Svarbiausi įvykiai:
23:28 | Grupė kongresmenų kreipėsi į Pentagono vadovą: „Padėtis dabar blogesnė nei bet kada“
Grupė kongresmenų paragino JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai ir leisti jai smogti taikiniams Rusijos teirtorijoje JAV ginklais, rašo UNIAN.
Kreipimąsi į Pentagono vadovą „X“ paskelbė JAV Atstovų rūmų Žvalgybos komitetas. Kongresmenai teigia norintys paremti keletą skubių Ukrainos prašymų.
Jie ragina Pentagoną leisti Ukrainos kariuomenei „tam tikromis aplinkybėmis“ JAV ginklais smogti strateginiams taikiniams Rusijos teritorijoje.
„Ukrainos pareigūnai ištisas savaites stebėjo, kaip Rusijos kariuomenė nebaudžiamai atakavo Ukrainos gyventojų centrus iš Rusijos teritorijos. Ukrainiečiai negali apsiginti dėl dabartinės administracijos politikos.
Būtina, kad Joe Bideno administracija suteiktų Ukrainos kariniams vadovams įgaliojimus vykdyti visas operacijas, būtinas atsakyti į neišprovokuotą Rusijos puolimą jų suverenioje teritorijoje“, – rašoma pareiškime.
Kongresmenai taip pat ragina apmokyti daugiau Ukrainos pilotų valdyti JAV naikintuvus F-16. JAV karinių oro pajėgų duomenimis, iki šių metų pabaigos JAV planuoja tokius mokymus baigti tik 12 ukrainiečių.
„To tiesiog nepakanka. Ukraina kariauja, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama vietoms Ukrainai, o ne kitoms užsienio valstybėms“, – rašoma kreipimesi.
Kongresmenai taip pat priminė, kad sąjungininkai paprašo septynių papildomų „Patriot“ baterijų Ukrainos teritorijai apsaugoti nuo Rusijos raketų atakų. Anot jų, pagalba Ukrainos kariuomenei gaunama nepakankamais kiekiais ir ne laiku, tai dar labiau apsunkina jau ir taip sudėtingą padėtį fronte.
„Ukrainos pareigūnai reiškia rimtą susirūpinimą, teigdami, kad padėtis dabar blogesnė nei bet kada. Prašome Jūsų prisijungti prie mūsų ir paspartinti išteklių teikimą, nes mūsų draugai Ukrainoje toliau gina savo teritoriją nuo žiauraus Rusijos puolimo ir agresijos“, – priduriama kreipimesi.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai atremti masinį Rusijos Federacijos puolimą Charkivo srityje išryškino problemą, kurią Kyjivas jau seniai bando išspręsti – tai JAV draudimas atakuoti Rusijos teritorijas amerikietiškais ginklais.
Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad šio draudimo atsisakymas paspartintų karo pabaigą.
22:21 | Zelenskis: Ukraina šiaurės rytinėje Charkivo srityje pasiekė apčiuopiamų rezultatų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kariai šiaurės rytinėje Charkivo srityje pasiekė apčiuopiamų rezultatų kovoje su Rusija, gegužės 10 dieną pradėjusią puolimą.
„Charkivo srityje mūsų pajėgos naikina okupantą, rezultatai apčiuopiami“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V. Zelenskis.
22:07 | Zelenskis pranešė, kad dėl karo padėties jo prezidento kadencija nesibaigs
Duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Volodymyras Zelenskis patvirtino, jog dėl Ukrainoje įvestos karo padėties jo kadencija Ukrainos prezidento poste tęsis toliau.
„Mano penkeri metai dar nesibaigė. Dėl karo padėties jie tęsis toliau“, – pastebėjo V. Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, jog džiaugiasi, kad „jis yra tokios tautos, kuri nenusisuko, niekur nebėgo, o gynė viską, ką tik gali, prezidentu“.
„Nepriklausomybė neateina be išbandymų. Gaila, kad jie tokie sunkūs“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pirmiau buvo pranešta, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kadencijos teisėtumą apibrėžia Ukrainos konstitucija ir teisinio karo padėties režimo įstatymas, todėl nėra pagrindo abejoti, ar po gegužės 20 d. prezidentas savo pareigas toliau eis teisėtai.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas pareiškė, kad kiti prezidento rinkimai įvyks per 60 dienų po karo padėties atšaukimo.
