Rusijos judėjimo „Vyrų valstybė“ įkūrėjas neigia sąsajas su grasinimais susprogdinti objektus
Rusijos radikalaus mizoginistinio judėjimo „Vyrų valstybė“, kuris 2021 m. buvo uždraustas dėl ekstremizmo, įkūrėjas penktadienį paneigė bet kokias sąsajas su melagingais grasinimais susprogdinti objektus Europoje.
Šią savaitę Europoje buvo sulaukta melagingų grasinimų susprogdinti komercinius lėktuvus, todėl kai kuriuos orlaivius teko nukreipti kitais maršrutais, o kitus lydėjo naikintuvai.
Naujienų agentūros AFP matytame elektroninių laiškų, išsiųstų Romos ir Sofijos oro uostams, tekste nurodyta, kad jie pasirašyti „Vyrų valstybės“ kovotojų“ vardu. Šią informaciją patvirtino ir Romos oro uostą valdanti bendrovė.
„Vyrų valstybės“ įkūrėjas Vladislavas Pozdniakovas penktadienį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad „šis judėjimas neegzistuoja nuo 2021 m.“
„Tie, kurie Europos šalyse rengia provokacijas naudodamiesi šiuo „prekės ženklu“, veikia savo interesais ir tiesiog naudojasi svetima vėliava“, – platformoje „Telegram“ tvirtino jis.
„Tai nereiškia, kad man itin rūpi Europa, jos saugumas ar ekonomika (tiesą sakant, man tai nerūpi visiškai)“, – pridūrė jis.
Europos šalių pareigūnai stengiasi nustatyti grasinimų šaltinius.
Judėjimą „Vyrų valstybė“ 2016 m. įkūrė tinklaraštininkas ir fitneso treneris V. Pozdniakovas. Iš pradžių tai buvo bendruomenė Rusijos socialiniame tinkle VK.
Vėliau judėjimas įgijo pusiau politinį pobūdį, o jo ideologijoje susipynė mizoginija ir nacionalizmas.
Šis judėjimas niekada nesulaukė didelio populiarumo ir buvo geriausiai žinomas dėl internetinių priekabiavimo kampanijų. 2021 m. Rusijos valdžia paskelbė jį ekstremistiniu ir uždraudė.
Prezidento patarėjas: Budanovas bus Ukrainos delegacijoje per derybas Abu Dabyje, bet jai nevadovaus
Prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad pranešimai apie derybų grupės vadovybės pokyčius atsirado dėl apsirikimo. Prezidento administracijos vadovas Kyryla Budanovas bus delegacijos narys, tačiau jai nevadovaus.
Žurnalistams pasiteiravus apie derybų grupės sudėties ir vadovybės pokyčius, D. Lytvynas atsakė, kad įvyko apsirikimas, tačiau pabrėžė, jog tai nėra esminis dalykas.
„Visi grupės nariai vienaip ar kitaip rengiasi. Šiandien vyko daug parengiamųjų diskusijų šiuo klausimu“, – sakė jis.
D. Lytvynas pridūrė, kad K. Budanovas dalyvaus delegacijos darbe, tačiau jai nevadovaus.
Lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje numatytas trišalis Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos susitikimas. Anksčiau televizijos kanalas CBS pranešė, kad Ukrainos prezidento administracijos vadovas K. Budanovas per interviu sakė vadovausiąs Ukrainos delegacijai derybose Abu Dabyje.
Per derybas Abu Dabyje Ukrainos delegacijai vadovaus Budanovas
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kyryla Budanovas lapkričio 10–11 d. vadovaus Ukrainos delegacijai derybose Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
K. Budanovas tai sakė interviu televizijos kanalui CBS.
Jis teigė per derybas nesitikintis proveržio, tačiau jau vien tai, kad po kelių mėnesių pertraukos šalys pirmą kartą susitiks akis į akį, laiko pažanga.
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad Jungtinės Valstijos lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje tarpininkaus Ukrainos ir Rusijos deryboms darbo lygmeniu.
Rutte prabilo apie karo Ukrainoje pabaigą: įvardijo, kuo viskas gali baigtis
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte mano, kad mažai tikėtina, jog karas tarp Rusijos ir Ukrainos baigsis vienos iš pusių pergale.
Apie tai jis pareiškė duodamas interviu „Bloomberg“.
Vokietija: po JAV kadencijos vidurio rinkimų derybų dėl Ukrainos nebegalima atidėlioti
Po JAV kadencijos vidurio rinkimų, kuriuose prezidento Donaldo Trumpo respublikonai patyrė triuškinantį pralaimėjimą, pastangų užbaigti karą Ukrainoje nebegalima atidėlioti, penktadienį pareiškė Vokietijos vyriausybė.
Ketvirtadienio vakarą D. Trumpas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas telefonu aptarė šį konfliktą, teigė F. Merzo atstovas spaudai Stefanas Kornelius.
