Pietryčių Europos lyderiai Ukrainoje surengtame viršūnių susitikime pasmerkė Maskvos invaziją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Odesos uostamiestyje priėmė kelių pietryčių Europos šalių lyderius, nors keliomis valandomis anksčiau šis miestas tapo Rusijos smūgių taikiniu.
Kaip pranešama, viršūnių susitikime dalyvavo lyderiai iš viso regiono, įskaitant Rumuniją, Moldovą, Graikiją ir Kroatiją. Lyderiai pasirašė deklaraciją, kurioje smerkiama Maskvos invazija, taip pat raginama Ukrainai suteikti narystę NATO ir smerkiami Rusijos įvykdyti „karo nusikaltimai“.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, kuris palaiko tvirtus ryšius su Rusija, taip pat dalyvavo viršūnių susitikime ir tai buvo pirmasis jo vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios, tačiau jo nebuvo lyderių, pasirašiusių deklaraciją, kurią paskelbė V. Zelenskio biuras, sąraše.
Deklaracijoje Rusija raginama išvesti karius iš Ukrainos ir smerkiamas Rusijos vykdomas „tūkstančių Ukrainos civilių gyventojų, įskaitant vaikus, deportavimas“. „Laisva, taiki ir klestinti Europa neįmanoma be laisvos, taikios ir klestinčios Ukrainos“, – sakoma deklaracijoje.
V. Zelenskis atidarymo kalboje ragino siekti vienybės regiono lyderių gretose. „Deja, mūsų regionas yra vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių – pagrindinių chaoso kėlimo taikinių“, – viršūnių susitikimo metu sakė jis.
„Esame matę tai anksčiau – Balkanuose, kur Rusija kurstė etninę įtampą, sabotažą ir netgi bandymus įvykdyti perversmą“, – tvirtino V. Zelenskis.
„Stebėjome bandymus manipuliuoti visuomenės nuomone Rumunijoje, dalyvaujant Maskvai. Rusija jau tris dešimtmečius bando išlaikyti Moldovą skurdo ir nestabilumo aplinkoje, kad įgytų visišką jos kontrolę“, – pridūrė jis.
Karo metu Odesa ne kartą nukentėjo nuo Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų smūgių. Naktį per bepiločių orlaivių ataką Odesos srityje buvo „apgadinti namai, civiliniai laivai ir sandėliai“, trečiadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Kyjivas 2022 m. inicijavo kasmetinius Ukrainos ir pietryčių Europos viršūnių susitikimus, kad sustiprintų ryšius su regionu vykstant karui su Rusija.
Praėjusiais metais Dubrovnike (Kroatija) vykusiame viršūnių susitikime V. Zelenskis paragino Europą „susivienyti“, o Briuselį – paspartinti naujų narių priėmimo į Europos Sąjungą procesą, įskaitant Ukrainą.
Ukrainos kariuomenė praneša smogusi į Rusijos parako gamyklą Tambovo srityje
Ukrainos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad naktį smogė į Rusijos parako gamyklą vakarinėje Tambovo srityje, ten kilo gaisras, informuoja „Reuters“.
Ukrainos kariuomenė šią gamyklą apibūdino kaip vieną iš pagrindinių Rusijos karinio pramoninio komplekso objektų. „Joje gaminamas parakas įvairaus tipo šaulių ginklams, artilerijai ir raketų sistemoms“, – tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime nurodė kariškiai.
Tambovo srities gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas anksti trečiadienį pareiškė, kad Rusijos gynyba atrėmė „masinę“ Ukrainos bepiločių orlaivių ataką, nukreiptą prieš Kotovsko miestą, kurį nepriklausoma Rusijos žiniasklaida įvardijo kaip parako gamyklos vietą. Jis sakė, kad vienas numuštas bepilotis orlaivis sukėlė gaisrą, tačiau aukų nebuvo, o situacija buvo kontroliuojama.
Ukrainos kariuomenė taip pat nurodė, kad užfiksavo sprogimus amunicijos sandėlyje Rusijos Kursko srityje ir aerodromo sandėlyje Voronežo regione.
Rusija sumenkino birželio pradžioje įvykdytą Ukrainos dronų ataką prieš rusų bombonešius
Rusija trečiadienį sumenkino anksčiau šį mėnesį įvykdytą Ukrainos plataus masto dronų ataką prieš rusų karinius orlaivius ir pavadino ją sąmoningai perdėta.
Ukraina teigė sunaikinusi 7 mlrd. dolerių (6,14 mlrd. eurų) vertės Rusijos orlaivių, stovėjusių už tūkstančių kilometrų už sienos esančiose oro bazėse, daugiausia Tu-95 ir Tu-22 tolimojo nuotolio strateginių bombonešių.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad dėl šios birželio 1-ąją įvykdytos Ukrainos atakos Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgumai nepatyrė didelės žalos.
„Šio Kyjivo išpuolio pasekmės sąmoningai, apgalvotai ir tikslingai sureikšminamos“, – Rusijos valstybinei žiniasklaidai nurodė jis.
S. Riabkovo teigimu, sugadinta įranga gali būti ir bus atstatyta.
Netrukus po to, kai pasirodė informacija apie Ukrainos dronų ataką, Maskva pareiškė, kad kai kurie orlaiviai užsidegė, o vėliau pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų prieš Kyjivą.
Pastarąsias kelias masines atakas prieš Ukrainą, įskaitant ir jos sostinę, Rusija pavadino atsakomosiomis.
Anksčiau Ukraina teigė, kad per birželio 1 dieną surengtą ataką buvo apgadintas 41 Rusijos orlaivis – maždaug trečdalis Maskvos strateginės aviacijos pajėgumų.
