Putinas gali turėti kompromituojančios Trumpą medžiagos – Hillary Clinton
Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad Vladimiras Putinas gali turėti kompromituojančios medžiagos apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, įskaitant nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 181 Rusijos droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 181 droną iš 210, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Naktį į ketvirtadienį rusų okupantai surengė intensyvią kombinuotą ataką, panaudodami raketas „Iskander-M“, „S-400“, „Cirkon“ ir „Oniks“, taip pat 210 dronų, įskaitant „Shahed“ (110 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, „Italmas“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numuštas/neutralizuotas 181 dronas.
32 vietose registruoti smūgiai, 8 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Per Rusijos balistinių raketų ataką prieš Kyjivą ryte žuvo vienas žmogus ir 22 buvo sužeisti, įskaitant keturis vaikus.
Po JAV pasiuntinio susitikimo su Vladimiru Putinu per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 7 žmonės
Maskvai ir Kyjivui naktį apsikeitus smūgiais, Ukrainoje žuvo septyni žmonės, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Tai įvyko netrukus po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Sankt Peterburge surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Po JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su V. Putinu trečiadienį D. Trumpas demonstravo optimizmą, pareiškęs, kad Rusijos karo Ukrainoje pabaiga gali būti arčiau nei bet kada anksčiau.
Kremlius nurodė, kad „iš esmės“ yra pasirengęs atnaujinti trišales derybas tarp abiejų šalių ir JAV.
Vis dėlto po šio vizito smūgiai nesiliovė.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad per masinę 630 dronų ataką regiono link buvo sužeisti du žmonės, o 163 iš šių dronų skriejo Rusijos sostinės link.
Netoliese esančios Tulos srities gubernatorius teigė, kad Rusijos oro gynyba sunaikino 70 dronų. Lipecko srityje buvo sužeistas dar vienas vyras, pranešė jos gubernatorius.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad šalyje naktį numušti 808 ukrainiečių dronai.
Ukrainoje per atakas žuvo vienas vyras Sumuose ir moteris Charkive, taip pat trys žmonės pietrytinėje Zaporižios ir du rytinėje Donecko srityje, pranešė pareigūnai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniuose tinkluose nurodė, kad Ukrainos sostinėje per smūgius buvo sužeista 15 žmonių.
Pasak jo, smūgiai apgadino metro infrastruktūrą ties Pietiniu tiltu, todėl pareigūnai apribojo eismą tarp atskirų miesto dalių.
Ukrainos karinės oro pajėgos ankstyvą rytą paskelbė įspėjimą dėl „daugiau balistinių raketų Kyjivo link“ ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
S. Witkoffas į Rusiją atvyko antradienį Osle susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu; šis susitikimas buvo skirtas aštriems D. Trumpo ir Ukrainos vadovo nesutarimams sušvelninti.
Derybose su V. Putinu nuotoliniu būdu dalyvavo ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusija „iš esmės yra pasirengusi atnaujinti“ trišales derybas lapkričio viduryje – po JAV kadencijos vidurio rinkimų – ir kad Kremlius nori jose daugiausia dėmesio skirti pokario saugumui.
V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina taip pat remia trišalių derybų atnaujinimą.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 2 250 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 22 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 571 tūkst. 820 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 250 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 439 (+3) priešo tankus, 25 594 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 51 447 (+44) artilerijos sistemas, 2 229 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 719 (+3) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 997 (+7) antžemines robotizuotas sistemas, 575 124 (+ 1 750) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 165 641 (+363) automobilį ir degalų cisterną, 4 846 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Per Rusijos balistinių raketų smūgius Kyjive žuvo žmogus, 22 sužeisti
Rusijos balistinėms raketoms praėjusią naktį smogus transporto ir medicinos infrastruktūrai Kyjive, atnaujintais duomenimis, žuvo vienas žmogus, o dar 22 buvo sužeisti.
Kaip skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, tarp 22 sužeistųjų yra keturi vaikai.
Po virtinės sprogimų Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad sostinės Pečersko rajone buvo apgadintas pastatas, kuriame įsikūrusi medicinos įstaiga.
Miesto meras Vitalijus Klyčko vėliau patvirtino, kad tame rajone buvo apgadinta greitosios pagalbos stotis, kur taip pat suniokoti šeši greitosios pagalbos automobiliai.
Atskirame įraše jis nurodė, kad per smūgius buvo apgadinta metropoliteno infrastruktūra prie Pietinio tilto. Pareigūnai sakė, kad tai apribojo eismą tarp miesto dalių.
