Estija stiprina apsaugą pasienio su Rusija punktuose
Estija sustiprino apsaugos priemones prie savo rytinės ES išorės sienos su kaimynine Rusija. Pasienio perėjimo punktuose Narvoje, Koiduloje ir Luhamoje įrengti vartai ir kelio užtvarai, kurie esant poreikiui per kelias sekundes galės būti uždaryti, taip sustabdant asmenų ir automobilių judėjimą, pranešė Estijos radijas. Atitinkami darbai buvo pradėti praėjusį mėnesį ir kainavo iš viso 3,1 mln. eurų. Jau prieš tai kaip barjeras buvo pastatyti betoniniai blokai.
Sprendimas dėl naujų saugumo priemonių buvo priimtas, kai Rusija 2023 m. pabaigoje leido apie 30 dokumentų neturinčių migrantų išvykti į ES ir NATO šalį, kad šie galėtų patekti į ES. Tuo pat metu didesniu mastu panašių incidentų būta ir Suomijos bei Rusijos pasienyje.
„Niekada negalime visiškai atmesti migracijos fronto prie mūsų sienų galimybės“, – sakė Peteris Maranas iš Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnybos. Fizinė infrastruktūra esą padės greitai užkirsi kelią neteisėtam sienos kirtimui.
Europa ar JAV: kas šiandien skiria daugiau Ukrainos ginklavimui?
Nuo metų pradžios iki birželio pabaigos Europos šalys skyrė mažiausiai 35,1 mlrd. eurų ginklams Ukrainai – tai yra 4,4 mlrd. eurų daugiau nei Jungtinės Valstijos. Apie tai praneša leidinys „Bild“, remdamasis Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) projektu „Ukraine Support Tracker“.
„Europa pagal naujas gynybos sutartis įsigijo daugiau nei JAV – tai rodo aiškų perėjimą nuo ginklų perdavimo iš sandėlių atsargų prie pramoninės gamybos“, – teigė IfW ekspertas Taro Nishikawa.
Skelbiama, kad iš 10,5 mlrd. eurų, kuriuos gegužę ir birželį Europa pažadėjo skirti karinei pagalbai, mažiausiai 4,6 mlrd. eurų numatyta tiesioginiams pramonės užsakymams.
Nors neseniai JAV pirmą kartą nuo Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios vėl tiekė Ukrainai didelius ginklų kiekius, tai labiau susiję ne su karine pagalba, o su pardavimais, kuriuos Kyjivas turi finansuoti pats.
Zelenskis dėkoja ES lyderiams: bendras spaudimas gali padėti užbaigti karą teisinga taika
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos lyderiams už jų paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tai parašė tinkle „Telegram“ ir pasidalino nuoroda į Europos Sąjungos (ES) lyderių pareiškimą.
„Esu dėkingas Europos lyderiams už jų aiškią paramą mūsų nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui, ir už būtent tokį aktyvų požiūrį į diplomatiją, kuris gali padėti užbaigti šį karą oria taika. Mes visi palaikome (JAV) prezidento (Donaldo) Trumpo ryžtą ir drauge turime formuoti pozicijas, kurios neleis Rusijai dar kartą apgauti pasaulio“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė nesiruošia baigti karo ir imasi veiksmų, kurie liudija rengimąsi naujoms puolamosioms operacijoms. Anot V. Zelenskio, tokiomis aplinkybėmis svarbu, kad nekiltų grėsmė pasaulio vienybei.
„Mes visi kartu aptariame su Ukrainos ir Europos saugumu susijusius klausimus. Bet koks sprendimas turi papildyti mūsų bendrus saugumo pajėgumus. O jei Rusija atsisakys stabdyti žudymą, ji turi būti patraukta atsakomybėn. Kol jie tęs karą ir okupaciją, mes visi kartu turime toliau daryti spaudimą – jėgos, sankcijų, diplomatijos spaudimą. Dėkoju visiems, kurie padeda. Taika per jėgą“, – nurodė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau pranešta, kad ES lyderiai pasirašė pareiškimą dėl paramos Ukrainai, prie kurio neprisidėjo Vengrija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rugpjūčio 15 d. turėtų susitikti Aliaskoje. Pasak „NBC News“, Baltieji rūmai svarsto galimybę į Aliaską pakviesti ir V. Zelenskį.
