Ukrainoje sudužo kovinis orlaivis „Mirage-2000“
Antradienį vakare misijos metu Ukrainoje sudužo orlaivis „Mirage-2000“. Pilotas liko gyvas, rašo „Kanal 24“.
„Taip, per skrydžio misiją sudužo naikintuvas „Mirage-2000“. Pilotas pranešė skrydžio vadovui.
Tada jis pasielgė kompetentingai, kaip ir tikimasi krizinėje situacijoje, ir sėkmingai katapultavosi. Paieškos ir gelbėjimo komanda rado pilotą, jo būklė stabili“, – cituojamas Ukrainos karinių oro pajėgų pranešimas.
Ant žemės taip pat niekas nenukentėjo.
Britas nuteistas už mėginimą šnipinėti Rusijos žvalgybai
Britas, „svajojęs būti kaip Džeimsas Bondas“, pripažintas kaltas mėginęs šnipinėti, kaip jis manė, Rusijos žvalgybos agentams.
65 metų vyras ketino padėti dviem tariamiems Rusijos agentams, pasivadinusiems Saša ir Dima. Jis buvo pasirengęs perduoti jiems asmeninę informaciją apie buvusį gynybos sekretorių Grantą Shappsą, padėti planuoti keliones ir rezervuoti viešbučius.
Tačiau „Dima“ ir „Saša“ iš tikrųjų buvo slapti Didžiosios Britanijos žvalgybos pareigūnai, išgirdo Vinčesterio teismas.
Antradienį prisiekusieji pripažino vyrą kaltu dėl pagalbos užsienio žvalgybos tarnybai pagal Nacionalinio saugumo įstatymą. Teismas nagrinėjo bylą dvi savaites. Prisiekusieji visais balsais priėmė nuosprendį po keturių valandų ir keturių minučių svarstymų.
Vyras, vilkėjęs tamsų kostiumą ir ryšėjęs kaklaraištį, skelbiant nuosprendį tik tylomis purtė galvą.
Prokurorai teigė, kad jis ketino padėti Rusijos agentams nuo 2023 m. pabaigos iki praėjusių metų gegužės mėnesio.
Per teismo posėdį buvo išklausyta, kad jis pasiūlė perduoti G. Shappso kontaktinius duomenis ir nurodyti vietą, kurioje laikomas jo privatus lėktuvas, kad „palengvintų rusams sužinoti britų gynybos planus“.
Jis sakė agentams norintis dirbti Rusijai mainais į finansinę nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės.
Per teismo posėdį kaltinamojo buvusi žmona sakė, kad jis „svajojo būti kaip Džeimsas Bondas“, žiūrėdavo filmus apie MI5 ir MI6, nes tuo „žavėjosi“.
Buvusi žmona teismui sakė žinojusi, kad 2023 m. spalį jis mėgino įsidarbinti JK pasienio pajėgose, o prokurorai teigė, jog taip jis siekė padėti Rusijos žvalgybos tarnybai.
Vyras anksčiau teigė 2024 m. pradžioje susisiekęs su Rusijos ambasada, nes norėjęs susekti ir demaskuoti Izraeliui dirbančius Rusijos agentus.
Prisiekusiesiems jis sakė „nuo pat pradžių“ įsitikinęs, jog „Dima“ ir „Saša“ „tikrai nebuvo rusai“, o jais apsimetę asmenys, tačiau jis ir toliau „vaidino vaidmenį“, norėdamas juos išmėginti.
Londono kovos su terorizmu policijos pareigūnai suėmė vyrą Didžiosios Britanijos sostinėje pernai gegužės 16 d., kai jis atvyko susitikti su dviem tariamais Rusijos agentais.
Vyriausioji detektyvė Helen Flanagan sakė, kad šis vyras buvo bedarbis, svarbiausias jo motyvas tapti Rusijos žvalgybos tarnybos šnipu buvo finansinis atlygis.
„Jo nuteisimas turėtų būti rimtas įspėjimas visiems, kurie mano, kad neteisėta veikla užsienio valstybei yra patrauklus arba lengvas būdas užsidirbti pinigų“, – sakė ji.
„Šis nuosprendis siunčia aiškią žinią visiems, svarstantiems šnipinėti Rusijai ar jai padėti“, – sakė prokuratūros kovos su terorizmu skyriaus vadovas Bethanas Davidas.
„Padėti užsienio žvalgybos tarnybai yra nusikalstama veika, nepriklausomai nuo motyvo ar sėkmės vykdant tokią veiklą. Mes visada sieksime patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, kurie kelia grėsmę Jungtinei Karalystei“, – pabrėžė jis.
Ukrainoje sulaikytas asmuo, siuntęs el. laiškus su grasinimais Latvijos švietimo įstaigoms
Ukrainos Dnipro mieste praėjusią savaitę buvo sulaikytas asmuo, siejamas su melagingų grasinimų susprogdinti bombas siuntinėjimu tūkstančiams švietimo įstaigų keliose Europos šalyse, įskaitant Latviją, informavo latvių policija.
