Suomijos gynybos ministras: Kinija stipriai remia Rusijos karo iždą
Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas trečiadienį pareiškė, kad Kinija stipriai finansuoja Rusijos karo veiksmus, o tai didina saugumo grėsmę Europoje ir kelia iššūkį NATO.
Kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, A. Hakkanenas sakė, kad Rusijos bendradarbiavimas su Kinija pasiekė tokį lygį, kad „Kinija šiuo metu stipriai finansuoja Rusijos karo iždą“.
„Rusija negalėtų ilgai kariauti naudodama tik savo išteklius. Indija, žinoma, teikia finansavimą kitais būdais, bet Kinija tai daro gana sąmoningai“, – po Helsinkyje vykusio susitikimo su kolegomis iš Šiaurės šalių sakė ministras.
„Ji tiekia karinius komponentus, bendradarbiauja gynybos pramonės srityje, organizuoja bendras karines pratybas ir įvairias kitokias didelio masto veiklas Arkties, Indijos ir Ramiojo vandenyno bei Europos regionuose“, – pridūrė jis, pavadindamas tai dideliu, bet įveikiamu iššūkiu Vakarų kariniam aljansui NATO.
Šiaurės šalys stiprina gynybos bendradarbiavimą, siekdamos atremti būsimas grėsmes ir paremti NATO pajėgumus šiaurėje, pasakė A. Hakkanenas.
„Šiandien jau aptarėme galimybes naudoti 250 Šiaurės šalių karinių oro pajėgų naikintuvų kaip vieningą jėgą“, – sakė jis.
Suomija, Švedija, Islandija, Norvegija ir Danija planuoja trigubai padidinti šaudmenų gamybą ir sukurti karinius mobilumo koridorius Šiaurės regione, pridūrė jis.
Su Rusija 1 340 kilometrų sieną turinti Suomija po Rusijos invazijos į Ukrainą 2023 m. įstojo į NATO ir nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neutraliteto politiką.
Kanada paskelbė naujas sankcijas Rusijos dronams ir energetikos sektoriui
Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand trečiadienį paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš rusų dronus ir energijos gamybos sektorių.
Apie naujausias Kanados sankcijas paskelbta tuo metu, kai šalyje vieši Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Šios priemonės taip pat turėtų paliesti infrastruktūrą, kuri, pasak Kanados, naudojama kibernetinėms atakoms prieš Ukrainą rengti, bei Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną.
Kremliaus šešėlinis laivynas – tai senstančių tanklaivių tinklas, kurį Rusija naudoja savo naftai ir dujoms gabenti, apeidama Didžiojo septyneto (G-7) nustatytą kainų ribą, kuri iš pradžių buvo įvesta siekiant sumažinti šalies pajamas.
„Kanada ir toliau užtikrins, kad Rusijos veiksmai neliktų nenubausti“, – žurnalistams sakė Kanados užsienio reikalų ministrė.
Kanados ir Ukrainos ministrai surengė derybas G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimo, vykstančio netoli garsiojo Niagaros krioklio, metu.
A. Sybiha žurnalistams teigė, kad G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimas turėtų būti sutelktas į Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumų stiprinimą. Jis taip pat paragino G-7 šalis mobilizuoti tolesnę paramą Kyjivo dronų ir oro gynybos gamybai.
A. Anand nurodė, kad naujosios Kanados sankcijos yra pirmosios, nukreiptos prieš „IT infrastruktūrą, naudojamą Rusijos hibridinėse strategijose prieš Ukrainą“.
Tarp naujausių sankcijų taikinių – Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) pramonė.
Rusijos finansų ministerija gruodį pradės imti paskolas juaniais
Pasak naujienų portalo „The Moscow Times“, Rusijos Finansų ministerija trečiadienį pranešė kitą mėnesį pirmą kartą išleisianti vyriausybės obligacijų, denominuotų Kinijos juaniais.
Ministerija pareiškė, kad pasiūlys dvi obligacijų OFZ serijas, kurių kiekvienos vertė bus 10 tūkst. juanių (1,4 tūkst. JAV dolerių), terminai – nuo trejų iki septynerių metų, o palūkanos bus mokamos kas pusę metų.