Išpuoliai atskleidė Rusijos oro pajėgų bazių pažeidžiamumą, o tai buvo didžiulis moralinis postūmis Ukrainai, kovojančiai su daugiau nei trejus metus trunkančia Maskvos plataus masto invazija.
Ukrainos miestai beveik kasdien yra atakuojami Rusijos aviacijos smūgiais nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karinę invaziją, privertusią milijonus žmonių palikti savo namus ir nuniokojusią didelę dalį Rytų ir Pietų Ukrainos.
Smūgis Kyjivui: NATO pareiškime praleisti Ukrainos narystės siekiai stoti į Aljansą ir žadėta parama
Vieno puslapio bendrame pareiškime, skirtame artėjančiam NATO viršūnių susitikimui, praleisti Ukrainos narystės siekiai stoti į Aljansą ir praėjusių metų pažadas skirti daugiau kaip 40 mlrd. dolerių paramą, trečiadienį pranešė projektą peržiūrėjusi agentūra „Bloomberg“.
Ši žinia signalizuoja, kad pirmą kartą nuo 2022 m. Rusijos karas prieš Ukrainą nebus pagrindinis metinio NATO susitikimo, kuris vyks birželio 24–25 d. Hagoje, akcentas.
Neįprastai trumpamedokumente pripažįstama, kad Rusija kelia grėsmę NATO, bet nėra agresorė Ukrainoje. Jame taip pat neminima Kinija, pranešė „Bloomberg“.
2024 m. NATO viršūnių susitikimo Vašingtone komunikate Pekinas įvardijamas kaip „esminis Rusijos pagalbininkas kare prieš Ukrainą“. Praėjusių metų susitikime taip pat buvo paskelbta, kad Ukrainos kelias į NATO yra „negrįžtamas“, ir pažadėta daugiau kaip 40 mlrd. dolerių papildomos karinės pagalbos.
Ukraina Odesoje rengia pietrytinių Europos šalių lyderių susitikimą
Kelių pietrytinių Europos šalių lyderiai trečiadienį turėtų atvykti į Ukrainos Odesos uostamiestį, prieš kelias valandas patyrusį Rusijos smūgių.
Dalyvauti ketina Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, kuris palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Tai bus pirmas jo vizitas Ukrainoje nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį rusų kariai įsiveržė į šią valstybę, pranešė prezidentūra.
Naujojo Rumunijos prezidento Nicusoro Dano biuras sakė, kad jis dalyvaus Volodymyro Zelenskio rengiamame viršūnių susitikime, kur susitiks su ukrainiečių prezidentu ir patvirtins Bukarešto paramą Kyjivui.
Dalyvauti taip pat turi Moldovos prezidentė Maia Sandu, Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis ir Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius.
Kyjivas nepateikė informacijos apie darbotvarkę.
Užsienio lyderių vizitų Ukrainoje detalės dažnu atveju saugumo sumetimais iš anksto neviešinamos.
Odesa per daugiau kaip trejus metus trunkantį Rusijos karą ne kartą tapo rusų dronų ir raketų taikiniu.
Trečiadienio naktį per dronų smūgį Odesai buvo sugriauta ir apgadinta namų, civilinių vandens transporto priemonių ir sandėlių, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Kyjivas metinius Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikimus pradėjo 2022-aisiais, siekdamas stiprinti ryšius su šiuo regionu.
Per praėjusių metų susitikimą Dubrovnike, Kroatijoje, V. Zelenskis ragino Europos Sąjungą (ES) susivienyti ir paspartinti naujų narių, įskaitant Ukrainą, priėmimą.
Buvęs CŽA vadovas: Trumpas neturi jokio plano užtikrinti taiką
JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną yra naivus ir jis neturi jokio plano, kaip sieks taikos Ukrainoje.
Tai portalo „Sky News“ tinklalaidėje „The World“ sakė buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Brennanas.
Praėjo beveik 150 dienų nuo tada, kai Donaldas Trumpas antrą kartą pradėjo eiti pareigas, žadėdamas taiką Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.
Ukrainoje karas tęsiasi, o praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Rusija peržengė niūrią milijono žuvusiųjų ribą.
Paklaustas, ką, jo manymu, gali daryti JAV prezidentas, jis buvęs CŽA direktorius J. Brennanas atsakė: „Manau, kad Donaldas Trumpas nežino, ką jis darys“.
Jis taip pat pavadino D. Trumpo supratimą tiek apie Ukrainą, tiek apie Vladimirą Putiną „naiviu“ ir „paviršutinišku“.
Buvęs CŽA direktorius nesutaria su D. Trumpu. JAV prezidentas sausį atšaukė J. Brennano leidimą dirbti su slapta informacija ir pavadino jį „blogiausiu“ CŽA vadovu istorijoje.
J. Brennanas CŽA vadovavo 2013–2017 m.
Ukraina ir toliau bombarduojama
Ukraina ir toliau bombarduojama, o Rusija pradėjo rengti didžiausias nuo karo pradžios dronų atakas.
Greičiausiai tai buvo atsakomoji priemonė už įžūlią Ukrainos operaciją „Voratinklis“ mėnesio pradžioje, kai nuotoliniu būdu valdomi dronai buvo paleisti giliai į Rusiją ir susprogdino milijardų dolerių vertės karinę įrangą.
Rusija tai įvertino kaip reikšmingą eskalaciją, kaip praėjusią savaitę interviu sakė Maskvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
„Politico“: Lietuva tęsia kovą dėl Ukrainos narystės NATO
Nuo Vašingtono iki Varšuvos daugėja politikų, norinčių užtrenkti duris Ukrainai įstoti į NATO, tačiau viena Aljanso narių, itin jaučianti pavojų, įsitikinusi, kad Kyjivo viltys neturi būti sudaužytos, rašo „Politico“. Lietuva „niekada neatsisakys“ minties, kad Ukraina turi būti NATO, leidiniui sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasak leidinio, Lietuva vertinama kaip viena iš labiausiai pažeidžiamų šalių, jei Rusija pultų, dėl Suvalkų koridoriaus – netankiai gyvenamo sausumos ruožo pasienyje su Lietuva ir Lenkija, skiriančio Rusijos Kaliningrado eksklavą ir jos sąjungininkę Baltarusiją.
