Volodymyras Zelenskis įspėja Europą dėl JAV ir Rusijos derybų dėl saugumo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europą būti atsargią dėl Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybų dėl naujos saugumo sistemos žemyne.
„Laukiame daugiau detalių, o Europa turi atkreipti ypatingą dėmesį“, – sakė V. Zelenskis Europos lyderiams viršūnių susitikime Dubline.
Andrius Kubilius: Europos pasitikėjimas „SpaceX“ mažės, jei strigs „Starlink“ paslaugos Ukrainai
Ukrainai pranešus apie problemas naudojantis „Starlink“ karinės paskirties palydovine paslauga, už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius pabrėžė, kad jei paslaugų teikimas strigs, Europos pasitikėjimas „SpaceX“ gebėjimu užtikrinti šias paslaugas sumažės.
„Starlink“ kompanija turi suprasti, kad tai yra kontraktinės paslaugos, tai nėra jų dovana Ukrainai. Už tas paslaugas moka Europos Sąjungos valstybės. Ir jeigu tos paslaugos dėl kažkokių priežasčių bus netinkamos, tai, be abejo, kad pasitikėjimas kompanijos gebėjimu vykdyti kontraktus sumažės“, – trečiadienį žurnalistams Briuselyje sakė A. Kubilius.
Eurokomisaras pabrėžė, kad Europa 2029 metais turės savo palydovinio ryšio pajėgumus, kurie turėtų pakeisti „Starlink“, tačiau iki tol „SpaceX“ teikiamos paslaugos yra svarbios Ukrainai.
„Dabar kuriam IRIS2 sistemą, kuri kaip tik užtikrins, kad Europa turėtų savo pajėgumus, analogiškus „Starlinkui“. Tas ateis 2029 metais. Iki tol „Starlink“ paslaugos Ukrainai yra svarbios“, – aiškino politikas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį teigė, kad šalies kariuomenė susidūrė su naujais sisteminiais palydovinio interneto „Starshield“ apribojimais. „Starshield“ yra „SpaceX“ sistemos „Starlink“ karinė versija.
Apie problemas naudojantis „Starshield“ Ukraina pirmą kartą pranešė praėjusį mėnesį, kilus V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginčui dėl JAV ir Rusijos susitarimo dėl dyzelino.
„Dronas gali atsirasti iš niekur“: Rusija griebėsi naujos taktikos
Rusija pradėjo išjungti dronų „Shahed“ variklius paskutinę akimirką prieš ataką, perspėja Ukrainos prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas šaukiniu „Flash“, rašo UNIAN.
Kushneris ir Witkoffas atvyko į Kremlių: susitinka su Putinu
JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas atvyko į Kremlių. Turėtų vykti susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kremlius ketvirtadienį nurodė, kad derybos bus skirtos Rusijos karo prieš Ukrainą sprendimui.
TASS praneša, kad JAV pasiuntiniai, lydimi Kirilo Dmitrijevo, paliko viešbutį ir, kaip manoma, išvyko į susitikimą su Vladimiru Putinu.
Per Rusijos drono smūgį į gyvenamąjį pastatą Kyjive žuvo žmogus, dar šeši sužeisti
Ketvirtadienio rytą Rusijos dronas smogė į devynių aukštų gyvenamąjį pastatą Ukrainos sostinės Kyjivo Solomiansko rajone, žuvo 44-erių moteris, o dar šeši žmonės buvo sužeisti.
Apie tai paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ir Kyjivo miesto karinė administracija, informuoja „Ukrainska Pravda“.
Teigiama, kad įvykio vietoje sužeistiesiems buvo suteikta reikiama medicininė pagalba. Dėl drono smūgio užsidegė antras–penktas pastato aukštai.
„Pirminiais duomenimis, apgadintas ketvirtasis aukštas. Įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos“, – nurodė V. Klyčko.