Investuotojai galės obligacijas pirkti ir išmokas gauti juaniais arba rubliais, teigiama pranešime.
Užsakymus priimti numatyta gruodžio 2 d., o pačias obligacijas parduoti gruodžio 8 d.
Finansų ministerija nenurodė bendros obligacijų, kurių valiuta bus juaniai, sumos, teigdama, kad ji bus nustatyta įvertinus investuotojų paklausą. Praėjusį mėnesį „Reuters“ pranešė, kad ministerija ruošiasi išleisti iki 400 mlrd. rublių (4,9 mlrd. JAV dolerių) vertės juaniais denominuotų obligacijų.
Naujienų agentūra pranešė, kad ministerijos pareigūnai susitiko su potencialiais investuotojais ir siekia pritraukti įvairius investuotojus, įskaitant bankus, turto valdytojus ir mažmeninius brokerius.
Finansų ministerija pastarąjį dešimtmetį jau svarstė galimybę išleisti juaniais denominuotų obligacijų, tačiau pirmesnių planų įgyvendinti neleido Kinijos priežiūros institucijos, praneša verslo naujienų svetainė RBC.
Toks sprendimas priimtas tuo metu, kai, staigiai sumažėjus pajamoms, Rusijos vyriausybė stengiasi rasti naujų finansavimo šaltinių. Finansų ministerija dabar prognozuoja, kad šių metų deficitas sieks nebe 1,2 trilijono rublių, kaip buvo prognozuota pirmiau, bet 5,7 trilijono rublių (63 mlrd. JAV dolerių).
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naftos ir dujų pajamos rugsėjo mėnesį sumažėjo 20 proc., o surinktų muitų suma – 19 proc.
Finansinių duomenų teikėjo „Cbonds“ duomenimis, šiuo metu Rusijoje apyvartoje yra apie 166 mlrd. rublių (2 mlrd. JAV dolerių) vertės juaniais denominuotų įmonių obligacijų.
Wadephulas reikalauja, kad Ukraina ryžtingai kovotų su korupcija
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pažadėjo Ukrainai tolesnę karinę savo šalies paramą – ir kartu paragino aktyviau kovoti su korupcija.
Reikia, jog Ukraina ryžtingai kovotų su korupcija, kad Vakarų parama išliktų patikima, sakė jis trečiadienį G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Kanadoje.
G7 grupės šalys per pokalbį su Ukrainos diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha „labai aiškiai pareiškė, kad toliau rems Ukrainą – ir šią sunkią žiemą, ir šioje sudėtingoje karinėje situacijoje, ir nepaisant vidinių Ukrainos iššūkių“, pabrėžė J. Wadephulas.
Užsienio reikalų ministrai akcentavo, jog dabar „labai svarbu, kad panaudotume visus turimus instrumentus Ukrainai paremti“.
Vokietijos vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius prieš tai Berlyne pareiškė, kad Vokietija tikisi iš Ukrainos skaidraus kaltinimų dėl korupcijos Ukrainos energetikos sektoriuje išaiškinimo. Tačiau poveikio Berlyno pagalbai Vokietijai skandalas šiuo metu neturi, pridūrė jis.
Vokietijos ekonomikos ministerijos duomenimis, nėra informacijos, kad galimi korupcijos atvejai paveikė ir paramos lėšas iš Vokietijos.
Ukrainoje korupcijos afera energetikos sektoriuje tuo tarpu jau turi ir politinių padarinių – atsistatydino teisingumo ir energetikos ministrai. Prieš tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad jiedu netinka eiti savo pareigas.
Po Zelenskio reikalavimo – Ukrainos energetikos ministrė traukiasi iš pareigų
Ukrainos energetikos ministrė Svitlana Hrynčuk trečiadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą.
Apie atsistatydinimą iš energetikos ministrės pareigų ji paskelbė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ją ir dabartinį teisingumo ministrą žengti šį žingsnį dėl didelio masto korupcijos schemos šalies energetikos sektoriuje.