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Bruno Kahlas perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ ir pulti tokias pažeidžiamas Baltijos šalis kaip Estija, pakartodamas taktiką, kurią jau panaudojo 2014 m. užgrobiant ir atplėšiant nuo Ukrainos Krymą.
„Esame visiškai tikri, ir tai rodo žvalgybos duomenys, kad Ukraina yra tik tarpinė stotelė kelyje į Vakarus“, – šią savaitę paskelbtame interviu naujienų organizacijai „Table Media“ sakė B. Kahlas ir pridūrė: „Maskvoje yra žmonių, kurie nebetiki, kad NATO 5 straipsnis veikia. Ir jie norėtų tai išbandyti“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė galimybę leisti Ukrainai tapti NATO nare, jis nori, kad būtų pasiektas taikos susitarimas kare ir kreipia JAV politiką Maskvos link. Jį remia Kremliui draugiškos NATO narės Vengrija ir Slovakija, o naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis irgi pareiškė nepritarsiantis Ukrainos narystei Aljanse.
Tačiau D. Šakalienė tvirtino, kad galutinį sprendimą dėl narių priėmimo priima Aljansas, o ne V. Putinas. „Jei kas nors kitas, o ne Aljansas, nusprendžia, kas gali įstoti į Aljansą, tuomet Aljanso patikimumas yra rimtai pakirstas“, – „Politico“ sakė Lietuvos ministrė.
D. Trumpo skatinamas atsargumas Ukrainos atžvilgiu išryškėjo per NATO vidaus diskusijas dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakvietimo į šį mėnesį Hagoje vyksiantį NATO lyderių susitikimą. Tai niekada nebuvo aktualu valdant ankstesnei Joe Bideno JAV administracijai, mielai kvietusiai V. Zelenskį į svarbiausius susitikimus, nors ir ji panašiai nerodė entuziazmo dėl Ukrainos priėmimo į NATO.
Lietuva reikalavo, kad V. Zelenskis būtų pakviestas. D. Šakalienė sakė nepritarianti minčiai, kad jo galėtų nebūti Hagoje.
Kyjivas antradienį pranešė, kad V. Zelenskis yra pakviestas į susitikimą Hagoje. „Mums, kaip valstybei, svarbus šio susitikimo turinys ir mums svarbu, kad šio viršūnių susitikimo rezultatai pasiųstų stiprybės ir vienybės signalą, taip pat ir dėl Ukrainos“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus.
D. Trumpas nėra didelis V. Zelenskio gerbėjas, tai buvo akivaizdu per jų audringą susitikimą Baltuosiuose rūmuose vasarį. Tačiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nori sumažinti konfliktus su D. Trumpu ir sutelkti viršūnių susitikimo dėmesį į susitarimą dėl naujo NATO gynybos išlaidų tikslo – padidinti šias išlaidas nuo dabartinio 2 proc. iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
D. Šakalienė sakė, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas 2030 m., dvejais metais anksčiau nei M. Rutte‘s siūloma data – 2032 metai. Panašiai nusiteikusios ir kitos pafrontės šalys, norinčios sparčiai didinti Aljanso išlaidas, kad atgrasytų Rusiją.
„Tai būtų mūsų visų pergalė“, – sakė D. Šakalienė. Ji perspėjo, kad dalis NATO išlaidų gynybai padidinimo privalo būti nukreipta į Ukrainos apginklavimą. „Ukrainos kariuomenės atkūrimas grindžiamas ne deklaracijomis, o realiais pajėgumais“, – sakė ministrė.
Lietuva taip pat nori, kad NATO šalys greitai pasiektų naujai patvirtintus Aljanso pajėgumų tikslus. Sąjungininkių tikslai, susiję su karine technika, reikalinga joms veikti, laikomi paslaptyje. D. Šakalienė pabrėžė, kad šiaurės rytinis NATO flangas jaučia poreikį, jog tai įvyktų greičiau.
Nepaisant didėjančio nerimo dėl JAV įsipareigojimo NATO vadovaujant D. Trumpui, D. Šakalienė tvirtino, kad „Jungtinių Valstijų žinia yra labai nuosekli – kritiškai svarbi parama Europai bus teikiama, kad ir kas būtų“.
Vis dėlto, kaip sakė ministrė, tikimasi, kad NATO sukurs oficialų peržiūros procesą, kad sąjungininkės būtų informuotos apie bet kokį JAV karių išvedimą iš Europos, tai bus pradėta daryti iškart po susitikimo Hagoje.
D. Šakalienė taip pat perspėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra platesnių destabilizavimo pastangų dalis. „Naujoji Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano ašis labai veiksmingai bendradarbiauja įgyvendinant savo planą panaikinti dabartinę pasaulio tvarką“, – sakė ji ir ragino atspindėti šį pavojų tikėtinoje vieno puslapio NATO lyderių deklaracijoje po susitikimo Hagoje.
„Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms bei partnerėms gali tekti atgrasyti ir, jei reikės, vienu metu įveikti Rusiją ir Kiniją“, – sakė D. Šakalienė.
Maskva: Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeis sunkiai sužeistais karo belaisviais
Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeis sunkiai sužeistais kariais, pranešė Maskva.
Tai naujausias didelio masto susitarimo, pagal kurį kiekviena pusė turi išlaisvinti daugiau kaip 1 000 karo belaisvių, etapas.