Rusijoje – ataka: puolė dronai, raketos
Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pasiskundė dronų ataka, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi „Telegram“ kanalais „Exilenova+“ ir „Supernova+“. Pranešama, kad atakos buvo nukreiptos į Lipecką, Tulą, Maskvos sritį. „Telegram“ pranešama, kad Rusiją galėjo atakuoti ir raketos.
Už uždarų durų – JAV pasiuntinių priekaištai Zelenskiui
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris anksčiau šią savaitę vykusio susitikimo Osle metu priekaištavo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, skelbia „The New York Times“.
Po Trumpo pasiuntinio vizito pas Putiną – raketų smūgiai Kyjivui
Ukrainos sostinę naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį drebino raketų smūgiai, pranešė Kyjivo institucijos.
Šie antskrydžiai, privertę gyventojus slėptis slėptuvėse ir sužeidę šešis žmones, surengti netrukus po to, kai Rusija pareiškė esanti pasirengusi atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po savo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį pareiškė, kad šalys yra arčiausiai, nei bet kada anksčiau karo pabaigos.
S. Witkoffas pavadino V. Putiną „humanitaru“ už JAV piliečio Stepheno Hubbardo paleidimą, tačiau po susitikimo Sankt Peterburge Kremlius perspėjo: nors Maskva „iš esmės“ sutinka atnaujinti derybas, JAV diplomato perduotuose Ukrainos ir Europos taikos pasiūlymuose yra mažai „esmės“.
Atakos naktį nesiliovė. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniuose tinkluose paskelbė, kad sostinėje per raketų smūgius buvo sužeisti šeši žmonės, iš kurių keturis prireikė hospitalizuoti.
Ukrainos oro pajėgos paryčiais paskelbė perspėjimą apie „daugiau balistinių raketų Kyjivo link“ ir nurodė gyventojams likti slėptuvėse.
Rusijos institucijos taip pat nurodė per naktį perėmusios dronų, tarp jų – daugiau kaip 160 skridusių Maskvos link.
S. Witkoffas į Rusiją atvyko po antradienį Osle įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriuo siekta sušvelninti aštrėjančius D. Trumpo ir Ukrainos vadovo nesutarimus.
D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris derybose su V. Putinu taip pat dalyvavo nuotoliniu būdu.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusija „iš esmės yra pasirengusi atnaujinti“ trišales derybas lapkričio viduryje – po itin svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų, – ir kad Kremlius norėtų, jog jose didžiausias dėmesys būtų skiriamas pokario saugumui.
V. Putinas, 2022 metų vasarį davęs įsakymą įsiveržti į Ukrainą, nuolat atsisako tiesioginių derybų su V. Zelenskiu ir tvirtina, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
„Liko darbo“
J. Ušakovas teigė, kad S. Witkoffas informavo V. Putiną apie „tam tikrus naujus europiečių ir Kyjivo požiūrio aspektus“, aptartus susitikime Osle, tačiau pridūrė, kad „juose iš tiesų nebuvo daug esmės“.
Taip pat rengiamas V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) viršūnių susitikimas kitą mėnesį Kinijos Šendženo mieste, pranešė J. Ušakovas, pavadinęs jį „pirmuoju tokiu susitikimu istorijoje“.
Per tris valandas trukusį susitikimą S. Witkoffas pagyrė V. Putiną už tai, kad šis patenkino D. Trumpo prašymą paleisti S. Hubbardą – į aštuntą dešimtį įkopusį ir į pensiją išėjusį anglų kalbos mokytoją, kuris visuomet neigė kaltinimus, jog buvo Ukrainos pusėje kovojęs „samdinys“.
„Jūs tiek daug kalbate apie mano prezidentą, prezidentą Trumpą, kad jis yra humanitaras – jūs taip pat esate humanitaras, pone, ir aš tai gerbiu“, – sakė S. Witkoffas.
S. Witkoffas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad derybos su V. Putinu buvo „konstruktyvios“, bet „vis dar liko atlikti svarbaus darbo“. Diskusijos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos techniniu lygiu bus tęsiamos, pridūrė jis.
D. Trumpas į valdžią grįžo 2025 metų sausį žadėdamas užbaigti karą per 24 valandas, tačiau daugiau nei metus trunkančios JAV vadovaujamos derybos proveržio neatnešė, o dešimtys tūkstančių žmonių jau žuvo.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas vėl nusisuko nuo Ukrainos ir atsigręžė į V. Putiną, garsiai girdamas susitarimą, pagal kurį Rusija parduotų dyzelino ir padėtų sumažinti kainas, išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
D. Trumpas taip pat atidėjo sankcijų įvedimą Rusijos karo mašinai. Šį sprendimą jis trečiadienį teisino tuo, kad tai buvę būtina siekiant užtikrinti S. Hubbardo paleidimą.
