
Jo atstovai pavadino tai politine taktika slopinti opoziciją ir įspėjo, kad netrukus toks pat likimas ištiks ir kitas nepriklausomas žiniasklaidos ir žmogaus teisių grupes.
Spalio mėnesį, kai byla buvo pateikta Rusijos teismui, tarptautinė organizacija „Amnesty International“ teigė, kad šis sprendimas gali atverti masinių represijų vartus.
Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, Rusija masiškai sustiprino kritikų tildymo kampaniją.
A. Navalno sąjungininkai teigia, kad nepaskelbti laboratoriniai tyrimai rodo, jog jis buvo nunuodytas kalėjime.
Maskva atmetė bet kokius teiginius, kad A. Navalnas buvo nužudytas.
Putinas pareiškė esą pasirengęs kariauti „iki paskutinio ukrainiečio“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas peržengė ribas – spaudos konferencijoje jis pareiškė esą pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „iki paskutinio ukrainiečio“. Tuo metu nutekėję pokalbiai tarp Kremliaus pareigūnų ir Donaldo Trumpo pasiuntinio atskleidžia, kaip Maskva mėgina paveikti JAV poziciją dėl „taikos susitarimo“.
Putinas rėžė: derybos su dabartine Ukrainos valdžia – „beprasmės“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad bet kokių dokumentų pasirašymas su dabartine Ukrainos vadovybe esą neturi prasmės. Anot jo, Kyjivas padarė „strateginę klaidą“ neorganizavęs rinkimų ir dėl to šiandien, V. Putino teigimu, derybos su Ukraina teisiškai neįmanomos.
Putinas patvirtino, kad kitą savaitę Rusijoje lankysis JAV delegacija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad kitą savaitę Rusijoje planuojamos derybos su JAV atstovais. Amerikiečių delegacijos laukiama kitos savaitės pirmąją pusę, sakė V. Putinas baigdamas savo vizitą Kirgizijos sostinėje Biškeke. Rusijai derybose atstovaus Užsienio reikalų ministerijos ir prezidento administracijos pareigūnai.
V. Putinas konkrečiai įvardijo savo patarėjus Vladimirą Medinskį bei Jurijų Ušakovą. Pasak prezidento, yra labai daug klausimų, kuriuos reikia spręsti. Kiekvienas klausimas yra labai svarbus, pabrėžė V. Putinas. Kremliaus duomenimis, kitą savaitę Maskvoje laukiama JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjo Stewe‘o Witkoffo.
Pats V. Putinas keliskart susitiko su S. Witkoffu. Jis, be to, patvirtino savo pasirengimą derėtis dėl D. Trumpo 28 punktų plano karui užbaigti. Tai galėtų būti pagrindas vėlesniam taikos susitarimui, teigė jis. V. Putinas dar kartą pabrėžė, kad prieš paliaubas nori viso Donbaso kontrolės.
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo beveik 360 menininkų ir žiniasklaidos darbuotojų
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 238 menininkai ir 119 žiniasklaidos darbuotojų, įskaitant užsieniečius, pranešė Ukrainos kultūros ministerija.
Ji pabrėžė, kad Rusija sąmoningai taikosi į Ukrainos kultūros elitą ir tai palyginama su stalinistinio režimo įvykdytu visos Ukrainos menininkų kartos sunaikinimu praėjusio amžiaus trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečiais.
„Šiandien vėl prarandame ne tik talentingus ukrainiečius, bet ir dalelę savo sielos, nes kiekvienas menininkas yra unikali asmenybė, praturtinanti Ukrainos kultūrą“, – sakoma ministerijos pranešime.
Suomijoje sulaikytas vyras, įtariamas neteisėtai kirtęs sieną iš Rusijos
Suomijos pasienio apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė sulaikiusi vyrą, įtariamą neteisėtai iš Rusijos kirtusį jau dvejus metus uždarytą rytinę Suomijos sieną.
Vyras buvo sulaikytas pietrytiniame pasienio Imatros mieste po paieškos operacijos, kurioje dalyvavo pasienio apsaugos automobiliai, patruliai su šunimis ir sraigtasparnis.