Rusai smogė Kostiantynivkai valdoma bomba, žuvo du žmonės
Rugpjūčio 12 d. rusai surengė antskrydį prieš Kostiantynivką Ukrainos Donecko srityje, pasitelkdami valdomą bombą „FAB-250“. Žuvo du žmonės, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kostiantynivkos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Horbunovas.
„Šiandien dėl priešo oro smūgio valdoma bomba „FAB-250“ žuvo du civiliai. Šie žmonės buvo mirtinai sužaloti būdami savo namuose“, – parašė bendruomenės lyderis. Jis pažymėjo, kad smūginė banga ir nuolaužos apgadino aštuonių privačių namų fasadus.
S. Horbunovas dar kartą paragino bendruomenės gyventojus laikytis saugumo priemonių ir, jei įmanoma, evakuotis į saugesnius šalies regionus.
Baltijos šalių parlamentų pirmininkai: Rusijai, kaip agresorei, negalima nuolaidžiauti
Bendroje antradienį paskelbtoje deklaracijoje Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų pirmininkai pareiškė dar kartą patvirtinantys savo tvirtą ir nepalaužiamą įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, Estijos Rygikogo pirmininkas Lauri Hussaras (Lauris Husaras) ir Latvijos Saeimos pirmininkė Daiga Mierina (Daiga Mierinia) pabrėžia, kad bet koks šią savaitę Aliaskoje vykstančiose derybose ar vėliau pasiektas susitarimas turi nedviprasmiškai palaikyti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą, konstituciją ir Jungtinių Tautų (JT) Chartijoje įtvirtintus principus.
„Labai svarbu, kad Rusija nepasipelnytų iš savo žiauraus ir neteisėto agresyvaus karo pasiekusi teritorinių laimėjimų. Rusijai, kaip agresorei, neturi būti pataikaujama, nes tai tik paskatintų tolesnius agresijos veiksmus. Jėgos naudojimas tarptautiniu mastu pripažintoms sienoms keisti yra nepriimtinas ir prieštarauja tarptautinei teisei“, – rašoma bendroje pirmininkų deklaracijoje.
Baltijos šalių parlamentų pirmininkai mano, kad diplomatinis sprendimas turi užtikrinti tiek Ukrainos, tiek Europos saugumo interesus.
„Priimant sprendimus dėl Ukrainos turi dalyvauti patys ukrainiečiai, o Europai svarbūs klausimai turi būti derinami su mumis, europiečiais. Derybos gali vykti tik paliaubų sąlygomis“, – teigia jie.
„Tvirtai tikime, kad sėkmę gali atnešti tik strategija, apimanti ryžtingą diplomatiją, nenutrūkstamą paramą Ukrainai ir nuolatinį spaudimą Rusijos Federacijai, kad ši nutrauktų neteisėtą karą. Taigi gyvybiškai svarbu, kad mūsų šalys ir visas demokratinis pasaulis toliau teiktų politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, kartu išlaikydamas ir stiprindamas sankcijas Rusijos Federacijai“, – sakoma bendroje deklaracijoje.
Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems puolamiesiems veiksmams Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Maskva ne siekia taikos Ukrainoje, o rengiasi naujam puolimui.
Apie tai jis prakalbo artėjant penktadienį suplanuotam Rusijos ir JAV vadovų susitikimui.
„Matome, kad Rusijos kariuomenė nesiruošia užbaigti karo. Priešingai, jie atlieka manevrus, kurie rodo pasirengimą naujoms puolamosioms operacijoms“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.
Rusijos energetikos milžinei „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla Rusijos Saratovo srityje sustabdė naftos tiekimą po Ukrainos dronų atakos, rugpjūčio pirmadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinęs šaltinis.
Starmeris: Ukrainai negalima „primesti“ taikos
Nuogąstaujant, kad Kyjivas nebus pakviestas į Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad taiką „būtina kurti kartu su Ukraina, o ne jai primesti“.
