Smurto atvejus prieš valdžios atstovus nagrinėjantys analitikai sako, kad padėtis blogėja, tačiau priešai šioje krizėje – ne konservatoriai ir demokratai.
JAV smurto skaičiai auga
Du pasikėsinimus išgyvenęs prezidentas D. Trumpas dėl artimo bendražygio žūties jau apkaltino radikalius kairiuosius.
Apžvalgininkai sako, kad kaltinimų ir grasinimų retorika skatina daugiau smurto ir kuria „nematomą priešą“. Viena iš apklausų skelbia, kad vos keli procentai amerikiečių pateisina politines žmogžudystes, o štai trečdalis mano, kad priešininkų partijos palaikytojai imtųsi žudyti.
Anksčiau pasikėsinta į Minesotos demokratės politikės Melissos Hortman gyvybę. Žudikas dar gegužę įsiveržė į jos namus ir šaltakraujiškai nužudė ją, vyrą ir augintinį.
O Niujorko gatvėse skamba malda už nužudytus Izraelio ambasados Jungtinėse Valstijose darbuotojus.
Tai tik keli politinio smurto JAV atvejai. Per aštuonis šių metų mėnesius tokių išpuolių užfiksuota per pusė tūkstančio, kai per visus praėjusius metus įvyko 600 politinio smurto incidentų.
TV3 Žinioms Vašingtono Poliarizacijos ir ekstremizmo tyrimų centro direktorius tikina, kad šiemet politinio smurto atvejų JAV skaičius reikšmingai auga.
„Jei palyginsime pirmus šių metų mėnesius ir praėjusį pirmą pusmetį, pasikėsinimų skaičius išaugo 38 proc. Įvykdytų pasikėsinimų skaičius, kai žmogus nužudomas ar sužeidžiamas, išaugo 49 procentais“, – aiškino Poliarizacijos ir ekstremizmo tyrimų centro (PERIL) direktorius Williamas Braniffas.
Kas kaltas dėl kylančios įtampos?
Amerika atrodo kaip niekada susiskaldžiusi. Natūraliai kyla mintis, kad dažnėjančios politinės žmogžudystės ir pasikėsinimai yra tragiškas kairiųjų ir dešiniųjų kovos rezultatas. Apie tokią aršią politinę kovą be laimėtojų TV3 žinioms kalba ir žinomas Hudsono instituto politologas.
„Abi pusės svaidosi kaltinimais, esą priešininkai sugriaus šalį. Jei viena pusė valdžioje, tai reiškia JAV pabaigą. Tokia Armagedono politika“, – skaudžią pabaigą prognozuoja „Hudsono“ instituto bendradarbis, politologas Paulas Sracic'is.
Politinio smurto atvejus fiksuojantys ir analizuojantys tyrėjai sako, kad smurto prieš valdžios atstovus amerikiečiai dažniausiai imasi ne dėl įprastų politinių įsitikinimų.
Konfliktus valstijose nuo Kapitolijaus šturmo registruojančios organizacijos „Acled“ tyrėjas Kierran'as Doyle'as tikina, kad didžiąją daugumą politinių žmogžudysčių ir pasikėsinimų vykdo vadinamieji vieniši vilkai, kurie neturi aiškių ar tradicinių politinių pažiūrų.
„Būtina pabrėžti, kad dauguma šių pavienių veikėjų smurto atvejų nėra susiję su nei su kairiojo, nei su dešiniojo sparno ideologijomis. Kaip buvęs FTB direktorius yra pasakęs, tai lyg ideologijų kratinys, kai skirtingi įsitikinimai yra pasiimami ir pasirenkami ne iš įprasto politinio spektro, bet iš nišinių ideologijų“, – sakė „Ginkluotų konfliktų vietos ir įvykių duomenys“ (ACLED) tyrėjas Kierran Doyle.
O tokios nišinės ideologijos pavyzdys yra anti-natalizmas. Dar gegužės mėnesį prie Kalifornijos vaisingumo klinikos susisprogdino lietuvių kilmės amerikietis, kuris ir vadovavosi šia ideologija, pagal kurią žmogaus gimimas laikomas moraliai neteisingu.
O štai FTB direktorius kalba apie kitą mažai žinomą pakraipą – nihilizmą. Ši ideologija skelbia, kad pasaulio ir žmogaus egzistavimas neturi jokios objektyvios prasmės, tikslo arba vertės.