„Rytoj pradėsime skubius „sanitarinius apsikeitimus“ sunkiai sužeistais belaisviais“, –socialiniuose tinkluose pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis ir kartu pridūrė, kad Ukraina perdavė 27 nukautų Rusijos karių kūnus.
Lenkijoje sulaikytas rusų šnipas
Lenkijos pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą šnipinėjimu Rusijai. Apie tai pranešė laikraštis „Ukrainska Pravda“, remdamasis Lenkijos prokuratūra.
Pateiktais duomenimis, 28 m. Lenkijos pilietis įtariamas perdavęs rusų žvalgybai informaciją, kuri galėjo kelti grėsmę Lenkijos nacionaliniam saugumui.
Vyras sulaikytas jau birželio 4 d. Tyrėjai nurodė, kad įtariamasis nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. gavo slaptos informacijos apie ypatingos svarbos Lenkijos gynybos infrastruktūrą ir perdavė ją Rusijai. Jį esą motyvavo prorusiškos pažiūros.
Įtariamajam gresia griežta bausmė – nuo aštuonerių metų kalėjimo iki kalėjimo iki gyvos galvos. Jis šiuo metu suimtas.
Kremlius: pastangos pagerinti Rusijos ir JAV santykius vargu ar duos greitų rezultatų
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bandymai pagerinti Rusijos ir JAV santykius greičiausiai neduos greitų rezultatų.
„Dvišaliuose santykiuose yra daug kliūčių, todėl vargu ar galime tikėtis greitų rezultatų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovo komentaras nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas kelis kartus pasikalbėjo telefonu.
Suomija po įtariamo oro erdvės pažeidimo iškvietė Rusijos diplomatą
Suomija trečiadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, praėjus dienai po to, kai Rusijos karinis orlaivis, kaip įtariama, pažeidė Suomijos oro erdvę, naujienų agentūrai AFP pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Suomių Gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad, jos įsitikinimu, Rusijos karinis orlaivis pažeidė Suomijos oro erdvę prie Porvo pakrantės į rytus nuo sostinės Helsinkio.
Užsienio reikalų ministerija teigė, kad daugiau informacijos pateiks po susitikimo su rusų reikalų patikėtiniu.
Prieš kelias savaites po panašaus incidento taip pat buvo iškviestas Rusijos diplomatinis atstovas.
Suomija, kuri po Maskvos invazijos į Ukrainą 2023 metais įstojo į NATO, turi 1 340 km sieną su Rusija.
„Nedelsiant buvo pradėtas tyrimas dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo“, – sakė gynybos ministras Antti Hakkanenas. Jis pridūrė, kad tyrimui vadovaus pakrančių apsaugos tarnyba.
Nuo tada, kai Suomija įstojo į NATO, Maskva ne kartą perspėjo Helsinkį dėl pasekmių.
Gegužės viduryje A. Hakkanenas AFP sakė, kad Suomija „atidžiai stebi ir vertina Rusijos veiklą bei ketinimus“.
Jis apie tai prakalbo po to, kai laikraštis „The New York Times“ paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose, kaip teigiama, matyti, kad Rusija plečia karinę infrastruktūrą prie sienos su Suomija.
Gynėjai grįžta namo: Ukraina atgavo 1 212 karių kūnus
Trečiadienį Ukraina susigrąžino 1 212 žuvusių karių kūnus, rašo „Kanal 24“. Kūnai susigrąžinti iš Kursko, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono sričių.
„Vykdant repatriacijos veiksmus, 1 212 žuvusių gynėjų kūnai buvo grąžinti Ukrainai“, – sakoma vyriausybinės agentūros pranešime po to, kai Maskva kelias dienas kaltino Kyjivą nenorint atsiimti kūnų.
Ukrainos karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas „Telegrame“ paskelbė, kad tarp repatrijuotųjų yra karių, kritusių Rusijos Kursko srityje, taip pat Charkivo, Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse.
Ukrainos teisėsaugos institucijų tyrėjai kartu su Vidaus reikalų ministerijos teismo medicinos ekspertais sieks per kuo trumpesnį laiką nustatyti žuvusiųjų tapatybę.
Pasak „Ukrinform“, gegužės 16 dieną, vykdant repatriacijos veiksmus, į Ukrainą buvo grąžinti 909 žuvusių gynėjų kūnai.
Rusija mėgina sumenkinti ukrainiečių dronų jos oro bazei padarytą žalą
Rusija trečiadienį paskelbė kol kas išsamiausias savo remarkas apie įžūlų šį mėnesį ukrainiečių įvykdytą dronų išpuolį prieš jos branduolines raketa nešti galinčius bombonešius, pareikšdama, kad antskrydis buvo „tyčia išpūstas“ ir sumenkindama padarytos žalos mastą.
Birželio 1 d. Ukraina, pasitelkdama dronus, giliai Rusijos teritorijoje įvykdė kelias drąsias atakas, kurių taikiniu tapo keletas karinių oro bazių. Ukrainiečių teigimu, šių antpuolių metu buvo apgadinta dešimtys strateginių bombonešių, kurių vertė – 7 mlrd. JAV dolerių.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskvos branduolinio atgrasymo arsenalas „dėl šių veiksmų reikšmingai nenukentėjo“.
„Šio Kyjivo antpuolio pasekmės yra sąmoningai, tyčia ir tikslingai išpučiamos“, – valstybinė žiniasklaida citavo jo žodžius.
Apgadinta technika „gali būti ir bus sutaisyta“, – pridūrė jis.
Maskva pranešė, kad iškart po atakos keletas orlaivių „užsidegė“ ir paskiau pažadėjo atkeršyti.
Pastaruoju metu ji keletą kartu raketomis ir nepilotuojamaisiais orlaiviais puolė Ukrainą, šias atakas vadindama „kerštu“.