JAV prezidentas ir jo kolega iš Rusijos šią savaitę susitiks Aliaskoje aptarti Kremliaus invazijos ateities.
Pirmadienį telefonu kalbėdamas su Marku Carney‘iu, K. Starmeris ir Kanados vadovas sutarė, kad ateityje Ukraina „turi būti laisva, suvereni ir turėti apsisprendimo teisę“.
Toks pareiškimas buvo padarytas po to, kai D. Trumpas leido suprasti, kad, jo nuomone, Ukrainai gali tekti atsisakyti dalies teritorijos, kad būtų užbaigtas konfliktas.
K. Starmerio atstovas spaudai sakė: „Ministras pirmininkas šią popietę kalbėjosi su Kanados ministru pirmininku Marku Carney‘iu.
Jie kalbėjo apie savo tvirtą paramą Ukrainai ir nuolatinį darbą siekiant sustabdyti žudynes ir užbaigti Rusijos karą.
Abu vadovai pabrėžė, kad ateityje Ukraina turi būti laisva, suvereni ir turėti apsisprendimo teisę.
Jie pasveikino toliau dedamas tarptautines pastangas siekiant taikos, kurioms vadovauja prezidentas Trumpas, ir sutarė, kad taiką būtina kurti kartu su Ukraina, o ne jai primesti.
Abu vadovai sutarė, kad artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai bendradarbiaus su prezidentu Trumpu ir prezidentu Zelenskiu. Jie susitarė palaikyti ryšį.“
Reguliarios Ukrainos dronų atakos sujaukė Rusijos oro uostus: Maskva imasi priemonių
Rusijoje gali būti atšaukta dalis užsienio aviakompanijų skrydžių dėl jų padarytų „pažeidimų, svarbiausias jų – skrydžių vėlavimas arba atšaukimas Ukrainos dronų atakų Rusijoje metu.
Atitinkamą pasiūlymą artimiausiais dienomis pateiks Visarusiška keleivių asociacija (OOP) transporto ministerijai.
Apie tai OOP vadovas ir Ministerijos prie visuomenės tarybos pirmininko pavaduotojas Ilja Zotovas pranešė laikraščiui „Kommersant“, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Jis pasiūlys valdžios institucijoms įstatymiškai įtvirtinti skrydžių dažnumo sumažinimą kaip bausmę užsienio aviakompanijoms, „pažeidžiančioms keleivių teises“. Kalbama, visų pirma, apie skrydžių vėlavimus, kurie vyksta dėl reguliarių Ukrainos bepiločių orlaivių išpuolių.
Vengrija atsisakė prisijungti prie ES pareiškimo dėl Trumpo siekio įtvirtinti taiką Ukrainoje
Vengrija atsisakė prisidėti prie bendro likusių 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pareiškimo, kuriame palankiai vertinamos JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Deklaracijoje, kurią antradienį paskelbė ES lyderiai, sakoma, kad tarptautinės sienos neturi būti keičiamos jėga, o bet kokia „teisinga ir ilgalaikė taika“ turi atitikti tarptautinę teisę, įskaitant nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus. „Vengrija neprisideda prie šio pareiškimo“, – pažymima jame.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno dešiniųjų vyriausybė prieštarauja ES karinei pagalbai Ukrainai, kuri, pasak jos, pratęsia karą, ir yra sukritikavusi sankcijas Rusijai kaip neveiksmingas ir kenksmingas Europos ekonomikai. V. Orbánas anksčiau privertė panaikinti ES sankcijas tam tikriems asmenims iš Rusijos.
Kai Vengrija 2024 m. antroje pusėje pirmininkavo ES, V. Orbánas supykdė kitus lyderius, nes Maskvoje aplankė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir vaizdavo save kaip tarpininką.
V. Orbánas taip pat laikomas artimu D. Trumpo, kuris penktadienį priims V. Putiną JAV Aliaskos valstijoje deryboms dėl Ukrainos, sąjungininku. Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje baiminasi, kad šis susitikimas gali baigtis Ukrainai nepalankiais susitarimais.
