karelas schwarzenbergas

Buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko vyrui Aleksandrui Tymošenkai tikriausiai bus suteiktas prieglobstis Čekijoje. Tai penktadienį pranešė Čekijos laikraštis „Pravo“, remdamasis savo šaltiniais. „Labai tikėtina, kad A. Tymošenka gaus prieglobstį Čekijoje, nors tai ir pablogins Prahos santykius su Kijevu“, – teigia leidinys. Laikraščio duomenimis, prašymą suteikti jam politinį prieglobstį 51 metų A. Tymošenka padavė 2011 metų gruodžio pabaigoje.

Gegužės 7 dieną Prahoje (Čekija) vyksiančiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) paskelbs apie Rytų partnerystės susitarimo pradžią ir pasirašys pirminius susitarimus su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione.

Pirmadienį, likus vos 24 valandoms prieš susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ES aukšto rango diplomatai pavadino Rusijos ministro pareiškimą, kad ES planuoja susikurti įtakos sferą buvusioje SSRS, „nesąmone“. Kovo 21 d. S. Lavrovas pareiškė, kad ES, vystydama taip vadinamą „Rytų partnerystės“ programą su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, bando Rytų Europoje susikurti „įtakos sferą“. „Bet S. Lavrovas ir pats žino, kad tai nesąmonė...

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo oficialiai pakviestas atvykti į Prahoje vyksiantį Europos Sąjungos susitikimą dėl Rytų partnerystės programos. Teigiama, kad kvietimą paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamam A. Lukašenkai perdavė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas. Rytų partnerystės programa yra skirta buvusioms sovietinėms respublikoms, siekiančioms suartėjimo su ES.

Pietų Biochemijoje (Čekija) penktadienį susirinkę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pasisakė už tolesnę Bendrijos plėtrą bei Vakarų Balkanų šalių siekį tapti ES narėmis. „Balkanai - Europos dalis, todėl jie taip pat turi tapti ES dalimi“, - sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas.

Briuselyje vasario 23 dieną į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybą (BRIST) susirinkę ES narių užsienio reikalų ministrai aptarė, kaip įveikti ekonominį nuosmukį Europoje. Šiuo klausimu bus siekiama susitarti  kovo 1 dienos neeiliniame Europos Sąjungos vadovų susitikime. Susitikimo metu paaiškėjo, kad daugumos šalių pozicijos dėl Europos Komisijos pasiūlymo skirti 3,75 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros projektams ir 350 mln.

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Airijai duoti pažadai gali apsunkinti Lisabonos sutarties ratifikavimą Čekijoje, apie tai Euobserver pranešė Čekijos Senato Europos Sąjungos (ES) reikalų komiteto vadovas Lydekas Sefzigas. Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas šiuo metu Čekijoje yra sustabdytas. "Mes sustabdėme ratifikavimo procedūrą, kad turėtume daugiau laiko diskusijoms ir galėtume parengti procedūrines pataisas svarstymui.

Pirmosios pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienos Čekijos vadovams kol kas nežada nieko gero. Tarptautinės krizės akivaizdoje padidėjusią įtampą dar labiau pakurstė apmaudžios klaidos. Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir kiti aukšto rango pareigūnai, vos spėję perimti ES vairą iš arogantiškojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, iškart pateko į patį įvykių sūkurį.