Ukraina pirmiau paskelbė apgadinusi 41 rusų orlaivį – maždaug trečdalį Maskvos strateginės aviacijos flotilės.
Šios atakos atidengė pažeidžiamas Rusijos oro bazių vietas ir po keleto nesėkmingų mėnesių mūšio lauke smarkiai pakėlė Kyjivo karių kovinę dvasią.
Po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Maskvos karinė invazija, Ukrainos miestus beveik kiekvieną dieną puola rusų karinė aviacija. Per tokiuis antskrydžius milijonai žmonių buvo priversti palikti namus, griuvėsiais pavirto didžioji Ukrainos rytinių ir pietinių regionų dalis.
Tyrimas: „Telegram“ gali būti susijusi su Rusijos saugumu
Susirašinėjimo programėlė „Telegram“ gali nebūti tokia saugi, kaip manyta, mat jos infrastruktūrą kontroliuoja asmuo, kurio bendrovės praeityje yra dirbusios su Rusijos žvalgybos tarnybomis, teigiama tremtyje veikiančio naujienų kanalo „IStories“ atlikto tyrimo ataskaitoje, kurios tekstą cituoja „The Moscow Times“.
Populiariosios susirašinėjimo programėlės autorius rusų kilmės Pavelas Durovas šią platformą pristato kaip žodžio laisvės ir skaitmeninio privatumo užuovėją, ypač tose šalyse, kurias valdo autoritariniai režimai.
Iš tiesų pokalbiai platformoje „Telegram“ nėra pilnai šifruojami, kaip tai daroma kitose susirašinėjimo programėlėse, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Signal“. Jeigu vartotojai nepasirenka programėlės „slapto pokalbio“ funkcijos, šie pokalbiai dešifruojami ir saugomi serveriuose.
„Tai reiškia, kad tas, kuris valdo serverį, gali susipažinti ir su visa korespondencija“, – savo pranešime teigė „IStories“.
Kanalui „IStories“ pavyko išsiaiškinti, kad šią infrastruktūrą tvarko „Global Network Management“ (GNM) – mažai kam žinoma Antigvoje ir Barbudoje įsteigta bendrovė, suteikusi platformai „Telegram“ daugiau nei 10 000 IP adresų.
Bendrovės GNM savininkas Rusijos pilietis Vladimiras Vedenejevas, duodamas parodymus JAV teismui, teigė, kad jo bendrovė diegia ir prižiūri platformos „Telegram“ infrastruktūrą ir turi darbuotojų Rusijoje. Teismo dokumentuose, su kuriais pavyko susipažinti kanalui „IStories“, nurodoma, kad V. Vedenejevas taip pat eina platformos „Telegram“ finansų direktoriaus pareigas.
Didžioji dalis bendrovės GNM IP adresų pirmiau priklausė Sankt Peterburgo telekomunikacijų firmai „Globalnet“, turinčiai ryšių su Kremliumi ir Rusijos žvalgybos tarnybomis, įskaitant FSB, pranešė „IStories“.
Be to, teigiama, kad „Telegram“ 5 000 IP adresų yra gavusi ir iš kitos Sankt Peterburge įsikūrusios bendrovės „Electrontelecom“, kuri, kanalo „IStories“ duomenimis, pagal rangos sutartį teikia paslaugas FSB. Ši bendrovė diegė ir prižiūrėjo saugaus ryšio sistemas, naudojamas žvalgybos operacijų metu.
2022 m. „Globalnet“ Rusijos valstybinės ryšių priežiūros agentūros „Roskomnadzor“ užsakymu diegė vartotojų srauto stebėsenos sistemas.
Rusijos valstybinės Dūmos informacinės politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Olegas Matvejčevas anuomet teigė, kad „Telegram“ ir FSB sudarė „kompromisą“, pagal kurio sąlygas „Telegram“ įdiegė infrastruktūrą, suteikiančią valdžios institucijoms galimybę sekti su baudžiamaisiais tyrimais susijusius vartotojus, pavyzdžiui, įtariamus teroristus.
„Telegram“ ne tik dešifruoja savo vartotojų žinutes ir saugo juos serveriuose, bet ir kiekvienai žinutei suteikia unikalaus prietaiso identifikavimo kodą – vadinamąjį „auth_key_id“, kanalui „IStories“ paaiškino kibernetinio saugumo ekspertas Michałas Woźniakas.
Šis identifikavimo kodas leidžia platformai nustatyti vartotojo prietaisą ir pritaikyti atitinkamą šifrą. M. Woźniako teigimu, šią sistemą naudojant kartu su tokiais metaduomenimis, kaip IP adresai ir laiko žymės, galima nustatyti fizinę vartotojo buvimo vietą ir jo kontaktinius duomenis.
„Jei kažkas turi galimybę stebėti platformos „Telegram“ srautus ir dirba su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tai reiškia, kad prietaiso identifikavimo kodas tampa tikrai didele problema – priemone, padedančia visame pasaulyje sekti susirašinėjimo programėlės vartotojus, kad ir kur jie būtų ir prie kokio serverio jie jungtųsi“, – pasakojo M. Woźniakas.
Antradienį paskelbtame pranešime „Telegram“ tvirtino, kad nė vienas iš jos rangovų neturi galimybės susipažinti su vartotojų duomenimis ar prieigos prie svarbiausios infrastruktūros, o jokių darbuotoju ar serverių Rusijoje ji neturi.
„Visi platformos „Telegram“ serveriai priklauso platformai „Telegram“, juos prižiūri platformos „Telegram“ darbuotojai. Neturint leidimo į juos patekti neįmanoma. „Telegram“ Rusijoje jokių darbuotojų ar serverių neturi. Per visą savo istoriją „Telegram“ neperduodavo jokių asmeninių žinučių trečiosioms šalims, o jos šifro dar niekas nėra įveikęs“, – tvirtino platformos „Telegram“ spaudos tarnyba.