ES pareiškime buvo dar kartą patvirtinta parama Ukrainos teisei spręsti dėl savo ateities, be to, jame sakoma, kad prasmingos derybos įmanomos tik nutraukus ugnį arba sušvelninus karo veiksmus. „Ukrainos žmonės turi turėti laisvę spręsti dėl savo ateities. Dėl kelio į taiką Ukrainoje negali būti sprendžiama be Ukrainos“, – teigiama pareiškime.
Rusijos raketa pataikė į ginkluotojų pajėgų mokymo centą: skelbiama apie aukas
Rusija kasetinėmis raketomis smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų mokymo padaliniui, rašo „RBC-Ukraina“.
Užpuolimo metu žuvo vienas, sužeista dar 11 karių.
Pranešama, kad apie raketų grėsmę kariai buvo įspėti iš anksto, tačiau ne visi spėjo patys pasislėpti bunkeryje arba slėptuvėje, nes turėjo pirmiau perkelti įrangą.
Žinoma apie vieną žuvusį ir 11 įvairaus sunkumo sužeistų. Dar 12 kreipėsi dėl klausos sutrikimų po smūgio.
Vietoje dirba atitinkamos skubiosios pagalbos tarnybos. Sužeistiesiems skubiai teikiama visa reikalinga medicininė pagalba.
Ukrainos žvalgyba smogė strateginei helio gamyklai: Rusijoje ji – tokia vienintelė
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdybos (GUR) dronai atakavo ir sukėlė sprogimus Orenburgo helio gamykloje. Tai – vienintelė helio gamykla Rusijoje, rašo UNIAN, remdamasi žvalgybos šaltiniais.
Kaip pažymėjo šaltinis, tai vienintelė helio gamykla Rusijoje, vienintelė įmonė, gaminanti kritiškai svarbų komponentą raketų gamybai, kosmoso ir aviacijos pramonei.
Vietiniai gyventojai matė skrendančius bepiločius orlaivius ir pranešė apie seriją sprogimų gamyklos rajone.
Apie 20 val. Rusijos valdžia užblokavo federalinės reikšmės magistralės M-5 „Uralas“ ruožą ties Perevolkos gyvenviete. Būtent šiame rajone, kaip manoma, yra Ukrainos žvalgybos (GUR) taikinys.
„Orenburgo helio gamykla – vienintelė helio gamybos įmonė Rusijoje ir viena didžiausių Europoje, kurios metinis pajėgumas siekia apie 15 mlrd. kub. m. gamtinių dujų perdirbimo. Helis plačiai naudojamas raketų gamyboje, kosmoso pramonėje ir aviacijoje. Karinės žvalgybos užpultas objektas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir yra vienas iš pagrindinių Rusijos karinės pramonės objektų“, – pažymėjo šaltinis.
ES lyderiai: Ukraina turi turėti galimybę pasirinkti savo likimą
Europos Sąjungos (ES) lyderiai bendrame pareiškime pabrėžė „prigimtinę Ukrainos teisę pačiai pasirinkti savo likimą“, likus trims dienoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Mes, Europos Sąjungos lyderiai, palankiai vertiname prezidento Trumpo pastangas nutraukti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką bei saugumą Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.
„Teisinga ir ilgalaikė taika, užtikrinanti stabilumą ir saugumą, turi atitikti tarptautinę teisę, įskaitant nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo principus ir tai, kad tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“, – teigė ES lyderiai.
Trečiadienį planuojamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bei Europos lyderių susitikimas su D. Trumpu.
JAV vadovas aptakiai kalba apie savo lūkesčius penktadienį Aliaskoje planuojamoms deryboms su V. Putinu ir vadina jį „pažintiniu susitikimu“, kurio metu sieks išsiaiškinti Rusijos vadovo nuomonę dėl karo Ukrainoje pabaigos.
V. Zelenskis atmetė galimybę užleisti rusams savo teritorijas, atplėštas jėga. D. Trumpas, kuris vasarį viešai susiginčijo su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose, sakė, kad jį „šiek tiek neramina“ Ukrainos vadovo pozicija ir kad kažkoks apsikeitimas teritorijomis turės įvykti.