Pasienio apsaugos tarnyba neatskleidė asmens pilietybės, tačiau pranešė, kad pradėjo pirminį tyrimą dėl įtariamo nusikaltimo kirtus valstybės sieną.
Ketvirtadienį, atlikdama įprastą ryto patruliavimą, pasienio apsaugos tarnyba sniegu nuklotoje miško vietovėje šiauriau Imalanjarvio ežero aptiko asmens paliktus pėdsakus.
„Šie pėdsakai atrodė gana švieži, todėl buvo pradėta paieška“, – sakė Pietryčių Suomijos pasienio apsaugos tarnybos atstovė Pinja Viskari.
Suomija uždarė 1340 kilometrų ilgio sieną su Rusija 2023 m. gruodį, padidėjus įtampai tarp abiejų šalių dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą. Šiaurės šalis šiuo metu stato 200 kilometrų ilgio tvorą palei sieną su Rusija, ji turėtų būti baigta 2026 m., numatoma statybos kaina – 380 mln. eurų.
Šiais metais buvo keletas pavienių Rusijos ir Suomijos sienos kirtimo atvejų.
„Naujausias atvejis pietrytiniame rajone įvyko rugsėjo pradžioje, kai asmuo kirto sieną iš Suomijos į Rusiją“, – sakė P. Viskari.
Lapkričio 14 d. Šiaurės šalis deportavo rusą, birželį kirtusį šalių sieną ir Suomijoje paprašiusį prieglobsčio. Žiniasklaida pranešė, kad šis asmuo – buvęs „Wagner“ samdinys.
Popiežius Leonas XIV, surengęs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), ketvirtadienį paragino Ankarą imtis tarpininkės tarp šalių vaidmens.
„Pone prezidente, tebūnie Turkija stabilumo ir tautų suartėjimo šaltinis, tarnaujanti teisingai ir ilgalaikei taikai“, – sakė jis pareigūnams ir diplomatams sostinėje Ankaroje, pradėdamas keturių dienų vizitą – pirmąją savo popiežiškąją kelionę į užsienį.
Putinas aljanso susitikime Kirgizijoje reklamavo patikrintus rusiškus ginklus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) susitikime ėmėsi reklamuoti rusiškų ginklų efektyvumą.
„Siūlome inicijuoti didelio masto programą, skirtą aprūpinti kolektyvines ginkluotąsias pajėgas moderniais rusiškais ginklais ir technologijomis, kurių veiksmingumas buvo įrodytas realiose kovinėse operacijose“, – ketvirtadienį minėto aljanso susitikime Kirgizijoje pareiškė V. Putinas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Rusija savo kare prieš Ukrainą reguliariai išbando naujas ginklų sistemas.
V. Putinas Biškeke tvirtino, kad planuojami bendri kariniai mokymai, didžiausią dėmesį skiriant oro pajėgumams ir gynybai.
KSSO yra Rusijos dominuojamas karinis aljansas, kurio gretas šiuo metu sudaro buvusios sovietinės respublikos Tadžikistanas, Kirgizija, Kazachstanas ir Baltarusija. Armėnija 2024 m. vasario mėnesį įšaldė savo narystę šiame aljanse, nes po jos pralaimėjimo Azerbaidžanui kare dėl Kalnų Karabacho regiono padidėjo įtampa su Maskva.
Turkija teigia esanti pasirengusi prisijungti prie užtikrinimo pajėgų Ukrainoje
Turkija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti užtikrinimo pajėgose, kurios būtų dislokuotos Ukrainoje po bet kokio galimo taikos susitarimo su Rusija.
„Turkijos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios prisidėti prie bet kokios iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti saugumą ir stabilumą mūsų regione“, – teigė turkų Gynybos ministerija.
„Pirmiausia reikia turi būti sudarytos paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos. Tada turi būti nustatyta misijos sistema, kurioje būtų aiškiai apibrėžti tikslai ir kiekvienos šalies indėlis“, – pridūrė ji.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paskelbė apie naują jungtinę darbo grupę, kurios tikslas – nustatyti daugianacionalinių „užtikrinimo pajėgų“, kurios bus siūlomos kaip „antroji gynybos linija“ po paliaubų, planą.
