Pietų Biochemijoje (Čekija) penktadienį susirinkę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pasisakė už tolesnę Bendrijos plėtrą bei Vakarų Balkanų šalių siekį tapti ES narėmis.
„Balkanai - Europos dalis, todėl jie taip pat turi tapti ES dalimi“, - sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas.
Už tolesnę ES plėtrą pasisakė ir Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, kuris perspėjo, jog plėtros sustabdymas „sukeltų niokojančių pasekmių šiame regione“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas siūlė ES „pasimokyti iš savo istorijos“, pridurdamas jog Bendrija visuomet būdavo stipri tik besiplėsdama.
Lietuva taip pat išsakė savo pritarimą tolesnei Bendrijos plėtrai.
Ši ES pozicija turėtų apraminti galimas kandidates (Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Makedoniją, Juodkalniją ir Serbiją), kurios buvo sunerimusios po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė laikinai pristabdyti Bendrijos plėtrą po Kroatijos įstojimo.
Šiai nuomonei pritarė ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras, kuris pareiškė, kad „be Lisabonos sutarties nebus ir tolesnės plėtros.
Kroatija laikoma pagrindine kandidate tapti 28-ąja ES šalimi, tačiau jos pasirengimą paskutiniais mėnesiais stabdė Slovėnija: abi buvusios Jugoslavijos šalys turi nesutarimų dėl bendros sienos.
Europos Komisija, siekdama kompromiso, tarpininkauja šiame ginče. Išsprendus šį teritorinį ginčą, Slovėnija atšauktų savo veto ir Kroatija dar šiais metais galėtų užbaigti stojimo derybas į ES.
Klaustukas dėl Baltarusijos dalyvavimo
ES užsienio reikalų ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės projekte, į kurią ši šalis pakviesta kartu su kitomis penkiomis ES Rytų kaimynėmis – Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Penktadienį Europos Parlamento nariai pasisakė prieš Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos kvietimą į būsimą ES ir buvusio sovietinių valstybių viršūnių susitikimą Prahoje, vyksiančiame gegužės 7 dieną dėl jo negebėjimo nutraukti žmogaus teisių pažeidimus
Tokią pačią nuomonę susitikime išsakė ir Olandijos užsienio reikalų ministras Maximas Verhagenas, kuris teigė, kad A.Lukašenkos dalyvavimas Prahoje sumenkintų jo vykdomus žmogaus teisių pažeidinėjimus Baltarusijoje.
Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušačkas pasisakė už Baltarusijos įtraukimą į šį projektą.
Rytų partnerystės iniciatyva, pasak V.Ušacko, turėtų tapti efektyviu praktiniu instrumentu, kuris paskatins Baltarusijos suartėjimą su ES ir prisidės prie atviresnės visuomenės kūrimo, žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi.
„Ekonominė krizė mus dar labiau įpareigoja galvoti apie intensyvesnį bendradarbiavimą su ES Rytų kaimynėmis, siekiant išlaikyti stabilumą ir energetinį saugumą ES Rytų kaimynystėje”, – teigė ministras V.Ušackas.
Po susitikimo už ES išorinius santykius atsakinga komisarė Benita Ferrero-Waldner, kuri ir pasiūlė „suteikti Lukašenkai dar vieną šansą“, pripažino, kad Baltarusijos klausimu užsienio reikalų ministrai nepriėmė jokio sprendimo.
Už glaudesnius santykius su JAV
ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė pasirengimą balandžio 5 dieną Prahoje vyksiančiam ES valstybių vadovų susitikimui su JAV Prezidentu Baracku Obama.
Susitikime su naujuoju JAV Prezidentu planuojama aptarti svarbiausius šių dienų klausimus: ekonominę ir finansinę situaciją, energetinį saugumą ir klimato kaitą, tarptautinės politikos aktualijas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad būsimas ES ir JAV viršūnių susitikimas yra puiki proga naujam pozityviam impulsui Europos ir Amerikos santykiuose.
„ES nori ir gali būti stipri JAV partnerė“, – sakė V.Ušackas.
Izraelio – ES santykiai gali atšalti
Kalbant apie Artimųjų Rytų taikos procesą užsienio reikalų ministrai Izraelio atžvilgiu siūlo laikytis griežtos politikos, jei ji netęs taikos proceso su palestiniečiais.
Jei būsimojo Izraelio ministro pirmininko Benyamino Netanjahu vyriausybė iš tikrųjų nesiims taikos įgyvendinimo priemonių, ES bus priversta nutraukti derybas dėl santykių su Izraeliu gerinimo.
„Visiškai aišku: jei taip nutiks, mes nekalbėsime apie santykių gerinimą“, - sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.
"Egzistuoja aiškus ryšys tarp santykių gerinimo ir taikos proceso,“ - pridūrė Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas. - Mes neturėtume susigadinti reputacijos taikydami dvigubus standartus, kai kalbama apie sąlygas, kurias patys kėlėme“.
Lietuvos ministras V.Ušackas pažymėjo, kad Lietuva remia dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos, gyvenančių taikoje viena šalia kitos, idėją. Ir pasisako už tolesnį taikos proceso tęsimą.
„Kokia bebūtų nauja Izraelio Vyriausybės sudėtis, naujoji Vyriausybė turi tęsti derybas dėl Palestinos valstybės įkūrimo“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
