carlas bildtas

Švedijos karo vadas Micaelis Bydenas rugsėjo viduryje paskelbė, kad Gotlando sala, po daugelio metų pertraukos, vėl militarizuojama. Į ją yra siunčiamas 150 karių būrys, siekiant „apsisaugoti nuo išorės poveikio“. Kariuomenės vado teigimu, nuolatinis karių dislokavimas saloje padėtų išvengti „netikėtumų“. Nors M. Bydenas pažymėjo, jog „šalis nepatiria tiesioginės grėsmės“, tačiau politinė situacija aplinkinėse valstybėse paskatino imtis atitinkamų veiksmų.

Garsus Švedijos politikas Carlas Bildtas sako, kad Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jei pačios nori ateityje tikėtis solidarumo.

Švedijos kariškiai sekmadienį pateikė paslaptingo „užsienio laivo“ prie Stokholmo krantų įrodymą – nuotrauką, bet atmetė pranešimus, kad „medžiojamas“ apgadintas povandeninis laivas. Nuo pat to laiko, kai ginkluotosios pajėgos penktadienį gavo įspėjimą apie kažkokį „dirbtinį objektą“ prie Stokholmo krantų, 200 vyrų, keli laivai su neaptinkamumo radiolokatoriais technologijomis, minų traleriai ir sraigtasparniai vykdė paiešką jūroje aplink salas už maždaug 50 km į rytus nuo Švedijos sostinės.

 Kelių Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad Bendrijai reikėtų apsvarstyti potencialų ginklų pardavimo Rusijai embargą, kai rytų Ukrainoje nukrito Malaizijos keleivinis lėktuvas, tikriausiai numuštas prorusiškų separatistų.

 Austrija sukritikavo Vakarų sankcijas Rusijai ir pasirašė susitarimą dėl rusiško dujotiekio statybos, nepaisydama Europos Sąjungos būgštavimų - visa tai įvyko per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Austrijoje antradienį, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė EUobserver.

 Europos Sąjungos (ES) teritorijoje nuo trečiadienio, birželio 25 dienos, įsigaliojo draudimas importuoti iš Krymo ir Sevastopolio bet kokias prekes, neturinčias Kijevo išduotų sertifikatų. Prekės iš Krymo su rusišku ženklinimu į ES rinką galės patekti, bet be ukrainietiškų sertifikatų joms nebus taikomos muitinės lengvatos. Prekių importo draudimas yra tik dalis priemonių, kurių ketina imtis ES, reaguodama į Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pakartojo siūlymą suteikti pagalbą Ukrainai, tačiau tik naujai jos vyriausybei, kuri būtų pasirengusi įgyvendinti reformas, ir neužsiminė apie sankcijų grėsmę. Pasiūlyme dėl pagalbos Kijevui nenurodyta jokia konkreti suma ir negrasinama sankcijomis, nors būta pranešimų, kad Vašingtonas pasisako už tai, kad sankcijos būtų įvestos asmenims, prisidėjusiems prie smurto Ukrainoje.

 Gruzija pasirašys Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga iki šių metų rugpjūčio, pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) penktadienį po susitikimo su Gruzijos ministru pirmininku Iraklijumi Garibašviliu. Pasak Gruzijos vyriausybės spaudos tarnybos, minėtame susitikime Davose, kur vyksta tarptautinis ekonomikos forumas, dalyvavo ir Gruzijos užsienio reikalų ministrė Maija Pandžikidzė bei ekonomikos ir stabilios plėtros ministras Georgijus Kvirikašvlis.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos išreiškė būgštavimų dėl Ukrainos parlamento priimtų įstatymų, varžančių teisę protestuoti. Opozicija šių įstatymų priėmimą vadina valdžios užgrobimu. Teisių gynimo organizacijos Vakaruose pasmerkė ketvirtadienį Aukščiausiosios Rados priimtus įstatymų projektus, pavadinusios juos prezidento Viktoro Janukovyčiaus mėginimu įtvirtinti „diktatūrą“. Aktyvistai paragino Ukrainos prezidentą juos vetuoti.