Joms „vadovaus Prancūzija ir Didžioji Britanija, aktyviai dalyvaus Turkija, kuri atlieka kertinį vaidmenį jūrų reikaluose, ir pirmą kartą dalyvaus Jungtinės Amerikos Valstijos“, pridūrė jis.
Turkija, turinti antrą pagal dydį kariuomenę NATO, anksčiau yra sakiusi esanti pasirengusi siųsti karius į Ukrainą kaip taikos palaikymo misijos dalį, „jei manys, kad tai būtina“.
Baigiasi pinigai? Rusijos centriniame banke – nematyti dalykai
Rusijos centrinis bankas pirmą kartą pradėjo tiesiogiai pardavinėti aukso atsargas vidaus rinkoje, atverdamas galimybę įsigyti šio metalo bankams, valstybinėms įmonėms ir tam tikroms investicinėms struktūroms.
Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad Ukraina sutiks su JAV pasiūlytu taikos susitarimu. O jei ne, sako jis, Ukraina praras šalį.
Smūgis Rusijai: dronai atakavo „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklą
Ukrainai praėjusią naktį paleidus dešimtis dronų į taikinius visoje Rusijoje, nukentėjo pietinėje Samaros srityje įsikūrusi „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykla, informuoja portalas „The Moscow Times“, remdamasis su Ukraina susijusiais šaltiniais ir kitais pranešimais.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos perėmė 118 Ukrainos dronų, įskaitant 18 virš Samaros srities. Dar keliasdešimt dronų buvo numušta virš Belgorodo ir Kursko sričių, kurios ribojasi su Ukraina.
Aviacijos institucijos laikinai apribojo skrydžius šešiuose Rusijos oro uostuose, įskaitant ir Samaros Kurumocho oro uostą.
Naujienų kanalai platformoje „Telegram“ ir Petras Andriuščenka, buvęs dabar okupuoto Mariupolio pareigūnas, teigė, kad per dronų ataką buvo smogta „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske Samaroje.
Pranešama, kad srities gyventojai girdėjo kelis galingus sprogimus netoli objekto, kurio pajėgumai siekia iki 8,8 mln. tonų perdirbamos naftos per metus. Ukraina šią „Rosneft“ gamyklą laiko pagrindine degalų tiekėja Rusijos karinėms operacijoms.
„The Moscow Times“ negalėjo savarankiškai patikrinti šių pranešimų. Jų nekomentavo ir Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas.
Lenkijoje sulaikytas rusų programišius
Lenkijoje buvo sulaikytas rusas, įtariamas tuo, kad šalyje vykdė kibernetines atakas, pranešė lenkų vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis.
M. Kierwinskis ketvirtadienį platformoje „X“ rašė, kad Centrinio kibernetinių nusikaltimų biuro (CBZC) sulaikytas vyras kaltinamas „sunkiais nusikaltimais, įskaitant neteisėtą kišimąsi į Lenkijos bendrovių informacinių ir ryšio technologijų sistemas“.
Tyrėjai teigia, kad iš Rusijos kilęs įtariamasis įsilaužė į vienos elektroninės prekybos platformos saugumo sistemas, gavo prieigą prie jos duomenų bazių ir jas pakeitė. Prokurorai mano, kad jis gali būti susijęs su kitais kibernetiniais nusikaltimais kitose Europos Sąjungos šalyse.
Programišiui buvo pareikšti kaltinimai, prokurorų prašymu jam skirtas trijų mėnesių ikiteisminis areštas.
Be to, valdžios institucijos nustatė, kad vyras 2022 m. neteisėtai atvyko į Lenkiją, o kitais metais jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas.
Bandymas susprogdinti Krymo tiltą: Rusijos teismas skyrė iki gyvos galvos
Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmes aštuoniems asmenims dėl bandymo 2022-aisiais susprogdinti Krymo tiltą.
Sprogimą, kurį sukėlė sunkvežimyje padėta bomba, tiek Kyjivo, tiek Maskvos teigimu, organizavo Ukrainos slaptosios tarnybos.
„Kaltinamieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti iki gyvos galvos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos karinis teismas Rostove prie Dono.
ES užsienio reikalų ministrai aptarė pagalbos Ukrainai didinimą
Europos Sąjungos (ES) valstybių užsienio reikalų ministrai trečiadienį neoficialios vaizdo konferencijos metu aptarė spaudimo Rusijai stiprinimą ir pagalbos Ukrainai didinimą, pabrėždami, kad pirmasis žingsnis siekiant užbaigti karą turi būti neatidėliotinas ugnies nutraukimas. Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, taip teigiama ES Tarybos tinklalapyje paskelbtoje deklaracijoje.
Pažymima, kad vaizdo konferencija buvo skirta naujausių įvykių derybose dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą užbaigimo bei teisingos ir ilgalaikės taikos užtikrinimo aptarimui.
„Diskusija vyko naujo diplomatinio postūmio akivaizdoje, atsižvelgiant į intensyvias aukšto lygio konsultacijas neseniai vykusio G20 (viršūnių susitikimo) paraštėse, savaitgalį Ženevoje surengtas diskusijas, neoficialios Europos Vadovų Tarybos ir Norinčiųjų koalicijos lyderių lygiu rezultatus“, – sakoma pareiškime.
Kaip teigiama, vaizdo konferencija prasidėjo Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos kalba, kurioje jis apžvelgė naujausius diplomatinius įvykius ir Ukrainos poziciją.
„Visi sveikina Jungtinių Valstijų pastangas siekti taikos. Visi norime, kad šis karas baigtųsi, tačiau svarbu ir tai, kaip jis baigsis. Turime nepamiršti, kad yra vienas agresorius ir viena auka. Neatidėliotinos ir besąlygiškos paliaubos turi būti pirmasis žingsnis siekiant užbaigti karą“, – tvirtino ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Diskusijos metu ES ministrai apsikeitė nuomonėmis apie bloko poziciją dėl šių diplomatinių įvykių ir apie poreikį išlaikyti spaudimą Rusijos režimui, kartu didinant karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Šiame kontekste jie palietė reparacijų paskolos Ukrainai klausimą.
„Pasaulyje yra nedaug karų, kuriuose situacija yra tokia aiški, kaip čia. Reikėtų sutelkti dėmesį į tai, ką turi padaryti agresorius – Rusija, o ne tai, ką turi paaukoti auka – Ukraina“, – pabrėžė K. Kallas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, A. Sybiha trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pasinaudos kiekviena, net ir mažiausia, proga, jog pasiektų teisingą taiką. Labai svarbu niekam neleisti vaizduoti Ukrainos ar Europos kaip kliūčių taikai.
Kanados UR ministrė: Ukraina turi pati nustatyti taikos sąlygas
Tik Ukraina turi teisę nustatyti teisingos taikos su Rusija sąlygas.
Kaip pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand tvirtino, kad Kanada remia Ukrainą ir pasisako už jos teritorinį vientisumą, tačiau galutinius sprendimus dėl Ukrainos, įskaitant jos teritorinį vientisumą, turi priimti pati Ukraina.
Ji taip pat pažymėjo, kad trečiadienį su Andrijumi Sybiha kalbėjo apie taikos derybų eigą, sakydama, kad Kanada siekia remti Ukrainą ir jos sprendimus teisinės valstybės, taikos, saugumo ir teritorinio vientisumo srityse, atsižvelgdama į šių sprendimų poveikį Europai ir likusiam pasauliui. A. Anand pridūrė, kad šis klausimas bus aktyviai aptariamas kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar susitiko su Kanados atstove Ukrainos atstatymui Chrystia Freeland, kad aptartų paramą energetiniam atsparumui ir infrastruktūros atstatymui.
NATO vadovas Rutte apie Ukrainos narystę NATO: Rusija neturi teisės spręsti
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad Rusija neturi teisės spręsti dėl Ukrainos stojimo į Aljansą – šis sprendimas priklauso tik nuo valstybių narių vienbalsiškumo. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tokią pastabą išsakė duodamas interviu leidiniui „El Pais“.
