Pasak leidinio pašnekovų, Roma laikoma potencialia susitikimo vieta. Šaltinis priduria, kad taip pat svarstoma Vengrija bei Šveicarija.
Ukrainos dronai liepą sunaikino daugiau kaip 5 tūkst. rusų karių
Ukrainiečių dronai, pasak Ukrainos vyriausiojo kariuomenės vado Oleksandro Syrskio, liepą atakavo daugiau kaip 23 tūkst. rusų taikinių ir per šias atakas nukovė daugiau kaip 5 tūkst. priešo kareivių. „Aukščiausias prioritetas yra naikinti rusų personalą“, – feisbuke teigė O. Syrskis.
Dronai yra „integrali“ Ukrainos karinių operacijų dalis ir vadina vieną pagrindinių vaidmenų ginant šalį, pabrėžė jis.
Dauguma atvejų esą per atakas buvo naudojai FPV dronai bei nepilotuojami naktiniai bombonešiai.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje: Ukraina neatsisakys savo teritorijų
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas, kalbėdamas apie galimas taikos derybas, ir toliau atmeta Rusijos reikalavimus Ukrainai atsisakyti savo teritorijų. Jei Ukraina atsisakytų dalies savo teritorijos, „tai reikštų, kad laimi stipresniojo teisė“, sakė jis vokiečių televizijai ZDF. „Jei Europoje vyraus neteisybė, o ne tarptautinė teisė, tuomet niekas Europos nebesijaus saugus“, – pridūrė O. Makejevas.
Anot jo, viso derybos turi baigtis tuo, kad Rusija, o ne Ukraina būtų priversta daryti nuolaidas. Rusija pradėjo šį karą, ir „būtent Rusija turi už tai atsakyti“, akcentavo ambasadorius. Maskva iki šiol reikalauja, kad Kyjivas visiškai atsisakytų keturių Rusijos iš dalies okupuotų Rytų Ukrainos sričių bei aneksuoto Krymo pusiasalio. Kyjivas, anot Maskvos, taip pat turėtų atsisakyti siekio prisijungti prie NATO. Ukraina jau ne kartą atmetė šiuos reikalavimus kaip nepriimtinus.
Rusija nėra suinteresuota taika, tęsė O. Makejevas. „Šią naktį Ukraina vėl buvo atakuota dronais“, smogta Kyjivo Bučos priemiesčiui, sakė jis. Ir pačioje sostinėje gaudė oro pavojaus sirenos.
Komentuodamas planuojamą dvišalį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimą, ambasadorius pabrėžė, kad „nebus kalbama be Ukrainos apie Ukrainą“. D. Trumpas esą „iš karto“ informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie praėjusių dienų pokalbius tarp JAV ir Rusijos.
V. Zelenskis derino pozicijas su aukštais Europos politikais, įskaitant Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Europa būsimose derybose turi sėdėti prie stalo, reikalavo O. Makejevas. V. Zelenskis ne kartą teigė esąs pasirengęs su V. Putinu tiesiogiai kalbėtis apie karo pabaigą. Tačiau V. Putinas ketvirtadienį vėl tai atmetė, nes esą dar neįvykdytos „tam tikros sąlygos“. Anot D. Trumpo, Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas nėra sąlyga dvišaliam jo susitikimui su V. Putinu.
Ambasadorius reikalavo tolesnių JAV ir ES sankcijų Rusijai, pavyzdžiui, Rusijos turto konfiskavimo. „Tai 300 mlrd. eurų visame pasaulyje“, – sakė jis. Šias lėšas esą būtų galima panaudoti tam, kad Ukraina gautų daugiau ginklų.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas telefonu savo Rusijos kolegai Vladimirui Putinui pareiškė, jog jį džiugina gerėjantys Maskvos ir Vašingtono santykiais, penktadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida.
V. Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi deryboms, siekdami užbaigti karą Ukrainoje. Abi pusės patvirtino, kad vyksta pasirengimas aukščiausiojo lygio susitikimui, ir užsiminė, kad susitikimas galėtų įvykti kitą savaitę, nors tiksli data ar vieta dar nenustatyta.
Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad Xi Jinpingas penktadienį Rusijos vadovo iniciatyva kalbėjosi su V. Putinu.
Kremliaus šeimininkas informavo Xi Jinpingą apie „pastarųjų kontaktų ir komunikacijos situaciją“ tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos, taip pat apie padėtį Ukrainoje, teigė CCTV.
„Kinija džiaugiasi matydama, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos palaiko ryšius, gerina savo santykius ir skatina politinį Ukrainos krizės sprendimą“, – valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ anglakalbė tarnyba citavo Xi Jinpingo žodžius V. Putinui.
Xi Jinpingas „pabrėžė, kad sudėtingiems klausimams nėra paprastų sprendimų“ ir sakė, kad „Kinija visada (...) palaikys taikos sudarymą ir derybų skatinimą“, savo ruožtu pranešė CCTV.
Netikėtas Lukašenkos „dosnumas“: siūlo surengti Trumpo, Zelenskio ir Putino derybas
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka penktadienį pranešė, kad yra pasirengęs Minske surengti trišales derybas tarp Donaldo Trumpo, Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino.
V. Putino ištikimas draugas pareiškė, kad jei derybos bus vedamos protingai, Rusija ir Ukraina niekada daugiau nebekariaus.
„Rusija Ukrainoje nebus nugalėta, nes tai būtų pernelyg brangu visiems“, – teigė A. Lukašenka.
Jis taip pat nepabūgo pasinaudoti proga ir eilinį kartą pameilikauti V. Putinui teigdamas, kad Baltarusija nesudarys jokių susitarimų su JAV „Rusijai už nugaros“.
Ukrainos saugumas: didžiausia Rusijos laivų statykla pradeda mažinti darbuotojų skaičių
Didžiausia Rusijos laivų statykla „JSC Vympel Shipyard“, statanti civilinius ir karinius laivus, dėl lėšų stygiaus pradėjo mažinti darbuotojų skaičių.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.
„Numatoma, kad darbo vietų mažinimas vyks etapais ir tęsis iki metų pabaigos. Priežastis – finansavimo trūkumas dėl nacionalinio gerovės fondo išeikvojimo ir biudžeto problemų Rusijoje“, – sakoma centro pranešime.
Centro duomenimis, Rusijos vyriausybė neseniai 40 proc. sumažino laivyno modernizavimo programos finansavimą. Be to, gamyba gerokai sumažėjo dėl smarkiai apribotų vyriausybės užsakymų šiai pramonei.
Centro teigimu, dėl milžiniškų karo su Ukraina išlaidų Rusijos biudžete susidarė rekordinis deficitas ir buvo apkarpytos visos išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su kariniu-pramoniniu kompleksu.
Kartu su sankcijų padariniais, finansinėmis problemomis ir smarkiai sumažėjusiomis namų ūkių pajamomis tai lėmė spartų gamybos mažėjimą daugelyje pramonės šakų.
„Rusiška propaganda“ yra bejėgė nuslėpti pragaištingus Kremliaus nenoro nutraukti karą padarinius. Nepaisant to, Rusijos valdžia yra pasiryžusi tęsti karą net ir savo ekonomikos sunaikinimo kaina“, – pabrėžė Politinių ir strateginių studijų centras.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijoje dėl gynybos pramonės nuosmukio ir nesugebėjimo finansuoti projektą gali būti atšauktas laivo „Admirolas Čabanenka“, skirto kovoti su povandeniniais laivais, modernizavimas.
Maskva iškvietė Italijos diplomatą dėl „antirusiškos kampanijos“ italų žiniasklaidoje
Maskva ketvirtadienį iškvietė Italijos diplomatą dėl „antirusiškos kampanijos“ italų žiniasklaidoje – tai naujausias atvejis, kai šalys kaltina viena kitą priešiška retorika.
Romos ir Maskvos santykiai, jau ir taip įtempti dėl Rusijos prieš daugiau nei trejus metus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, pastarosiomis savaitėmis dar labiau pablogėjo.