„Ukrainska Pravda“ pažymi, kad naktį iš lapkričio 11 į 12 d. Kyjive ir keliose Ukrainos srityse dėl Rusijos balistinių raketų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 2 150 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 12 d. pasiekė apie 1 616 330 karių, įskaitant 2 150 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 12 471 tanko (+3), 25 720 šarvuotųjų kovos mašinų (+14), 52 278 artilerijos sistemų (+47), 2 269 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 756 oro gynybos sistemų, 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 130 antžeminių robotizuotų sistemų (+8), 605 923 dronų (+1 013), 5 196 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 173 838 automobilių ir degalų cisternų (+312) bei 4 899 specialiosios technikos vienetų (+5).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
„Tai nėra atsitiktinės klaidos“: Zelenskis skelbia apie didelius „Starshield“ sutrikimus
Ukraina keletą dienų fiksuoja didelius „Starshield“ sistemos sutrikimus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jurijus Ušakovas patvirtino, kad surengė preliminarias konsultacijas su JAV pasiuntiniais.
Europos lyderiai Dubline aptars Ukrainos ir viso žemyno saugumą
Ketvirtadienį Dubline renkasi daugiau kaip 40 Europos šalių lyderiai aptarti žemyno saugumo. Susitikimas vyksta Jungtinėms Valstijoms vėl mėginant atgaivinti derybas dėl Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo.
Europos politinės bendrijos (EPB) susitikime dalyvauja Europos Sąjungos (ES) ir kitų Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, valstybių ir vyriausybių vadovai, taip pat Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Airijos ministras pirmininkas Micheálas Martinas sakė, kad EPB suteikia Europos lyderiams galimybę „susiburti ir stiprinti mūsų žemyno saugumą, stabilumą bei gerovę“.
Trečiadienį Dubline sutikdamas V. Zelenskį jis sakė, kad EPB buvo įkurta kaip bendro Europos atsako į didėjantį regioninį ir pasaulinį politinį nestabilumą dalis, siekiant nuosekliau spręsti visame žemyne kylančius iššūkius.
Susitikimas suteiks V. Zelenskiui ir sąjungininkėms Europoje galimybę įvertinti šią savaitę Abu Dabyje vykusių JAV tarpininkaujamų derybų dėl beveik penkerius metus trunkančio Rusijos ir Ukrainos karo rezultatus.
Tikimasi, kad JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris ketvirtadienį Maskvoje pasikalbės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau Dubline susitiks su V. Zelenskiu.
Daugiausia dėmesio – saugumui
EPB buvo įkurta 2022 m. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir buvusio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo iniciatyva, kai Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą supurtė Europą ir privertė susimąstyti apie žemyno saugumą. Šis forumas skirtas tiek 27 valstybių ES narėms, tiek Bendrijai nepriklausančioms Europos šalims.
V. Zelenskis nuolat dalyvauja šiuose susitikimuose, karas Ukrainoje dažnai tampa pagrindine jų diskusijų tema.
Beveik 50 Europos valstybių, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, vienijanti bendrija taip pat tapo svarbiu Europos saugumo aptarimo forumu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįžo į valdžią. D. Trumpas sukėlė Europos lyderių nerimą įžeidinėdamas NATO sąjungininkes ir grasindamas perimti Grenlandijos, autonominės Danijos teritorijos, kontrolę.
M. Carney dalyvavimas rodo jo siekį suartinti Kanadą su Europa, ypač po D. Trumpo pradėto prekybos karo su šiaurine JAV kaimyne. JAV prezidentas ne kartą sakė, kad Kanada turėtų būti 51-oji JAV valstija.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas taip pat siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga, praėjus beveik šešeriems metams po šalies išstojimo iš Bendrijos. EPB suteikia Jungtinei Karalystei galimybę dalyvauti visos Europos politiniame susitikime net ir po „Brexito“.