21:44 | Zelenskis: Putinas nebėra nepriklausoma figūra
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nustojo būti nepriklausoma politine figūra, o dabar jį pirmiausia valdo pinigai.
Ukrainos valstybės vadovas tai sakė interviu agentūrai „Reuters“.
„Putinas nebėra nepriklausoma figūra. Jis siunčia naratyvų bangą, kad Ukrainą valdo Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau jį patį pirmiausia valdo pinigai. Aplink jį sukasi dideli pinigai. Jis supranta, kad iš Kremliaus jį išneš tik kojomis į priekį. Tokia yra sistema, kurioje jis egzistuoja. Ir jo aplinka jį išlaiko toje sistemoje. Užduotis – rasti silpną sistemos vietą, tai yra kasdienis darbas“, – sakė V. Zelenskis.
Komentuodamas derybų su V. Putinu galimybę, Ukrainos valstybės vadovas sakė, kad „negalima sėsti kalbėtis su žmogumi, kurio vienintelis tikslas – tave sunaikinti“. „Todėl (Taikos – red.) aukščiausiojo lygio susitikimas yra vienas iš derybų formatų. Turime paruošti pagrindą, parengti stiprų dokumentą ir atlaikyti šį spaudimą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Kaip pranešama, Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas vyks birželio 15-16 dienomis Šveicarijoje. Jame turėtų dalyvauti visų žemynų valstybių ir vyriausybių vadovai. Renginyje dalyvausiančios šalys parengs bendrą derybinę poziciją, kuri bus perduota Rusijai.
Ukrainos taikos formulė – tai Ukrainos pasiūlytas diplomatinis mechanizmas, kuriuo siekiama teisingos Rusijos sukelto karo pabaigos.
20:54 | Rusija pradėjo taktinių branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos
Rusija antradienį paskelbė pradedanti taktinių branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos, teigdama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių grasinimus.
Per dvejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą Maskva ne kartą kalbėjo apie savo branduolinių galvučių arsenalą ir pasirengimą jas panaudoti, jei kiltų grėsmė jos valstybingumui.
Vakarų šalys pasmerkė prezidento Vladimiro Putino kalbas apie branduolinius ginklus kaip visiškai neatsakingas.
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė pradėjusi pratybas Pietų karinėje apygardoje, kuri ribojasi su Ukraina ir apima okupuotas Ukrainos teritorijas. Tiksli jų vieta nenurodoma.
Šiomis pratybomis siekiama patikrinti „nestrateginių branduolinių ginklų kovinių dalinių personalo ir įrangos pasirengimą reaguoti ir besąlygiškai užtikrinti Rusijos valstybės teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Jame priduriama, kad tai buvo „atsakas į tam tikrų Vakarų šalių pareigūnų provokacinius pareiškimus ir grasinimus“.
V. Putinas anksčiau šį mėnesį įsakė Rusijos kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas po to, kai Maskva pasipiktino Vakarų šalių pareiškimais apie karą Ukrainoje.
Rusijos pareigūnai atkreipė dėmesį į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus apie tai, kad NATO šalys turi neatmesti galimybės dislokuoti karius Ukrainoje.
Jie taip pat priminė, kad Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pareiškė, kad Kyjivas turi teisę panaudoti Vakarų šalių suteiktus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje.
Rusijos Pietų karinė apygarda yra jos puolimo Ukrainoje valdymo centras. Jos būstinė yra Rostove prie Dono, 60 km nuo sienos su Ukraina ir apimanti aneksuotas teritorijas – Krymo, Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sritis.
Gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti sunkvežimiai, gabenantys raketas į atvirą vietą, kur buvo paruoštos paleidimo sistemos, ir kariai, aerodrome ruošiantys bombonešį branduolinei kovinei galvutei gabenti.
Ji teigė, kad tai buvo pirmasis pratybų etapas, kurio metu buvo treniruojamasi pakrauti raketas nešėjas, važiuoti į paskirtas paleidimo vietas ir pakrauti į lėktuvus hipergarsines raketas „Kinžal“.
Ministerija nenurodė, ar buvo atlikti kokie nors bandomieji šaudymai.
Nestrateginiai branduoliniai ginklai, dar vadinami taktiniais branduoliniais ginklais, yra skirti naudoti mūšio lauke ir gali būti nešami raketomis.