Po susitikimo su Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiuntiniu D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, jog tikisi „labai didelio“ susitarimo su Rusija, apimančio ne tik Ukrainą, bet ir „visą Europą“.
„Akivaizdu, kad po kadencijos vidurio rinkimų atsirado naujas skubumo jausmas“, – sakė S. Kornelius.
Derybos, kuriose bus siekiama užbaigti karą, numatytos kitą savaitę Abu Dabyje ir vyks tarpininkaujant JAV.
S. Kornelius teigė, kad Vokietija „kartu su mūsų E3 (Europos trejeto – Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės) partneriais ir kitais Europos atstovais aktyviai dalyvauja“ rengiantis toms deryboms.
„Vokietijos vyriausybė sutinka su JAV vyriausybe“ dėl pagrindinių derybų klausimų, įskaitant tai, kad šiame procese turi dalyvauti NATO partneriai, sakė atstovas.
„Derybos dėl Europos saugumo ir taikos Ukrainoje turi esminį poveikį Europai, todėl derybos be Europos dalyvavimo nėra naudingos“, – sakė jis.
Jaredas Kushneris, D. Trumpo pasiuntinys ir žentas, ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „derybų Abu Dabyje metu glaudžiai konsultuosis su mūsų Europos partneriais“ ir „jei bus pasiekta pažanga, sieks pereiti prie platesnio daugiašalio formato, numatančio tiesioginį jų dalyvavimą“.
Ukrainos pasieniečiai neigia pranešimus apie masinį ukrainiečių egzodą baiminantis sunkios žiemos
Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad nepadidėjo ukrainiečių, išvykstančių iš šalies dėl būgštavimų, jog Ukrainos laukia sunki žiema, skaičius, televizijos eteryje pareiškė tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
Jis atmetė pranešimus, kad vis daugiau ukrainiečių palieka šalį, nes baiminasi atšiaurios žiemos, ir pateikė šiuos teiginius paneigiančią statistiką.
„Spalį sieną kirto iš viso 3,06 mln. žmonių, iš kurių 85 proc. buvo Ukrainos piliečiai. Rugsėjį keleivių srautas siekė 3,3 mln., taigi šis skaičius sumažėjo. O per pastarąsias kelias lapkričio dienas taip pat nepastebėjome keleivių srauto padidėjimo“, – sakė A. Demčenka.
Pasak jo, spalį bendras į Ukrainą atvykusių ir iš jos išvykusių žmonių skaičius pasiskirstė po lygiai – 50 proc. į abi puses. Kitaip tariant, nebuvo nei didesnio iš Ukrainos išvykstančių žmonių skaičiaus, nei padidėjusio atvykstančių žmonių srauto. Tokia pat tendencija stebima ir lapkritį.
Darbo dienomis sieną per visą jos ilgį kasdien kerta apie 80 tūkst. žmonių. Savaitgaliais keleivių srautas tradiciškai padidėja ir gali siekti 90–100 tūkst. sienos kirtimo atvejų abiem kryptimis.
„Tačiau apskritai keleivių srautas šiuo metu nedidėja ir nėra aiškaus išvykimų iš Ukrainos arba atvykimų į ją dominavimo“, – teigė A. Demčenka.
Pokrovsko ruože nukauta Rusijos kariuomenės puolime dalyvavusi moteris
Ukrainos nacionalinės gvardijos brigados „Spartan“ oro žvalgybos kariai nufilmavo, kaip gretimas dalinys Pokrovsko ruože nukovė Rusijos pėstininką, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo moteris, feisbuke pranešė kariškiai.
Jie pabrėžė, kad tai ne pirmas toks atvejis fronto ruože prie Pokrovsko.
2025 m. rugpjūtį brigados „Spartan“ FPV dronų operatoriai irgi nukovė Rusijos kariuomenėje tarnavusią moterį, dalyvavusią puolimo operacijose.
Ukrainiečių manymu, moterų siuntimas į tiesioginius pėstininkų šturmus rodo didelį gyvosios jėgos trūkumą Rusijos kariuomenėje. Taip pat pranešta, kad Rusija pasitelkia moteris ne tik tiesioginiams šturmo veiksmams, bet ir žvalgybos bei infiltracijos užduotims, kai jos persirengia civiliais drabužiais ir bando prasiskverbti už Ukrainos gynybos linijų.
„Negali imtis dviejų vaidmenų“: iš Estijos – įspėjimas dėl Putino
Europa neturėtų užmegzti diplomatinių ryšių su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas, rašo „Politico“.
„Europa neturėtų užimti tarpininko pozicijos, – sakė jis. – Neturėtumėte imtis vaidmens, kuriuo siekiama įtikti diktatoriui.“
Estijos ribojasi su Rusija ir yra Maskvos nuolatinių bandymų kurstyti vidaus neramumus objektas. Estijos premjeras įspėjo dėl tiesioginių derybų idėjos, teigdamas, kad tai susilpnintų Europos pozicijas derybose su Putinu.