Kritikai: vien kalbos ir jokių sprendimų
Bendrijos susitikimai vyksta du kartus per metus – vieną kartą ES valstybėje, kitą – ES nepriklausančioje šalyje. Kitas susitikimas numatytas balandį Šveicarijos Ciuricho mieste.
Kritikai teigia, kad šis forumas buvo sukurtas siekiant pristabdyti ES plėtrą – pasiūlant šalims galimybę dalyvauti bendrose Europos diskusijose, tačiau nesuteikiant narystės privalumų.
Kiti mano, kad EPB tapo vien diskusijų forumu, neturinčiu realios įtakos ar konkretaus turinio. Per susitikimus privalomi sprendimai nepriimami ir neskelbiamos oficialios deklaracijos.
Europoje daugėja hibridinių išpuolių
Susitikimas surengtas Europoje vykstant dideliems politiniams pokyčiams ir po triuškinamo respublikonų pralaimėjimo JAV kadencijos vidurio rinkimuose. Kol kas neaišku, ar ši nesėkmė pakeis Donaldo Trumpo požiūrį į karą Ukrainoje ir jo pradėtą konfliktą su Iranu.
Serbijoje ir Vengrijoje neseniai iš valdžios buvo pašalinti populistinių pažiūrų lyderiai, o Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė atkuria ryšius praėjus dešimtmečiui po britų balsavimo už pasitraukimą iš Bendrijos.
Tačiau kraštutinių dešiniųjų įtaka Europoje toliau didėja – neseniai jie sustiprino savo pozicijas per regioninius rinkimus Vokietijoje.
Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais rinkimai vyks keliose didžiausiose žemyno valstybėse: Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje.
Be Ukrainos, per diskusijas saugumo klausimais daug dėmesio bus skiriama Rusijos keliamai hibridinei grėsmei Europoje. Maskva kaltinama rengianti išpuolius prieš svarbią infrastruktūrą, tačiau šie veiksmai dar nėra atviro karo lygmens.
Prieš metus Kopenhagoje lyderiai daug dėmesio skyrė nerimą sukėlusiems dronų incidentams įvairiose Europos šalyse. Likus kelioms dienoms iki šios savaitės susitikimo, kelių Europos šalių oro transporto bendrovės ir žiniasklaidos priemonės sulaukė melagingų grasinimų susprogdinti bombas. Europos valstybės oficialiai neįvardijo, kas atsakingas už šiuos grasinimus.
Airijos vyriausybės teigimu, EPB susitikimas yra didžiausias kada nors Airijoje surengtas tarptautinių lyderių susibūrimas. Siekiant užtikrinti jų saugumą, šalyje vykdoma didžiausia per šimtametę Airijos nacionalinės policijos istoriją saugumo operacija.
Panašu, kad su JAV pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu prieš jų susitikimą su Vladimiru Putinu, susitiko Jurijus Ušakovas ir Kirilas Dmitrijevas. Jie buvo užfikstuoti viešbutyje, kuriame apsistojo JAV pasiuntiniai.
K. Dmitrijevas JAV pasiuntinius anksčiau ryte taip pat pasitiko Vnukovo oro uoste.
Ukrainos smūgis: atakavo Rusijos karo laivą netoli Suomijos
Ukrainos kariuomenė trečiadienio paryčiais dronais atakavo Rusijos karo laivą Suomijos įlankoje, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
Aukšto rango Suomijos pareigūnas visuomeniniam transliuotojui „Yle“ patvirtino, kad Suomija užfiksavo ataką netoli Rusijai priklausančios Goglando salos, esančios maždaug 40 km į pietus nuo Suomijos ir 55 km į šiaurę nuo Estijos.
Estijos gynybos ministras Martinas Heremas visuomeniniam transliuotojui ERR sakė, kad Suomijos įlankoje esančiame Rusijos karo laive nugriaudėjo sprogimas. Pasak jo, po atakos laivas išplaukė į Sankt Peterburgą.
