Karas Ukrainoje. „Netrukus į Maskvą skris ir raketos“: įvertino didžiausią per pusmetį ataką Rusijos sostinėje

Rusija antradienį neigė, kad yra susijusi su dronais, dėl kurių Kopenhagos oro uostas buvo priverstas kelias valandas užsidaryti, nors Danijos ministrė pirmininkė pareiškė negalinti atmesti Maskvos dalyvavimo.

„Mes visada girdime nepagrįstus kaltinimus iš ten. Galbūt šalis, kuri užima rimtą ir atsakingą poziciją, neturėtų nuolat kartoti tokių nepagrįstų kaltinimų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) anksčiau antradienį pareiškė, kad dronai buvo rimtas išpuolis prieš svarbią infrastruktūrą.

Ji pridūrė, kad šis išpuolis atitinka pastarojo meto tendenciją, kai „vykdomi kiti dronų išpuoliai, oro erdvės pažeidimai ir programišių išpuoliai prieš Europos oro uostus“.

Danijos policija anksčiau teigė nežinanti, kas atsakingas už dronus, skraidžiusius virš Kopenhagos oro uosto, tačiau nurodė, kad, remiantis turimais įrodymais, tai turėjo būti „pajėgus veikėjas“.

Antradienį Jungtinės Tautos (JT) pareiškė, kad Rusijos valdžia okupuotose Ukrainos teritorijose „plačiai ir sistemingai“ kankina sulaikytus civilius, naudoja seksualinį smurtą. 

Naujame JT žmogaus teisių biuro pranešime sakoma, kad Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį „nuolat sistemingai ir rimtai pažeidžia sulaikytų ukrainiečių civilių“ teises.

Pranešime sakoma, kad JT tyrėjai apklausė 216 civilių, nuo 2023 m. birželio paleistų iš sulaikymo vietų okupuotose teritorijose. 92 proc. jų „pateikė nuoseklius ir išsamius pasakojimus apie tai, kad nelaisvėje buvo kankinami ar su jais buvo netinkamai elgiamasi“.

Aprašytų metodų sąraše yra „žiaurus mušimas įvairiais įrankiais, tokiais kaip lazdos ir pagaliai, elektros šokas įvairioms kūno dalims, imituojamos egzekucijos“. Daugelis taip pat sakė patys arba jų artimieji patyrę grasinimus mirtimi ir smurtą, įvairius pažeminimus.

Gegužę Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusija sulaikė maždaug 1800 Ukrainos civilių, tačiau žmogaus teisių biuras mano, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis. 

JT žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas pabrėžė, kad okupuotose teritorijoje žmonės suimami tiesiog gatvėse, apkaltinami remiantis kintančiais teisiniais pagrindais ir kalinami daugelį dienų, savaičių, mėnesių ar net metų. 

„Labai svarbu, kad bet kokiose taikos derybose būtų teikiamas prioritetas sulaikytų civilių, smarkiai paveiktų šio siaubingo konflikto, žmogaus teisėms“, – sakė jis. 

Antradienio ataskaitoje kalbama ir apie Ukrainos valdžios sulaikytų civilių „kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus“. 

Liepos pabaigoje Ukrainoje ikiteisminio tyrimo ir bausmių vykdymo įstaigose buvo daugiau nei 2250 su konfliktu susijusių sulaikytųjų, sakoma pranešime. Dauguma jų – Ukrainos piliečiai ir tik keli – rusai. 

Nustatyta, kad Ukrainos kontroliuojamose teritorijose daugelis jos piliečių buvo sulaikyti dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, įskaitant išdavystę ir šnipinėjimą. Kitiems buvo pateikti kaltinimai dėl bendradarbiavimo su Rusijos okupacine valdžia. Žmonės sulaukė kaltinimų dėl daugelio įprastų darbų per okupaciją, pavyzdžiui, už tai, kad talkino pagalbos tarnyboms, statybose, teikė humanitarinę pagalbą, šalino šiukšles.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 23 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 097 450 karių, iš kurių 1 020 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 199 rusų tankus (+5), 23 282 šarvuotąsias kovos mašinas, 33 052 artilerijos sistemas (+53), 1 495 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 218 oro gynybos sistemų, 424 karo lėktuvus (+2), 345 sraigtasparnius (+1), 62 486 nepilotuojamuosius orlaivius (+485), 3 747 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 62 486 transporto priemones ir kuro cisternas (+123), 3 969 specialiosios įrangos vienetus.