Zelenskis: Rusija šiemet neteks mažiausiai 37 mlrd. dolerių pajamų iš naftos ir dujų
Manoma, kad Rusija šiais metais praras mažiausiai 37 mlrd. JAV dolerių biudžeto pajamų iš naftos ir dujų.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai, išklausęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitą apie bendro su tarptautiniais partneriais daromo spaudimo Rusijai rezultatus, platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų bendros pastangos su partneriais daryti spaudimą Rusijai davė svarbių rezultatų. Pirmą kartą nuo karo pradžios šiais metais užfiksuotas pastebimas Rusijos naftos gavybos ir perdirbimo apimčių sumažėjimas. Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų mažėja ir iki šių metų pabaigos Rusija praras mažiausiai 37 milijardus dolerių biudžeto pajamų iš naftos ir dujų. Be to, dar dešimtis milijardų praranda Rusijos naftos bendrovės ir visas energetikos sektorius. Visa tai stabdo Rusijos karo mašiną“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad tiek įprastos sankcijos Rusijai, tiek Ukrainos taikomos „ilgalaikės sankcijos“ pasirodė esančios veiksmingos.
„Taip pat buvo nustatytos tolesnės mūsų sankcijų kryptys. Dėkoju visiems mūsų partneriams, kurie taip pat taiko visiškai pagrįstas teisines priemones Rusijos naftos laivyno laivams – rusai dabar naudoja mažiau tanklaivių“, – pridūrė V. Zelenskis.
Jis taip pat sakė, kad susitikime buvo aptarti veiksmai, kuriais siekiama pargabenti į namus Rusijos pagrobtus Ukrainos vaikus, taip pat kitos užsienyje vykdomos operacijos.
Estai svarsto, ar valstybė turėtų finansuoti privačias rusiškas mokyklas
Estijos švietimo ministerija svarsto, ar valstybė turėtų toliau finansuoti privačias mokyklas, kurios neįgyvendina reformos ir pamokos toliau dėstomos rusų, o ne estų kalba, praneša visuomeninis transliuotojas ERR.
2024 m. rugsėjį Estijoje pradėta įgyvendinti švietimo reforma, pagal kurią visos mokyklos palaipsniui turi pereiti prie mokymo estų kalba.
Dabar Švietimo ministerija atlieka analizę, ar finansavimą privačioms bendrojo lavinimo mokykloms reikėtų sieti su tuo, kokia kalba vyksta pamokos.
Švietimo ministrė Kristina Kallas sakė ERR, kad nors pamokos rusų kalba privačiose mokyklose nedraudžiamos, tačiau kyla klausimas, ar Estijai prasminga tokias mokyklas finansuoti.
„Analizuojame tai, nes gavome informacijos iš Narvos, kad išaugo mokinių skaičius Narvos stačiatikių vidurinėje mokykloje. Tikėtina, kad mokiniai į ją perėjo, nes savivaldybės valdomoje mokykloje pamokos nebevyksta rusų kalba“, – sakė ministrė.
K. Kallas pridėjo, kad ministerija aiškinasi situaciją, įskaitant ir tai, kiek paplitęs reiškinys pereiti į privačias rusiškas mokyklas.
Ministrė kol kas negalėjo pasakyti, ar tai pastebima tik Narvoje, ar ir kituose Estijos miestuose.
Šiais mokslo metais 903 mokiniai lanko 10 Estijoje veikiančių privačių mokyklų, kur pamokos vyksta rusų kalba. Praeitais metais tokių mokinių buvo 941, o 2023 m. – 1 023.
Perėjimas prie mokymo estų kalba 2024 m. prasidėjo darželiuose ir mokyklose nuo pirmos iki ketvirtos klasės. Reforma tęsis palaipsniui kiekvienais mokslo metais pagal klases ir turėtų būti baigta 2030-aisiais.
Klyčko reikalauja mažinti mobilizacijos amžių
Dėl didelio kareivių trūkumo Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko reikalauja mažinti mobilizacijos amžių.
„Šiuo metu Ukrainoje gali būti mobilizuotas tik nuo 25 metų. Būtų galima šį amžių sumažinti vieneriais ar dvejais metais – iki 23 ar 22“, – sakė jis interviu „Axel Springer Global Reporters Network“. Be to, esą pernelyg daug šaukiamojo amžiaus ukrainiečių pabėgo iš šalies.