„Pirmą kartą Europa turi planą, kuris iš tikrųjų veikia“, – sakė K. Michalas, turėdamas omenyje Rusijos ekonominį smaugimą sankcijomis.
Būti tarpininku reiškia, „kad esi pasirengęs sumažinti standartus, pavyzdžiui, Rusijos atžvilgiu“, įskaitant baudžiamųjų sankcijų nustatymą ir vykdymą, teigė jis.
„Negali imtis dviejų vaidmenų. Vienas vaidmuo – remti Ukrainą ir daryti spaudimą Rusijai. Antrasis – bandyti imtis tarpininkavimo“, – sakė Estijos premjeras.
„Putinas turėtų suprasti, kad Europa yra stipri, laikosi vieninga ir kalba vienu balsu“, – pridūrė jis.
JAV pareigūnai kitą savaitę susitiks su Ukrainos ir Rusijos atstovais. Derybos, kurios bus pirmosios tiesioginės derybos nuo vasario, vyks Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, pirmadienį sakė JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.
Estijos lyderis sakė, kad europiečiai „vertina“ JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastangas tarpininkauti sudarant taikos susitarimą, „tačiau spaudimas turėtų būti nukreiptas būtent į Rusiją“, sakė jis.
„Problema yra Kremliuje. Niekur kitur“, – pridūrė K. Michalas.
ES: dėl taikos susitarimo Ukrainoje dar reikia daug nuveikti
JAV prezidentui Donaldui Trumpui prakalbus apie susitarimą su Rusija, kuris apimtų „visą Europą“, Europos Sąjunga (ES) penktadienį pabrėžė, kad taikai Ukrainoje pasiekti dar reikia daug nuveikti, o Bendrija pati spręs dėl savo saugumo klausimų.
„Tam dar reikia daug nuveikti, o svarbiausia – turi būti to, kuris pirmasis pradėjo karą, noras“, – sakė ES atstovė spaudai Paula Pinho, pridūrusi, kad, „be jokios abejonės, pati Europos Sąjunga spręs dėl jos saugumui įtakos turinčių klausimų“.
Wadephulas: Europa turi vaidinti svarbų vaidmenį ieškant taikaus sprendimo Ukrainoje
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareikalavo, kad Europa vaidintų svarbų vaidmenį ieškant taikaus sprendimo Ukrainoje.
„Kalbama apie karą arba taiką: mūsų bendros ateities Europoje klausimas sprendžiamas Ukrainoje“, – sakė jis penktadienį prieš išvykdamas į Varšuvoje vyksiantį Baltijos jūros valstybių tarybos susitikimą.
„Todėl Europa turi būti neatsiejama sprendimo Ukrainoje paieškos dalis“, – pridūrė ministras.
„Dėl Ukrainos ateities negalima spręsti be pačios Ukrainos, – pabrėžė J. Wadephulas. – O dėl Europos saugumo – be Europos. Tai yra pagrindinis principas visoms mūsų pastangoms užbaigti Rusijos agresijos karą ir priežastis, kodėl Europai čia turi tekti vienas pagrindinių vaidmenų.“
Ministras taip pat pabrėžė, jog svarbu, kad „mes, kaip transatlantinis aljansas, kaip europiečiai ir amerikiečiai, bendrai ir vieningai veiktume Rusijos atžvilgiu“.
Kitą savaitę Abu Dabyje į trišales derybas dėl galimo karo Ukrainoje užbaigimo susitiks Rusijos, Ukrainos ir JAV derybininkai. Europos atstovai prie derybų stalo nesėdės.
Ketvirtadienį po susitikimo su Kremliaus patarėju Kirillu Dmitrijevu JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimą „plataus masto“ susitarimą, kuris gali apimti ne tik Ukrainą, bet ir „visą Europą“.
Susitikime Varšuvoje J. Wadephulas su Baltijos jūros regiono valstybių kolegomis, Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams Kaja Kallas aptars tolesnę paramą Ukrainai ir vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno veiklą.
Moldovos premjeras patvirtino, kad šalis ketina įvesti vizas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Moldovos ministras pirmininkas Vasilė Tofanas patvirtino, kad šalis ketina prisijungti prie Europos Sąjungos vizų politikos, rašo „Evropeiska pravda“, remdamasi „NewsMaker“.
Prisijungimas prie ES vizų politikos reikštų vizų režimo įvedimą kai kurių šalių, visų pirma Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos, piliečiams. V. Tofanas pabrėžė, kad šį žingsnį lemia šalies įsipareigojimai Europos integracijos procese.
