Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager teigė, kad Maskvos dujų eksporto monopolis „Gazprom“ rizikuoja imtis dar vieno Briuselio antimonopolinių veiksmų. Įprastai santūri danė leido suprasti, kad Maskva manipuliuoja rinka, kai kyla energijos kainos, ir tuo pačiu telkia kariuomenę prie Ukrainos sienos.
„Iš tiesų verčia susimąstyti, kad įmonė, atsižvelgdama į didėjančią paklausą, riboja pasiūlą“, – žurnalistams sakė ji.
„Tai gana retas elgesys rinkoje“, – pridūrė ji ir paaiškino, kad tirdama „Gazprom“ veiklą jau gavo „daug atsakymų“.
Rusijos bendrovė elektroniniame laiške pasakė: „Mes bendraujame su Europos Komisija“.
Kitas svarbus antimonopolinis atvejis iš ES sukeltų galvos skausmą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Nors 2018 m. „Gazprom“ išvengė Europos Komisijos baudos per teisminį susirėmimą, ji buvo priversta atlikti esminius „skaldyk ir valdyk“ verslo modelio pakeitimus ir jai buvo uždrausta išskaidyti rinką taip, kad būtų galima skirti labai skirtingas kainas Europos pirkėjams.
Be padidėjusio Europos konkurencijos vykdytojų spaudimo, vyriausiasis ES diplomatas Josepas Borrellis taip pat tvirtino, kad Rusijos viltys dujas tiekti tiesiai į Vokietiją dujotiekiu „Nord Stream 2“ taip pat priklauso nuo jos elgesio Ukrainoje.
„Žinoma, šios infrastruktūros funkcionavimas taip pat priklausys nuo įvykių Ukrainoje raidos ir Rusijos požiūrio“, – sakė jis ir pridūrė, kad dujotiekio ateitis, kurią vėliau šiais metais turėtų patvirtinti Vokietijos reguliavimo institucijos, „be abejo susijęs su karine padėtimi Ukrainoje“.
Bet jei Rusija deeskaluos situaciją „ir niekas neįvyks, tada sprendimą priims reguliuotojas“, sakė jis.
Vokietija įnirtingai stengiasi, kad „Nord Stream 2“ nebūtų minimas diskusijose dėl priemonių nubausti Rusiją, jei ši atakuotų. Berlynas jau seniai įrodinėjo, kad dujotiekis yra komercinis projektas, kuris neturėtų būti siejamas su politika.
„Neturėtume įtraukti [Nord Stream 2] į šį konfliktą“, – sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht transliuotojui „rbb24“.
Įtarimai dėl dujų kainų
Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis, siekdamas paaiškinti dujų kainų šuolį, ketvirtadienį taip pat parodė pirštu į „Gazprom“.
„Europos dujų rinkose matome stiprius „dirbtinio sandarumo“ elementus, kuriuos, regis, nulėmė Rusijos valstybės kontroliuojamo dujų tiekėjo elgesys“, – sakė jis.
Rusija praėjusiais metais pareiškė, kad padidins tiekimą Europai, kai tik užpildys savo atsargas, bet taip neįvyko. Vietoj to, Jamalo vamzdynas iš Sibiro į Vokietiją atbuline eiga teka iš Vokietijos į Lenkiją daugiau nei tris savaites.
„Tai rodo, kad nors „Gazprom“, kaip pranešama, patenkina savo nominacijas iš Europos pirkėjų, dėl geopolitinių arba ekonominių (kad kaina išliktų aukšta) arba dėl abiejų priežasčių jis iš rinkos ištraukia potencialias neatidėliotinas prekes“, – rašė Mike'as Fulwoodas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Oksfordo energetikos studijų institute.
Rusija bandė izoliuoti savo energijos eksportą – ji tiekia apie 40 procentų ES gamtinių dujų ir jau seniai įrodinėja, kad yra stabili ir nuspėjama tiekėja – nuo politinio spaudimo, kurį daro kaimynystėje. Tačiau tai darosi vis sunkiau, nes JAV, NATO ir ES vis labiau nerimauja dėl aplink Ukrainą susibūrusių Rusijos karių ir griežtų Kremliaus reikalavimų iš esmės pertvarkyti Europos saugumo architektūrą.
JAV Senatas aptarė respublikonų vadovaujamas pastangas taikyti sankcijas „Nord Stream 2“ – tai priemonė, kuri žlugo, nes JAV prezidentas Joe Bidenas bandė siekti vienybės su Europos sąjungininkais prieš Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitur. Reaguodama į tai, didelė grupė demokratų senatorių pristatė įstatymą, pagal kurį Rusijai, įskaitant „Nord Stream 2“, būtų taikomos griežtos sankcijos, jei Maskva įsiveržtų į savo kaimynę.
JAV sąjungininkai, ypač Vidurio Europoje, pavyzdžiui, Lenkija, „Nord Stream 2“ laiko Rusijos geopolitiniu ginklu. Nutraukus dujų eksportą vamzdynais, einančiais per Ukrainą, Kijevas netektų milijardinių pajamų, kurių labai reikia, o Rusija galėtų nutraukti dujų tiekimą šalims, kurias ji laiko problemiškomis, ir toliau tiekti tik Vokietijai.
„Nord Stream 2“ yra Rusijos įtakos Europos saugumui instrumentas, todėl diskusijoje apie saugumą negalime praleisti šios temos, nes grėsmė mūsų Europos energetiniam saugumui ir stabilumui bei Ukrainos ir kitų šalių energetinis šantažas yra tikras“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas ir pridūrė, kad energijos kainos yra aukštos „daugiausia dėl Rusijos politikos“.