20:14 | Zelenskis griežtai kreipėsi į NATO: „Kur problema?“
NATO gali numušti Rusijos raketas, skrendančias virš Ukrainos, be Ukrainos oro erdvę kertančių lėktuvų, The New York Times“ pareiškė Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, tai būtų grynai gynybinė taktika ir nesukeltų tiesioginės kovos su Rusijos kariuomene pavojaus.
„Taigi mano klausimas yra toks: kur problema? Kodėl mes negalime jų numušti? Ar tai yra gynybinė priemonė? Taip. Ar tai yra puolimas prieš Rusiją? Ar jūs numušate rusų lėktuvus ir žudote rusų pilotus? Ne. Taigi kokia problema įtraukti NATO šalis į karą? Tokios problemos nėra. Numuškite tai, kas yra danguje virš Ukrainos. Ir duokite mums ginklų, kad galėtume juos panaudoti prieš Rusijos kariuomenę pasienyje“, – cituojamas V. Zelenskis.
Jis taip pat paragino Aljansą suteikti Ukrainai daugiau naikintuvų F-16, taip pat oro gynybos sistemų „Patriot“. V. Zelenskis mano, kad sprendimas dėl jų galėtų būti priimtas kai NATO vadovai liepą susirinks į aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone.
„Ar galime gauti septynis? ... Ar manote, kad tai daug NATO jubiliejiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone? Šaliai, kuri šiandien kovoja už laisvę ir demokratiją visame pasaulyje?“ – klausia jis.
19:17 | Nuo karo pradžios dingo daugiau kaip 52 000 ukrainiečių
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios be žinios dingo daugiau kaip 52 000 ukrainiečių, įskaitant 3 676 vaikus.
Apie tai per „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, remdamasis Texty.org.ua atliktu tyrimu.
Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos yra patvirtintas 52 673 asmenų dingimo be žinios faktas, apie 37 000 iš jų – ypatingomis aplinkybėmis (karo padėties). Per tą patį laikotarpį, ministerijos duomenimis, dingo 3 676 vaikai.
Ombudsmenas pabrėžė, kad plataus masto karo sąlygomis bet kokia informacija, galinti padėti dingusiųjų šeimoms juos surasti, yra labai svarbi.
Jo nuomone, atviri duomenys padeda kurti paieškos algoritmus: tarptautinių ir humanitarinių misijų pastangomis Ukrainos piliečiai randami esantys užsienyje ar nelaisvėje; bendradarbiauja valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė; atskleidžiami sukčiavimo atvejai su dingusių asmenų tapatybės dokumentais; dokumentuojami Rusijos nusikaltimai.
„Didžiausias sielvartas, kurį atneša Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, yra žmonių netektys. Turime padaryti viską, kad teroristinė valstybė atsakytų už kiekvieną sugriautą gyvenimą“, – pabrėžė D. Lubinecas.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, ombudsmenas teigė, kad Rusijoje laikoma beveik 1 700 civilių, o apie 14 000 civilių laikomi dingusiais be žinios.
18:54 | Tuskas perspėja dėl Rusijos plano Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje: verbuojami tūkstančiai žmonių
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį apkaltino „Rusijos valstybę“ bandymais nelegaliai pergabenti tūkstančius migrantų iš Afrikos į Europą, o Lenkija planuoja stiprinti savo rytinę sieną.
17:54 | Ukraina patvirtino: smogė rusų laivui Sevastopolyje
Ukrainos pajėgos pataikė į rusų raketinį laivą „Ciklon“ Sevastopolyje, rašo „Kanal 24“.
Tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Informacija apie tai, kad ukrainiečiai galėjo smogti laivui, pasirodė dar pirmadienį, tačiau nebuvo oficialiai patvirtinta.
17:39 | Rusijoje sulaikytas generolas, kritikavęs kariuomenės vadovus
Dėl įtarimų sukčiavimu sulaikytas Rusijos generolas, kuris kritikavo kariuomenės vadovybę ir reiškė susirūpinimą dėl didelio aukų skaičiaus Ukrainoje, antradienį pranešė rusų valstybinės naujienų agentūros.
Ivanas Popovas buvo atleistas 2023 metų liepą, kai pasiskundė dėl kariuomenės problemų Ukrainoje. Karinis teismas jį leido suimti dviem mėnesiams, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pastarosiomis savaitėmis mažiausiai du aukšto rango Rusijos gynybos pareigūnai buvo sulaikytas dėl kaltinimų korupcija.