Praėjusį mėnesį Italija atšaukė Kremliui palankaus dirigento Valerijaus Gergijevo koncertą.
Italijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad antradienį italų reikalų patikėtinis Maskvoje „buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl vykstančios antirusiškos kampanijos Italijos žiniasklaidoje“.
Maskva nepateikė jokių konkrečių pavyzdžių, tačiau tvirtina, kad Italijos žiniasklaida prisidėjo prie to, kad liepos mėnesį buvo atšauktas V. Gergijevo koncertas Neapolyje.
V. Gergijevas nepasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą, už ką 2022 metų kovą buvo atleistas iš Miuncheno filharmonijos. Nuo to laiko jis nebekoncertavo Europoje.
Dirigentas taip pat laikomas aktyviu Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininku.
Planuotas koncertas XVIII amžiaus rūmuose netoli Neapolio – dabar juose veikia muziejus – sukėlė karštas diskusijas Italijoje. Ukraina pasmerkė šį žingsnį, o Rusijos išeivijos opozicija paragino rengti protestus.
Kelias dienas trukusi nežinomybė, ar koncertas įvyks, baigėsi staigiu atšaukimu.
Liepos pabaigoje Roma iškvietė Rusijos ambasadorių, kai Maskva įtraukė Italijos prezidentą Sergio Mattarellą į Kremlių kritikuojančių Vakarų pareigūnų sąrašą.
Maskva tvirtino, kad Italijos prezidentas vartoja „neapykantos kalbą“ Rusijos atžvilgiu.
Į šį sąrašą įtraukti ir kiti Europos vadovai, pavyzdžiui, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Italija yra viena iš Kyjivo sąjungininkių nuo 2022-ųjų vasario, kai prasidėjo Rusijos plataus masto karas Ukrainoje, ir yra priėmusi tūkstančius ukrainiečių pabėgėlių.
Kyjivo srities Bučos rajone per dronų ataką apgadintas 21 namas, trys žmonės nukentėjo
Naktį į rugpjūčio 8-ąją Kyjivo srities Bučos rajone per Rusijos bepiločių orlaivių ataką buvo apgadintas 21 privatus namas.
Apie tai „Telegrame“ pranešė Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.
Pasak jo, dėl atakos mergina ir dvi moterys patyrė ūmią streso reakciją ir joms buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba vietoje be hospitalizavimo.
Bučos rajone buvo apgadintas 21 privatus namas, ūkiniai pastatai, garažai, du nebaigti statyti daugiaaukščiai pastatai ir 10 automobilių.
Namų apgadinimo laipsnis įvairus – nuo išdaužytų langų ir durų iki dalinio patalpų sunaikinimo, sakė M. Kalašnykas. Jis patikino, kad vietos valdžios institucijos ir partneriai teikia pagalbą žmonėms, kurių turtas nukentėjo. Įvykio vietoje dirba visos gelbėjimo tarnybos.
M. Kalašnykas padėkojo gynybinio projekto „Clear Sky“ operatoriams, kurių dėka už apgyvendintų teritorijų ribų buvo perimta beveik dvi su puse dešimties dronų, ir pabrėžė, kad šis projektas vystomas ir plečiamas toliau.
Kaip pranešė „Ukrinform“, oro gynybos pajėgos neutralizavo 82 iš 108 dronų, kuriais rusai atakavo Ukrainą rugpjūčio 7-osios vakarą.
Kyjivas pasirengęs priimti paliaubas dabartinėje fronto linijoje – „The Telegraph“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad neįmanoma visų Rusijos okupuotų teritorijų atgauti karinėmis priemonėmis ir reikia ieškoti diplomatinių primeonių, praneša „The Telegraph“.
Leidinio duomenimis, Ukraina pasirengusi svarstyti ugnies nutraukimą pagal dabartinę fronto liniją.
Nors Kyjivas pasirengęs priimti paliaubas dabartinėje fronto linijoje, kategoriškai atmeta tarptautinį Rusijos kontrolės okupuotose teritorijose pripažinimą.
