Jungtinės Tautos (JT) šį žingsnį žengė savaitgalį.
Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigė, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, dar vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), kuriuo siekta užkirsti kelią Teheranui įgyti branduolinį ginklą.
Todėl jos aktyvavo vadinamąjį grįžimo į pradinę padėtį (angl. snapback) mechanizmą, pagal kurį prieš dešimtmetį sustabdytos sankcijos vėl įsigaliojo.
Sunkiai pasiektas 2015-ųjų JCPOA faktiškai žlugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018-aisiais, per savo pirmąją kadenciją, iš susitarimo pasitraukė ir atnaujino griežtas sankcijas Iranui.
ES sankcijos apima JT priemones, skirtas užkirsti kelią Teherano branduolinei programai ir balistinių raketų vystymuisi.
Tačiau Bendrijos sankcijos taip pat reiškia platesnes finansines priemones, įskaitant Irano centrinio banko turto įšaldymą.
Teheranas pasmerkė JT sankcijų atnaujinimą, teigdamas, kad šie veiksmai yra nepateisinami.
Tačiau Vakarų valstybės tvirtina, kad nepaisant sankcijų jos vis dar yra atviros dialogui su Teheranu.
Sekmadienį ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pareiškė, kad sankcijų atnaujinimas „neturi būti diplomatijos pabaiga“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