Tik rugpjūtį Ukrainos vyriausybė leido išvykti iš šalies iki 23 metų vyrams, tai sukėlė naują pabėgimų bangą. Šaukiamojo amžiaus vyrai – nuo 24 iki 60 – ir toliau tik išimtinais atvejais gali palikti karo alinamą Ukrainą.
Žinomi ukrainiečiai neretai ragina prisijungti prie karinės tarnybos, tačiau dažnai patys nėra pasirengę kariauti ir išveža savo vaikus į užsienį. Anot žiniasklaidos., V. Klyčko 20 ir 25 metų amžiaus sūnūs gyvena užsienyje. V. Klyčko jaunesnysis brolis Vladimiras prieš Rusijos invaziją 2022 m. vasarį viešai prisijungė prie teritorinės gynybos, tačiau nuo tada jo, kaip kario, niekas nematė.
Rūkas leido rusams pralaužti frontą: Ukraina praneša apie naujus praradimus
Rusijos kariuomenė užėmė tris gyvenvietes Ukrainos pietiniame Zaporižios regione, trečiadienį pranešė ukrainiečių vyriausiasis kariuomenės vadas, Maskvos pajėgoms toliau plečiant puolimą.
Ukrainos kariai sustabdė puolimą: štai kas tapo spąstais rusams
Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko atremti Rusijos karių bandymą pasinaudoti tirštu rūku ir prasiveržti Kostiantynivkos kryptimi. 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai laiku pastebėjo priešo judėjimą ir surengė tikslingą kontrataką, kurios metu okupantai patyrė didelių nuostolių.
Rusijos pajėgos bandė pasinaudoti oro sąlygomis, ypač tirštu rūku, kad galėtų judėti Kostiantynivkos kryptimi.
„Pasinaudodami rūku, jie bandė prasiveržti į pačią Kostiantynivką ir jos apylinkes. Okupantai sutelkė nemažai karių, tikėdamiesi suduoti netikėtą smūgį. Tačiau tai nepavyko. Mūsų žvalgai laiku pastebėjo priešo grupių judėjimą, o brigados kariai juos karštai pasitiko. Rūkas tapo spąstais patiems rusams – jie nematė, iš kur skrenda ugnis, o mes veikėme tikslingai“, – pažymėjo brigada.
Brigados atstovai pabrėžė, kad dėl gynybos pajėgų veiksmų Rusijos kariai patyrė didelių nuostolių. Dalis priešo pėstininkų grupių pasitraukė, o likusieji liko laukuose.
„Buvo sunaikinta ir priešo technika, vadinasi, kitą kartą puolėjų bus mažiau“, – pridūrė brigada.
„The Atlantic“: Trumpo taikos pastangos Ukrainoje vis žlunga, bet išeitis egzistuoja
JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos užbaigti karą Ukrainoje vis žlunga – nors jis tikėjosi greito susitarimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, realybė pasirodė daug sudėtingesnė. Kaip rašo „The Atlantic“, D. Trumpo planai dėl taikos įstrigo, o Kremlius ir toliau laikosi nepalaužiamų reikalavimų.
Rusija skelbia užėmusi kaimą Ukrainos rytuose
Rusija skelbia užėmusi Suchyj Jaro kaimą Ukrainos rytuose. Pajėgos iš nedidelės gyvenvietės į pietus nuo Pokrovsko ir Myrnohrado išstūmė ukrainiečių karius, Maskvoje pranešė Gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Ukrainos komentaro kol kas nėra.
Bet kokia kaina: rusai į Pokrovską skubiai perkelia pajėgas
Rusijos karinės pajėgos toliau spaudžia Pokrovską. Šiuo metu okupantai skubiai perkelia pajėgas šia kryptimi dėl rezervų trūkumo. Apie tai informuoja partizanų judėjimas „Atesh“, skelbia „Kanal 24“.
Rusų armijos vadovybė skubiai perkelia karius Pokrovsko kryptimi.
Kiekvieną dieną į Pokrovsko pusę juda karinė technika su kariais, kurie, tikėtina, yra paimami iš Chersono ir Zaporižios krypties.
