Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išprovokavo ginčus ir įtampą tarp Bendrijos valstybių, dalis kurių nebespėja tvarkytis su plūstančiais migrantais. Tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad bloko lyderiai per netikėtai ramias derybas Briuselyje užglaistė esminius nesutarimus.
„Šįvakar mes priėjome prie bendros nuomonės, kad nebegalime toliau taip elgtis, - sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją po Bendrijos lyderių susitikimo. – Tai gana simboliškas momentas – esu absoliučiai tikras, kad nutraukėme šį pavojingą kaltųjų paieškos žaidimą.“
ES lyderiai sutarė per Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrą (UNHCR) ir JT Pasaulio maisto programą mobilizuoti papildomą milijardą eurų pabėgėliams su Sirija besiribojančiose šalyse, nurodė buvęs Lenkijos premjeras.
„Pagaliau papildomas milijardas eurų bus mobilizuotas pabėgėliams regione per JT pabėgėlių reikalų agentūrą (UNHCR) ir JT Pasaulio maisto programą“, - sakė D.Tuskas.
Briuselis taip pat padidins pagalbą Turkijai, Libanui ir Jordanijai, taip pat Balkanų šalims, per kurias migrantai plūsta į ES ir kurios nebesusitvarko su tokio masto žmonių antplūdžiu, sakė D.Tuskas.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as pareiškė, kad jo šalis per dvejus metus skirs 100 mln. eurų, o Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas savo ruožtu pažadėjo 100 mln. svarų (137 mln. eurų).
Išorės sienos
D.Tuskas sakė, kad ES lyderiai taip pat sutarė stiprinti bloko išorės sienų apsaugą, pridūręs, jog „pasikeitė požiūris į mūsų išorės sienas“.
Prasidėjus migracijos krizei imta būgštauti, kad gali kilti grėsmė ES branginamai laisvo judėjimo Šengeno zonai, nes kai kurios valstybės nusprendė sugrąžinti sienų kontrolę, kad pažabotų pabėgėlių, nemažai dalis kurių bando pasiekti Vokietiją, srautus.
D.Tuskas sakė, kad viršūnių susitikime taip pat buvo sutarta tiesiogiai su Viduržemio jūra besiribojančiose valstybėse, veikiausiai Graikijoje ir Italijoje, steigti prieštaringai vertinamus „karštuosius taškus“ - specialius priėmimo centrus migrantams, kad būtų galima greičiau atskirti asmenis, bėgančius nuo konfliktų, ir ekonominius migrantus.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad susitikimo „atmosfera buvo geresnė nei tikėtasi“, turint galvoje jo išvakarėse kilusį aršų ginčą, kurį išprovokavo planai perkelti migrantus iš labiausiai nuo jų antplūdžio kenčiančių valstybių.
Antradienį, bloko lyderių susitikimo išvakarėse, vidaus reikalų ministrai per vargus patvirtino susitarimą paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių po ES valstybes.
Tačiau sprendimas, priešingai nei įprasta, buvo priimtas ne vienbalsiai, bet dauguma balsų, nes jam įnirtingai priešinosi rytinės bloko valstybės - Vengrija, Čekija, Rumunija bei Slovakija.
Šis skaičius – 120 tūkst. - tėra lašas jūroje, turint galvoje 500 tūkst. migrantų, kurie nuo metų pradžios jau atvyko į Europą, ir maždaug 4 mln. pabėgėlių, susitelkusių palei Sirijos sieną.
Tačiau šis žingsnis dar pagilino takoskyrą tarp turtingesnių vakarinių Bendrijos narių, vadovaujamų Vokietijos bei Prancūzijos, ir skurdesnių buvusių komunistinių šalių iš Rytų, kurios tvirtina, kad Briuselio sprendimai negali būti viršesni už jų suverenitetą.
Rytų pyktis
Slovakijos kairiojo sparno premjeras Robertas Fico antradienį pareiškė, jog verčiau rizikuos pažeisti ES taisykles nei sutiks su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kurias patvirtino Bendrija.
„Verčiau ryšiuosi pažeidimui nei sutiksiu su tokiu diktatu“, - sakė R.Fico ir nurodė, jog Bratislava imsis teisinių priemonių, kad užginčytų privalomas paskirstymo kvotas.
„Slovakija nesiruošia laikytis privalomų kvotų. Mes ruošiame ieškinį Liuksemburgo teismui“, – sakė R.Fico.
Savo ruožtu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atmetė tai, ką jis pavadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „moraliniu imperializmu“ sprendžiant pabėgėlių krizę.
„Pats svarbiausias dalykas yra tas, kad čia negali būti moralinio imperializmo“, – pareiškė griežtos linijos dėl migrantų besilaikantis vengrų lyderis, kai jo buvo paklausta, ko jis tikisi iš A.Merkel per krizę, kurią sukėlė rekordiškai didelis migrantų, siekiančių Europoje gauti prieglobstį, srautas.
V.Orbanas, kuris supykdė kelias kitas ES valstybes savo sprendimu pastatyti spygliuotą užtvarą palei sieną su Bendrijai nepriklausančia Serbija, taip pat pridūrė, kad jo šalis turi „demokratinę teisę“ į skirtingą prieigą.
Be to, kaip pabrėžė vengrų premjeras, Graikija turi įdėti daugiau pastangų sprendžiant migrantų klausimą.
"Jeigu graikai nepajėgia apginti savo sienų, mes turime paprašyti - švelniai, žinia, nes Graikija suvereni šalis, - leisti kitoms ES šalims padėti apginti Graikijos sienas", - sakė jis.
Koks yra iššūkio, su kuriuo susiduriama, mastas, dar kartą tapo aišku, kai Kroatija pranešė, jog antradienį šios ES narės sieną kirto beveik 9 tūkst. migrantų - tai rekordinis dienos skaičius nuo tada, kai Vengrijos sienos sustabdyti migrantai prieš savaitę pasuko į šią Balkanų šalį.
Iš viso į Kroatiją, kuri nėra Šengeno narė, per savaitę iš Serbijos atvyko jau daugiau kaip 44 tūkst. migrantų.
D.Tuskas perspėjo, kad konfliktai Sirijoje ir Irake, taip pat kitose vietose pasaulyje nesibaigs netrukus, todėl reikia tikėtis "ne tūkstančių, bet milijonų potencialių pabėgėlių, kurie mėgins atvykti į Europą".
JAV prezidentas Barackas Obama antradienį paragino kiekvieną Europos šalį priimti „sąžiningą skaičių“ pabėgėlių, nors Vašingtonas pats yra kritikuojamas, kad deda nepakankamai pastangų prisidėti prie šios krizės sprendimo.
Milijonams sirų glaudžiantis stovyklose Artimuosiuose Rytuose, dešimtims tūkstančių pėsčiomis kertant Europą ir šimtams rizikuojant nuskęsti plaukiant jūra, Amerika pažadėjo kitais metais priimti tik maždaug 10 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos.
Toks skaičius visiškai nublanksta prieš kone milijoną prieglobsčio prašytojų, kurie, kaip manoma, iki šių metų pabaigos bus priimti Vokietijoje.