„The Telegraph“ pažymi, kad Ukrainos Konstitucija neleidžia prezidentui ar parlamentui vienašališkai keisti šalies teritorinį suskirstymą ar pažeisti jos teritorinį vientisumą.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ skelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali pasiūlyti, kad Rusija oficialiai perimtų dalį okupuotos Ukrainos teritorijos mainais už savo karių išvedimą iš kitų Ukrainos regionų.
O D. Trumpas, siekdamas susitarimo, gali paraginti Ukrainą ir sąjungininkus priimti šį pasiūlymą.
Rusijos karių nusikaltimai – kaip juodu ant balto: šaltakraujiškai sušaudė civilį, marodieriavo
Rusijos kariuomenės siaubingas elgesys karo metu pasipildė naujais įrodymais: „Radio Svoboda“ paviešino iki šiol nerodytus kamerų Bučoje vaizdus, kuriuose užfiksuoti rusų karių nusikaltimai. Šie vaizdo įrašai iki šiol nebuvo viešinami ir rodomi pirmą sykį, pažymima UNIAN.
Vienas kalba valandomis, kitas – klausosi: atskleidė, kaip atrodo Putino ir Trumpo skambučiai
JAV pareigūnai ir kiti su JAV ir Rusijos lyderių bendravimu susipažinę asmenys teigia, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas keletą kartų kalbėjosi telefonu ir perdavė daugybę žinučių per tarpininkus. Anot jų, D. Trumpas labai atidžiai klausosi Rusijos diktatoriaus monologų, rašo „The Wall Street Journal“.
Pasak vieno aukšto rango JAV prezidento administracijos pareigūno, jų pokalbiai įprastai buvo draugiški. D. Trumpas dažnai kalba apie savo tikslą atgaivinti JAV ir Rusijos santykius, kuriuos skatina augantis ekonominis bendradarbiavimas.
Anot šaltinių, V. Putinas pokalbiuose su D. Trumpu dėsto savo pretenzijas ir pagrindinius norus, daugiausia susijusius su tarptautiniu pripažinimu Rusijos kontrolės Kryme ir Donbaso regione, kurio didžiąją dalį ji atėmė iš Ukrainos.
Daugiau skaitykite čia.
Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos sprogmenų gamyklą pasiekė vokiečių įranga
Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos Biysko oleumų gamykla (BOZ) Pietų Sibire, gaminanti sprogmenis kariniams tikslams, per tarpininkus Kinijoje gavo Vokietijos kompanijos „Siemens“ įrangą.
Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi muitinės duomenimis ir viešųjų pirkimų dokumentais.
Rusams atakavus Kyjivo, Sumų sritis, nukentėjo keturi žmonės
Rusams naktį į penktadienį dronais atakavus Kyjivo ir Sumų sritis, nukentėjo keturi žmonės, pranešė pareigūnai.
Bučoje padaryta žalos septyniems namams ir vaikų darželiui, kilo gaisrų, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo karinė administracija ir meras Anatolijus Fedorukas.
Per ataką nukentėjo 56 ir 80 metų moterys bei 16-metė paauglė.
Tuo metu per ataką Sumų srityje nukentėjo 54 metų vyras.
Sumų srities vadovas Olehas Hryhorovas nurodė, kad per ataką padaryta žalos pastatams, parduotuvei bei automobiliams.
Ukrainoje per pastarąją parą sunaikinta dar 1 040 rusų karių ir 52 artilerijos sistemos
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 061 350 karių, iš kurių 1 040 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 083 rusų tankus (+7), 23 102 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 31 232 artilerijos sistemas (+52), 1 456 raketų paleidimo sistemas, 1 203 oro gynybos sistemas, 421 karo lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 50 168 nepilotuojamuosius orlaivius (+238), 3 555 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 57 731 transporto priemonę ir kuro cisterną (+126), 3 936 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Pranešama, kad rugpjūčio 7 d. fronte įvyko 119 Ukrainos gynėjų ir rusų kariuomenės mūšiai.
Žiniasklaida: Baltieji rūmai jau ruošiasi Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimui
Baltieji rūmai jau dirba prie trišalio susitikimo tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino organizavimo.