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Be to, pranešama, kad Ukrainos gynybos ministerijos centrinės žvalgybos valdybos specialiojo dalinio „Primary“ kariai sudegino du rusų desantinius lėktuvus „Be-12 Čaika“, skirtus medžioti povandeninius laivus, bei sunaikino universalios paskirties sraigtasparnį „Mi-8“.

Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad per Rusijos oro atakas naktį žuvo du žmonės, o rusų gynybos ministerija skelbė, kad keli ukrainiečių dronai buvo nukreipti į sostinę Maskvą.

Išpuoliai buvo surengti tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošėsi susitikti su JAV lyderiu Donaldu Trumpu Niujorke.

JAV prezidentas reiškia vis didesnį nusivylimą Rusija dėl to, kad ši nesustabdė savo invazijos.

Rusija per naktį į Ukrainą paleido tris raketas ir 115 dronų, pranešė Kyjivo karinės oro pajėgos.

Daugumą dronų perėmė oro gynyba, tačiau pareigūnai sakė, kad vienas civilis žuvo pietinėje Zaporižios srityje, o kitas – pajūrio Odesos regione.

„Rusija tęsia terorą prieš Ukrainos žmones, taikydamasi į civilius gyventojus daugelyje šalies regionų“, – socialiniuose tinkluose pareiškė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.

Premjerė pakartojo raginimus Kyjivo sąjungininkams atsiųsti jos šaliai daugiau oro gynybos sistemų.

„Kiekvienas delsimas stiprinti Ukrainos oro gynybą reiškia daugiau prarastų gyvybių“, – sakė ji.

Tuo pat metu Kyjivas suintensyvino atsakomųjų tolimojo nuotolio dronų smūgių Rusijai bangą.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš jos teritorijos sunaikino 69 Ukrainos dronus, apie jokią žalą nepranešta.

Keliolika jų buvo nukreipti į sostinę Maskvą, socialiniuose tinkluose pranešė meras Sergejus Sobianinas.

Antradienį Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, jo kantrybei dėl Rusijos senkant. Tai įvyks per aukščiausio lygio susitikimą Jungtinėse Tautose, kur JAV prezidentas, manoma, išdėstys niūrų požiūrį į šios pasaulinės organizacijos ateitį. 

D. Trumpas kreipsis į Jungtines Tautas pirmą kartą nuo tada, kai grįžo į pareigas ir nedelsdamas ėmėsi mažinti JAV vaidmenį tarptautinėse organizacijose. 

Tai bus antras kartas, kai D. Trumpas susitiks su V. Zelenskiu po rugpjūčio 15 d. susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jo pakviestu į Aliaską. Šis susitikimas nutraukė Vakarų vykdomą Maskvos izoliaciją, tačiau nedavė jokio proveržio užbaigti karą Ukrainoje. 

Pastarąjį mėnesį Rusija ne tik rengė didelio masto atakas prieš Ukrainą, bet ir didino Vakarų baimę dėl jos dronų ir lėktuvų įsiveržimų į NATO nares Lenkiją, Estiją ir Rumuniją. 

D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, pažadėjęs, kad per vieną dieną gali užbaigti dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusį karą Ukrainoje, gyrėsi asmeniniu ryšiu su V. Putinu. Tačiau praėjusią savaitę D. Trumpas pripažino, kad V. Putinas jį „tikrai nuvylė“. 

Tikimasi, kad V. Zelenskis spaus D. Trumpą užimti griežtesnę poziciją ir įvesti Rusijai naujas sankcijas. D. Trumpas jau seniai grasina tai padaryti. 

Tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio, praėjusią savaitę apžvelgdamas būsimas derybas su V. Zelenskiu, teigė, kad D. Trumpas nėra pasirengęs spausti V. Putino. M. Rubio sakė, kad be D. Trumpo pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, galinčio tarpininkauti dėl taikos Ukrainoje. 