„Jei būtumėte pritaikę tas sankcijas (...) būtumėte galėję jį pamiršti. Daugiau jo niekada nebūtumėte pamatę“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės
V. Zelenskis Ukrainoje pranešė, kad Kyjivas taip pat remia trišalių derybų atnaujinimą.
„Amerikiečių pusė siūlo šį susitikimą surengti kuo greičiau. Mes tam pritariame“, – žurnalistams sakė jis.
Devintasis S. Witkoffo susitikimas su V. Putinu įvyko tuo metu, kai Rusija prieš žiemą toliau smūgiuoja Ukrainos miestams.
Kyjivas nurodė, kad per Rusijos atakas trečiadienį žuvo mažiausiai keturi žmonės, iš jų – du sostinėje ir garbaus amžiaus pora rytinėje Charkivo srityje.
Tuo tarpu Rusijos okupacinės institucijos Luhansko srityje pareiškė, kad per Ukrainos dronų smūgį ryšių bendrovei žuvo du žmonės.
Antradienį vykęs S. Witkoffo ir V. Zelenskio susitikimas surengtas po kelias dienas trukusios įtampos tarp Vašingtono ir Kyjivo bei D. Trumpo raginimų pakeisti Ukrainos lyderį.
S. Witkoffas V. Putinui sakė matantis „tam tikrą postūmį“ JAV vadovaujamose derybose.
JAV pasiuntinys V. Putinui taip pat teigė, kad Vašingtonas yra „dėkingas“ už susitarimą dėl dyzelino, kuris sukėlė pasipiktinimą Kyjive ir visoje Europoje.
Šis susitarimas vertinamas kaip bandymas sumažinti degalų kainas JAV vartotojams prieš kadencijos vidurio rinkimus, per kuriuos D. Trumpo respublikonai gali prarasti Kongreso kontrolę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
o vitkofas bėgs į maskvą įsidarbinti asmeniniu kgb žiurkės koto čiulpiku
Kubiliaus perspėjimas Europai: to nepadaryti būtų rimta strateginė klaida
Europa turi kuo greičiau integruoti Ukrainos mūšiuose išbandytus gynybinius pajėgumus į savo saugumo sistemą. To nepadaryti būtų rimta strateginė klaida, pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Future of Civil Security“, kuri yra saugumo konferencijos „Future Forces“ dalis.
„Mes, europiečiai, turime pripažinti, kad mums gyvybiškai svarbu kuo greičiau visiškai integruoti Ukrainos kovinius pajėgumus į Europos gynybinius pajėgumus. Neturime prabangos gaišti laiką“, – pabrėžė A. Kubilius, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jo teigimu, Ukraina turi unikalios civilių gyventojų apsaugos karo metu patirties, kurios Europos šalims kol kas stinga. Kasdieniai oro pavojaus signalai, raketų ir dronų atakos suteikė Ukrainai praktinių žinių, galinčių padėti Europos visuomenėms pasirengti galimoms krizėms.
„Ne mums mokyti Ukrainą civilinės saugos. Būtent Ukraina gali pamokyti mus“, – sakė A. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad energetikos tinklų, geležinkelių ir pramonės objektų apsauga yra ne mažiau svarbi nei valstybės sienų apsauga.
A. Kubilius paragino civilinės valdžios institucijas, ginkluotąsias pajėgas ir infrastruktūros operatorius kartu rengtis ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojai krizės atveju galėtų savarankiškai išsiversti bent 72 valandas.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti Europos gynybos pramonę, šalinti biurokratines kliūtis karių ir karinės technikos judėjimui bei įveikti Europos Sąjungos (ES) gynybos rinkos susiskaidymą.
A. Kubiliaus teigimu, Europa turi išmokti veikti kaip viena bendra gynybos sistema, o ne kaip 27 atskiros nacionalinės sistemos. Kartu didesnės gynybos pramonės gamybos apimtys ir investicijos į saugumą turėtų padėti Europai atgrasyti nuo agresijos ir išsaugoti taiką, pridūrė jis.
Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos patirtimi civilinės saugos, skaitmenizacijos, krizių valdymo ir kovos su dronais bei kibernetinėmis atakomis srityse jau remiasi, pavyzdžiui, Vokietija.
Apie tai neseniai Berlyne vykusioje aštuntojoje Vokietijos ir Ukrainos savivaldybių partnerystės konferencijoje kalbėjo Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministrė Reem Alabali-Radovan.