Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
„Jungtinėse Valstijose jau prasidėjo Ukrainos delegacijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl veiksmų siekiant teisingos taikos“, – rašė R. Umerovas.
Rubio: vienas derybų Floridoje tikslų – užtikrinti Ukrainos suverenumą po karo
Sekmadienį JAV Floridos valstijoje susitikus Amerikos ir Ukrainos delegacijoms, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pažymėjo, kad vienas šių derybų tikslų – padėti užtikrinti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir klestėjimą po karo.
M. Rubio pažymėjo, kad derybų tikslas – ne tik užtikrinti žudynių pabaigą, bet ir „užbaigti karą, po kurio Ukraina išliktų suvereni ir nepriklausoma bei turėtų galimybę pasiekti tikrą klestėjimą“.
Be JAV valstybės sekretoriaus susitikime Amerikai taip pat atstovauja prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos delegacijai Floridoje vadovauja šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Lapkričio 23 d. Ukrainos, JAV ir Europos pareigūnai susitiko Ženevoje aptarti Vašingtono pateiktą taikos plano pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje.
Po derybų Ženevoje Ukraina ir JAV susitarė tęsti darbą rengiant bendrus pasiūlymus dėl taikos susitarimo. Abiejų šalių atstovai patvirtino, kad bet kokiame būsimame susitarime turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Ukrainos suverenitetą, be to, juo turi būti užtikrinama ilgalaikė ir teisinga taika.
Po derybų šalys parengė atnaujintą ir patobulintą pagrindų dokumentą, kuriame išdėstomos taikos sąlygos.
ISW paneigė Rusijos teiginius, kad „frontas Ukrainoje neišvengiamai žlugs“
Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas ir valstybinė Rusijos žiniasklaida aktyviai skleidžia melagingą informaciją, kad „frontas Ukrainoje netrukus žlugs“, nors tai neatspindi tikrosios padėties mūšio lauke.
Taip teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Anot analitikų, Rusija sąmoningai skleidžia šią informaciją, tikriausiai siekdama priversti Vakarus ir Ukrainą pasiduoti Rusijos reikalavimams, kurių Rusija karinėmis priemonėmis užtikrinti negali.
Straipsnyje pažymima, kad vienas Kremliui artimas karo tinklaraštininkas pastebėjo, jog po V. Putino lapkričio 27 d. spaudos konferencijos Rusijos valstybinė žiniasklaida plačiai skleidžia melagingus teiginius, neva fronto linija Ukrainoje žlunga, nes Ukrainos pajėgos „masiškai dezertyruoja ir pasiduoda“, palikdamos didelius plotus niekieno neginamus, o Rusijos pajėgos netrukus įsiverš į Kijevą.
Tinklaraštininkas apkaltino valstybinę Rusijos žiniasklaidą, kad ji suklastojo kai kuriuos teritorinius laimėjimus ir išpūtė perdėtus V. Putino teiginius, tuo tikslu naudodama dirbtinio intelekto (AI) sukurtus vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamos neva pasiduodančios Ukrainos pajėgos, ir sąmoningai taikydamasi į socialinių tinklų vartotojus, teigė ISW.
„Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat bando sustiprinti Kremliaus pastangas sukurti įspūdį, kad Rusijos pajėgos neišvengiamai sužlugdys Ukrainos pafrontės sektorius, sunaikins geriausiai kovoti paruoštus elitinius ukrainiečių dalinius ir apskritai sumažins Ukrainos kariuomenės kovinį efektyvumą, ir kad Ukraina ir Vakarai turėtų nedelsdami sutikti su Rusijos reikalavimais, kol situacija Ukrainoje nepablogės“, – rašoma straipsnyje.
Tinklaraštininkas patvirtino, kad fronto linija nežlunga, kad Rusijai dar toli iki pergalės, kad Rusijos pajėgoms iniciatyvą išlaikyti brangiai kainuoja ir jos patiria didelius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgos visoje fronto linijoje vykdo pozicinį karą, o Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą – visa tai atitinka visus viešai prieinamus įrodymus iš mūšio lauko.
ISW toliau laikosi nuomonės, kad nors padėtis kai kuriuose konkrečiuose fronto sektoriuose, ypač Pokrovsko ir Huliaipolės kryptimis, yra rimta, „Putino ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos teiginiai yra perdėti ir neatitinka realybės mūšio lauke, kurią jie teigia atspindintys“.
Ukrainos oro desanto pajėgų vadas Olehas Apostolas pirmiau sakė, kad Ukrainos pajėgos baigė operaciją Dobropilios sektoriuje, stabilizavo padėtį aplink Pokrovską ir užkirto kelią tolesniam rusų puolimui.