„Negaliu įvardyti konkrečios datos. Jei Europos Sąjungos normų privaloma laikytis, tai mes turime priimti sprendimą, kuris padėtų siekti pažangos stojimo į ES procese“, – pareiškė V. Tofanas.
Vizų politikos suderinimas su Šengeno erdvės standartais yra viena iš Moldovos integracijos į ES ir stojimo derybų sąlygų.
ELTA primena, kad trečiadienį paskelbtoje kasmetinėje plėtros ataskaitoje Europos Komisija (EK) nurodė, jog Moldova stojimo derybas galėtų užbaigti 2028 m. pradžioje, taip atverdama kelią prisijungti prie ES 2029-aisiais.
Po pirmadienį Rusijos suduoto smūgio Ukrainos kaimui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 50
Ukrainiečių pareigūnai penktadienį pranešė, kad per pirmadienio Rusijos smūgį pietų Ukrainos kaimui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 50.
Dėl to šis išpuolis tapo vienu daugiausiai gyvybių nusinešusių per daugiau nei ketverius su puse karo metų.
Kyjivas pranešė, kad Rusija pirmadienį smogė buvusios mokyklos pastatui pafrontės Komyšuvachos kaime, civiliams susirinkus savaitinio humanitarinės pagalbos dalijimo metu.
„Aukų skaičius po Rusijos aviacijos smūgio Komyšuvachos gyvenvietei Zaporižios srityje, suduoto lapkričio 2 dieną, išaugo iki 50“, – nurodė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Pranešama, kad gelbėjimo operacijų metu, kurios tebevyksta praėjus keturioms dienoms po smūgio, iš po griuvėsių buvo ištraukti dar aštuoni kūnai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva smogė požeminei slėptuvei, kurioje buvo žmonių.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje šią savaitę pasmerkė šį išpuolį ir pareiškė, kad smūgiu tikriausiai buvo pažeista tarptautinė teisė.
Smūgis suduotas po to, kai pietiniame Chersono regione baigėsi ilgiausios abiejų šalių paliaubos.
Rusijos invazija į Ukrainą nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o milijonus žmonių privertė palikti namus.
Ukrainos ir Rusijos derybos, tarpininkaujant JAV, kitą savaitę turėtų atsinaujinti Abu Dabyje.
Ukrainos sąjungininkės siekia „teisingos ir tvarios“ karo pabaigos, sako NATO
Ukrainos sąjungininkės siekia „teisingos ir tvarios“ karo pabaigos prieš kitą savaitę Abu Dabyje numatytas JAV tarpininkaujamas derybas, penktadienį pareiškė NATO.
Tai paskelbta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas prakalbo apie susitarimą su Rusija, kuris apimtų „visą Europą“.
Briuselyje ketvirtadienį vykusiose NATO, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų derybose „buvo remiamasi produktyviomis diskusijomis Majamyje bei Osle ir siekiama priartinti teisingą ir tvarią karo Ukrainoje pabaigą“, sakė Aljanso atstovė spaudai.
D. Trumpo pareiškimai Europoje turėtų pakurstyti nuogąstavimus dėl galimo suartėjimo su Kremliumi.
JAV prezidento pasiuntinys ir žentas Jaredas Kushneris teigė, kad Vašingtonas dirba prie „platesnės Europos saugumo architektūros, galinčios padėti sudaryti sąlygas tvariai taikai“.
Briuselio derybose vaizdo ryšiu dalyvavęs J. Kushneris sakė, kad Vašingtono „tikslas – parengti praktinius susitarimus, kurie atlieptų visų šalių saugumo interesus“.
„Nagrinėjame penkis pagrindinius tikslus: nuolatines saugumo konsultacijas, patikimą ryšį krizės atveju, didesnį karinį skaidrumą, abipuses priemones eskalacijos rizikai mažinti ir ilgalaikę Europos saugumo bei stabilumo sistemą“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.
Jis pabrėžė, kad „bet kokie susitarimai privalo visapusiškai gerbti kiekvienos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomą sprendimų priėmimą“, bei pridūrė, jog NATO „išliks pagrindine Europos kolektyvinės gynybos ašimi“.
Tokios JAV pastangos kels nerimą Vašingtono sąjungininkams Europoje, kurie jau seniai atmeta Maskvos siekį pertvarkyti Europos saugumo tvarką.
Prieš pradėdamas karą Ukrainoje 2022 metais, Kremlius pateikė NATO ultimatumą, kuriame reikalavo išvesti Aljanso pajėgas iš Rytų Europos.
Vakarų karinis aljansas šį reikalavimą atmetė.
Tuo tarpu Europa siekia atlikti didesnį vaidmenį JAV vadovaujamose iniciatyvose sustabdyti kovos veiksmus.
J. Kushneris teigė, kad Vašingtonas Abu Dabio derybų užkulisiuose „glaudžiai konsultuosis su partneriais Europoje“ ir, „jei bus pasiekta pažangos, sieks pereiti prie platesnio daugiašalio formato su tiesioginiu jų dalyvavimu“.