Apie tai praneša nacionalinis Ukrainos transliuotojas „Suspilne“, remdamasi informuotais šaltiniais D. Trumpo administracijoje. Anot šaltinių, trišalės derybos gali įvykti jau kitą savaitę, tačiau vieta dar nėra nustatyta.
Tiksi paskutinės valandos: iš Trumpo – naujausia žinia dėl ultimatumo Putinui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo reikalavimą Vladimirui Putinui iki šio penktadienio stabdyti karinius veiksmus Ukrainoje.
Kalbėdamas su žurnalistais jis sulaukė klausimo, ar ultimatumas V. Putinui vis dar galioja.
„Tai priklausys nuo jo. Pažiūrėsime, ką jis pasakys. Labai nusivylęs“, – pareiškė jis.
Liepos pabaigoje D. Trumpas teigė, kad Rusija susidurs su naujomis sankcijomis, jei nesustabdys karo veiksmų Ukrainoje per 10 dienų.
Tai suteikia V. Putinui laiko iki rugpjūčio 8-osios susitarti.
Trumpas pareiškė, kad su Putinu susitiks net jei šis pirma nesusitiks su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui iki numatyto jųdviejų aukščiausiojo lygio susitikimo nėra būtina susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Žurnalisto paklaustas, ar V. Putinas pirmiausia turi susitikti su V. Zelenskiu, kad po to galėtų susitikti su Jungtinėmis Valstijomis, D. Trumpas atsakė: „Ne“.
D. Trumpas ir V. Putinas kitą savaitę turėtų pirmą kartą susitikti ir aptarti, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą. Abu vadovai sakė, kad laikas tokiam aukščiausiojo lygio susitikimui šiuo metu yra tinkamas, nors jo data ir vieta dar nepatvirtinta.
JAV prezidentas nepasakė, ką darys penktadienį suėjus 10 dienų terminui, per kurį turi būti sudarytos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos. Jei nebus pasiekta jokios pažangos, D. Trumpas pagrasino sankcijomis Rusijos prekybos partneriams. Jis jau paskelbė apie muitus Indijai.
Paklaustas, ar terminas vis dar galioja, D. Trumpas atsakė: „Pažiūrėsime, ką jis [V. Putinas] pasakys. Tai priklausys nuo jo“.
Rusija jau daugiau nei trejus metus vykdo destruktyvų karą prieš Ukrainą, kurį D. Trumpas ne kartą pareiškė norįs greitai užbaigti.
Šis viršūnių susitikimas būtų pirmasis nuo 2021 m., kai su V. Putinu Ženevoje susitiko Joe Bidenas.
Artėja Trumpo ir Putino susitikimas: ar tai taps karo Ukrainoje lūžio tašku?
JAV ir Rusijos lyderiai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas gali susitikti jau kitą savaitę, kad pasiektų taikos susitarimą dėl karo Ukrainoje, tačiau jų požiūriai, kaip ir anksčiau, skiriasi, todėl paliaubos vis dar mažai tikėtinos.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), D. Trumpas paragino V. Putiną nutraukti karą, bet neparodė ypatingo susidomėjimo susitarimo detalėmis. Kremliaus vadovas atmetė visus raginimus nutraukti karo veiksmus, išskyrus jo sąlygomis.
Taip pat, pažymi leidinys, jei susitikimas tarp Trumpo ir Putino įvyks, jis gali tapti rimčiausiu išbandymu JAV prezidentui per šią kadenciją.
Analitikai nuogąstauja, kad V. Putinas gali nesiekti susitarimo.
„Putinas aiškiai leido suprasti, kad karas Ukrainoje jam yra svarbesnis nei santykiai su JAV“, – sako Alina Poliakova, Vašingtone veikiančio Europos politikos analizės centro prezidentė ir generalinė direktorė.
Be to, WSJ pažymi, kad dar viena sudėtinga užduotis D. Trumpui bus derybos su V. Putinu, kuris turi ketvirtį amžiaus patirtį bendraujant su įvairiais JAV prezidentais ir įrodė, kad sugeba daryti jiems įtaką.