2024 metų rugsėjį daugiau nei 200 Latvijos švietimo įstaigų per dvi dienas gavo anoniminius elektroninius laiškus su grasinimais rusų kalba. Nors gauti laiškai buvo įvertinti kaip nedidelio laipsnio grėsmė ir, remiantis policijos vertinimu bei rekomendacijomis, švietimo įstaigos galėjo tęsti savo darbą, jie vis tiek paveikė mokymo procesą ir bendrą saugumo jausmą.
Tyrimo metu padaryta išvada, kad tai buvo priešiški nusikalstami veiksmai, kuriais buvo siekiama destabilizuoti visuomenę ir institucijas.
Čekijos ir Slovakijos institucijos taip pat sulaukė tokių masinių grasinimų el. paštu. Be to, platformos „Telegram“ kanaluose pasipylė priešiškos publikacijos ir raginimai imtis terorizmo.
2023 metų spalį per kelias dienas Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse, tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos Latvijoje bei Estijoje.
Valstybės saugumo departamentas tuomet teigė, kad tai, tikėtina, buvo tikslinga ir koordinuota ataka, vykdyta priešiškų valstybių iniciatyva.
Po Rusijos smūgio Ukrainos Sumų srityje pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus ir žalą infrastruktūrai
Dėl Rusijos smūgio dalyje Ukrainos Sumų srities nutrūko elektros energijos tiekimas, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
„Rusija ir vėl sąmoningai taikosi į civilius gyventojus. Dėl vieno iš priešo smūgių Sumų srities teritorijoje kai kurie vartotojai liko be elektros“, – teigiama paskelbtoje žinutėje.
Pažymima, kad kai kurios medicinos įstaigos šiuo metu veikia naudodamos atsarginę elektros energiją. Specialistai stengiasi atkurti elektros tiekimą.
Sumų miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Kryvošejenko pridūrė, kad dėl priešo atakos kai kuriuose Sumų rajonuose buvo nutrauktas vandens ir elektros tiekimas.
Lenkija perspėjo savo piliečius: paragino skubiai išvykti iš Rusijos
Lenkijos Užsienio reikalų ministerija paragino savo piliečius išvykti iš Rusijos.
Kaip skelbiama vyriausybės tinklalapyje, Rusija Lenkiją pripažino nedraugiška šalimi, todėl patariama Lenkijos piliečiams nevykti į Rusiją.
Šmyhalis: kitąmet Ukrainai gynybos tikslais reikės bent 120 mlrd. dolerių
2026 m. Ukrainai gynybos tikslais reikės mažiausiai 120 mlrd. JAV dolerių (apie 102,6 mlrd. eurų). Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai per susitikimą su Ukrainos užsienio diplomatinių misijų vadovais pareiškė šalies gynybos ministras Denysas Šmyhalis.
Kaip teigiama, visų pirma D. Šmyhalis išdėstė Ukrainos strateginius tikslus ir gynybos prioritetus, kuriuos anksčiau nustatė Ukrainos prezidentas. „Daugiau Ukrainoje pagamintų ginklų – 50 proc. atsargų turėtų būti perkama Ukrainoje; daugiau užsienio įmonių, norinčių bendradarbiauti su Ukraina ir vykdyti veiklą Ukrainoje; daugiau ginkluotės tiekimų ir neletalinės pagalbos, kurią gali suteikti neutralios šalys“, – tvirtino D. Šmyhalis.
Pasak jo, ypatingas dėmesys skriamas naujiems veiksmingiausių oro gynybos sistemų, ypač galinčių perimti balistinius taikinius, tiekimams. D. Šmyhalis pažymėjo, kad reikalingas papildomas finansavimas Ukrainos gynybos pramonės plėtrai, ypač FPV bepiločių orlaivių, tolimojo nuotolio bepiločių ir perėmėjų gamybai.
„Mes savo ruožtu esame pasirengę su partneriais pasidalinti unikalia kovine patirtimi, technologijomis ir naujovėmis. Kviečiame sąjungininkus bendradarbiauti kuriant bendras įmones, perduodant licencijas ir atidarant gamybos įrengimus šalyse partnerėse. Karo metu šie produktai bus nukreipiami siekiant patenkinti Ukrainos gynybos pajėgų poreikius, o ilgainiui jie taip pat sustiprins mūsų partnerius“, – pridūrė D. Šmyhalis.
Anot jo, kitais metais Ukrainai gynybos tikslais reikės mažiausiai 120 mlrd. JAV dolerių. Jau dedamos pastangos, taip pat ir kartu su Europos Sąjungos ir NATO šalimis narėmis, siekiant gauti pusę šios sumos su sąjungininkų parama.
Suimtas Rusijos pasienio su Ukraina srities gubernatoriaus pavaduotojas
Rusijos vidaus reikalų ministerijos ir vidaus žvalgybos tarnybos FST darbuotojai suėmė Briansko srities gubernatoriaus pavaduotoją Nikolajų Simonenką, jam pareikšti kaltinimai sukčiavimu.