Slovakija grasina blokuoti naujas ES sankcijas Rusijai
Slovakija grasina blokuoti planuojamas naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. Ministras pirmininkas Robertas Ficas antradienio vakarą feisbuke rašė: „Slovakijos Respublika neparems parengto 18-ojo sankcijų Rusijos Federacijai paketo, jei Europos Sąjunga nepasiūlys jai, kaip realiai išspręsti krizinę situaciją, kurioje Slovakija atsidūrė visiškai nutraukus naftos, dujų ir branduolinio kuro tiekimą iš Rusijos“.
Jau ketvirtadienį parlamentas Bratislavoje nedidele dauguma netikėtai pritarė rezoliucijai, kurioje šalies atstovai raginami ateityje atmesti planuojamas tolesnes sankcijas Maskvai. Argumentuota, kad tai daro ekonominę žalą Slovakijai. Tiesa, rezoliucija nėra privaloma.
Iki šiol R. Ficas vis viešai kritikuodavo atskiras ES sankcijas Rusijai, nes jos esą Slovakijai kenkia labiau nei Maskvai. Tačiau, priešingai nei Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, R. Ficas bei kiti Slovakijos vyriausybės atstovai galiausiai pritardavo visiems be išimties sankcijų Rusijai sprendimams.
Už tai Bratislavai, kaip ir Vengrijai bei pradžioje dar Čekijai ES taikė išimtis dėl sankcijų nuostatų. Tačiau planuojamame naujame sankcijų pakete išimčių turėtų nelikti.
Su Ukraina besiribojanti ES ir NATO šalis Slovakija iki šiol kaip beveik niekas kitas Europoje yra priklausoma nuo Rusijos išteklių. Tai, kad Rusijos užpulta Ukraina metų pradžioje nutraukė rusiškų dujų tiekimą per savo teritoriją į virtinę ES šalių, sukėlė ginčą su vyriausybe Bratislavoje.
Slovakija, priešingai nei Vengrija, remia Ukrainos narystę ES, tačiau prisijungimui prie NATO taip pat priešinasi.
Ukraina skelbia dar negirdėtas detales apie operaciją „Voratinklis“: žada naujų staigmenų Rusijai
Ukraina pateikė dar daugiau naujų detalių apie operaciją „Voratinklis“, rašo UNIAN. Teigiama, kad Ukrainos saugumo tarnyba į Rusiją pirmiausia pervežė dronus, o tik vėliau modulinius namelius.
„Jau Rusijos teritorijoje dronai buvo paslėpti po namelių, pastatytų ant sunkvežimių, stogais. Reikiamu momentu namelių stogai buvo nuotoliniu būdu atidaryti, o dronai išskrido naikinti nustatytus tikslus – Rusijos bombonešius“, – rašoma tekste.
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasiljus Maliukas sako, kad Ukraina tęs smūgius Rusijai ten, kur ji galvoja esanti nepasiekiama.
Per Rusijos smūgius Charkive žuvo 3 žmonės, dar 60 buvo sužeisti
Per Rusijos smūgius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive ankstų trečiadienio rytą žuvo trys žmonės, o dar 60, įskaitant devynis vaikus, buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Tai naujausi smūgiai Maskvai tęsiant Ukrainos bombardavimą po to, kai taikos derybose Rusija atmetė besąlygiškas paliaubas.
Vos už 30 kilometrų nuo Rusijos sienos esantis Ukrainos šiaurės rytų miestas Charkivas vėl puolamas.
„Šią naktį dviejuose miesto rajonuose priešas sudavė 17 (...) bepiločių orlaivių smūgių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas pranešė, kad žuvo trys žmonės.
Policija anksčiau buvo pranešusi, kad per apšaudymą žuvo 65-erių vyras ir 47-erių moteris, o dar 60 žmonių, tarp jų devyni vaikai, buvo sužeisti.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai mieste matė apgadintus daugiabučius, sudegusius automobilius ir nuolaužomis nusėtas gatves po išpuolių.
Išgirdusi atskriejančius dronus, Olena Choruževa su dviem vaikais išbėgo į koridorių – toliau nuo langų.
„Jaunesnysis gulėjo ant grindų, rankomis užsidengęs galvą. Aš buvau ant jo“, – AFP pasakojo 41-erių vaistininkė.
„Girdėjome jį artėjant. Buvo tylu, o tada mus bloškė į sieną (...) pasigirdo daugiau sprogimų, tada išgirdome žmones šaukiant „Padėkite! Padėkite!“ – pasakojo moteris.
Vienas per išpuolį žuvusių žmonių buvo jos 65-erių kaimynas.
Ankstų trečiadienio rytą AFP reporteris matė, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iš daugiabučio namo išnešė vieno žuvusio gyventojo kūną juodame maiše.
Rusija sustiprino Ukrainos bombardavimą, nepaisydama Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo raginimo nutraukti daugiau kaip trejus metus trunkančią invaziją. Kyjivas į tai atsakė smūgiais toli Rusijos teritorijoje.
Po daugiau kaip 300 dronų ir septynių raketų antskrydžio naktį į antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kyjivo sąjungininkus Vakaruose imtis konkrečių veiksmų
Praėjusią savaitę Turkijoje vykusiose taikos derybose nepavyko pasiekti proveržio, Maskvai atmetus raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį, ir pareikalavus, kad Ukraina atsisakytų savo teritorijų ir siekio įstoti į NATO.
Tačiau Rusija ir Ukraina tiesioginėse derybose susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių ir viena kitai perduoti žuvusių karių palaikus. Abi šalys pirmadienį ir antradienį pranešė pranešė apsikeitusios į nelaisvę paimtų karių grupėmis.