SBU socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė suplanavusi ir įvykdžiusi ataką prieš „Buyan-M“ klasės mažąjį raketinį laivą „Naro-Fominsk“.
Anksčiau „Yle“ pranešė, kad yra požymių, jog Rusija didina savo karinį aktyvumą Goglando saloje, esančioje rytinėje Suomijos įlankos dalyje.
Apie karą Ukrainoje skelbiantis „Telegram“ kanalas „Exilenova+“, remdamasis šaltiniu, pranešė, kad per ataką galėjo žūti arba būti sužeisti laivo įgulos nariai.
Ukrainos URM paneigė Rusijos teiginius, kad dronų smūgiams naudojama Baltijos šalių oro erdvė
Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) nepagrįstais pavadino Rusijos teiginius, kad Ukraina naudojasi Baltijos šalių oro erdve rengdama dronų smūgius Rusijoje.
Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos URM atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus, pranešė „Ukrainska pravda“.
Jis patikino, kad Ukrainai niekada nebuvo duotas leidimas naudotis Baltijos šalių oro erdve, nes Kyjivas tokio leidimo niekada neprašė.
H. Tychyjus parašė, kad Ukraina vykdo ilgojo nuotolio smūgius prieš teisėtus taikinius Rusijoje, o jos dronai skrenda per Rusijos oro erdvę.
„Incidentų gali kilti, kai Rusija elektroninės kovos priemonėmis priverčia dronus pakeisti kursą savo oro erdvėje“, – teigė H. Tychyjus.
Pasak jo, dėl naujausio ir ankstesnių incidentų Ukraina palaiko glaudžius ryšius su partneriais Estijoje ir kitose Baltijos šalyse.
„Savaime suprantama, kad vienintelė tokių incidentų priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą. Taip pat verta priminti, kad kiekvienas Ukrainos ilgojo nuotolio smūgis yra atsakas į Rusijos terorą prieš mūsų žmones, miestus ir civilinę infrastruktūrą. Bet kokie Rusijos propagandos mėginimai suversti kaltę Ukrainai ar Baltijos šalims yra absurdiški“, – parašė atstovas spaudai.
Jis padėkojo partneriams Estijoje ir kitose Baltijos šalyse už tai, kad jie pritaria tokiam padėties vertinimui ir remia Ukrainą.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas anksčiau pareiškė, kad jo šalis nedavė leidimo dronams skristi per jos oro erdvę.
Naktį į lapkričio 11 d. Ukrainai puolant Rusijos Ust Lugos uostą, Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai gavo perspėjimus apie galimą dronų įsiveržimą į šių šalių oro erdvę. Naktį į trečiadienį neatpažintas bepilotis orlaivis taip pat, regis, pažeidė Suomijos oro erdvę virš rytinės Suomijos įlankos dalies.
Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“ tapo programišių taikiniu
Programišiai nusitaikė į Ukrainos valstybinę naujienų agentūrą „Ukrinform“ ir jos internetinės svetainės pagrindiniame puslapyje paskelbė antiukrainietiškus vaizdus bei įsilaužė į jos paskyrą platformoje „X“, trečiadienį pranešė pati agentūra, informuoja „The Kyiv Independent“.
„Ukrinform“ oficialiame pareiškime nurodė, kad specialistai tiria ataką, vertina jos padarinius ir stengiasi atkurti agentūros paslaugas.
Programišiai pagrindiniame agentūros svetainės puslapyje paskelbė žodį „ZELENET“, perbrauktos Ukrainos vėliavos atvaizdą ir nuorodą į „Telegram“ kanalą. „Ukrinform“ paskyros tinkle „X“ pavadinimas taip pat buvo pakeistas į „ZELENET“, o jos aprašyme atsirado prorusiškas šūkis.
Agentūra teigė, kad bendradarbiauja su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir Valstybine specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba, siekdama sustiprinti savo kibernetinį saugumą.