Turkijos vyriausybė griežtai pasmerkė Ukrainos dronų atakas prieš du Rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivius Juodojoje jūroje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli pareiškė, kad smūgiai laivams „Kairos“ ir „Virat“ buvo suduoti šiems tanklaiviams esant Turkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Pasak atstovo, atakos „sukėlė didelį pavojų laivybai, gyvybei, turtui ir aplinkos saugumui regione“.
Vėlai šeštadienį socialiniame tinkle paskelbtame pranešime O. Keceli pridūrė, kad Turkija derasi su „atitinkamomis šalimis“ siekdama užkirsti kelią karo Ukrainoje plitimui per Juodąją jūrą ir apsaugoti Turkijos ekonominius interesus.
Ukraina patvirtino, kad penktadienio popietę netoli Turkijos Juodosios jūros pakrantės panaudojo jūrinius dronus smūgiams į tanklaivius. Pranešama, kad abiejų laivų įgulų nariai yra saugūs.
Duomenų bazė „OpenSanctions“, stebinti asmenis ir organizacijas, įtariamus sankcijų vengimu, nurodo, kad šie laivai priklauso laivynui, naudojamam apeiti Rusijai po 2022 metų invazijos į Ukrainą įvestas sankcijas.
Ukrainos žvalgyba: Kremlius pradėjo plataus masto LOT rusifikaciją
Rusija ima intensyviau įgyvendinti rusifikavimo politiką užgrobtose teritorijose ir siekia, kad iki 2036 m. 95 proc. šalies gyventojų laikytu save „rusais“.
Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtinama nauja valstybės nacionalinės politikos iki 2036 m. strategija, kurios pagrindą sudaro Rusijos kaip „valstybės civilizacijos“ koncepcija.
Dokumente nustatyti nerealistiški vienalytės pilietinės tapatybės formavimo tikslai: Kremlius planuoja, kad iki 2036 m. 95 proc. gyventojų save laikys „rusais“, o tautinių mažumų santykius teigiamai vertinančiųjų dalis padidės iki 85 proc.
Svarbi strategijos sudedamoji dalis – laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų integracija. Rusija planuoja didelio masto propagandos programų įgyvendinimą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose, siekdama panaikinti bet kokias nacionalinės sąmonės apraiškas, įtvirtinti rusų kalbos dominavimą ir sustiprinti visos Rusijos pilietinę tapatybę.
„Šis kursas iš tiesų skirtas pagreitinti gyventojų rusifikaciją ir agresyviai slopinti ukrainiečių tapatybę“, – pabrėžė agentūra.
Be to, strategijoje daug dėmesio skiriama vadinamosioms „vidaus grėsmėms“: rusofobijai, istorijos iškraipymui, „nedraugiškų šalių“ veiksmams ir etninių anklavų susidarymo rizikai.
Kremlius teigia, kad ketina mažinti etnines ir religines įtampas, tuo tikslų aktyviau naudojant socialinius tinklus ir vaizdo platformas „tradicinėms vertybėms“ propaguoti.
Kita vyriausybei numatyta užduotis – užsienyje formuoti „objektyvų“ Rusijos įvaizdį, ją pristatant kaip demokratinę ir įstatymus gerbiančią valstybę. Maskva planuoja pasinaudoti tarptautinėmis platformomis, kad, nepaisant Rusijoje vis didėjančios ksenofobijos ir vis labiau į vieną etninę grupę orientuotų naratyvų, užsienio auditorijai sudarytų lygybės ir pagarbos teisėms bei laisvėms įspūdį.
„Įgyvendinus šią strategiją, bus dar labiau ribojamos tautinių mažumų teisės apribojimą ir dar griežčiau kontroliuojama informacinė erdvė“, – pažymėjo Ukrainos žvalgyba.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos valdžios institucijos toliau kuria plataus masto skaitmeninę sistemą, skirtą stebėti piliečius, įskaitant mažų gyvenviečių gyventojus.
Zelenskis paskelbė, kiek raketų, dronų ir bombų Rusija per savaitę panaudojo Ukrainoje
Šią savaitę Rusijos Federacija į Ukrainą paleido 66 raketas, beveik 1,4 tūkst. kovinių dronų ir 1,1 tūkst. valdomų aviacinių bombų.
Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė platformoje „Facebook“.
„Šiuo metu Kyjivo srities Vyšhorodo mieste šalinamos rusų atakos pasekmės. Rusija šį miestą puolė dronai, atakos metu buvo apgadinta daug gyvenamųjų namų. Šiuo metu žinoma, kad yra nukentėjusiųjų, buvo sužeista 19 žmonių, tarp jų ir vaikų. Vienas žmogus per šią ataką žuvo. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir draugams. Sužeistų yra ir Dnipropetrovsko bei Charkivo srityse. Taip pat nukentėjo Odesos, Sumų ir Chersono sritys. Iš viso per naktį buvo paleista 122 dronai ir dvi balistinės raketos“, – rašė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad tokie antskrydžiai vyksta kasdien. Vien tik šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo beveik 1,4 tūkst. kovinių dronų, 1,1 tūkst. valdomų aviacinių bombų ir 66 raketas. „Todėl turime kasdien stiprinti Ukrainos atsparumą“, – pridūrė jis.