Elitiniai padaliniai ir specialiosios pajėgos: paviešintos šimtų okupantų, šturmavusių Kyjivą, tapatybės
Ukrainos ir Rusijos tyrimų žurnalistai iš „Radio Svoboda“, Baltarusijos tyrimų centro atstovai ir programišiai iš „KibOrg“ nustatė 898 Rusijos karių, sužeistų per nesėkmingą bandymą užimti Kyjivą karo pradžioje, tapatybes, rašo UNIAN.
Skelbiama, kad kariai buvo gydomi pasienio ligoninėse Gomelyje ir Choinikuose Baltarusijoje.
Nutekinti Rusijos gynybos ministerijos duomenys rodo, kad tarp sužeistųjų yra elitinių specialiųjų pajėgų kariai iš Kubinkos, Solnechnogorsko, Chabarovsko, Maskvos srities, taip pat desantininkai iš Pskovo, Uljanovsko ir Buriatijos. Tarp jų taip pat yra Rosgvardijos, OMON nariai.
Nustatyta ir 234-ojo desanto-šturmo pulko vado Aleksandro Kvitko-Šiperio tapatybė. Jo padalinys veikė Bučoje masinių žudynių metu. Pats A. Kvitko, anot liudininkų, gali būti susijęs su pensininkės Allos Minaevos mirtimi. Žurnalistai jo vardą rado ranka rašytame sužeistųjų sąraše, rastame po miesto išvadavimo.
Dokumentai taip pat patvirtino specialiųjų pajėgų iš Rusijos vyriausiosios žvalgybos tarnybos dalyvavimą puolime, taip pat 31-osios brigados, 5-osios tankų ir 37-osios motorizuotų pėstininkų brigadų dalyvavimą.
Nustatyta, kad kariai iš Buriatijos kontroliavo Kyjivas-Čopas kelio ruožus ir šaudė į taikių gyventojų automobilius. Sužeistųjų iš šių dalinių pavardės buvo patvirtintos tiek ligoninių sąrašuose, tiek dokumentuose, rastuose kovos veiksmų vietoje.
Tai yra vienas iš didžiausių dokumentais patvirtintų įrodymų apie Rusijos karinių dalinių buvimą Kyjivo srityje karo pradžioje. Manoma, kad šie duomenys bus pagrindas tirti Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainą.
Viešai susikirto Orbanas ir Zelenskis: „Vengrai nenori mirti už Ukrainą“
Viešai susikirto Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrainska Pravda“.
V. Zelenskis davė interviu Vengrijos žiniasklaidai, kuriame apkaltino Budapeštą kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus.
V. Orbanas aštriai atsakė V. Zelenskiui, pareiškė, kad V. Zelenskis puolė vengrus, „nes vengrai nenori mirti už Ukrainą“.
„Mes nenorime, kad mūsų vaikai grįžtų iš fronto karstuose ir kad vengrų pinigai eitų į Ukrainą!“ – priduria jis.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad Vengrijos premjeras V. Orbanas karo Ukrainoje temą naudoja savo interesams prieš parlamento rinkimus.
Jis taip pat sakė, kad Vengrijos valdžia „dešimtys kartų įvairiais būdais“ bandė kištis į Ukrainos reikalus, bet dauguma tokių atvejų buvo išspręsta ne viešai.
Vengrijos vyriausybė pareiškė, kad V. Zelenskis tariamai atvirai agituoja už Vengrijos opozicinę partiją „Tisza“ ir ignoruoja faktą, kad Ukrainos narystė ES neprieštarauja Vengrijos nacionaliniams interesams.
Rusija Ukrainoje jau prarado beveik 999 000 karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 11 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 999 200 karių, iš kurių 1 120 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 927 rusų tankus (+8), 22 783 šarvuotąsias kovos mašinas (+15), 29 016 artilerijos sistemų (+34), 1 413 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 183 oro gynybos sistemas, 416 karo lėktuvų, 337 sraigtasparnius, 40 297 nepilotuojamuosius orlaivius (+240), 3 337 kruizines raketas (+7), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 51 579 transporto priemones ir kuro cisternas (+124), 3 914 specialiosios įrangos vienetų (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad birželio 10 d. fronto linijoje užfiksuoti 167 susirėmimai su rusų pajėgomis.
Podoliakas: Rusija treniruojasi „karo be taisyklių“ vedimui Europoje
Rusai Ukrainoje treniruojasi „karo be taisyklių“ vedimui, sako Ukrainos prezidento patarėjas Myhaila Podoliakas. Vėliau šią patirtį rusai panaudos karui Europoje, įsitikinęs jis.
Apie tai jis kalbėjo „Mano Ukraina“, rašo UNIAN.
Jo teigimu, šiandien rusai daug geriau supranta šiuolaikinius karus nei Europos šalių ginkluotosios pajėgos.
„Jūs matote, kad jie bombarduoja gyvenamuosius rajonus, kad jie bombarduoja būtent civilius gyventojus. Tai reiškia, kad Rusija visiškai atsisakė ir, beje, jau pripratino pasaulį prie to, kad taisyklių nėra, tarptautinės teisės nėra, tarptautinės karo teisės, humanitarinės teisės nėra. Štai problema, kurios jie iki galo nesupranta. Tai yra, jie visiškai nesitiki, kad Rusija Europoje ves tokį karą, kokį ji ketina vesti“, – sako jis.
Rusijoje – sprogimai: dronais atakuota parako gamykla
Rusijos Tambovo srityje griaudėjo sprogimai, praneša „Krymskyj Veter“. Skelbiama, kad dronais buvo atakuota parako gamykla.
Įmonė gamina produktus ir civiliniams, ir kariniams tikslams.
Įmonė priklauso valstybinei korporacijai „Rostec“ ir tiekia produkciją Rusijos gynybos ministerijai bei kitiems užsakovams.