V. Zelenskiui ir vėl reikės atsargiai elgtis su D. Trumpu, kartu su viceprezidentu J. D. Vance'u kritikavusiu Ukrainos karo metų lyderį per skandalingą susitikimą Baltuosiuose rūmuose vasario 28 d., vadinusį jį nedėkingu už JAV suteiktą milijardų dolerių vertės karinę pagalbą. 

Niujorke gimęs D. Trumpas per savaitę truksiantį viršūnių susitikimą mieste praleis vos dieną. 

Vienas iš nedaugelio kitų jo asmeninių susitikimų bus su Argentinos dešiniųjų pažiūrų prezidentu Javieru Milei, ideologiniu sąjungininku, kurio vyriausybei Jungtinės Valstijos svarsto pasiūlyti ekonominį gelbėjimosi ratą. 

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad D. Trumpas kalbės apie „Amerikos stiprybės atnaujinimą visame pasaulyje“. 

„Prezidentas taip pat užsimins apie tai, kaip globalistinės institucijos griauna pasaulio tvarką, ir išdėstys savo tiesmuką ir konstruktyvią pasaulio viziją“, – sakė ji žurnalistams Vašingtone. 

Per antrąją kadenciją D. Trumpas agresyviau įgyvendina savo nacionalistinę „Amerika pirmiausia“ viziją ir mažina bendradarbiavimą su pasauliu. Jis ėmėsi veiksmų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pasitrauktų iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir JT klimato kaitos institucijos, smarkiai apribojo JAV paramą vystymuisi ir įvedė sankcijas užsienio teisėjams dėl sprendimų, kuriuos laiko pažeidžiančiais suverenitetą. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu.

Kaip Ukrainos lyderis pažymėjo „Telegram“ kanale, jis informavo K. Kelloggą apie padėtį fronte ir kontratakos operacijos prie Dobropilės ir Pokrovsko rezultatus.

Be to, šalys taip pat aptarė Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo plėtrą, ypač abipusiai naudingus susitarimus dėl dronų ir amerikietiškų ginklų pirkimo, kuriuos Kyjivas pasiūlė Vašingtonui.

„Dėkoju Keithui Kelloggui už paramą ir pagalbą, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui – už pastangas užbaigti karą ir nutraukti žudynes“, – pridūrė V. Zelenskis.

Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba atskirai pažymėjo, kad Keithas Kelloggas įvertino Ukrainos karių pasiekimus kontrpuolimo operacijoje.

Trumpas susitiks su Zelenskiu

Pirmadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kaip rašo „Ukrainska pravda“, abiejų šalių prezidentų susitikimas numatomas jau šį antradienį, Niujorke.

Pasak K. Leavitt, antradienį D. Trumpas taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje, kur „pasakys svarbią kalbą“.

„Prezidentas taip pat surengs dvišalius susitikimus su JT generaliniu sekretoriumi bei Ukrainos, Argentinos ir Europos Sąjungos lyderiais“, – pridūrė ji.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „laiko pirštą ant branduolinio mygtuko“, o atsitiktinio karo rizika didėja kiekvieną dieną.

Apie tai rašo karinės žvalgybos strateginė analitikė, buvusi JAV Gynybos ministerijos Žvalgybos departamento darbuotoja Rebekah Koffler leidinyje „The Telegraph“.

Daugiau skaitykite čia.

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino, kad gins NATO teritoriją nuo įsibrovimų, Rusijai pakartotinai pažeidus Europos NATO narių oro erdvę. 

„Jungtinės Valstijos remia mūsų NATO sąjungininkes šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje. Noriu pasinaudoti šia pirmąja proga pakartoti ir pabrėžti, kad Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – per skubiai surengtą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį Niujorke sakė JAV ambasadorius Mike'as Waltzas. 

Rusija turėtų tuojau pat nutraukti tokį pavojingą elgesį, sakė naujai paskirtas ambasadorius. 

„Tikimės, kad Rusija ieškos būdų neaštrinti padėties, o ne rizikuos ją plėsti“, – pridūrė M. Waltzas. 