„Šioje šalyje šiuo metu atliekami 1700 vietinio terorizmo atvejų tyrimų, didelė jų dalis yra nihilizmo ekstremizmas. Tai žmonės, kurie imasi smurto, nes nekenčia visuomenės. Vien šiais metais FTB pradėjo 300 proc. daugiau tokių bylų, nei praėjusiais metais“, – sakė FTB direktorius Kash Patel.
Ekstremistai aktyvūs internete
Duomenis apie ginkluotus konfliktus fiksuojančios organizacijos ACLED tyrėjas sako, kad negirdėtų ideologijų ekstremistai „prisigaudo“ internete.
„Be abejonės, internetas suteikia prieigą prie įvairių radikalizavimosi ir ekstremizmo formų. Kalbame ne apie tokią politiką, kokią mes paprastai įsivaizduojame, kokia paprastai vyksta kongresuose ir parlamentuose, bet ideologijas, kuriių dauguma žmonių net nežino“, – svarstė Ginkluotų konfliktų vietos ir įvykių duomenų (ACLED) tyrėjas Kierranas Doyle'as.
Pasak ekspertų, daugumą žudikų ir nusikaltėlių skatina neaiškios ekstremistinės ideologijos, socialinės ar psichologinės priežastys, abiejų partijų lyderiai išnaudoja krizę kaltindami priešininkus. Po šalį sukrėtusios Charlio Kirko žmogžudystės, D. Trumpas rinkosi ne vienyti tautą, o kaltinti priešininkus.
„Radikalios kairės politinis smurtas įskaudino per daug nekaltų žmonių ir atėmė per daug gyvybių“, – neseniai pasisakė D. Trumpas.
Ir štai kaltinimų ir grasinimų retorikos rezultatas: vienoje apklausoje net trečdalis apklaustųjų sakė manantys, kad jų politiniai oponentai gali imtis politinės žmogžudystės. Tačiau toje pačioje apklausoje vos du procentai sakė, kad pateisina politinę žmogžudystę.
„Be jokios abejonės, žmonės galios pozicijoje, įskaitant prezidentą, politinių partijų lyderius, Kongreso narius ir politinius veikėjus nuo apačios iki viršaus, jų reakcija į šiuos incidentus, formuoja kaip smurtas pasireikš ateityje“, – svarstė K. Doyle'as.
Kritikuojama ir žiniasklaida
Pasak ekspertų, žibalo į ugnį pila ir socialiniai tinklai bei žiniasklaida. Transliuodama tik aštrius, dažnai kontroversiškus pasisakymus, žiniasklaida iškreipia realią situaciją.
„Žiniasklaida skatina tai ne dėl to, kad jie nori politinio smurto, nes jiems reikia žiūrovų ir jie žino, kad taip galima gauti žiūrovų. Žiniasklaida turi prisiimti kažkiek atsakomybės ir galbūt į studiją atvesti racionalių balsų, politikos ekspertų, o ne aštrias politines figūras, kurie tenori rėkti ant vienas kito“, – sakė „Hudsono“ instituto bendradarbis P. Sracicas.
Štai Niujorke vyko protestas, kuriame reiškiamas palaikymas Luigiui Mangionei. Jaunas vyras šaltakraujiškai nušovė sveikatos draudimo bendrovės vadovą. Šie žmonės pateisina žmogžudystę, nes, jų manymu, bendrovė kaulija pinigus, tačiau nesuteikia tinkamų paslaugų. Analitikai sako, kad tokie pavyzdžiai rodo – politinio smurto bus daugiau.
„Jei ir toliau eisime šia trajektorija, kurioje esame dabar, galime tikėtis, kad politinio smurto daugės. Tikiuosi, kad amerikiečiai to nenori“, – pastebi poliarizacijos ir ekstremizmo tyrimų centro (PERIL) direktorius W. Braniffas.
Griežtesnė ginklų kontrolė yra dažniausiai minima priemonė spendžiant politinio smurto krizę Amerikoje. Tačiau net 24 proc. amerikiečių iki šiol mano, kad nešiotis užtaisytą ginklą viešose vietose, kai ginklo savininkas neturi tam leidimo, yra normalu.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
