Kaip pažymi leidinys, nors Maskva apgailestauja dėl santykių su JAV prezidentu D. Trumpu pablogėjimo, šaltiniai teigia, kad V. Putinas visada ketino teikti prioritetinį dėmesį karui.
Jis, kaip ir anksčiau, yra įsitikinęs, kad Rusijos kariai žengia į priekį ir kad Ukrainos pasipriešinimas netrukus gali būti palaužtas.
„Egzistencinis klausimas“
„Maskva nusivylusi ir nusiminusi, kad su Trumpu nieko neišėjo. Bet kokios bebūtų Putino viltys dėl gerų santykių su Trumpu, jos visada buvo antraeilės palyginti su jo maksimalistiniais tikslais Ukrainoje. Putinui invazija į Ukrainą yra egzistencinis klausimas“, – „The Guardian“ sakė buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas.
Kai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus šių metų pradžioje, iš pradžių atrodė, kad V. Putinui atsivėrė strateginė galimybė – šansas suskaldyti NATO vienybę ir pasėti abejones dėl Vakarų ilgalaikio lojalumo Ukrainai.
Tačiau „medaus mėnesiai“, atrodo, baigėsi praėjusią savaitę, rašo „The Guardian“. D. Trumpas viešai išreiškė nusivylimą V. Putino atsisakymu sutikti su ugnies nutraukimu.
Trumpo nusivylimas Putinu
Trumpas, atrodo, buvo ypač nusiminęs, kad jo asmeniniai kontaktai su Putinu, įskaitant šešis telefono skambučius, nedavė jokių rezultatų, o tai buvo priimta kaip asmeninė įžeidimas lyderiui, žinomam savo tuštybe, pažymi leidinys.
Taip pat komentuodamas „The Guardian“ buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas pavadino demonstratyvų Ukrainos miestų bombardavimą po dviejų lyderių pokalbių telefonu „strategine klaida“, teigdamas, kad V. Putinas neteisingai interpretavo D. Trumpo reakciją.
„Putinas nesiekė pažeminti Trumpo, bet jis neabejotinai pasielgė neprotingai“, – sakė šaltinis.
Trumpo grasinimo nevertina rimtai
Daugelis Rusijos pareigūnų ir žinomų tinklaraštininkų D. Trumpo grasinimus įvertino kaip švelnesnius nei tikėtasi ir pateikė juos kaip faktinį 50 dienų leidimą kariauti V. Putinui.
„Per 50 dienų gali daug kas nutikti – ir Putinas tai žino. Jis laiko Trumpą emocingu ir lengvai paveikiamu, – „The Guardian“ sakė kitas šaltinis Rusijos užsienio politikos elito sluoksniuose. – Maskva toliau žengs žingsnius Vašingtono link. Jie nemano, kad šis santykių skilimas yra negrįžtamas“.
Buvęs oficialus Kremliaus šaltinis pabrėžė, kad V. Putinas „apsėstas“ noru neatrodyti silpnas ir vargu ar sušvelnins savo poziciją, susidūręs su D. Trumpo grasinimais.
Nors tarp eilinių rusų, atrodo, buvo realus noras užbaigti karą, tiems, kurie atidžiai stebėjo V. Putiną, nenuostabu, kad jis atmetė D. Trumpo taikos sąlygas.
„Šiame kare žuvo daugiau nei 100 000 rusų (Maskvos duomenimis). V. Putinas tiesiog negali nutraukti karo su kuo nors mažiau nei tai, kas gali būti laikoma tikra pergale“, – pareiškė buvęs Kremliaus pareigūnas.
Kas priverstų Putiną sėsti prie derybų stalo
Kaip rašė ISW analitikai, vienintelis veiksnys, kuris privers V. Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina, yra triuškinantis Rusijos pralaimėjimas mūšio lauke. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei sąjungininkai suteiks Ukrainai pakankamą karinę pagalbą, o tai užtruks kelis mėnesius ar net kelis karo veiksmų sezonus.
Tuo tarpu pareiškė, kad JAV prezidentas, atrodo, yra labiau suinteresuotas ne Ukrainos parama kovoje su Rusijos agresija, o tuo, kad atsiribotų nuo Ukrainos – tiek diplomatiškai, tiek kariniu požiūriu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