„Rusijos armija, matyt, išnaudojo pagrindines pajėgas ir operatyvinius rezervus puolimui tęsti, todėl jie priversti skubiai palikti kitas fronto atkarpas“, – teigiama pranešime.
506-ojo motorizuotųjų šaulių pulko agentai taip pat praneša, kad į jų dislokacijos vietą kasdien atvyksta šimtai karių. Naujai atvykę kariai iš karto siunčiami į šturmus, dažnai net nesudarant naujo dalinio.
„Šie duomenys patvirtina, kad Rusija bando užimti Pokrovską bet kokia kaina, ignoruodama didelius gyvybinių jėgų ir technikos nuostolius – nuolat siunčiant į frontą naujus dalinius.
Jie toliau siunčia naujas pajėgas į tikrą mirtį“, – teigia „Atesh“.
„Politico”: besiginkluojanti Vokietija keičia galios pusiausvyrą Europoje
Dešimtmečius Europos Sąjunga (ES) veikė pagal nerašytą susitarimą: piniginiais reikalais rūpinasi Vokietija, o kariniais – Prancūzija. Dabar situacija stipriai keičiasi, rašo „Politico“.
Vokietijos siekis tapti dominuojančia karine jėga Europoje keičia politinę pusiausvyrą. Lenkijai Vokietijos ginklavimosi procesas žadina senus prisiminimus ir kelia minčių, kad Rusiją veiksmingiausiai stabdyti galėtų būtent Berlyno ir Varšuvos aljansas.
Danija paskelbė apie naują gynybos paketą Ukrainai
Danijos vyriausybė ir parlamentas pritarė dar vienam karinės pagalbos paketui Ukrainai, kurio bendra vertė siekia beveik 1,4 mlrd. Danijos kronų (apie 187 mln. eurų). Apie tai pranešime spaudai, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Ukrinform“, informavo Danijos gynybos ministerija.
Remiantis pranešimu, 100 mln. Danijos kronų suma bus skirta vadinamojo „Danijos modelio“ finansavimui 2025 m., 372 mln. kronų bus skirti PURL iniciatyvai, o už dar 80 mln. kronų Ukrainos gynėjai bus aprūpinti degalais.
„Vis dar labai reikia remti Ukrainos kovą už nepriklausomybę. Taip pat reikia, kad prisidėtų kitos šalys“, – tvirtino gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
Skaičiuojama, kad bendra Danijos parama Ukrainai, suteikta nuo 2022 m., jau pasiekė 71 mlrd. Danijos kronų (maždaug 9,5 mlrd. eurų).
Vučičius: karas tarp Europos ir Rusijos yra vis labiau tikėtinas
Karas tarp Europos ir Rusijos tampa vis labiau tikėtinas, pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.
Apie tai jis kalbėjo „Pink“ eteryje, rašo UNIAN.
„Mes esame tarp kūjo ir priekalo. Mums reikia šiek tiek išsisukti. Kita vertus, turime toliau stiprinti kariuomenę. Mes protingai ginkluojamės. Ir turime toliau investuoti didelius pinigus, kad galėtume apginti savo šalį“, – cituojamas jis.
Taip jis pakomentavo Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vado Fabieno Mandono žodžius. Generolas pareiškė, kad Prancūzijos armija turi būti pasirengusi galimai karui su Maskva per artimiausius trejus–ketverius metus.
Dėl korupcijos bylos nušalintas Ukrainos teisingumo ministras
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko trečiadienį pranešė, kad teisingumo ministras Hermanas Haluščenka buvo nušalintas nuo pareigų dėl korupcijos skandalo šalies energetikos sektoriuje.
Po vyriausybės posėdžio apie šį sprendimą socialiniuose tinkluose paskelbusi J. Svyrydenko sakė, kad H. Haluščenkos pareigas perėmė Europos integracijos ministro pavaduotoja Liudmyla Suhak.
Įvertino Putino planus: rusams greičiausiai pavyks, bet kokia kaina?
Rusijos pajėgos greičiausiai užims Pokrovską ir Myrnohradą, tačiau tam prireiks daugiau laiko, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Tikėtina, kad rusai patirs dar daugiau nuostolių.
Analitikai pastebi, kad rusų karinė vadovybė nusprendė tęsti kelias karines operacijas vienu metu įvairiomis kryptimis.