„Ukrinform“ generalinis direktorius Serhijus Čerevatas portalui „Ukrainska Pravda“ sakė, kad agentūra pastaraisiais mėnesiais susidūrė su keliomis kibernetinėmis atakomis. Pasak jo, užpuolikai vis dažniau naudoja sudėtingus metodus, įskaitant dirbtinį intelektą.
„Priešas taip pat nuolat tobulėja, todėl stengiamės reaguoti kuo greičiau“, – pažymėjo S. Čerevatas.
Šis incidentas įvyko po virtinės šį mėnesį surengtų kibernetinių atakų prieš Ukrainos žiniasklaidos priemones. Lapkričio 1 d. buvo įsilaužta ir į plačiai naudojamą Ukrainos oro pavojaus perspėjimo programėlę – tada naudotojai gavo melagingus pranešimus apie branduolinę ir cheminę grėsmę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl šios atakos apkaltino Rusiją.
Estijos premjeras: Europai turi atstovauti ne tie, kurie patinka Putinui
Europai nereikia rinkti naujo pasiuntinio Ukrainos ir Rusijos deryboms, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas, Kyjivui ir Vašingtonui paraginus Bendriją išsirinkti atstovą.
Sprogimas Sankt Peterburge: pranešama apie karininko žūtį
Sankt Peterburge sprogo automobilis, kuriuo važiavo rusų karininkas.
Ukrainos dronai 8 valandas atakavo didžiausią Rusijos naftos perdirbimo gamyklą
Trečiadienį dronai daugiau kaip aštuonias valandas puolė Rusijos Omsko miestą, kuriame veikia didžiausia šalies naftos perdirbimo gamykla, pranešė vietos pareigūnai ir stebėsenos kanalai. Apie tai rašo „Kyiv Independent“.
Sibiro miestas yra maždaug už 2 500 kilometrų nuo rytinės Ukrainos sienos.
Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenka trečiadienį pranešė, kad regioną puola Ukrainos dronai, ir paragino gyventojus likti patalpose. Oro pavojaus sirenos mieste kaukė daugiau kaip aštuonias valandas. Vietos „Telegram“ kanalai pranešė, kad regiono oro erdvė buvo uždaryta, mobiliojo interneto veikimas apribotas.
Gyventojai pranešė, kad per ataką kilo gaisras netoli Omsko naftos perdirbimo gamyklos, skelbia nepriklausomas Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“. Šio kanalo atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) analizė patvirtino, kad netoli gamyklos kilo gaisras, tačiau tikslūs atakos taikiniai ir žalos mastas kol kas neaiškūs.
V. Chocenka sakė, kad avarinės tarnybos išsiųstos į visas vietas, kurias paveikė krentančios dronų nuolaužos, tačiau nenurodė, kokie objektai buvo apgadinti.
Gyventojai taip pat pranešė, kad po smūgių kai kuriuose rajonuose dingo elektra.
Omsko naftos perdirbimo gamykla yra didžiausia Rusijoje pagal naftos perdirbimo pajėgumus. Valstybinei energetikos milžinei „Gazprom“ priklausančios gamyklos pajėgumas – daugiau kaip 21 mln. tonų žalios naftos per metus.
Omsko gamykloje pagaminamas kas šeštas litras Rusijoje suvartojamo benzino ir dyzelino.
Ukrainos pajėgos anksčiau jau du kartus puolė šią gamyklą – 2026 m. liepą ir spalį.
Po liepos atakos Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad gamykloje gaminami įvairių rūšių degalai, tepalai ir naftos chemijos produktai, ji tiekia produkciją Rusijos kariuomenei.
Ukrainai sėkmingai kuriant vietos gamybos ilgojo nuotolio dronus, pažeidžiami tapo ir toli Rusijos užnugaryje esantys taikiniai, tokie kaip Omsko gamykla.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ilgojo nuotolio atakas įvardijo kaip vieną stipriausių Ukrainos spaudimo Rusijai priemonių.
