Žinute jis pasidalijo savo „Telegram“ kanale.
„Susitikau su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Kiek įmanoma, deriname savo veiksmus visais klausimais, susijusiais su mūsų pastangomis siekti taikos. Papasakojau Gitanui apie susitikimus, kurie pastarosiomis dienomis vyko Abu Dabyje. Svarbiausia – pavyko susitarti dėl belaisvių mainų, ir tikimės, kad jų bus daug.
Taip pat kalbėjome apie pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui bei logistinę paramą. Šiuo metu daugelyje Ukrainos miestų padėtis yra labai sudėtinga, ir mes suprantame, kokie objektai gali tapti naujų Rusijos atakų taikiniu. Lietuva suteiks dalį reikalingos įrangos. Sprendimas jau priimtas, ir mes laukiame tiekimo. Ačiū!
Taip pat ruošiamės Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje 2027 m. pirmąjį pusmetį. Dedame visas pastangas, kad iki 2026 m. pabaigos būtų atidaryti visi derybų klasteriai, o Lietuvos pirmininkavimo metu jau būtų užbaigti derybų skyriai. Pasidalinau su Gitanu idėjomis, kurios galėtų tai paspartinti, ir sulaukiau visapusiško Lietuvos palaikymo. Ačiū už pasirengimą mums padėti!“ – rašo V. Zelenskis.
Nausėda su Zelenskiu Dubline aptarė bendrą bepiločių orlaivių gamybą, taikos perspektyvas
Šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, ilgalaikės finansinės paramos Ukrainai užtikrinimą ir diplomatines pastangas siekiant užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė, kad susitarimas dėl „Drone Deal“ turi būti kuo greičiau paverstas konkrečiais rezultatais.
„Svarbu kuo greičiau susitarti dėl Lietuvos pasiūlymo ir pradėti jį įgyvendinti. Tam reikalingas tvarus ir ilgalaikis finansavimas pasitelkiant nacionalines ir ES lėšas. Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos karinei paramai skirti 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto“, – trečiadienio vakarą išplatintame pranešime sako G. Nausėda.
Lapkritį Lietuva pateikė pasiūlymą dėl bepiločių orlaivių ir kovos su jais sistemų bendros gamybos Lietuvoje. Pirmaisiais gamybos metais Lietuva įsipareigoja skirti 200 mln. eurų, o iki 2030-ųjų – ne mažiau kaip 800 mln. eurų.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad nuspėjamas ir ilgalaikis Ukrainos finansavimas yra visos Europos saugumo ir bendros atsakomybės klausimas. G. Nausėdos teigimu, visos Bendrijos šalys turi sąžiningai prisidėti prie Ukrainos finansinių poreikių užtikrinimo.
Be to, šalies vadovas akcentavo būtinybę kuo greičiau rasti patikimą sprendimą dėl papildomų Ukrainos finansavimo poreikių 2027 metais bei būsimoje daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metais.
G. Nausėda pažymėjo, jog parama Ukrainai neturi būti mažinama ir ateityje. Siūlomas 100 mlrd. eurų Ukrainos rezervas yra minimali būtina suma, kuri turi būti išsaugota Ukrainai atstatyti ir su naryste ES susijusioms reformoms finansuoti kitoje daugiametėje finansinėje programoje.
Aptardamas Abu Dabyje vykusį derybų komandų susitikimą, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad prasmingos derybos dėl taikos susitarimo gali prasidėti tik Rusijai nutraukus agresijos karą Ukrainoje ir įtvirtinus paliaubas. Pasak G. Nausėdos, bet koks taikos susitarimas privalo užtikrinti patikimas saugumo garantijas Ukrainai. Sprendimai dėl Ukrainos negali būti priimami be Ukrainos, kaip ir sprendimai dėl Europos – be visapusiško Europos dalyvavimo.
„Lietuva ir toliau tvirtai rems Ukrainos pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainos sąlygomis. Mūsų įsipareigojimas teikti ir telkti visą įmanomą paramą Ukrainai, stiprinant jos gynybinius pajėgumus ir derybinę poziciją, išlieka nepajudinamas“, – pabrėžė prezidentas.
Lietuvos vadovas su V. Zelenskiu susitiko Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikimo, kuris vyksta lapkričio 12 d. Dubline, Airijoje, paraštėse.
Prezidentas lapkričio 11–13 dienomis su darbo vizitu lankosi Dubline.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