„Rusijos nuolatinis žmogiškųjų išteklių ir resursų skyrimas įvairioms kryptims ir lėtas pažangos tempas, užuot prioritetą teikus Pokrovsko krypčiai, prailgins Rusijos kampaniją užimti Pokrovską.
Rusijos karinė vadovybė įrodė, kad yra pasirengusi toleruoti didelius nuostolius ir laiką, reikalingą tokioms kampanijoms. Rusijos karinė vadovybė gali bijoti, kad sumažinus Rusijos pajėgų buvimą ar puolamųjų operacijų tempą bet kurioje kitoje teatro dalyje, Ukrainos pajėgos galėtų pasinaudoti proga pasiekti laimėjimų ar perskirstyti pajėgas kitur“, – sako ISW.
Analitikai mano, kad Rusija bando parodyti, jog jos pajėgos daro didelę pažangą visame fronte, priešingai nei realybė mūšio lauke.
Ukraina atskleidė, kas vyko derybų su Rusija metu: štai kaip rusai bandė apgauti Trumpą
Stambule vykusių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos metu, Rusija neigė Ukrainos savarankiškumą ir pasiūlė sukurti „WhatsApp“ grupes, kad būtų sudaryta pažangos iliuzija, rašo „The Times“.
Rusijoje – sprogimai: dronai taikėsi į svarbią gamyklą
Rusijos Stavropolio sritis buvo atakuota dronais, skelbia „Kanal 24“. Pranešama, kad galėjo būti atakuota dujų perdirbimo gamykla.
Rusija per pastarąsias 24 valandas kare prieš Ukrainą neteko 1 tūkst. karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 1 mln. 154 tūkst. 180 karių, įskaitant dar 1 tūkst. kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 tūkst. 342 Rusijos tankus, 23 tūkst. 556 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 34 tūkst. 379 artilerijos sistemas (+13), 1 tūkst. 540 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 tūkst. 240 oro gynybos sistemų (+1) ir 3 tūkst. 926 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 79 tūkst. 804 bepiločių orlaivių (+162), 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 67 tūkst. 123 automobilių (+87) ir 3 tūkst. 994 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Artimas Zelenskio sąjungininkas kaltinamas organizavęs didelio masto korupcijos schemą
Stiprėjant konfrontacijai dėl korupcijos, Ukrainos tyrėjai antradienį apkaltino artimą prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininką organizavus 100 mln. dolerių (apie 86,4 mln. eurų) vertės korupcijos schemą.
Kaltinimai Timurui Mindičiui yra naujausias epizodas didelio masto korupcijos skandale, susijusiame su teiginiais apie masinį lėšų pasisavinimą energetikos sektoriuje. T. Mindičius yra prodiuserinės studijos „Kvartal 95“ bendraturtis – šią studiją įkūrė V. Zelenskis, kuris prieš pradėdamas politiko karjerą buvo žinomas komikas.
„T. Mindičius kontroliavo Ukrainos energetikos sektoriuje nusikalstamu būdu gautų pinigų kaupimą, paskirstymą ir legalizavimą“, – pareiškė Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros (SAPO) prokuroras. Kalbėdamas ikiteisminiame posėdyje, skirtame kitam vyrui, kaltinamam dalyvavimu minimoje schemoje, prokuroras pridūrė, kad, vykdydamas nusikalstamą veiklą, įtariamasis pasinaudojo „draugiškais santykiais su Ukrainos prezidentu“.
Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) pirmadienį paskelbė, kad energetikos sektoriuje demaskavo korupcijos schemą, kurioje figūruoja 100 mln. dolerių išplautų lėšų.
„Detektyvai sulaikė penkis asmenis ir apie įtarimus pranešė septyniems organizacijos nariams“, – antradienį pareiškime pažymėjo NABU; tai reiškia, kad septyniems asmenims buvo pateikti kaltinimai.
Tarp jų yra „verslininkas – nusikalstamos organizacijos vadovas“, pridūrė biuras, tačiau šio asmens neįvardijo – tai, regis, yra nuoroda į T. Mindičių, kurį prokurorai anksčiau įvardijo kaip schemos sumanytoją.