Komentuodamas Rusijos pastangas neleisti Ukrainai įstoti į NATO, M. Rutte priminė, kad „Rusija neturi balso ir veto teisės sprendžiant, kas tampa NATO nariu“. Jis taip pat pažymėjo, kad sprendimai dėl narystės Aljanse turi būti priimami vienbalsiai.
Derybose dėl Ukrainos – perspėjimas Europai: Trumpo derybininkas prabilo apie grėsmę
JAV kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas pasinaudojo proga ir perspėjo europiečius, kad Rusija kaupia raketas, rašo „The New York Times“.
Tai įvyko praėjusią savaitę, kai Vakarų diplomatai susirinko Kyjive išklausyti Donaldo Trumpo administracijos Rusijai palankų taikos planą Ukrainai.
Jau daugelį metų Maskva į Ukrainą šaudė raketas maždaug taip greitai, kaip tik galėjo jas pagaminti. Tačiau D. Driscollas perspėjo, kad dabar Rusija gamina pakankamai, jog galėtų kaupti atsargas.
Leidiniui informaciją apie D. Driscollo perspėjimus Vakarams patvirtino du Vakarų pareigūnai.
Pasak pareigūnų, išvada buvo aiški: reikia greitai pasiekti susitarimą, nes didėja raketų grėsmė, kurios gali suduoti smūgį Ukrainai, o konfliktas išplisti ir už Ukrainos sienų.
Vakarų pareigūnai, kurie penktadienį dalyvavo susitikime su D. Driscollu ir kalbėjosi su „The New York Times“, pavadino Rusijos ginklavimąsi nerimą keliančiu ir sakė, kad įspėjimas sulaukė atgarsio.
Tradiciškai JAV turėtų būti labiau linkusios kritikuoti Rusiją už ginklavimąsi, nei naudoti jos ginklavimąsi kaip būdą parduoti taikos susitarimui.
Zelenskis atkirto: „Ne Ukraina turi būti spaudžiama“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentuoja, kad norint pasiekti taiką spaudimą reikia daryti ne Ukrainai, o Rusijai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tai pareiškė savo vaizdo kreipimesi.
„Kiekvienas likviduotas okupantas rusas, kiekvienas mūsų mainų fondo Ukrainai papildymas, kiekvienas ukrainiečių atremtas Rusijos puolimas, kiekvienas sunaikintos Rusijos technikos vienetas, kiekvienas mūsų rengiamas gilus smūgis – visa tai yra argumentai, rodantys, kad verta palaikyti Ukrainą, verta padėti Ukrainai ir kad ne Ukraina turi būti spaudžiama dėl taikos, o Rusija – vienintelė priežastis, dėl kurios šis karas tęsiasi“, – sakė valstybės vadovas.
Paviešinus skandalingą Trumpo pasiuntinio pokalbį – pirmosios versijos, kas galėjo jį nutekinti
Kilus skandalui dėl paviešinto Donaldo Trump pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbio, „The Guardian“ vardija, kas galėjo nutekinti pokalbį.
Anot „Bloomberg“, pokalbis vyko spalio 14 d. ir truko šiek tiek daugiau nei 5 minutes. Pokalbio metu S. Witkoffas aiškino J. Ušakovui, kaip įtikti D. Trumpui, kaip su juo kalbėti.
„The Guardian“ pastebi, kad „Bloomberg“ straipsnį paskelbė be autoriaus vardo ir pavardės bei be vietos. Taip elgtis tikriausiai pasirinkta todėl, kad nurodžius, kur straipsnis buvo parašytas ir kas jį parašė, būtų galima atspėti informacijos šaltinio tapatybę.
Aiškėja Trumpo planas: JAV pirmiausia nori taikos, o tik tada kalbėti apie garantijas Ukrainai?
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Europos sąjungininkams pranešė, kad JAV nori taikos susitarimo prieš sutikdamos suteikti bet kokias saugumo garantijas Ukrainai, rašo „Politico“.
Apie tai leidiniui pranešė Europos diplomatas ir asmuo, susipažinęs su pokalbiais.
Ši sąlyga buvo pabrėžta praėjusią savaitę Kyjivui pateiktuose JAV pasiūlymuose.