Valstybinė naujienų agentūra TASS antradienį pranešė, kad jis ir bendrininkai įtariami pasisavinę mažiausiai 818 mln. rublių (10,4 mln. JAV dolerių) statant įtvirtinimus pasienyje su Ukraina. Saugumo šaltinių teigimu, tai susilpnino Rusijos gynybos pajėgumus.
N. Simonenkai gresia iki 10 metų pataisos darbų kolonijoje. Tyrimai taip pat pradėti prieš srities sostinės Briansko statybos departamento vadovą Jevgenijų Šurą.
Panašių bylų jau buvo Kursko srityje, taip pat esančioje prie Ukrainos sienos, į pietryčius nuo Briansko. Balandį buvęs Kursko gubernatorius Aleksejus Smirnovas ir jo pavaduotojas buvo suimti dėl įtariamo sukčiavimo. Ši byla taip pat buvo susijusi su įtvirtinimais.
A. Smirnovo pirmtakas Romanas Starovoitas pranešė, kad objektai buvo baigti statyti, jis vėliau buvo paskirtas Rusijos susisiekimo ministru. Liepos pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas atleido jį iš pareigų nenurodęs jokių priežasčių, o po kelių valandų buvo paskelbta apie R. Starovoito mirtį.
Tyrimo institucijos mano, kad tai buvo savižudybė. Tačiau byla kelia daug klausimų.
2024 m. vasarą Ukrainos kariuomenė netikėtai įsiveržė į Kursko sritį ir pirmą kartą perkėlė V. Putino daugiau nei prieš trejus metus pradėtą karą į agresorės teritoriją. Rusijos pajėgoms prireikė daugelio mėnesių, kad atkovotų regioną.
Rusai persigando: dėl Ukrainos grėsmės uždraudė visus renginius viename regione
Antradienį Rusijos Šiaurės Osetijos autonominės respublikos valdžia įsakė sustabdyti visus viešus susibūrimus, remdamasi įtariamais Ukrainos žvalgybos grasinimais Rusijos kariškiams ir jų šeimoms, pranešė laikraštis „The Moscow Times“.
Regioninė operacijų būstinė, koordinuojanti su karu Ukrainoje susijusias saugumo priemones, pareiškė, kad „visi dideli vieši susibūrimai“ stabdomi iki kito pranešimo.
Pareigūnai teigė, kad grasinimai buvo išsakyti reaguojant į artėjantį „nesankcionuotą“ mitingą regiono sostinėje Vladikaukaze, bet nepaaiškino renginio pobūdžio ar tikslo.
Taip pat „griežtai uždrausta“ filmuoti ar fotografuoti karinius objektus, ypatingos svarbos infrastruktūrą ar dronų sudužimo vietas.
Valdžia pareiškė, kad bus sustiprinta per regioną važiuojančių transporto priemonių kontrolė, paragino gyventojus vengti didelių minių.
Prieš tai pirmadienį Šiaurės Osetijos vidaus reikalų ministerija perspėjo dėl „nesankcionuotų viešų susibūrimų“ ir jų „dalyvių provokuojančių veiksmų“ ir pažadėjo „nedelsdama imtis veiksmų“ viešajai tvarkai palaikyti.
Pastarąjį kartą Šiaurės Osetija pranešė apie didelio masto dronų ataką balandžio mėnesį. Regiono pareigūnai teigė, kad buvo perimta 15 Ukrainos dronų, apie aukas ar žalą nebuvo pranešta.
Ukrainos parlamentas panaikino kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumą
Antradienį Ukrainos parlamentarai pritarė pataisoms, kuriomis karo nuniokotoje šalyje panaikinamas dviejų kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumas. Tai padaryta kitą dieną, kai buvo suimtas vienos iš agentūrų pareigūnas.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo trys žmonės, dar 45 buvo sužeisti
Per pastarąsias 24 valandas per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai, o dar 45 žmonės buvo sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų yra ir vaikų, antradienį pranešė regioninės valdžios institucijos, informuoja „The Kyiv Independent“.
Rusų pajėgos naktį daugiausia iš Rusijos ir okupuoto Krymo paleido 42 „Shahed“ tipo puolamuosius ir kitokius bepiločius orlaivius, nurodė Ukrainos oro pajėgos. Remiantis paskelbtu pareiškimu, bent 26 bepiločiai buvo numušti, o dar septyni buvo prarasti arba nuslopinti pasitelkiant elektroninės karybos sistemas.
Donecko srityje Rusijos pajėgos per praėjusią parą pražudė tris žmones, tarp jų – vaikas, kuris gyvybės neteko Kramatorske, pareiškė gubernatorius Vadymas Filaškinas. Naktį šiame mieste per valdomos bombos smūgį buvo pataikyta į gyvenamąjį pastatą, žuvo minėtas vaikas, o dar aštuoni žmonės patyrė sužalojimų, rodo duomenys, kuriuos ryte atnaujino meras Oleksandras Hončarenko. Tad bendras Donecko srityje sužeistų žmonių skaičius pasiekė 17.