Zelenskis: Rusija pradėjo verbuoti pagrobtus Ukrainos vaikus į savo kariuomenę
Rusija jau pradėjo verbuoti į savo kariuomenę kai kuriuos iš Ukrainos neteisėtai deportuotus vaikus, kai šie, karo metais sulaukę pilnametystės, tapo tinkami karinei tarnybai.
Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė ketvirtadienį Madride vykusiame 30-ajame Iberijos ir Amerikos aukščiausiojo lygio susitikime, specialioje diskusijoje apie Ukrainą, praneša „Ukrinform“.
„Rusija jau pradėjo siųsti kai kuriuos iš šių vaikų – vaikus, kuriuos iš mūsų pagrobė ir kurie per šį karą, per visus šiuos metus, užaugo, – į Rusijos kariuomenę. Tai siaubinga ir privalo liautis“, – sakė V. Zelenskis.
Jis priminė, kad Rusija pagrobė tūkstančius Ukrainos vaikų, ir pavadino tai vienu šiurpiausių karo aspektų. Pasak jo, norint sustabdyti šiuos veiksmus, būtina plačiai informuoti tarptautinę bendruomenę apie Rusijos nusikaltimus.
„Vienintelis būdas tai sustabdyti – užtikrinti, kad pasaulis žinotų, kas vyksta. Todėl prašau apie tai kalbėti, nuolat kelti šį klausimą ir pasirūpinti, kad pasaulis išgirstų apie šiuos nusikaltimus“, – kreipdamasis į susitikimo dalyvius sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi pateikti tarptautiniams partneriams visą reikalingą informaciją.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Madride V. Zelenskis su Andoros ministru pirmininku Xavieru Espotu Zamora aptarė bendras pastangas susigrąžinti Rusijos pagrobtus Ukrainos vaikus. Pasak Ukrainos prezidento, iki šiol pavyko sugrąžinti 2 790 vaikų.
Užsienio žiniasklaidoje – Nausėdos prognozė dėl taikos derybų: „Aš jais nepasitikiu“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu Vokietijos leidiniui „Die WELT“ įspėjo, kad Rusija atidės taikos derybas iki 2027 m. pavasario ir žiemos mėnesiais toliau smarkiai bombarduos Ukrainą.
Daugiau skaitykite čia.
Per Rusijos ataką Rivnėje žuvo žmogus
Per Rusijos ataką Rivnės srityje penktadienio rytą žuvo vyras. Tai „Telegram“ kanale pranešė srities gubernatorius Oleksandras Kovalis.
Pirminiais duomenimis, per ataką taip pat apgadintas gyvenamasis namas ir sunkvežimis.
Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Ankstyvą penktadienio rytą Ukrainos oro pajėgos „Telegram“ kanale įspėjo, kad Rivnės srities Sarnų miesto kryptimi skrenda Rusijos karinis reaktyvinis bepilotis orlaivis.
Per naktinę ataką Kyjivo srityje sužeisti trys žmonės. Taip pat pranešta apie žalą pastatams, įskaitant gyvenamuosius namus, ir energetikos infrastruktūrai.
Rusijos atstovei – akibrokštas Baltuosiuose rūmuose: Melania Trump net sumaišė jos vardą
Rusijos žmogaus teisių ombudsmenei Janai Lantrotovai per ceremoniją su JAV pirmąją ponia Baltuosiuose rūmuose negavo teisės pasisakyti. Taip pat M. Trump sumaišė Rusijos atstovės vardą, rašo „Agentstvo“.
Pažymima, kad ji buvo vienintelė atstovė iš Rusijos ar Ukrainos delegacijų, kuriai nebuvo suteikta proga pasisakyti.
Daugiau skaitykite čia.
Dviejų etapų operacija „Čeburečna“ baigta: šimtai atkovotų hektarų ir į nelaisvę paimti rusai
Per septynias savaites 2026 m. rudenį vykusią intensyvią kovinę operaciją „Čeburečna“ Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai smogė daugiau kaip 60-iai Rusijos dronų valdymo centrų ir išvalė nuo Rusijos pajėgų daugiau kaip 600 hektarų teritorijos Sumų srityje.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija (HUR) ir paskelbė operacijos vaizdo įrašą, skelbia „Ukrinform“.
Išskirtiniame vaizdo įraše HUR Aktyviųjų operacijų departamento 10-osios grupės specialiųjų pajėgų kariai atskleidė anksčiau neskelbtų operacijos detalių. Jos metu buvo sužlugdyti Rusijos puolimo planai, išvalyta 642 hektarų teritorija, o užimtos pozicijos perduotos kitiems Ukrainos kariuomenės daliniams.