Witkoffas ir Kushneris jau Maskvoje: laukia susitikimas su Putinu
JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris ketvirtadienio rytą atvyko į Maskvą. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, jie nusileido Vnukovo oro uoste, juos ten pasitiko Vladimiro Putino įgaliotinis Kirilas Dmitrijevas.
US negotiators Steve Witkoff and Jared Kushner have arrived in Moscow Washington has asked Russia to prepare proposals for a European security agreement and outline the steps Moscow is willing to take to reduce tensions, Axios reports. During their meeting with Vladimir Putin, Witkoff and Kushner also intend to propose including European representatives in the next round of negotiations on ending the war in Ukraine.
— NEXTA (@nexta_tv) November 12, 2026
Maskvoje S. Witkoffas ir J. Kushneris susitiks su V. Putinu, o vėliau keliaus į Dubliną, kur informuos Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie derybų rezultatus.
Vos kelios valandos po derybų – rusų balistinių raketų puolimas prieš Kyjivą
Praėjus kelioms valandoms po antrosios JAV tarpininkaujamų taikos derybų dienos pabaigos Abu Dabyje, naktį į ketvirtadienį Rusija paleido balistines raketas į Ukrainos sostinę.
Derybos baigėsi be reikšmingo proveržio.
Kaip pranešė įvykio vietoje buvę „Kyiv Independent“ žurnalistai, apie 1 val. nakties Kyjive nugriaudėjo sprogimai.
Likus vos kelioms minutėms iki sprogimų, Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad regiono link skrenda Rusijos balistinės raketos. Nepraėjus nė 30 minučių, žurnalistai pranešė apie dar vieną sprogimų virtinę šiaurės vakarinėje miesto dalyje.
Miesto puolimas tęsiasi, tikslesnės informacijos apie atakų taikinius kol kas nėra.
Prasidėjus šildymo sezonui, Rusija nuolat puola Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus, smogdama energetikos ir transporto infrastruktūrai.
Ukraina tikėjosi, kad derybos Abu Dabyje paskatins Rusiją mažinti įtampą, tačiau vienintelis konkretus po jų paskelbtas rezultatas buvo dar vienas apsikeitimas belaisviais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kol Trumpo pasiuntiniai lankosi pas Putiną, Kyjive – kruvinos atakos
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Maskvoje priimant JAV derybininkus, rusai ketvirtadienį visą dieną bangomis atakavo Ukrainos sostinę sprogmenų prikrautais dronais. Per atakas žuvo viena moteris, dar kelios buvo sužeistos, socialiniuose tinkluose pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
AFP žurnalistas matė liepsnojantį gyvenamąjį pastatą, o gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė žuvusiosios kūną.
Po kelių valandų sostinėje vėl nugriaudėjo sprogimai, o pareigūnai pranešė, kad buvo smogta vienai pagrindinių miesto gatvių.
Nuo vasaros Rusija Kyjivą ištisą parą atakuoja greitais reaktyviniais dronais, kuriuos Ukrainai sunku perimti.
Beveik penkerius metus trunkančiame kare kovos nesiliovė ir šios savaitės pradžioje, kai JAV, Rusijos ir Ukrainos derybininkai susirinko Abu Dabyje aptarti galimybių užbaigti Rusijos pradėtą karą.
Tai buvo pirmosios derybos nuo vasario mėnesio.
JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas ketvirtadienį lankėsi Kremliuje, kur vyko tolesnės derybos su V. Putinu. Anksčiau jie pareiškė matantys galimybę padaryti pažangą siekiant taikos susitarimo, prie kurio jau ilgą laiką nepavyksta priartėti.
Vėliau jie vyks į Dubliną informuoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apie derybų rezultatus. V. Zelenskis Airijos sostinėje dalyvauja Europos šalių viršūnių susitikime.