„Europos Sąjungai pirmininkaus buvusi Sovietų Sąjungos satelitė“, - šaiposi JAV dienraštis „The New York Times“, komentuodamas tai, kad sausio 1 dieną Čekija pradės pirmininkauti ES.
Tai iš tiesų bus istorinis žingsnis, nes pirmą kartą ES pirmininkaus buvusi komunistinė valstybė, jau nekalbant apie tai, kad Čekija vadovavimą perims tuo metu, kai visą Europą krečia didžiulė ekonominė krizė. Be to, Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, užuot džiaugęsis galimybe vadovauti 470 mln. europiečių, mieliau kalba apie 1938 metais įvykusią Miuncheno konferenciją, per kurią didžiosios Europos valstybės pasidalijo Čekoslovakiją.
Spalio pabaigoje V.Klausas pareiškė, kad Čekijos pirmininkavimas yra „nesvarbus“, nes Europą dabar, kaip ir tada, kontroliuoja Prancūzija, Vokietija, Italija ir Didžioji Britanija. Čekų politikai net negali tikėtis, kad jiems pavyks ką nors pakeisti.
Kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, Čekija metų metais kovojo prieš Europos padalijimą į Rytus ir Vakarus. „Atrodo, kad šešių mėnesių pirmininkavimo, kuris prasidės neurotišku istorijos momentu, perspektyva atgaivino ir praeityje tautą apėmusią neurozę“, - rašoma „The New York Times“.
Čekijos centro dešinės vyriausybė, kuriai vadovauja premjeras Mirekas Topolanekas, susvyravo po per paskutinius rinkimus patirtos nesėkmės, todėl Europoje net pasigirdo kalbų, kad ES turi vadovauti valstybė, kurios politinė padėtis yra stabili. Be to, po pastarojo Gruzijos ir Rusijos karo kai kurie Europos diplomatai ėmė abejoti, ar Čekija bus pajėgi sušvelninti buvusio siuzereno poziciją. Prancūzijoje net pasigirdo balsų, kad reikia eliminuoti Čekiją ir pratęsti Prancūzijos pirmininkavimą. Smarkiai supykęs Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas, kurį JAV dienraštis vadina „pypkę rūkančiu kunigaikščiu“, sarkastiškai pajuokavo - jei Prancūzija nenusileis, jam teks iškviesti Nicolas Sarkozy į dvikovą.
“The New York Times“ primena, kad 2003 metais buvusio komunistinio bloko valstybės, tarp jų ir Čekija, parėmė Jungtines Valstijas per karą su Iraku, o buvęs Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas tada pasipiktino, kad šios šalys „praleido progą patylėti“. Dabar Europa yra kur kas vieningesnė, tačiau kyla naujo padalijimo grėsmė, nes labai skiriasi požiūriai, kaip reikia spręsti finansų krizę.
Yra nemažai bijančiųjų, kad Čekijai pirmininkaujant gali pasipilti kibirkštys, kai bus renkamas ekonomikos modelis, kurį turės priimti visa Europos Sąjunga. Ar tai bus rinkos ekonomikos modelis, kurį stumia naujosios ES narės, ar valstybės kontroliuojama ekonomika, kurios siekia Prancūzija, parodys ateitis.
Be to, Čekijai nuolat primenama, kad ji dar neratifikavo Lisabonos sutarties. M.Topolaneko vyriausybė teigia, kad tai greičiausiai bus padaryta kitų metų pirmąjį ketvirtį. „Man aišku, kad Lisabonos sutartis iki šių metų pabaigos nebus ratifikuota“, - viešėdamas Suomijoje tiesiai pasakė Čekijos premjeras, priminęs, kad Čekijos konstitucinis tribunolas perkėlė diskusiją dėl Lisabonos sutarties iš lapkričio 10-osios į 25 dieną, nes to paprašė skeptiškai ES atžvilgiu nusiteikęs prezidentas V.Klausas. Dabar Čekijos parlamentas laukia konstitucinio tribunolo, kuris, Senato prašymu, mėgina suderinti naująją Europos konstituciją su pagrindiniais šalies įstatymais, sprendimo.