Per dviem etapais vykdytą operaciją „Čeburečna“ žuvo 107 Rusijos kariai, dar 157 buvo sužeisti. 29 rusų kariai paimti į nelaisvę.
Ukrainos žvalgybininkai taip pat sunaikino 61 dronų paleidimo vietą ir valdymo centrą, taip pat 31 Rusijos artilerijos sistemą.
Be to, Ukrainos kariai sunaikino 368 Rusijos transporto priemones ir 630 priešo slėptuvių bei įtvirtinimų.
Zelenskis: Ukraina siūlys per derybas su JAV ir Rusija Oleškų pavyzdžiu evakuoti žmones iš kitų vietovių
Ukraina pasiūlys Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai išplėsti Oleškuose vykdytas gyventojų evakuacijos pastangas į kitas okupuotas teritorijas.
Apie tai interviu Ukrainos televizijos kanalui TSN sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Ukrinform“.
Pasak prezidento, šį klausimą Baltuosiuose rūmuose turėtų iškelti Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas ir parlamento frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davydas Arachamija, nors jis nežino, kaip į tai reaguos JAV ir Rusijos atstovai. V. Zelenskis pridūrė, kad Ukraina dalijasi su JAV informacija apie vietoves, iš kurių būtų galima evakuoti daugiau žmonių, ypač laikinai okupuotose teritorijose, kuriose gyventojai patiria didelių sunkumų ir negali išvykti.
Valstybės vadovas taip pat sakė anksčiau prašęs gynybos ministro Jevheno Chmaros ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Mychailos Drapato išsiaiškinti vietoves laikinai okupuotose teritorijose, iš kurių būtų galima evakuoti žmones.
Kaip anksčiau pranešė AP, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialiuoju pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu, o su ten pat viešėjusiais Ukrainos atstovais – ne. Jie visi dalyvavo pirmosios ponios Melanios Trump surengtame renginyje, skirtame neseniai pasiektoms laikinoms paliauboms Ukrainos Oleškų mieste aptarti.
K. Dmitrijevas padėkojo M. Trump už jos humanitarines pastangas tarpininkaujant dėl šešias dienas trukusių paliaubų. Renginyje taip pat dalyvavo Ukrainos atstovai D. Arachamija ir D. Lubinecas. D. Trumpas nepaaiškino, kodėl nesusitiko su Ukrainos atstovais, o Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti iš karto neatsakė.
Putinas Maskvoje priėmė Irano saugumo vadovą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje priėmė Irano saugumo vadovą Mohseną Rezaei. Jie aptarė dvišalių ryšių stiprinimą, įskaitant dujotiekio, kuriuo būtų tiekiamos rusiškos dujos, tiesimą.
Po susitikimo žurnalistams kalbėjęs Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius M. Rezaei jį pavadino „itin svarbiu apsikeitimu nuomonėmis“, pranešė Irano ambasada.
„Per susitikimą su ponu Vladimiru Putinu buvo aptartas dujotiekių iš Rusijos į Iraną tiesimas“, – Irano valstybinė televizija citavo M. Rezaei.
Jis pažymėjo, kad taip siekiama padėti Iranui „spręsti dujų trūkumo problemą savo šalyje ir kartu sudaryti sąlygas parduoti rusiškas dujas kaimyninėms šalims“.
Nors Iranas yra vienas didžiausių dujų išgavėjų, šalis jau seniai susiduria su gamtinių dujų, būtinų šildymo sistemoms aprūpinti, trūkumu. Šią problemą dar labiau paaštrino vasarį prasidėjęs karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.
Teherano teigimu, per intensyviausią, beveik 40 dienų trukusį karo etapą abi šalys atakavo svarbius Irano infrastruktūros objektus, įskaitant gamtinių dujų perdirbimo įmones.
Rusijos ir Irano, dviejų daugiausiai tarptautinių sankcijų sulaukusių pasaulio valstybių, ryšiai sustiprėjo Maskvai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Spalio pradžioje V. Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi dalyvauti tarpininkavimo pastangose siekiant užbaigti vasarį JAV ir Izraelio pradėtą karą.
M. Rezaei teigė, kad V. Putinas pabrėžė regioninio saugumo mechanizmų būtinybę ir „bet kokio išorės jėgų kišimosi neleistinumą“, sprendžiant padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 196 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 196 dronus, kuriais Rusija nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 227 dronus, įskaitant „Shahed“ (86 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais 8.00 val. duomenimis, numušti/neutralizuoti 196 dronai. Apie 15 bepiločių tuo metu dar buvo ore.
14 vietų registruoti smūgiai, 8 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Iš analitikų – pozityvios prognozės Ukrainai
Demokratų pergalė JAV kadencijos vidurio rinkimuose atveria kelią naujai pagalbai su Maskvos invazija kovojančiai Ukrainai ir taip pat gali paskatinti prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politikos Rusijos atžvilgiu peržiūrą, ketvirtadienį pareiškė analitikai.