Tuo tarpu Sumų srityje per bepiločių orlaivių ir oro smūgius buvo sužeista mažiausiai 15 civilių gyventojų, nurodė regiono administracija. Tarp sužeistųjų yra du vaikai. Šiame regione per vieną dieną užfiksuota beveik 70 atakų, kurios buvo nukreiptos prieš 32 gyvenvietes, buvo apgadinti namai, daugiabučiai, transporto priemonės ir prekybos centras.
Chersono srityje per intensyvias bepiločių orlaivių ir artilerijos atakas, nukreiptas prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, buvo sužaloti septyni žmonės. Apgadinti keli namai, transporto priemonės ir teatras, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Charkivo srityje buvo sužeisti trys žmonės, tvirtino gubernatorius Olehas Syniehubovas. Keliuose kaimuose po bepiločių orlaivių atakų buvo apgadinti gyvenamieji ir administraciniai pastatai. Dnipropetrovsko srityje per Rusijos valdomos bombos smūgį Meživskos bendruomenėje buvo sužalotas vienas asmuo; per bepiločių orlaivių atakas keliuose rajonuose kilo gaisrai ir buvo apgadinta infrastruktūra, sakė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Zaporižios srityje, Vasylivkos bendruomenėje, per vieną iš daugiau nei 500 smūgių, apie kuriuos buvo pranešta per pastarąją parą, buvo sužeistas vienas žmogus, teigė gubernatorius Ivanas Fiodorovas. Odesos srityje vienas žmogus buvo hospitalizuotas dėl sprogimo sukeltų sužalojimų, kai Rusijos pajėgos inicijavo bepiločių orlaivių ataką, pranešė vietos prokurorai. Buvo apgadinta arba sunaikinta daugiau nei 30 transporto priemonių, 25 aukštų gyvenamasis pastatas, prekybos centras ir sporto salė.
Lenkija derasi dėl Ukrainai padedančios palydovų bendrovės akcijų įsigijimo
Lenkija derasi dėl „Iceye“ – palydovų bendrovės, žinomos dėl Rusijos pajėgų judėjimo Ukrainos konflikto metu stebėjimo – akcijų įsigijimo ir šiose derybose jau yra pažengusi į priekį, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis britų verslo dienraščiu „The Financial Times“.
„Iceye“ generalinis direktorius Rafalas Modrzewski patvirtino, kad derybos vyksta, bet neatskleidė, kiek Lenkija planuoja investuoti.
Bendrovė iš kitų investuotojų jau pritraukė 550 mln. JAV dolerių (471 mln. eurų).
„Iceye“, kurią R. Modrzewski su partneriu suomiu Pekka Laurila (Peka Laurila) įkūrė 2014 metais, iš pradžių buvo sutelkusi dėmesį į laivybai Arkties vandenyse trukdančių ledkalnių stebėseną, bet nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ji savo palydovus ėmė naudoti ir karinėms reikmėms, rašo britų leidinys.
Bendrovės vertė yra gerokai viršijusi 1 mlrd. JAV dolerių.
Vietoje skrydžio – miegmaišiai oro uostuose: rusai taikosi su nauja realybe dėl nuolatinių Ukrainos smūgių
Maskvos Šeremetjevo oro uoste daugelį valandų skrydžių nesulaukiantiems keleiviams pradėti išdavinėti pripučiami čiužiniai. Skrydžiai didžiuosiuose Rusijos oro uostuose vis dažniau atidedami ar atšaukiami dėl nuolatinių Ukrainos dronų antskrydžių.
Maskvos Šeremetjevo oro uoste atidėtų skrydžių keleiviams buvo išdalyti pripučiami čiužiniai, rašo telegramo kanalas „Baza“.
Budanovas: Rusija planuoja didžiausią ginkluotės modernizaciją nuo SSRS žlugimo laikų
Rusija ruošiasi kariauti toliau ir planuoja iki 2036 metų išleisti apie 1,1 trln. JAV dolerių ginklavimuisi, antradienį pranešė portalas UNIAN.
Pasak pranešimo, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas generolas leitenantas Kyrylas Budanovas per Ukrainos ambasadorių susitikimą „Žvalgyba, saugumas, diplomatija: bendra pergalės strategija“, teigė, kad tai bus didžiausia Rusijos ginklavimosi programa nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų.
„Vyksta totalinė Rusijos politikos, ekonomikos ir visuomenės mobilizacija, siekiant pasirengti būsimam didelio masto karui“, – pažymėjo K. Budanovas.
Jis priminė, kad vykdant karinę reformą Rusijoje jau sukurtos dvi naujos karinės apygardos – Maskvos ir Leningrado, taip pat planuojama suformuoti naujas divizijas, junginius ir karinius dalinius.