17:02 | Kuleba kreipėsi į Vakarus: karas galėtų baigtis greičiau
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad neturėtų būti jokių kliūčių Vakarų ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje, nes kuo daugiau karinių objektų Rusijos Federacijos teritorijoje bus sunaikinta, tuo greičiau baigsis karas, rašo UNIAN.
„Ukraina turėtų sugebėti smogti kariniams taikiniams Rusijos Federacijos teritorijoje. Nes iš šios teritorijos į Ukrainą ateina mirtis ir destrukcija. Ir jeigu kas nors mano, kad mes turėtume būti silpni ir sėdėti laukdami, kol mirtis ateis pas mus – tai jūs nelaukite mūsų mirties ar mūsų silpnumo. Ir geriau būti Ukrainos pusėje.
Nes kuo daugiau mes galėsime sunaikinti, pabrėžiu, karinių taikinių Rusijos Federacijos teritorijoje, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale“, – spaudos konferencijoje Kyjive antradienį sakė jis.
16:17 | ES ketina naudoti įšaldytą Rusijos turtą teikti karinę pagalbą Ukrainai
ES šalių ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas, gautas iš Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos turto, teikiant pagalbą Ukrainai, pranešė Belgijos vyriausybė.
ES ministrai susitarė „naudoti pelną, gaunamą iš įšaldyto Rusijos turto, padėti Ukrainai užtikrinti karinę gynybą ir šalies atstatymą Rusijos agresijos kontekste“, – rašoma ES šalių diskusijoms Briuselyje pirmininkaujančios Belgijos vyriausybės socialinio tinklo „X“ paskyroje.
Pagal susitarimą būtų naudojamos už turtą gautos palūkanos ir kitoks pelnas, bet ne pats turtas, kuris liks įšaldytas.
Priėmus tokį sprendimą, pagalbai vien šiemet būtų skirtą net 3 mlrd. eurų.
Europos Komisijos teigimu, ES yra įšaldyta maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.
Briuselio finansinė institucija „Euroclear“, kurioje laikoma didžioji šio turto dalis, neseniai paskelbė, kad 2023 m. už šį turto buvo gauta maždaug 4,4 mlrd. eurų palūkanų.
90 proc. šių lėšų bus skirta finansuoti kariuomenę, tuo tarpu 10 proc. sudarys finansinė pagalba Ukrainai.
Neutraliteto besilaikančios šalys, tokios, kaip Austrija ir Vengrija, nenori tiesiogiai dalyvauti tiekiant ginklus ir amuniciją. Pagal susitarimą dalis finansinės pagalbos galės būti skirta padėti atstatyti Ukrainą.
Be to, pagal susitarimą nuo 3 iki 0,3 proc. mažinama suma, kurią turtą laikančios finansinės institucijos galėtų pasilikti savo išlaidoms padengti.
Šiuo metu planų panaudoti patį įšaldytą turtą nėra, mat tokie planai būtų susiję su teisiniais aspektais, keršto galimybe bei rizika, kad ES prarastų investuotojų pasitikėjimą.
14:47 | Ukrainiečiai skelbia nukovę šešis rusų karininkus
„Kapitonai Michailas Alpejevas, Vasilijus Gruško ir Naranas Buruldajevas buvo eliminuoti“, – savo „Telegram“ kanale apie nukautus Rusijos karininkus skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Stefanas („Štirlicas“).
Jo duomenimis, taip pat likviduoti trys žemesnio rago karininkai: „vyresnysis leitenantas Stanislavas Anatolijevas, vyresnysis leitenantas Vitalijus Naumovas ir vyresnysis leitenantas Bato Bazaržapovas“.
Jis taip pat pasidalijo nukautų karininkų nuotraukomis.
14:15 | Rusų lėktuvai per tris mėnesius Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose numetė 53 bombas
Kovo-gegužės mėnesiais Rusijos kariniai lėktuvai RF regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose numetė 53 bombas, pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“.
„Kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais Rusijos lėktuvai numetė 53 aviacines bombas RF regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakoma pranešime.
Per pastarąją parą Rusijos lėktuvai numetė tris aviacines bombas Rusijos Belgorodo srityje.