M. Rubio antradienį pokalbyje su Europos pareigūnais esą nurodė, kad prezidentas Donaldas Trumpas derėsis dėl ilgalaikių garantijų Ukrainos saugumui, kurios užtikrintų Kyjivo saugumą.
Ukrainos lyderiai laikė Vakarų saugumo garantijas pagrindiniu bet kokio įmanomo susitarimo su Rusija svertu. D. Trumpas pareiškė, kad neketina kviesti Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio į Baltuosius rūmus, kol nebus pasirašytas susitarimas.
Šaltiniai sako, kad M. Rubio taip pat nurodė Europos sąjungininkams, jog saugumo garantijos Ukrainai yra administracijos prioritetas ir klausimas, atskiras nuo kitų jau sutartų diskusijų punktų. Pasak vieno diplomato, JAV nori, kad visas paketas būtų greitai parengtas.
M. Rubio taip pat paminėjo saugumo garantijas Ukrainai per derybas praėjusį savaitgalį Ženevoje, bet nepateikė detalių ir nepatvirtino pasiūlymo per pokalbį su britais ir prancūzais.
Sekretorius taip pat bendrai paminėjo keletą kitų klausimų, kuriuos reikės spręsti po susitarimo, o europiečiai tai suprato kaip Ukrainos teritorinį vientisumą ir įšaldytus Rusijos turtus.
Valstybės departamentas neigia M. Rubio komentarų interpretaciją.
„Sekretorius Rubio, kartu su visa Trumpo administracija, aiškiai pabrėžė, kad saugumo garantijos turėtų būti bet kokio taikos susitarimo dalis, kaip jis nuosekliai pabrėžė tiek viešai, tiek privačiai“, – sako Valstybės departamento atstovas Tommy Pigott.
Baltieji rūmai taip pat tvirtino, kad bet koks galutinis taikos planas turės saugumo garantijas.
„Trumpo administracija viešai ir privačiai ne kartą patvirtino, kad bet koks susitarimas turi numatyti visiškas saugumo garantijas ir atgrasymo priemones Ukrainai“, – sako atstovė Anna Kelly.
Tačiau kai kurios Europos šalys baiminasi, kad D. Trumpo administracija pakreips svarstykles Rusijos naudai.
„Nieko apie žmogaus teises, humanitarinę teisę, tarptautinę teisę ar principus“, – sako keturi Europos diplomatai, komentuodami taikos planus.
„Tai sukuria naują Europos „saugumo architektūrą“, pilną spragų“, – pabrėžia jie.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
4-himnas iš SSRS(ukrainietis kompozitorius) 5- vadovas kgb žiurkė 6-sostinė tarp pelkių 7-gyvena parazituodama regionus, jų žaliavas, meluodama pasauliui, kad ji ''federacija''
rusofašistai augina putlerjugendą
rusofašistų FSB primena nacių Gestapą
Putinas pateikė sąlygą karo pabaigai
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sako, kad jo šalis nutrauks karo veiksmus, jei Ukraina pasitrauks iš teritorijų, į kurias Maskva reiškia pretenzijas.
„Jei Ukrainos pajėgos paliks jų kontroliuojamas teritorijas, mes nutrauksime karines operacijas“, – vizito Kirgizijoje metu sakė V. Putinas.
„Jei ne, šitai pasieksime karinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
V. Putinas teigia, kad Rusija yra pasirengusi „rimtoms“ deryboms, ir priduria, kad kitą savaitę Maskvoje lankysis JAV delegacija.
Jis teigia, kad Rusija sutinka, jog Donaldo Trumpo planas gali būti naudojamas kaip pagrindas būsimiems susitarimams, tačiau priduria, kad reikia aptarti Europos saugumą, rašo „Sky News“.
Rusijos vadovo teigimu, šalis pripažįsta, jog JAV atsižvelgia į jos poziciją, tačiau tvirtina, kad kai kuriuos aspektus reikia aptarti.
V. Putinas toliau teigia, kad Rusija „neturi jokių agresyvių planų Europos atžvilgiu“ ir tokią idėją vadina absurdiška.