Be to, SAPO apkaltino teisingumo ministrą Germaną Galuščenką, kuris ketverius metus ėjo energetikos ministro pareigas, gavus „asmeninės naudos“ iš T. Mindičiaus mainais už pinigų srautų energetikos sektoriuje kontrolę. Ukrainos teisingumo ministerija nurodė, kad G. Galuščenka bendradarbiauja su tyrėjais ir kad nuo tolesnių komentarų susilaikys.
Naujienų agentūra AFP bandė susisiekti su „Kvartal 95“ ne darbo valandomis, norėdama išgirsti T. Mindičiaus reakciją į kaltinimus, tačiau atsako iškart negavo.
NABU atliko masines kratas po 15 mėnesių trukusio tyrimo dėl energetikos sektoriaus, kuris nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį nuolat patiria atakas. NABU tyrimų komandos vadovas Oleksandras Abakumovas Ukrainos valstybinei televizijai sakė, kad T. Mindičius prieš pat kratas išvyko iš šalies.
Atakos prieš energetikos sektorių
Kaltinimai dėl lėšų pasisavinimo energetikos pramonėje tokiu metu, kai fiksuojamos negailestingos atakos ir plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimai, sukėlė naują visuomenės pasipiktinimą.
Artėjant ketvirtajai karo žiemai, Maskva sustiprino atakas prieš Ukrainos energetikos sektorių, paleisdama daugybę bepiločių orlaivių ir raketų. Vienu metu smogta į gamybos įrenginius, taip pat į elektros perdavimo ir paskirstymo sistemas, taip apsunkinant remonto darbus.
Po pirmadienį atliktų kratų V. Zelenskis pareiškė, kad visi veiksmai kovojant su korupcija yra „labai reikalingi“, ir paragino pareigūnus bendradarbiauti su kovos su korupcija agentūromis. Jis kaltinimų T. Mindičiui kol kas nekomentavo.
Ukrainos vyriausybė antradienį atleido valstybinio branduolinės energetikos operatoriaus „Energoatom“, kuris, pasak tyrėjų, yra korupcijos schemos kertinis akmuo, stebėtojų tarybą. Šį žingsnį ir skubų valstybės vadovaujamą auditą ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko pavadino „pirmaisiais sprendimais dėl „Energoatom“ atnaujinimo“.
Sisteminės korupcijos naikinimas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procese, o bet kokios kliūtys gali sulėtinti prisijungimą prie bloko. V. Zelenskis vasarą susilaukė didžiulio ukrainiečių ir Briuselio pasipriešinimo, kai pabandė vyriausybei perduoti minėtų dviejų nepriklausomų kovos su korupcija agentūrų NABU ir SAPO kontrolę.
Rusija pareiškė, kad yra pasiruošusi deryboms su Ukraina, nurodė vietą
Rusijos įgaliotinis Turkijoje Aleksejus Ivanovas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi deryboms su Ukraina Stambule, praneša rusų agentūra TASS.
Anot jo, rusai deryboms pasirengę bet kuriuo metu. A. Ivalonas pažėrė kaltinimų Ukrainai neva nereaguojant į ankstesnes iniciatyvas.
„Rusijos pusė ne kartą pabrėžė, kad esame pasirengę tęsti tiesiogines derybas su Ukrainos puse, su Ukrainos delegacija. Taip pat mūsų turkų partneriai nuolat pabrėžia, kad Stambulo platforma lieka mūsų dispozicijoje, šios durys mums lieka atviros“, – sako jis.
„Jei Kyjivas parodys politinę valią, mes bet kuriuo metu esame pasirengę tokioms deryboms“, – priduria jis.
A. Ivanovas aiškina, kad ankstesnių derybų raundų metu Rusijos pusė neva pateikė keletą pasiūlymų.
„Buvo išsakyta nemažai iniciatyvų, tarp jų – dėl trijų darbo grupių sukūrimo internete. Deja, kol kas iš Ukrainos pusės teigiamos reakcijos į šias iniciatyvas negavome“, – tikina jis.