Ukrainos žvalgybos vadovas pabrėžė, kad Rusija siekia sugriauti pasaulinę saugumo ir ekonominę tvarką. Šiam tikslui ji stiprina savo buvimą Afrikoje, visų pirma pasitelkdama privačias karines bendroves „Wagner“ ir „Afrikos korpusas“, taip pat remia autoritarinius režimus ir teroristines organizacijas visame pasaulyje.
Be to, jo teigimu, rusai bando vykdyti hibridines informacines ir kibernetines operacijas kitų valstybių teritorijose, pasitelkdami savo kontroliuojamas žiniasklaidos priemones ir politikus.
„Maskvos tikslas – primesti šalims savo viziją apie ateities pasaulio tvarką, kurioje „didžiosios“ valstybės, visų pirma Rusijos Federacija, turi visą valdžią, visų svarbiausių išteklių monopolį ir uždarame rate sprendžia pasaulio likimą“, – pabrėžė K. Budanovas.
Anksčiau interviu „Bloomberg“ K. Budanovas sakė, kad paliaubos Ukrainoje turi būti pasiektos kuo greičiau ir gerokai prieš metų pabaigą. Tam reikia mažiausiai trijų šalių – Ukrainos, Rusijos ir JAV.
Kartu Vakarų žiniasklaida rašo, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas akivaizdžiai nesijaudina dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumo ir toliau mano, kad pagrindinis prioritetas yra pasiekti savo tikslų per karą Ukrainoje.
Kremlius sako, kad nesitiki „stebuklingo proveržio“ derybose su Ukraina
Kremlius antradienį pareiškė, kad nesitiki „stebuklingo proveržio“ derybose su Ukraina, kurios bus trečias toks susitikimas per kelis pastaruosius mėnesius.
Trečiadienį vyksiančiose derybose „neturime jokio pagrindo tikėtis kokių nors stebuklingų proveržių“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Du ankstesni susitikimai vyko Stambule, o Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiame Turkijos mieste greičiausiai vyks ir naujasis susitikimas. Gegužę ir birželį vykusiose derybose buvo sutarta apsikeisti karo belaisviais ir žuvusių karių kūnais, tačiau jokių kitų susitarimų nebuvo pasiekta.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad Ukrainos delegacijai kitame taikos derybų su Rusija raunde vadovaus buvęs gynybos ministras, dabartinis Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
V. Zelenskis, kalbėdamas apie galimas trečiadienio diskusijų temas, sakė, kad Kyjivas pasirengęs „užtikrinti mūsų žmonių išlaisvinimą iš nelaisvės ir pagrobtų vaikų sugrąžinimą, sustabdyti žudynes ir parengti dirvą vadovų susitikimui“.
Maskva dar nepaskelbė savo delegacijos sudėties.
Ankstesniame raunde jos delegacijai vadovavo istorikas ir dabartinis Rusijos rašytojų sąjungos vadovas Vladimiras Medinskis, kurį Ukraina apibūdino kaip asmenį, kuris nepriima realių sprendimų.
Kyjivas teigė, kad suintensyvėjusios Maskvos atakos rodo, jog ji nėra rimtai nusiteikusi sustabdyti 2022 metų vasarį pradėtą puolimą.
Buvęs Trumpo patarėjas atskleidė JAV prezidento planus dėl Ukrainos
JAV prezidentas nori atsiriboti nuo karo Ukrainoje ir pasitraukti iš tarpininkavimo pareigų. Tokią nuomonę išreiškė buvęs Donaldo Trumpo patarėjas pirmosios jo kadencijos metu Johnas Boltonas savo straipsnyje dienraščiui „The Wall Street Journal“.
Pasak jo, D. Trumpas nori atsiriboti nuo Rusijos karo Ukrainoje tiek kariniu, tiek politiniu požiūriu.
O sprendimas nusiųsti oro gynybos sistemas „Patriot“ Ukrainai yra teisingas, tačiau neįrodo D. Trumpo įsipareigojimo Kyjivui, teigia J. Boltonas.
Tai greičiau rodo, kad JAV prezidentas yra susirūpinęs dėl mažų karinių išlaidų ir ketina didinti karinę gamybą, teigia J. Boltonas.
Konfliktą laiko visiškai Europietišku
„Apskritai, visi naujausi D. Trumpo pareiškimai apie oro gynybos sistemas Ukrainai, „ultimatumas“ Putinui ir pan. nereiškia naujo Ukrainos paramos etapo, tai tiesiog JAV prezidento būdas išreikšti nepasitenkinimą dalyvavimu konflikte, kurį jis laiko visiškai europietišku“, – sakė J. Boltonas.
Pasak J. Boltono, tas pats pasakytina ir apie Trumpo grasinimus Rusijai ir jos sąjungininkams. Jis teigia, kad pasibaigus 50 dienų laikotarpiui, D. Trumpas nieko neįves, nes tai beprasmiška, bet ieškos pasiteisinimų savo neveiklumui Maskvos atžvilgiu.
