M.Džukanovičius, vedęs šią nedidelę Balkanų šalį į nepriklausomybę nuo Serbijos 2006 metais, užmezgė glaudžius santykius su Vakarais, siekdamas ir NATO, ir Europos Sąjungos narystės.
Tačiau politologų nuomone, ministro pirmininko, kaltinamo pažinčių toleravimu, korupcija ir organizuotais nusikaltimais, laukia didelis iššūkis – po sekmadienio rinkimų suformuoti stabilią vyriausybę.
Kiek daugiau kaip milijonas rinkėjų turi teisę balsuoti rinkimų apylinkėse, kurios atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 20 val. (21 val.).
Pernai patyręs didelių protestų prieš vyriausybę, M.Džukanovičius dabartinius rinkimus laiko pasirinkimu tarp ryšių su Vakarais ir tradicine slavų sąjungininke Rusija, kurią jis kaltina opozicijos partijų rėmimu.
„Ar mes norime būtų išsivysčiusios europinės bendruomenės dalimi ar Rusijos kolonija?“ – klausė jis savo sąjungininkų, mojuojančių valstybine raudona vėliava per paskutinį prieš rinkimus mitingą sostinėje.
Naujausios apklausos rodė, kad M.Džukanovičiaus Demokratinė socialistų partija (DPS) pirmauja remiama mažiau kaip 40 proc. apklaustųjų – vadinasi, vyriausybei formuoti reikės koalicijos partnerių.
„Net jeigu DPS galėtų su savo politiniais sąjungininkais pasiekti daugumą kokia nors maža (persvara), tai būtų nestabilu“, – sakė Stebėsenos ir tyrimų centro direktorius Zlatko Vujovičius (Zlatkas Vujovičius).
NATO arba ne
Juodkalnija gruodžio mėnesį buvo pakviesta įstoti į NATO, bet šį sprendimą dar turi ratifikuoti Podgorica ir esamos valstybės narės.
Maskva, kuri jau yra pasipiktinusi Juodkalnijos sprendimu prisidėti prie ES sankcijų Rusijai politikos, perspėjo dėl pasekmių, jeigu ši prie Adrijos jūros esanti valstybė įstos į Aljansą.
Pagrindinis opozicinis blokas, Demokratinis Frontas, ragina stiprinti ryšius su Rusija ir yra prieš šalies narystę Europos Sąjungoje bei NATO ir reikalauja referendumo dėl jungimosi prie karinio aljanso.
„Akivaizdu, kad rinkimų rezultatas lems Juodkalnijos stojimą į NATO, nes dalis opozicijos primygtinai reikalauja stabdyti šį procesą“, – sakė Z.Vujovičius.
Kitų opozicinių grupių pozicijos yra įvairesnės; kai kurios jų yra proeuropietiškos, bet taip pat norėtų referendumo dėl NATO. Vis dėlto jos kalbėjo apie jėgų suvienijimą M.Džukanovičiui nušalinti.
Stojimo į NATO klausimas skaldo šalies 620 tūkst. žmonių visuomenę, dar prisimenančią Aljanso 1999 metų bombardavimą tuometinėje Jugoslavijoje, kuriai priklausė ir Juodkalnija.
Tačiau pilietinės visuomenės aktyvistas, buvęs pajūrio miesto Budvos mero pavaduotojas Ljubo Filipovičius (Liubas Filipovičius) sakė, kad daugumai piliečių labiau rūpi ekonomika ir auganti valstybės skola.
Jo nuomone, M.Džukanovičius ilgai eksploatavo geopolitinę konkurenciją, taip norėdamas atitraukti dėmesį nuo vidaus problemų.
„Štai kaip buvome įstrigę su juo 27 metus“, – sakė jis.
54 metų M.Džukanovičius yra vienintelis Balkanų lyderis, išsilaikęs valdžioje nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai ėmė byrėti Jugoslavija. Jis kelis kartus buvo premjeras, kartą – prezidentas.
Podgoricos, kurioje yra nemažai komunistinių laikų architektūros, pagrindinėje Respublikos aikštėje demonstruojamame rinkimų vaizdo klipe rodomas besišypsantis premjeras Juodkalnijos vynuogynuose ir statybvietėse.
Penktadienį vakare aikštėje susirinkusiai šalininkų miniai Demokratinio Fronto lyderis Predragas Bulatovičius griaudėjo: „Mes esame čia, kad pažymėtume Džukanovičiaus vagių gaujos pabaigą.“