Vašingtono ir Kyjivo santykiai vis dar gali likti įtempti. Be to, Kongresui reikėtų sunkiai pasiekiamos dviejų trečdalių balsų daugumos, kad būtų galima atmesti bet kokį D. Trumpo veto įstatymams.
Tačiau „naujasis Kongresas reiškia tam tikrą ribą“ JAV paramos Ukrainai vilkinimui ar jos atsisakymui, teigė JAV Vokietijos Marshallo fondo vyresnioji bendradarbė Carrie Lee (Keri Li).
„Naujasis Kongresas galės aiškiai pasakyti: mes visiškai neapleisime Ukrainos“, – naujienų agentūrai AFP nurodė ji.
D. Trumpas anksčiau grasino nutraukti JAV dalyvavimą šiame konflikte, o dabar, pasak C. Lee, „didelis netikrumas“ Europoje ir Ukrainoje dėl JAV įsipareigojimų turėtų sumažėti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau išreiškė viltį, kad kadencijos vidurio rinkimų rezultatai sustiprins paramą Kyjivui ir padės užbaigti kruviniausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą tęsiasi jau penktus metus.
Ukraina ir jos sąjungininkai Europoje nerimauja dėl Vašingtono suartėjimo su Maskva.
Praėjusiais metais grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas sustabdė tiesioginę karinę pagalbą Ukrainai, surengė susitikimą JAV su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu bei įsivėlė į nesutarimus su V. Zelenskiu, įskaitant viešą apsižodžiavimą Ovaliajame kabinete.
Zelenskis apie rinkimus Ukrainoje: galėtų vykti jau žiemą, bet yra viena sąlyga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina galėtų surengti rinkimus žiemą, tačiau tam reikia, kad Rusija sutiktų su ugnies nutraukimu, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi jo interviu ZDF.
Pokalbio metu žurnalistas paklausė prezidento, ar, atsižvelgiant į visą balsavimo situacijos sudėtingumą (dalis žmonių yra užsienyje, dalis – fronte), tai reiškia, kad rinkimai Ukrainoje vyks tik po karo.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pusė tai vertina būtent taip, tačiau tuo pačiu Kyjivas pateikė Vašingtonui pasiūlymus, pagal kuriuos rinkimus būtų galima surengti jau žiemą.
„Taip, būtent taip mes tai matome. Bet mes pateikėme pasiūlymus. Aš sakiau amerikiečiams, kad jūs galite sudaryti su rusais susitarimą dėl ugnies nutraukimo žiemos laikotarpiui. Tada žmonės turėtų elektros ir vandens. O tuo pačiu metu mes taip pat galėsime surengti rinkimus“, – sakė V. Zelenskis.
Tame pačiame interviu V. Zelenskis pareiškė, kad surengti rinkimus Ukrainoje yra sudėtinga, nes didžioji dalis piliečių negalės balsuoti.
Visų pirma kalbama apie karius, esančius apkasuose. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad būtent kariai pirmiausia turi išrinkti valstybės vadovą, nes jie išsaugojo ir saugo šalies nepriklausomybę, todėl rengti rinkimus be jų būtų neteisinga.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad spalio 11 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo Ukrainos prezidentą už tai, kad nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šalyje nebuvo surengti rinkimai.
„Manau, kad jis turėtų surengti rinkimus, ir jis jau daug kartų galėjo išspręsti šį klausimą“, – sakė D. Trumpas.
Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 6 d. d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 601 tūkst. 830 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 440 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 456 (+2) priešo tankus, 25 651 (+8) šarvuotą kovos mašiną, 51 956 (+54) artilerijos sistemas, 2 254 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 744 (+6) oro gynybos sistemas, 452 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 3 085 (+8) antžemines robotizuotas sistemas, 597 616 (+ 1 395) taktinę bepiločių orlaivių sistemų, 5 192 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 170 929 (+673) automobilius ir degalų cisternas, 4 878 (+5) specialiosios įrangos vienetus.
„Jų armija nebus vien tam, kad būtų“: NATO vadovas prakalbo apie Rusijos grėsmę Europai
Nyderlandų pokalbių laidoje „Pauw & De Wit“ NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad mažai tikėtina, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės nugalėtoją, ir pridūrė, kad Europa turės išlikti budri dėl galimos Rusijos agresijos net ir tada, kai karas Ukrainoje galiausiai baigsis, rašo „Bloomberg“.
Daugiau skaitykite čia.
Pietų Rusijoje – Ukrainos dronų ataka: dega naftos perdirbimo gamykla, dūmai pasiekė Krasnodarą
Po penktadienio nakties Ukrainos dronų atakos visoje pietų Rusijoje kilo gaisrai, girdėjosi sprogimai, o vienoje didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų kilo gaisras, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis stebėjimo kanalais.