Anot buvusio D. Trumpo patarėjo, JAV prezidentas nori greitai perkelti Ukrainos konfliktą į Europą ir užsiimti kitais reikalais, ypač Kinija. Vašingtonas ketina sutelkti dėmesį į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kuriame JAV turi daug interesų.
Popiežius Leonas XIV pirmą kartą susitiks su Rusijos stačiatikių bažnyčios pasiuntiniu
Popiežius Leonas XIV šeštadienį susitiks su Volokolamsko metropolitu Antonijumi, Rusijos Ortodoksų Bažnyčios išorės santykių vadovu, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.
Šis susitikimas bus pirmoji popiežiaus Leono audiencija su šiuo aukšto rango Rusijos dvasininku, kuris popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse atstovavo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui.
Susitikimas rodo, kad Vatikanas siekia atnaujinti bendravimo su Maskvos religine vadovybe kanalus po įtemptų ryšių laikotarpio, nulemto Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia laikoma glaudžiai susijusi su Rusijos vyriausybe, o patriarchas Kirilas ne kartą išreiškė paramą Rusijos invazijai į Ukrainą.
Vasaros pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su popiežiumi Leonu XIV telefonu aptarė karą Ukrainoje, teigdamas, kad nori taikos, pasiekiamos diplomatijos keliu, o anksčiau šį mėnesį pontifikas priėmė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį.
Leonas XIV, kaip pranešama, yra sakęs, kad yra pasirengęs surengti abiejų šalių taikos derybas.
Zelenskis pasirinko, kas vadovaus Ukrainos delegacijai derybų su Rusija raunde trečiadienį
Buvęs Ukrainos gynybos ministras, dabartinis Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas vadovaus Kyjivo delegacijai kitame taikos derybų su Rusija raunde trečiadienį, antradienį pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Delegacijai vadovaus Rustemas Umerovas, joje bus Ukrainos žvalgybos, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos ir prezidento kanceliarijos atstovų“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
Maskva dar nepaskelbė savo delegacijos sudėties.
Kremlius anksčiau sumenkino lūkesčius dėl derybų, sakydamas, kad abiejų šalių vizijos, kaip užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį karą, labai skiriasi.
Ankstesniame raunde jos delegacijai vadovavo istorikas ir dabartinis Rusijos rašytojų sąjungos vadovas Vladimiras Medinskis, kurį Ukraina apibūdino kaip asmenį, kuris nepriima realių sprendimų.
V. Zelenskis, kalbėdamas apie galimas trečiadienio diskusijų temas, sakė, kad Kyjivas pasirengęs „užtikrinti mūsų žmonių išlaisvinimą iš nelaisvės ir pagrobtų vaikų sugrąžinimą, sustabdyti žudynes ir parengti dirvą vadovų susitikimui“.
Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimai Stambule buvo surengti gegužės 16 d ir birželio 2 dienomis, Vašingtonui didinant spaudimą dėl susitarimo, tačiau didesnio proveržio nepasiekta.
Ukrainos ir Rusijos derybininkai susitarė tik dėl apsikeitimo belaisviais ir karių kūnais. Nuo to laiko Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą.
Kyjivas teigė, kad suintensyvėjusios Maskvos atakos rodo, jog ji nėra rimtai nusiteikusi sustabdyti 2022 metų vasarį pradėtą puolimą.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo vaikas, sužeisti mažiausiai 24 žmonės
Rusijos pajėgos per naktines atakas smogė trims Ukrainos miestams, per kurias žuvo vaikas ir buvo sužeisti mažiausiai 24 žmonės, pranešė pareigūnai antradienį, likus dienai iki planuojamų Maskvos ir Kyjivo delegacijų tiesioginių derybų.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vėlai pirmadienį paskelbtas pranešimas, kad derybos įvyks, visgi suteikė mažai vilčių, kad jos atneš kokios nors pažangos siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą. JAV vadovo Donaldo Trumpo administracijos pastangos paspartinti taikos pastangas pastarosiomis savaitėmis įstrigo, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori nusileisti dėl savo reikalavimų.
Du ankstesni susitikimai vyko Stambule, o Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiame Turkijos mieste greičiausiai vyks ir naujasis susitikimas. Gegužę ir birželį vykusiose derybose buvo sutarta apsikeisti karo belaisviais ir žuvusių karių kūnais, tačiau jokių kitų susitarimų nebuvo pasiekta.
Tuo tarpu karas nesiliovė. Rusija intensyviai bando prasiveržti į rytinius ir šiaurės rytinius 1 tūkst. km besidriekiančios fronto linijos taškus. Ji taip pat kiekvieną naktį apšaudo Ukrainos miestus šimtais dronų ir raketų.
Vėlų pirmadienio vakarą Rusija smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Sumų regionui, Odesos sričiai pietuose ir rytiniam Kramatorskui.
