jeanas asselbornas

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sakė, jog per derybas, surengtas pirmadienį, artėjant svarbiam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui, susitarė „sparčiau“ derinti „Brexit“ sutartį. Didėjant nuogąstavimams, kad derybos dėl Britanijos išstojimo iš ES 2019 metais gali baigtis be jokio susitarimo, Th. May skubiai atvyko į Briuselį darbo vakarienės su J.-C. Junckeriu.

Europos Sąjunga nesvarsto galimybės paskelbti Rusijai sankcijų dėl jos vaidmens Sirijoje, bet galimos tolesnės priemonės prieš Maskvos sąjungininką Damaską, pirmadienį pareiškė Bendrijos išorės politikos vadovė Federica Mogherini. Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai nebuvo linkę griežtinti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl krizės Ukrainoje, nors Jungtinės Valstijos bei Didžioji Britanija paragino imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą dėl skerdynių Alepe.

Europą krečianti migrantų krizė gali vesti į Europos Sąjungos subyrėjimą ar netgi karą, ilgiausiai diplomatijos vadovo poste dirbantis Bendrijos užsienio reikalų ministras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Jeanas Asselbornas, vadovaujantis Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai nuo 2004 metų, sakė Vokietijos naujienų agentūrai DPA, kad iškilo pavojus vienam svarbiausių ES elementų – laisvam judėjimui Šengeno zonoje, kuri bu...

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Europos Sąjungos ministrams pirmadienį nepavyko sutarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta. Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, nors birželį vykusiame viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai sutarė, kad per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis turėtų būti perkelti 40 tūkst. pabėgėlių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pakartojo siūlymą suteikti pagalbą Ukrainai, tačiau tik naujai jos vyriausybei, kuri būtų pasirengusi įgyvendinti reformas, ir neužsiminė apie sankcijų grėsmę. Pasiūlyme dėl pagalbos Kijevui nenurodyta jokia konkreti suma ir negrasinama sankcijomis, nors būta pranešimų, kad Vašingtonas pasisako už tai, kad sankcijos būtų įvestos asmenims, prisidėjusiems prie smurto Ukrainoje.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį stengėsi patikinti savo kolegą iš Rusijos Sergejų Lavrovą, kad galimas partnerystės susitarimas su Ukraina nebūtų žalingas Maskvos interesams.

Sausio pabaigoje Lietuvos prezidentė džiugiai pranešė, kad Lietuva jau iš esmės vykdo Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartį, kuri trumpai vadinama biudžetinės ar fiskalinės drausmės paktu.