„Reikia raketų ir oro gynybos sistemų, taip pat turime aktyviai bendradarbiauti su savo partneriais siekdami taikos. Mums reikia realių, patikimų sprendimų, kurie padės užbaigti karą. Dėkoju visiems, kurie padeda“, – sakė prezidentas.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, lapkričio 29 d. vakare gynybos pajėgos neutralizavo 104 dronus, kuriuos Rusijos Federacija panaudojo Ukrainai pulti. Buvo užfiksuota 13 balistinių raketų ir kovinių dronų smūgių.
Gubernatorius: šalia Kyjivo per rusų dronų ataką žuvo žmogus, sužeista dar 11
Kyjivo srities gubernatorius sekmadienį pranešė, kad per Rusijos dronų ataką Ukrainos sostinės pakraštyje žuvo vienas žmogus, o dar 11 buvo sužeisti.
Kyjivo srities vadovas Mykola Kalašnykas informavo apie „dar vieną priešo dronų ataką“ ir nurodė, kad gelbėtojai evakuoja daugiaaukščio pastato gyventojus bei gesina gaisrą.
„Deja, dėl priešo atakos Vyšhorode vienas žmogus žuvo, o 11 buvo sužeisti. Tarp jų yra vienas vaikas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė M. Kalašnykas.
Šis naujausias išpuolis surengtas po penktadienio vakarą įvykdytos Rusijos dronų ir raketų atakos, per kurią žuvo trys žmonės, o šimtai tūkstančių gyventojų visoje Ukrainoje liko be elektros.
Rusiją sudrebino galingi smūgiai: sustabdyta vieno didžiausių naftos terminalų veikla
Šeštadienį, likus kelioms valandoms iki to laiko, kai Ukrainos derybininkai išvyko į Jungtines Valstijas derėtis dėl karo užbaigimo, po jūrinių dronų atakos vienas iš didžiausių Rusijos naftos terminalų atakos sustabdė savo veiklą.
Kaspijos naftotiekio konsorciumo (KPK) grupė, kuriai priklauso minėtasis terminalas ir kurią sudaro JAV naftos milžinės „Chevron“ ir „ExxonMobil“, smūgį pavadino „teroristiniu išpuoliu“.
Ukraina, kuri šio incidento nekomentavo, jau ketvirtus metus trunkančiame kare ją puolančiai savo kaimynei bando atsikirsti tuo pačiu.
Pasak Ukrainos pareigūnų, šis išpuolis įvyko, kai Maskvos pajėgos paleido į Ukrainą keletą dronų ir raketų, pražudžiusių tris žmones ir apgadinusių pastatus visame Kyjive.
KPK naftotiekis, kuris pagal apimtį yra vienas iš didžiausių pasaulyje, prasideda Kazachstane ir baigiasi nuo išpuolio nukentėjusiame terminale. Tai yra pagrindinis Kazachstano naftos transportavimo kanalas, per kurį prateka apie vienas procentas visame pasaulyje tiekiamos naftos.
„Dėl tikslingo teroristinio išpuolio, įvykdyto 4.06 val. Maskvos laiku (1.06 val. Grinvičo laiku) naudojant nepilotuojamuosius laivus, buvo smarkiai apgadintas vienintelis švartavimo punktas Nr. 2 (SMP-2)“, – teigiama platformoje „Telegram“ paskelbtame KPK pranešime.
„SMP-2 toliau eksploatuoti neįmanoma. Kai dronų grėsmė bus pašalinta, krovos darbai terminale bus vykdomi pagal nustatytas taisykles“, – rašoma jame.
Jungtinės Valstijos yra pateikusios planą, kaip užbaigti konfliktą, kurį dabar siekia galutinai suderinti su Maskva ir Kijevu.
Okupantai plečia teroro kampaniją prieš rusiškų mokyklų nelankančius vaikus
Laikinai okupuotame Chersono srities Kachovkos rajone okupantai rengia naujas represines priemones prieš tėvus, kurių vaikai nelanko Rusijos kontroliuojamų mokyklų.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė žurnalistas Olehas Baturinas.
Jo teigimu, kolaborantas Pavlo Filipčukas pareiškė, kad Rusijos policijai buvo perduotas 190 vaikų iš keleto Kachovkos rajono bendruomenių sąrašas.