Jis pabrėžė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas skyrė labai daug laiko ir pastangų, siekdamas užbaigti „siaubingą“ Rusijos ir Ukrainos karą. Rusija turėtų tiesiogiai derėtis su Ukraina dėl karo nutraukimo, sakė M. Waltzas. 

Lenkija numuš Rusijos lėktuvus

Tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos vyriausybę, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad jos lėktuvai bus numušti. 

„Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis. 

Pastarosiomis savaitėmis NATO sąjungininkės pareiškė didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdytų jų oro erdvės pažeidimų. Estija penktadienį pranešė, kad trys Rusijos naikintuvai 12 minučių skraidė jos oro erdvėje. Rusija tai neigia. Anksčiau daug Rusijos dronų įsiveržė į Lenkijos oro erdvę, Rusijai bombarduojant Ukrainą. Rumunija taip pat pranešė apie Rusijos droną, įskridusį į jos oro erdvę. 

Rusija neigia oro erdvės pažeidimus 

Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis apkaltino NATO šalis „skleidžiant akivaizdų melą". 

„Faktai įrodo, kad rugsėjo 19 d. trys Rusijos naikintuvai MIG 31 atliko suplanuotą skrydį iš Karelijos į aviacijos bazę Kaliningrado srityje, griežtai laikydamiesi tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Rusijos lėktuvai nenukrypo nuo sutarto maršruto ir neįskrido į Estijos oro erdvę“, – teigė jis. 

Nėra jokių įrodymų, kad tariamai Lenkijoje rasti dronai yra rusiškos kilmės, sakė jis. 

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper sakė, kad NATO yra pasirengusi imtis visų būtinų veiksmų NATO teritorijai ginti. 

„Esame budrūs. Reaguojame į padėtį. Ir jei mums teks susidurti su lėktuvais, kurie be leidimo veikia NATO oro erdvėje, mes tai padarysime. Jungtinė Karalystė palaiko savo draugus“, – sakė ji. 

JK yra pasiryžusi didinti spaudimą Rusijai, kol ji nebaigs neteisėto karo prieš Ukrainą, pridūrė ji. 

JT: grėsmė Europos saugumui 

Generalinio sekretoriaus padėjėjas Miroslavas Jenča sakė, kad Rusijai priskiriamus NATO oro erdvės pažeidimus JT laiko grėsme Europos saugumui. 

„Šie pastarieji incidentai dar labiau išryškino ir taip didelę įtampą, keliančią grėsmę Europos saugumui, karui tęsiantis Ukrainoje. Suverenių šalių oro erdvės pažeidimai yra nepriimtini“, – sakė jis JT Saugumo Tarybos posėdyje. 

Paminėjęs neseniai įvykusius Rusijos dronų ir naikintuvų įsiveržimus į Estiją, Lenkiją ir Rumuniją, M. Jenča paragino nedelsiant deeskaluoti padėtį. 

Saugumo Taryba susirinko Estijos prašymu. Pagal tarptautinę teisę 15 narių JT Saugumo Tarybos rezoliucijos yra privalomos ir gali būti nagrinėjamos tarptautiniuose teismuose. Ji daugiausia svarsto konfliktus, keliančius grėsmę pasaulio taikai. Rusija turi veto teisę, todėl dėl karo Ukrainoje Saugumo Tarybos rankos yra surištos.

Maskvos valdžia pirmadienį patvirtino, kad Rusijos sostinę puolė dronai. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, remdamasis Maskvos mero Sergejaus Sobianino pareiškimu.

Pasak pranešimo, Rusijos oro gynybos sistemos atrėmė dronų ataką Maskvoje, „visos pagalbos tarnybos“ buvo įvykio vietoje. Pranešta apie sprogimus devyniuose miesto rajonuose. 

„Baza“ taip pat pranešė apie skrydžių vėlavimus Maskvos oro uostuose: devyni skrydžiai vėlavo Šeremetjevo oro uoste, šeši Vnukovo ir trys Domodedovo. 

Pasak BBC, Rusijos federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) neigė pranešimus apie oro uostų uždarymą, nors patvirtino „laikinus apribojimus“ Šeremetjevo oro uoste. 

Maskvos meras pareiškė, kad buvo numušti devyni dronai, pranešė BBC.