13:58 | Kremlius pradėjo aršų Zelenskio puolimą: skleidžia abejones, nors Putino akyje – rąstas
Rusijos valdžia ir propagandininkai karštligiškai bando visus įtikinti, kad Volodymyras Zelenskis nebėra legitimus Ukrainos vadovas, nes baigėsi jo valdymo kadencijos laikas. Tokiu būdu siekiama susilpninti Ukrainos, kaip valstybės, pozicija. Pačioje Ukrainoje į tai atsakoma, kad „nėra laiko reaguoti į kiekvieną Rusijos propagandos kampaniją, yra svarbesnių darbų“, rašoma „Meduza“.
13:14 | Rusija: Belgorodo srityje dronas atakavo naftos bazę
Pirmadienį bepilotis orlaivis atakavo naftos bazę Rusijos Belgorodo srities Prochorovkos gyvenvietėje.
Tai antradienį pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Smūgis buvo smogtas gegužės 20-osios rytą, bepilotis orlaivis atakavo kompanijos „Juttek“ naftos bazės teritoriją Prochorovkos kaime. Per ataką buvo apgadintas benzino rezervuaras.
12:55 | Rusai valo sandėlius: į karą išleido 70 metų senumo šarvuočius
Rusijos kariai prieš Ukrainą pasitelkia šešto dešimtmečio šarvuočius BTR-50. Šių transporto priemonių fronte vis daugėja. Žurnalas „Forbes“ tai vadina blogu ženklu Rusijos kariuomenei.
11:47 | Nutekintas nepavykęs rusų planas Charkivui – ukrainiečiai laiku užkirto kelią
„The Economist“, remdamasis „gautais kariniais planais“, pranešė, kad rusai planavo iš dalies apsupti Charkivą ir žengti į rytus nuo Pečenijos užtvankos. Leidinio teigimu, operacija, matyt, buvo numatyta gegužės 15–16 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių buvo atidėta beveik savaitei.
Teigiama, kad rusai „nustatė dvi puolimo ašis“ abiejose užtvankos rezervuaro pusėse. Puolimo vakarų fronte metu Rusijos kariuomenė turėjo atsidurti artilerijos atstumu nuo Charkivo, netoli Borščovos kaimo. Tačiau juos sustabdė Ukrainos 92-oji brigada, kuri rusu nustūmė 10 km nuo pradinio tikslo.
„The Economist“ taip pat rašo, kad Rusijos planas Vovčansko fronte buvo prasiveržti iki Pečenijos miesto: „Iš pradžių rusai šią operaciją atliko greitai, prasiverždami pro teritoriją, kuri turėjo būti aprūpinta minų laukais ir rimtais inžineriniais įtvirtinimais, bet tam nebuvo paruošta“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žvalgybos padalinio vadas Denysas Jaroslavskis žurnalistams sakė, kad rusams „buvo tiesiog leista praeiti“.
„Gegužės 9 d. apie 23 val. ekranuose stebėjome, kaip jie kirto pasienio tvorą, ir aš pasakiau savo vyrams, kad žiūrėtų, kaip jie sprogdina minas. Jokių sprogimų nebuvo, jie tiesiog ėjo toliau“, – kalbėjo vadas.
11:24 | „Politico“: ES spaudžia derybas dėl Ukrainos įstojimo pradėti dar birželį
Briuselio pareigūnai primygtinai reikalauja, kad oficialios derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą būtų pradėtos jau šį birželį, skelbia „Politico“, remdamasis pokalbiais su penkiais diplomatais.
10:38 | Vokietijos diplomatijos vadovė: skubiai reikia stiprinti Ukrainos oro gynybą
Nesiliaujant Rusijos atakoms Ukrainai skubiai reikia sustiprintos oro gynybos, antradienį traukiniu atvykusi į Kyjivą sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.
„Padėtis Ukrainoje dar kartą smarkiai suprastėjo, Rusijai [vykdant] masines oro atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir brutalų [...] puolimą Charkivo regione“, – sakė Annalena Baerbock.
09:55 | Charkive per raketų ir dronų ataką nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki septynių
Charkive gegužės 21-osios naktį ir rytą per bepiločių orlaivių ir raketų ataką nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki septynių.
Tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Charkive per naktinę dronų ataką keturiose vietose buvo apgadinti 25 sunkvežimiai ir autobusai, trys lengvieji automobiliai.