„Netrukus galime tikėtis, kad tėvų atžvilgiu bus imtasi teroro, prasidės nauja pagrobimų banga ir viskas, ką tik gali sugalvoti „didžiosios rusų tautos“ atstovai“, – rašė O. Baturinas.
Cituodamas P. Filipčuką, jis pridūrė, kad 31 vaiko tėvai jau buvo priversti sumokėti okupantams baudas už tai, kad jų vaikai nelanko rusų mokyklų.
Kaip buvo pranešta anksčiau, rusai šantažuoja laikinai okupuotų teritorijų gyventojus, grasindami atimti tėvų teises, kad priverstų jų vaikus lankyti rusiškas mokyklas, kuriose jiems nuolat transliuojama Kremliaus propaganda.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 160 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 172 860 karių, iš kurių 1 160 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 386 rusų tankus (+5), 23 672 šarvuotąsias kovos mašinas (+14), 34 740 artilerijos sistemų (+7), 1 552 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 253 oro gynybos sistemas, 430 karo lėktuvų, 347 sraigtasparnius, 85 851 nepilotuojamąjį orlaivį (+213), 4 024 kruizines raketas , 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 68 512 transporto priemones ir kuro cisternas (+49), 4 010 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Svarbus susitikimas: ukrainiečiai rengs derybas su JAV atstovais
Ukrainos derybininkai sekmadienį Jungtinėse Valstijose turi surengti derybas dėl Vašingtono plano, kaip užbaigti Rusijos karą, Kyjivui patiriant spaudimą tiek kariniame, tiek politiniame frontuose.
Rusijos pajėgoms toliau žengiant į priekį fronto linijoje, prieš numatytas derybas JAV dvi naktis iš eilės buvo taikytasi į Ukrainos sostinę ir regioną.
Šeštadienio vakarą per dronų ataką Kyjivo pakraštyje žuvo vienas žmogus, o dar 11 buvo sužeista, pranešė srities gubernatorius.
Keliomis valandomis anksčiau Ukrainos saugumo šaltinis pranešė, kad Kyjivas yra atsakingas už atakas prieš du naftos tanklaivius Juodojoje jūroje. Manoma, kad šie laivai slapta gabeno rusišką naftą, kuriai taikomos sankcijos.
Derybos JAV vyks Ukrainos vyriausybei išgyvenant sudėtingą laikotarpį – dėl didelio atgarsio sulaukusio korupcijos tyrimo prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atleido savo administracijos vadovą ir vyriausiąjį derybininką Andrijų Jermaką.
Ukrainos delegacija, kuriai dabar vadovauja Rustemas Umerovas, sekmadienį Floridoje planuoja susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, pranešė vienas JAV pareigūnas.
Susitikime turi būti aptartas Vašingtono pateiktas planas, kaip užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį konfliktą. Pradiniame 28 punktų pasiūlyme, kuris buvo parengtas nepasitarus su Ukrainos sąjungininkais Europoje, buvo numatyta, kad Kyjivas pasitrauks iš rytinės Donecko srities.
Pagal šį pirminį projektą Jungtinės Valstijos būtų de facto pripažinusios Donecko, Krymo ir Luhansko regionus Rusijos dalimi. Sulaukusios Kyjivo ir Europos kritikos, JAV pakoregavo pradinį tekstą, tačiau dabartinis jo turinys lieka neaiškus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
Prasidėjo itin svarbus Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimas
JAV prasidėjo Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimas aptarti taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
„Jungtinėse Valstijose jau prasidėjo Ukrainos delegacijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl veiksmų siekiant teisingos taikos“, – rašė R. Umerovas.
Jis pažymėjo, kad nuolat palaiko ryšį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigdamas, kad „mūsų nurodymai ir prioritetai aiškūs – ginti Ukrainos interesus, vesti konstruktyvų dialogą ir judėti į priekį, remiantis Ženevoje pasiekta pažanga.“
„Mes dirbame, kad Ukraina pasiektų tikrą taiką ir garantuotą saugumą“, – tvirtino jis.
R. Umerovas pridūrė, kad po šiandienos susitikimų delegacija pateiks ataskaitą V. Zelenskiui.
Lapkričio 23 d. Ukrainos, JAV ir Europos pareigūnai susitiko Ženevoje aptarti Vašingtono pateiktą taikos plano pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje.
Po derybų Ženevoje Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė tęsti darbą rengiant bendrus pasiūlymus dėl taikos susitarimo. Abiejų šalių atstovai patvirtino, kad bet kokiame būsimame susitarime turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Ukrainos suverenitetą, be to, juo turi būti užtikrinama ilgalaikė ir teisinga taika.
Po derybų šalys parengė atnaujintą ir patobulintą pagrindų dokumentą, kuriame išdėstomos taikos sąlygos.