Pasak miesto karinės administracijos vadovo Oleksandro Hončarenkos, Kramatorske į gyvenamąjį namą pataikė sklandanti bomba ir sukėlė gaisrą. Žuvo 2015 metų gimimo berniukas, pranešė vietos pareigūnai, nenurodydami tikslaus jo amžiaus. Pranešama, kad dar penki žmonės buvo sužeisti.
Sumų regione surengtos kelios išpuolių bangos, pranešė regiono karinė administracija. Jos teigimu, dronas pataikė į degalinę Putyvlio mieste, sužeisti keturi žmonės, įskaitant penkerių metų berniuką. Mažiau nei po dviejų valandų toje pačioje vietoje buvo suduotas antras dronų smūgis, per kurį buvo sužeisti dar septyni žmonės.
Sutemus ant Sumų miesto buvo numestos dvi galingos rusiškos sklandančios bombos, kurios sužeidė 13 žmonių, įskaitant šešerių metų berniuką.
Regiono institucijų duomenimis, per išpuolį buvo apgadinti penki daugiabučiai, du privatūs namai ir prekybos centras. Laikinai einantis mero pareigas Artemas Kobzaras sakė, kad sprogimai išdaužė gyvenamųjų namų langus ir sugriovė balkonus.
Taip pat antradienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba per naktį virš kelių regionų numušė 35 Ukrainos tolimojo nuotolio dronus, įskaitant tris virš Maskvos srities.
Santykiai su Trumpu – jau nesvarbūs? Panašu, kad Putinas pasirinko karą
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesijaudina dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumo. Tai rodo, kad Rusijos lyderis seniai numatė santykių su JAV pablogėjimą ir, kaip ir anksčiau, karą Ukrainoje laiko pagrindiniu prioritetu, rašo „The Guardian“, remdamasis šaltiniais.
Kaip pažymi leidinys, nors Maskva apgailestauja dėl santykių su JAV prezidentu D. Trumpu pablogėjimo, šaltiniai teigia, kad V. Putinas visada ketino teikti prioritetinį dėmesį karui.
Jis, kaip ir anksčiau, yra įsitikinęs, kad Rusijos kariai žengia į priekį ir kad Ukrainos pasipriešinimas netrukus gali būti palaužtas.
Rusai numetė bombą ant Kramatorsko: žuvo vaikas, dar penki žmonės sužeisti
Rusijos pajėgos praėjusią naktį valdoma bomba smogė Donecko srities Kramatorsko miestui, nuo smūgio nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas ir kilo gaisras.
Apie tai feisbuke pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka.
Jo turimais duomenimis, antradienį 7.30 val. buvo patvirtinta viena žūtis – 2015 m. gimęs berniukas.
Taip pat yra informacijos apie penkis sužeistus asmenis. Visiems jiems teikiama medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į liepos 22 d. Odesoje per Rusijos dronų ataką buvo girdėti sprogimai.
Ne taip greitai, kaip norėtųsi: kas gali priversti Putiną sėsti prie derybų stalo?
Vienintelis veiksnys, kuris gali priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina – triuškinantys Rusijos pralaimėjimai mūšio lauke ir tai tikrai neįvyks per 50 dienų nuo liepos 14 dienos, kaip kad norėtų JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tai įmanoma tik tuo atveju, jei sąjungininkai suteiks pakankamą karinę pagalbą Ukrainai, teigia Karų studijų instituto (ISW) analitikai.
Pabrėžiama, kad tik didelės Rusijos nesėkmės mūšio lauke privers V. Putiną persvarstyti Rusijos gebėjimą karine jėga nugalėti Ukrainą.
„Tokios nesėkmės neįvyks per kelias savaites ir, tikėtina, prireiks kelių mėnesių ar sezonų. Ir tai pavyks tik tuo atveju, jei Vakarai įsipareigos tinkamai aprūpinti ir padėti Ukrainos pajėgoms tiek, kad Ukraina galėtų sėkmingai vykdyti operacijas“, – pažymi analitikai.
ISW tikina, kad nėra taikos susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje per 50 dienų nuo liepos 14 d., kada JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Maskvai ir jos partneriams sankcijomis.
Tuomet D. Trumpas įspėjo, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje.
„Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Trečias Ukrainos ir Rusijos derybų raundas
Taip pat analitikai nurodo, kad Rusijos sprendimas nusiųsti tą pačią vidurinio lygio derybų grupę į galimą trečią derybų su Ukraina raundą rodo, kad Kremlius vis dar nėra suinteresuotas siekti taikos.
„ISW toliau vertina, kad Kremlius, kaip ir anksčiau, yra nusiteikęs vilkinti taikos derybas, siekdamas pratęsti karą Ukrainoje ir išsireikalauti papildomų nuolaidų iš Vakarų“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad Rusija ir Ukraina trečiadienį surengs naują taikos derybų ratą.