Tuo metu JAV ir Europoje baiminamasi, kad Rusijos diktatorius pasiūlė susitikimą viena tam, kad toliau vilkintų D. Trumpą, o ne siektų taikos.
Putinas gali nukreipti Trumpą prieš Ukrainą
V. Putinas gali pasiūlyti, kad Rusija oficialiai perimtų dalį okupuotos Ukrainos teritorijos mainais už savo karių išvedimą iš kitų Ukrainos regionų, teigė aukštas Europos diplomatas ir Ukrainos pareigūnas.
O D. Trumpas, siekdamas susitarimo, gali paraginti Ukrainą ir sąjungininkus priimti šį pasiūlymą.
„Pasak pareigūno, Kyjivas ir kitos Europos vyriausybės greičiausiai atmes šį planą, o tai bus naudinga Putinui, nes Trumpas, kurį retai domina taikos susitarimo detalės, vėliau gali apkaltinti Ukrainą, kad esą tai ji tęsia karą“, – rašoma leidinyje.
Trumpas gali nutraukti žvalgybos ir karinę paramą Ukrainai, kaip jis tai padarė anksčiau šiais metais, taip sužlugdydamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastangas suartėti su D. Trumpu po įtempto susitikimo Ovaliajame kabinete vasario mėnesį. JAV taip pat gali visiškai pasitraukti iš diplomatinio proceso, palikdamos Maskvą ir Kyjivą tęsti tai, ką Trumpas jau seniai vadina „Bideno karu“.
Taip pat D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad susitiks su V. Putinu artėjančiose derybose dėl karo Ukrainoje, net jei Rusijos lyderis prieš tai nesusitiks su V. Zelenskiu,
Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad V. Putinas ketina dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime su D. Trumpu „artimiausiomis dienomis“, tačiau Rusijos vadovas iš esmės atmetė galimybę įtraukti V. Zelenskį.
Kai D. Trumpas buvo paklaustas, ar V. Putinas privalo susitikti su V. Zelenskiu prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, JAV prezidentas atsakė paprastai: „Ne, neprivalo.“
Kaip galimą susitikimo vietą V. Putinas įvardijo Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau Vašingtonas to nepatvirtino.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kacapai dar pasidžiaugė kad trampo atstovas vitkofas suvalgė čeburėką:vienas tv vedėja valgė tą patį čeburėką su jo seilėmis.
Tuo tarpu Kamčatkos kaime Sedanka nebeliko vyrų, visi padvėsė Ukrainoje, kuri jiems buvo toliau nei mums tarkim Afganistanas. Ką kaimo bobos darys, nežinau, gal kaimą pervadins į Lezbietka.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Aiškėja daugiau detalių: Trumpo ir Putino susitikimas gali įvykti jau pirmadienį
JAV ir Rusijos lyderių Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas gali įvykti jau kitą savaitę Europoje, praneša „Fox News“, remdamasi savo šaltiniais.
Pasak leidinio pašnekovų, Roma laikoma potencialia susitikimo vieta. Šaltinis priduria, kad taip pat svarstoma Vengrija bei Šveicarija.
„Du šaltiniai, susipažinę su derybų eiga, pranešė „Fox News“, kad susitikimas rengiamas jau artimiausią pirmadienį, o viena iš galimų vietų yra Roma“, – rašo leidinys.
Taip pat pabrėžiama, jei susitikimas įvyks vėliau šią savaitę, Roma vis dar lieka tarp galimų variantų, nors svarstomos ir kitos šalys Europoje bei kituose regionuose.
Tuo pačiu, kaip nurodo leidinys, susitikimas vis dar gali būti atšauktas, nes Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV pareiškė, kad neatsisakys jokių teritorijų pagal taikos susitarimą su Rusija.
Anksčiau kaip galimą susitikimo vietą V. Putinas įvardijo Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau Vašingtonas to nepatvirtino.
Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad V. Putinas ketina dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime su D. Trumpu „artimiausiomis dienomis“, tačiau Rusijos vadovas iš esmės atmetė galimybę įtraukti V. Zelenskį.