„Bus kažkiek apsikeitimo, bus tam tikrų pokyčių kalbant apie teritoriją“, – teigė jis.
Tačiau D. Trumpas patikino, kad V. Putinui pasakys, jog jis privalo baigti savo karą.
„Bus nuolaidų, kurios niekam nepatiks“: Pentagono vadovas apie Trumpo ir Putino derybas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sudarė sąlygas galimai taikos sutarčiai dėl Ukrainos su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu, tačiau bus nuolaidų, kurios niekam nebus priimtinos.
Apie tai JAV gynybos ministras Pete‘as Hegsethas pareiškė „Fox News“ televizijos eteryje.
„Trumpas jau pakeitė žaidimo taisykles. Jis sudarė sąlygas galimai taikos sutarčiai, kuri buvo jo tikslas nuo pat pradžių“, – sakė jis.
Pentagono vadovas teigia, kad V. Putinas nebūtų sutikęs susitikti, jei nebūtų pajutęs spaudimo.
Jis paaiškino, kad derybų etape gali būti ir, tikriausiai, bus keitimasis teritorijomis.
„Bus nuolaidų, kurios niekam nebus priimtinos, bet jei kas nors ir gali tai padaryti, tai tik Trumpas“, – konstatavo P. Hegsethas.
Prieš Trumpo ir Putino susitikimą – ES „staigmena“ Maskvai
Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą, pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos paskelbė bloko užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Tai būtų jau 19-asis baudžiamųjų priemonių Maskvai paketas. Ji nepateikė išsamesnės informacijos apie planuojamas sankcijas. K. Kallas taip pat pareiškė, kad „mes net neturėtume kalbėti apie kokias nors nuolaidas, kol Rusija nesutiko visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“.
„Praeityje tai niekada nebuvo veiksminga su Rusija ir nebus veiksminga su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu šiandien“, – pridūrė ji.
Pasak K. Kallas, Ukraina informavo ES užsienio reikalų ministrus apie padėtį mūšio lauke. „Mes visiškai pritariame šio karo užbaigimui taip, kad Rusijai nebūtų paliktos atviros durys vėl įžengti ir iš naujo pradėti savo agresiją“, – akcentavo Estijos diplomatė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir V. Putinas penktadienį turėtų susitikti ir aptarti karą Ukrainoje.
Karo analitikai: Aliaskoje tikėtis stebuklo neverta
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kol kas nerodo jokio noro siekti kompromiso, kad Ukrainoje įsivyrautų taika, todėl JAV ir Rusijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas Aliaskoje vargu ar pakeis šią padėtį.
Tokią nuomonę išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ Vašingtone išsakė Karo tyrimų instituto (ISW) Rusijos grupės ir geopolitinės žvalgybos grupės vadovas Rusijos ir Ukrainos klausimais George‘as Barrosas.
Zelenskis: rusai negavo signalų ruoštis pokario situacijai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiruošia nutraukti ugnį Ukrainoje, remdamasis žvalgybos duomenimis paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „Unian“.
„Putinas yra pasiryžęs susitikimą su Amerika pateikti tik kaip savo asmeninę pergalę ir toliau elgtis kaip anksčiau, daryti spaudimą Ukrainai, kaip tai darė anksčiau. Nėra nė vieno ženklo, kad rusai gavo signalų ruoštis pokario situacijai“, – vakariniame kreipimesi platformoje „Telegram“ kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad rusai perkėlinėja savo karius ir pajėgas taip, kad galėtų pradėti naujas puolamąsias operacijas.
„Jei kas nors ruošiasi taikai, tai jis to nedaro. Mes ir toliau informuojame savo partnerius apie realią padėtį mūšio lauke, diplomatijos fronte ir tolesnius Rusijos veiksmų planus“, – sakė V. Zelenskis.
Dieną prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad per susitikimą su V. Putinu bandys grąžinti Ukrainai dalį „vertingos teritorijos“, kurią Rusija užėmė per karą. Jis taip pat pažymėjo, kad būsimas susitikimas su Kremliaus diktatoriumi bus „bandomasis“.