„Šiandien su (Ukrainos saugumo tarybos vadovu) Rustemu Umerovu aptarėme pasirengimą mainams ir kitam susitikimui Turkijoje su Rusijos puse. Umerovas pranešė, kad susitikimas numatytas trečiadienį. Daugiau informacijos bus pateikta rytoj“, – sakė V. Zelenskis pirmadienį savo kasdieniame kreipimesi.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 090 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 22 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 044 250 karių, iš kurių 1 090 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 038 rusų tankus (+9), 23 035 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 30 680 artilerijos sistemų (+43), 1 445 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 199 oro gynybos sistemas, 421 karo lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 47 437 nepilotuojamuosius orlaivius (+256), 3 533 kruizines raketas (+18), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 55 953 transporto priemones ir kuro cisternas (+94), 3 935 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Zelenskis: naujas Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimas numatytas trečiadienį
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija ir Ukraina trečiadienį surengs naują taikos derybų ratą.
„Šiandien su (Ukrainos saugumo tarybos vadovu) Rustemu Umerovu aptarėme pasirengimą mainams ir kitam susitikimui Turkijoje su Rusijos puse. Umerovas pranešė, kad susitikimas numatytas trečiadienį. Daugiau informacijos bus pateikta rytoj“, – sakė V. Zelenskis pirmadienį savo kasdieniame kreipimesi.
Kelios dienos po to, kai V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pasiūlė Maskvai naują taikos derybų ratą, rusai surengė naujausią išpuolį prieš Kyjivą pirmadienį.
Kol kas Stambule yra įvykę du derybų ratai, bet juose nepadaryta jokios pažangos dėl ugnies nutraukimo, tik susitarta apsikeisti karo belaisviais ir žuvusių karių palaikais.
Kremlius šį mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti derybas su Ukraina, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakius, kad Rusija turi 50 dienų taikos susitarimui sudaryti ir kad antraip jai bus įvestos sankcijos.
Kaip Ukraina gali tapti Trumpo Afganistanu – „Bloomberg“
JAV prezidentui Donaldui Trumpui karas Ukrainoje gali tapti tuo pačiu, kuo karas Afganistane buvo jo pirmtakui Joe Bidenui, rašo „Bloomberg“.
Anot leidinio, iš pirmo žvilgsnio šis palyginimas gali atrodyti dirbtinis, nes JAV nesiuntė karių į Ukrainą, o tik teikia jai pagalbą.
„Tačiau prezidentui Donaldui Trumpui yra panašumų: konflikto sprendimas nėra lengva užduotis, ir kuo ilgiau jis užsitęsia, tuo didesnė rizika, kad jis atsidurs atsakomybės, o galbūt ir kaltės, spąstuose“, – pabrėžia leidinys.
Rusija naktį atakavo Odesą: degė automobiliai, apgadinti daugiaukščiai
Naktį Odesą vėl atakavo Rusijos bepiločiai lėktuvai, dėl to mieste kilo gaisrai, apgadinti daugiaaukščiai pastatai.
Apie sprogimus mieste pranešė meras Genadijus Truchanovas apie 2 valandą nakties.
Vėliau jis parašė, kad priešas užpuolė Odesos sritį smogiamaisiais dronais.
„Dėl atakos viename iš miesto rajonų buvo išdaužyti daugiabučių namų langai, netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sudegė automobiliai. Taip pat kitoje miesto dalyje užfiksuotas administracinio pastato gaisras“, – nurodė G. Truchanovas.
Jis taip pat pridėjo nuotraukas su smūgių padariniais ir parodė vaizdo įrašą. Matyti daug sudegusių automobilių, apgadintas namas. Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, siekdamos likviduoti smūgių padarinius.
Rusijos Rostovo srityje nuaidėjo 10 sprogimų – atakuotas aerodromas
Naktį dronai atakavo aerodromą Rusijos Rostovo srityje, praneša UNIAN, remdamasi vietinių gyventojų „Telegram“ kanalais.
Skelbiama, kad įvykio vietoje pasigirdo daugiau nei 10 sprogimų. Gyventojai taip pat pranešė, kad dėl atakos srityje neveikė internetas.
Kiek iki sprogimų Rostove buvo paskelbtas oro pavojus dėl srityje skraidančių dronų.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešė apie 12 dronų numušimą virš regiono. Internete skelbiami vaizdai su sprogimais Milerove.
Verta paminėti, kad Mirerove yra karinė oro bazė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kruvinas rusų išpuolis Donecko srityje: auka tapo dviračiu važiavęs vietos gyventojas
Donecko srityje, Torske, rusų pajėgos nušovė neginkluotą vietos gyventoją, skelbia „Kanal 24“.
Anot Ukrainos pajėgų 63-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados, ukrainiečiai surengė atsaką okupantams ir likvidavo tris rusų karius, surengusius išpuolį.
Pasak ukrainiečių, rusai neginkluotą civilį nužudė sąmoningai. Brigada taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas rusų išpuolis ir ukrainiečių atsakas.
Civilių žudymas yra tarptautinės teisės pažeidimas.