Vis dėlto Ukraina ne kartą ragino Rusiją baigti karą ir tartis dėl jo pabaigos, tačiau Rusija tęsia atakas prieš Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kgb putlerinė žiurkė didžiausias teroristas
Padėtis blogesnė nei tikėtasi: Kremlius susiduria su sunkumais
Rusijos biudžete vėl atsivėrė skylė – po dviejų perteklinių mėnesių šalies iždas tapo deficitinis. Ekspertai perspėja, kad padėtis blogėja greičiau, nei tikėtasi Kremliuje: mažėja naftos ir dujų pajamos, auga išlaidos, o valdžia priversta didinti mokesčius ir skolintis dar daugiau.
Rusijos biudžetas po dviejų perteklinių mėnesių vėl tapo deficitinis. Kaip rašo „The Moscow Times“, spalį Finansų ministerija, pagal preliminarius duomenis, išleido 3,4 trilijono rublių (apie 34 mlrd. eurų), o pajamos siekė 3 trilijonus (apie 30 mlrd. eurų).
Dėl to per dešimt mėnesių biudžeto deficitas padidėjo nuo 3,8 iki 4,2 trilijono rublių (nuo 38 iki 42 mlrd. eurų).
Ankstesnius du mėnesius biudžetas buvo perteklinis – 0,4 trilijono rublių (apie 4 mlrd. eurų) rugsėjį ir 0,7 trilijono (apie 7 mlrd. eurų) rugpjūtį.
Metų pabaigoje numatomas tradicinis išlaidų šuolis: galutinis biudžeto deficitas planuojamas sieksiantis 5,7 trilijono rublių (apie 57 mlrd. eurų), arba 2,6 proc. BVP.
Spalį valstybės iždo pajamos sumažėjo nuo 3,2 iki 3 trilijonų rublių (nuo 32 iki 30 mlrd. eurų), o išlaidos padidėjo nuo 2,8 iki 3,4 trilijono (nuo 28 iki 34 mlrd. eurų).
Naftos ir dujų pajamos sumažėjo 21,4 proc., iki 7,5 trilijono rublių (apie 75 mlrd. eurų). Metiniu pagrindu jų augimas lėtėja kiekvieną mėnesį: 13,2 proc. per devynis mėnesius ir 11,3 proc. per sausio–spalio laikotarpį.
Šiemet Rusijos finansų ministerija du kartus peržiūrėjo biudžetą ir sumažino planuojamas pajamas: balandį – dėl naftos kainų kritimo, o rugsėjį – dėl ekonomikos lėtėjimo ir infliacijos.
Tuo metu valstybės išlaidos nuolat auga: per sausio–spalio mėnesius jos siekė 29,6 trilijono rublių (apie 296 mlrd. eurų) – tai 15,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Finansų ministerija aiškina tai gausiais valstybės sutarčių avansais metų pradžioje, tačiau žada, kad metų pabaigoje išlaidų augimas bus lėtesnis.
„Rusijos naftos ir dujų pajamų mažėjimo priežastys yra ne tik išorinės – pasaulinių naftos kainų kritimas ir JAV sankcijos, nukreiptos prieš didžiausius Rusijos kuro importuotojus, – bet ir vidinės, pavyzdžiui, mažesnės mokesčių įplaukos iš naftos ir dujų sektoriaus PVM ir pelno mokesčio forma“, – cituoja leidinys „Freedom Finance“ vyriausiąją analitikę Nataliją Milčakovą.
Jos teigimu, lėtas Rusijos ne naftos ir dujų pajamų augimas taip pat gali būti susijęs su vidaus priežastimis, įskaitant krizinę padėtį tokiose pramonės šakose kaip anglies ir plieno gamyba.
Kitais metais Rusijos vyriausybė planuoja sumažinti biudžeto deficitą, todėl nuspręsta padidinti mokesčius, visų pirma PVM tarifą – nuo 20 iki 22 proc.
Šiemet Finansų ministerija ketina dengti išaugusį deficitą papildomai išleisdama valstybės obligacijų – skolinimosi programa padidinta 2,2 trilijono rublių (apie 22 mlrd. eurų). Kad ją įvykdytų, iki metų pabaigos Finansų ministerija turi išplatinti obligacijų už 2,5 trilijono rublių (apie 25 mlrd. eurų).