09:23 | Rusija bando dar labiau išplėsti frontą: sukaupė 10 tūkst. karių naujoje atkarpoje
Gegužės 20 d. šiaurinėje Charkivo srityje veikiančios Ukrainos brigados vado pavaduotojas pranešė, kad Sumų sektoriuje telkiasi Rusijos pajėgos, įskaitant čečėnus, tačiau nedidelis rusų karių skaičius leidžia manyti, kad Rusijos tikslas yra atitraukti ir įtvirtinti Ukrainos pajėgas netoli sienos. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Ukrainos karinis stebėtojas Kostiantynas Mašovecas teigė, kad Kursko srityje Rusijos grupuotę sudaro 9–10 tūkst. žmonių. K. Mašovecas mano, kad šią grupuotę sudaro trys nepilnos sudėties motorizuotieji šaulių pulkai (kiekvienam jų trūksta vieno ar dviejų batalionų); aštuoni motorizuotieji šaulių, tankų ir pėstininkų batalionai; vienas oro desanto batalionas, perkeltas iš įvairių dalinių, junginių ir karinių apygardų; ir mažiausiai du šturmo padaliniai sustiprintos kuopos ar nepilnos sudėties bataliono ešelone.
Anot ISW analitikų, net ir ribotas Rusijos aktyvumas kitose pasienio dalyse, esančiose žemiau Rusijos puolamųjų operacijų slenksčio, gali ištempti Ukrainos pajėgas plačiu frontu. Rusijos pajėgos galės išskaidyti ir sulaikyti Ukrainos pajėgas prie sienos tol, kol Rusija grasins prasiskverbti į kitas pasienio teritorijas už šiaurinės Charkivo srities ribų.
08:47 | Ukrainos oro pajėgos: sunaikinti 28 rusų dronai
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 28 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 29 dronais „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų, taip pat iš okupuoto Krymo.
Ukrainiečiai numušė 28 dronus virš Odesos, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Charkivo, Čerkasų, Chersono ir Kirovohrado sričių.
08:35 | Vokietijos užsienio reikalų ministrė atvyko į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį ryte atvyko į Ukrainos sostinę Kyjjivą su vizitu, apie kurį saugumo sumetimais nebuvo paskelbta iš anksto.
Tai jau septintoji A. Baerbock kelionė į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
08:08 | Ispanija birželį nusiųs Ukrainai „Leopard 2“ tankų ir „Patriot“ raketų
Ispanija iki birželio pabaigos pristatys Ukrainai dar vieną vokiškų „Leopard 2A4“ tankų partiją, priešlėktuvinių „Patriot“ raketų ir kitokios amunicijos, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija Madride.
Gynybos ministrė Margarita Robles patvirtino tiekimą per vaizdo konferenciją su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, nurodė ministerija.
Premjero Pedro Sánchezo vyriausybė pernai nusiuntė 10 tankų „Leopard 2A4“, o kovą paskelbė, kad šiais metais bus pristatyta dar 19. Pirmieji 10 buvo pažadėti iki birželio pabaigos, o likę devyni – rugsėjį.
Pirmadienį M. Robles pabrėžė, kad Ispanija deda „dideles pastangas“, jog paremtų Ukrainą Rusijos invazijos akivaizdoje. Ministrė sakė, kad Ispanija rems Ukrainą tiek, kiek reikės.
07:38 | V. Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad Ukrainai skubiai reikia oro gynybos ginklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad jo šaliai skubiai reikia oro gynybos ginklų.
Ukrainai labiausiai reikia daugiau oro gynybos sistemų ir vakarietiškų naikintuvų, pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Deja, laisvajam pasauliui šiais dviem klausimais trūksta greičio“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad Rusija dėl savo pranašumo ore gali naikinti Ukrainos miestus ir gynybines pozicijas sklandančiomis bombomis.
Pasak V. Zelenskio, fronte netoli Charkivo ir Donecko srityje rusai aktyviai naudoja naikinamąją taktiką.
07:00 | D. Tuskas: Lenkija pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurs 400 kilometrų ilgio įtvirtinimų sistemą
Lenkija pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurs 400 kilometrų ilgio įtvirtinimų, slėptuvių ir kitų kliūčių sistemą.
Tai pirmadienį televizijos kanalui TVN24 pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.
„Tai bus ir įtvirtinimai, ir slėptuvės, ir infrastruktūra, kuri sugrąžins ten gyvenantiems žmonėms saugumo jausmą. Ten, kur reikės, bus vandens užlietų plotų“, – sakė vyriausybės vadovas. Jis patikino, kad šalis bus saugi ir „per rytinę sieną niekas neįsiverš į Lenkiją su priešiškais kėslais“.