Tuo tarpu „Bloomberg“ rašo, kad Ukraina ir Europos šalys V. Putino ir D. Trumpo susitikimo išvakarėse telefonu kalbėsis su JAV prezidentu. Pažymima, kad šiame pokalbyje daugiausia dėmesio bus skiriama „tolesnėms galimybėms daryti spaudimą Rusijai“, taip pat „pasirengti galimoms taikos deryboms ir su tuo susijusiems teritorinių pretenzijų bei saugumo klausimams“.
Prieš Trumpo ir Putino susitikimą – Ukrainos pozicijos pasikeitimas dėl rusų okupuotų teritorijų
Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje diplomatų sluoksniuose diskutuojama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijos sušvelninimą.
Kaip rašo „The Telegraph“, remdamasis Europos diplomatų šaltiniais, Kyjivas yra pasirengęs svarstyti galimybę nutraukti karo veiksmus ir faktiškai pripažinti Rusijos kontrolę jau okupuotose teritorijose Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono srityse ir Kryme.
Toks scenarijus, kurį remia kai kurios Europos sostinės, numato fronto linijos įšaldymą ir saugumo garantijų suteikimą Ukrainai, įskaitant ginklų tiekimą ir perspektyvą įstoti į NATO.
Taip pat V. Zelenskis pabrėžia: jokie susitarimai neturi numatyti papildomų teritorinių nuolaidų.
Europos lyderiai, tarp kurių Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, pareiškė, kad tarptautiniu mastu pripažintų sienų keitimas jėga yra nepriimtinas.
Jie planuoja susitikti su D. Trumpu jau trečiadienį, kad pateiktų savo argumentus prieš jo derybas su V. Putinu.
Pats D. Trumpas pranešė, kad viršūnių susitikime bandys pasiekti dalinį Ukrainos teritorijų grąžinimą. Tačiau jis kritikavo Kyjivo poziciją dėl būtinybės konstitucinio bet kokių teritorinių pokyčių patvirtinimo.
NATO pabrėžia, kad faktinė teritorijų okupacija negali būti pripažinta teisiškai. Ukrainos valdžia primena, kad Rusija toliau perkelia karius ir ruošiasi naujiems puolimams, todėl per anksti kalbėti apie Kremliaus pasirengimą baigti karą.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos pagal 1991 m. sienas.
Ukrainos tarptautiniai partneriai, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Kanadą, ragina vengti bet kokių sprendimų primetimo Kyjivui, pabrėždami, kad taika turi būti pasiekta dalyvaujant pačiai Ukrainai, o ne už jos nugaros.
Trumpo ir Putino susitikimas
Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino viršūnių susitikimas Aliaskoje, numatytas rugpjūčio 15 d., bus pirmasis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Amerikos žemėje nuo 1988 m.
Derybos vyks aktyviai diskutuojant apie galimą karo Ukrainoje pabaigą. D. Trumpas ne kartą užsiminė apie „žemės mainų“ galimybę kaip taikos sąlygą, o tai sukėlė nerimą Kyjive ir Europoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyro Zelenskio derybose nebus, bet, pasak D. Trumpo, apie jų rezultatus bus informuotas anksčiau už kitus lyderius. Europos šalys, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Italiją ir Suomiją, bendrame pareiškime pabrėžė, kad jokie susitarimai dėl taikos negali būti priimti be Ukrainos dalyvavimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nepaisant to, Aliaskos gyventojai nenorėtų jungtis prie kacapijos net jei senas pirdyla trampas ją atiduotų, nes
1-JAV yra teisė turėti ginklą-tai pagrindinė priežastis kodėl aliaskiečiai nori likti JAV dalimi, nes kacapams ginklą duoda tik tada, kai reikia tapt patrankų mėsa
2-JAV daug geresnis pragyvenimo lygis:algos, pašalpos, soc. garantijos, sveikatos apsauga ir tt
3-aliaskiečiams Vašingtonas arčiau nei maskva.