Bendrovė gamina paraką visų rūšių ginklams, visų kalibrų artilerijos sistemoms, esančioms sausumos kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir aviacijos ginkluotėje. Tai tam tikro parako rūšių vienintelė gamintoja Rusijoje.
Rusijos ataka Charkive: sudavė 17 smūgių, žuvo 2 žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive ankstų trečiadienio rytą žuvo du žmonės ir dar 28 buvo sužeisti, įskaitant tris vaikus, pranešė meras.
„Šią naktį dviejuose miesto rajonuose priešas sudavė 17 priešo bepiločių orlaivių smūgių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas ir vėliau pridūrė, kad „jau yra informacijos apie du žuvusius“.
Daugiau nei 15 butų degė penkiaaukščiame name Charkivo Slobidskio rajone. Keli namai buvo apgadinti ir Osnovjansko rajone.
Jis nurodė, kad po griuvėsiais gali būti įstrigusių žmonių.
Rusija sustiprino Ukrainos bombardavimą, nepaisant Jungtinių Valstijų raginimo nutraukti trejus metus trunkančią invaziją.
Praėjusią savaitę Turkijoje vykusiose derybose nepavyko pasiekti proveržio, Maskvai atmetus raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Kyla grėsmė ES sienai: Zelenskis paaiškino, kodėl Putinas siekia užimti Odesą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Europa negali prarasti Ukrainos ir Moldovos, nes tai paskatintų Maskvos kišimąsi į kitas šalis – Rusija planuoja užimti Odesą, o tada persikelti prie Moldovos ir Rumunijos sienos, pastaroji yra Europos Sąjungos (ES) narė, rašo UNIAN.
Ukrainos vadovas tai pasakė per Ukrainos ir Pietryčių Europos aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį birželio 11 d. Odesoje.
Pasak V. Zelenskio, Pietryčių Europa ir Ukraina yra vienas pagrindinių Rusijos taikinių siekiant išprovokuoti chaosą. Šalis agresorė jau atliko tokius veiksmus Balkanuose, bandė manipuliuoti viešąja nuomone Rumunijoje ir tris dešimtmečius Moldovą laikė skurde ir nestabilume, kad ją kontroliuotų.
„Jei Europa pralaimės, jei Europa šiemet pralaimės Moldovoje, tai paskatins Rusiją dar labiau kištis į jūsų šalis, atimti iš jūsų išteklius, suverenitetą ir net istoriją. Štai kodėl parama europietiškai Moldovai mums visiems yra nepaprastai svarbi. Tas pats pasakytina ir apie Ukrainą", – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad renginys vyksta Odesoje, kuri yra vienas iš Maskvos taikinių.
„Šis gražus miestas yra Rusijos taikinys, Rusija nori jį sunaikinti, kaip jau padarė su daugybe miestų ir kaimų okupuotose teritorijose. Rusijos kariniai planai nukreipti į šį regioną, į Odesą, o paskui į sieną su Moldova ir Rumunija, ir, žinoma, mums dabar reikia apsaugos. Bet dar labiau mums reikia ilgalaikių garantijų, kad tai daugiau niekada nepasikartos“.
Rusija nelaiko Ukrainos valstybe
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad Rusija Ukrainą laiko ne valstybe, o tik išteklių krūva ir karine platforma kitoms savo invazijoms.
„Mes visi dirbame su tuo pačiu naikinimo šaltiniu regione. Šiandien siūlau sutelkti dėmesį į tris dalykus – gynybą, vienybę ir realią plėtrą. Ir jūs visi matote, kad Putinas nenori užbaigti šio karo. Todėl jis mano, kad kol gali kariauti ir dominuoti savo, savo sąjungininkų atžvilgiu, tol jis išlieka politiškai gyvas", – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, nepaisant to, ką mano V. Putinas, Europos šalys turėtų pastatyti Rusiją į tokią padėtį, kad agresorius būtų priverstas nekarinėmis priemonėmis siekti taikos ir politinio išlikimo. V. Zelenskis pabrėžė, kad tai visiškai įmanoma ir priklauso nuo Ukrainos gynybinių pajėgumų.
„Gynybinė parama Ukrainai – mums jos reikia, kad apgintume savo miestus, kaimus nuo Rusijos atakų ir priverstume Rusiją pajusti realią karo kainą savo šalyje. Oro gynybos sistemos ir bepiločiai orlaiviai yra labai svarbūs. Kita svarbi priemonė yra sankcijos. Jūsų parama bendriems Europos sprendimams dėl sankcijų yra gyvybiškai svarbi", – Pietryčių Europos vadovams sakė V. Zelenskis.
Pabrėžė Ukrainos priėmimo į ES ir NATO svarbą
Jis taip pat pabrėžė, kad aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius sieja bendras interesas plėsti Europos Sąjungą ir stiprinti NATO. Visų pirma ES suteikia Europai galią konkuruoti pasauliniu mastu, o be šios sąjungos Europos valstybės būtų mažumoje prieš kitus pasaulio veikėjus. Todėl Europos šalys turi remti viena kitą.
V. Zelenskis taip pat patikino, kad Ukrainai šiais metais reikia aiškaus sprendimo dėl stojimo į ES ir šiuo metu ji atitinka kiekvieną sąlygą.
„Dabar blokuojant pažangą tik gaištamas visos Europos laikas, o visos mūsų tautos tikisi ir nusipelno sąžiningos plėtros. Tas pats pasakytina ir apie NATO. Ir taip, Europa turi daugiau skirti savo gynybai, tačiau visi Jungtinėse Valstijose turėtų prisiminti, kad jau du kartus destabilizacija Europoje paveikė amerikiečių kareivius ne karo metu. Štai kodėl Amerikai taip svarbu ir toliau dalyvauti Europos saugumo užtikrinime", – sakė Ukrainos prezidentas.