Kaip praneša „Ukrainos kanalas „Exilenova Plus“, gaisras kilo „Afipsky“ naftos perdirbimo gamykloje, esančioje pietiniame Krasnodaro krašte.
Pasak šio šaltinio, sprogimai ir gaisrai taip pat buvo užfiksuoti netoliese esančioje Adygėjos Respublikoje.
Šio straipsnio rašymo metu vietos valdžios institucijos dar nekomentavo šio išpuolio, o „Kyiv Independent“ negalėjo iš karto patikrinti šių detalių.
„Afipsky“ naftos perdirbimo gamykla, viena didžiausių regione, balandžio mėnesį buvo įtraukta į sankcijų sąrašą dėl savo vaidmens Rusijos kare prieš Ukrainą.
Trumpas prognozuoja susitarimą su Rusija dėl Ukrainos ir „visos Europos“
Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiuntiniu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė prognozuojantis „labai didelį“ susitarimą su Maskva, apimsiantį ne tik karą Ukrainoje, bet ir „visą Europą“.
Italijos premjerė Giorgia Meloni kritikuoja Europos „padrikumą“ derybose dėl Ukrainos
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sukritikavo Europos „padriką“ požiūrį į derybas dėl Ukrainos ir pareikalavo, kad Europos Sąjunga (ES) nuspręstų, kas kalba jos vardu, matyti agentūros AFP ketvirtadienį gautame laiške.
Žinutėje Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai, vadovaujančiam ES viršūnių susitikimams, G. Meloni skundėsi pastaruoju metu padaugėjusiais įvairaus formato susitikimais dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Dėl viso to atrodome visiškai nepatikimi, sprendžiant vieną sudėtingiausių klausimų, su kuriais susiduria mūsų šalys“, – rašė Italijos lyderė.
„Esu įsitikinusi, kad visi suprantame: kurdami padrikai veikiančios Europos įvaizdį, mes tik tarnaujame interesams tų, kurie nori šio karo tęsinio“, – teigė ji.
Kaip pavyzdžius ji paminėjo neseniai Majamyje ir Osle vykusias derybas, taip pat šią savaitę Briuselyje vykusius Ukrainos, JAV, kelių Europos šalių, NATO ir ES atstovų susitikimus.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Noriu pabrėžti, kad nesutiksiu su tokia dinamika ir neketinu tiesiog stovėti nuošalyje bei tai stebėti“, – rašė G. Meloni.
„Veikimas padrikai, vienai iniciatyvai vejantis ir persidengiant su kita, mums nepadės – nei bendraujant su partneriais, nei su tais, kuriuos turime įtikinti nutraukti beprasmišką agresiją“, – teigė ji.
Italijos premjerė teigė norinti, kad ES lyderiai „kartą ir visiems laikams nuspręstų, kas sėdi prie derybų stalo Europos Sąjungos vardu ir su kokiais įgaliojimais“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
ši mėlynoji banga beveik prilygo prezidento Ruzvelto laikams
instagram/evasun_shine13
telegram/eva_sunrose
cb/sunshine13_
yra naujo turinio su sexualiomis suknelėmis
Rusijos oro gynyba braška: nebesugeba apsaugoti net karinių aerodromų
Rusijai trūksta oro gynybos sistemų kariniams objektams, įskaitant aerodromus, apsaugoti, televizijos laidoje pareiškė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.
Pasak jo, lapkričio 5 d. dronais smogta paleidimo vietoms netoli Hvardijskės aerodromo Kryme ir kelioms oro gynybos sistemoms „Pancir“. Tai rodo, kad Rusijos oro gynybos pajėgumai pamažu senka. Todėl Rusijos oro erdvė lieka vis mažiau apsaugota, patikimą oro gynybą rusai užtikrina daugiausia tik aplink savo diktatoriaus rezidencijas.
„Tokio pobūdžio informacija vis pasirodo Rusijos informacinėje erdvėje: kai kurie objektai, net kariniai aerodromai, vadinamojoje Rusijos Federacijos teritorijoje apskritai neturi oro gynybos. Kai kur yra viena sistema „Pancir“, kitur – dvi. Žinoma, tai nė iš tolo neprilygsta Valdajui, kur tokių sistemų yra dešimtys. Taigi jų trūksta“, – sakė atstovas.
Jis taip pat pareiškė, kad šis trūkumas tik didės. Kiekviena sunaikinta sistema „Pancir“ palieka dar vieną spragą priešo oro gynyboje.
„Kiekviena tokia spraga reiškia, kad sunaikinus oro gynybos sistemą kitu taikiniu tampa objektas, kurį ji saugojo“, – paaiškino D. Pletenčukas.
Jis sakė, kad Rusijos oro gynybos sistemos ir toliau bus naikinamos, nes tai svarbu vykdant kitas kovines užduotis.