Trumpai tariant kacapai gali toliau svajot apie Aliaską bet jos niekada nebegaus, nes Aliaska tai ne tik teritorija, bet ir žmonės.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Taikos nebus, kol Rusija galės kariauti: Ukraina perspėja prieš Trumpo ir Putino derybas
Ukraina perspėja Vakarus: bet koks Rusijos strateginės nesėkmės išvengimas gali tapti pavojingu signalu pasauliui. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad Kremlius nesustos, kol Ukraina neišnyks kaip valstybė, o paliaubos Rusijos sąlygomis tik paskatins naują agresiją.
Viskas, kas nebus strateginis Rusijos pralaimėjimas, siųs pavojingą signalą pasauliui, įspėja vienas iš Ukrainos prezidento patarėjų, rašo „Kyiv Independent“.
M. Podoliakas sako, kad V. Putino galutinis tikslas – kad Ukraina „išnyktų kaip valstybė“, rašo „Sky News“.
„Turime tapti neaiškiu, rusifikuotu imperijos priedėliu“, – teigia jis.
M. Podoliako įspėjimas paskelbtas prieš penktadienį numatytą Donaldo Trumpo ir V. Putino susitikimą.
JAV lyderis yra užsiminęs, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijos, o JAV žiniasklaida praneša, jog V. Putinas nori ne tik visų šiuo metu okupuotų teritorijų, bet ir dar daugiau.
Tačiau, pasak M. Podoliako, bet koks toks kompromisas tik padrąsintų Rusiją.
„Teritorijų prijungimas nėra Putino galutinis tikslas. Jis nesutinka su pačia Ukrainos egzistencija. Putinas nori, kad mes išnyktume kaip valstybė“, – pabrėžė M. Podoliakas savo paskyroje „Telegram“ kanale.
Pasak jo, Rusijos diktatorius siekia atimti iš ukrainiečių armiją, užsienio politiką, balsavimo teisę. Paversti Ukrainą rusifikuotu imperijos priedėliu.
„Todėl kalbos apie „minimalius Maskvos reikalavimus“ yra beprasmės – yra tik maksimalūs“, – užtikrino OP vadovo pavaduotojas.
Kremlius, pasak M. Podoliako, nesustos iki strateginės nesėkmės – kai karas taps nepakeliama našta Rusijai. Bet kokios kitos paliaubos bus tik pauzė Maskvos sąlygomis.
„Tai sunaikins tarptautinę teisę. Pasaulis gaus signalą: už mažesnį nusikaltimą baudžiama sankcijomis, už didesnį – sankcijos panaikinamos. Pasaulinė saugumo sistema žlugs, o karas taps universaliu ginčų sprendimo būdu“, – apie pasekmes sakė M. Podoliakas.
Tvirta taika gali būti pasiekta tik vienu būdu, įsitikinęs M. Podoliakas: „Reikia padaryti taip, kad Kremlius net bijotų galvoti apie naują puolimą.“
JAV prezidentas taip pat sakė, kad su V. Putinu aptars Rusijos karą prieš Ukrainą ir kad jo taikos planas numato teritorijų mainus, dėl kurių Kyjivas atgaus dalį savo žemių, bet tariamai bus priverstas atsisakyti kitų.
Remiantis kai kurių žiniasklaidos priemonių duomenimis, kalbama apie Luhansko ir Donecko sričių perdavimą Rusijai.
Vėliau paaiškėjo, kad specialusis JAV prezidento D. Trumpo pasiuntinys Steve‘as Whitkoffas per vizitą Maskvoje greičiausiai neteisingai suprato Rusijos diktatoriaus V. Putino reikalavimus, kuriuos Rusija iškėlė siekdama ugnies nutraukimo su Ukraina.
Tuo pačiu metu leidinys „Politico“ pranešė, kad Baltieji rūmai pasiūlė Rusijai įšaldyti karą palei kontaktinę liniją Chersono ir Zaporižios srityse mainais į Donecko ir Luhansko sritis.
Rugpjūčio 9 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečiai neatiduos savo žemės okupantams ir kad teritorinis klausimas yra įtvirtintas Ukrainos Konstitucijoje, kurios niekas nepažeis.