„Jei Xi Jinpingas užpultų Taivaną, jis pirmiausia paskambintų savo gerokai jaunesniam partneriui šiuo klausimu, Vladimirui Putinui, ir pasakytų: „Ei, aš ketinu tai padaryti, ir man reikia, kad tu juos užimtum Europoje, užpuldamas NATO teritoriją’,“ – 2025 m. liepos 5 d. interviu „New York Times“ sakė generalinis sekretorius Markas Rutte.
Šis scenarijus reikštų globalų branduolinių valstybių susidūrimą, tačiau dauguma analitikų neslepia, kad tai vis labiau tikėtinas pavojus.
Pekinas ir Maskva stiprina savo aljansą, siekdamos pakenkti JAV dominavimui pasaulyje. Šis bendradarbiavimas ypač ryškus Kinijos parama Rusijos karui prieš Ukrainą.
Tuo metu NATO kovoja ne tik su karu Ukrainoje, bet ir su vidaus įtampa, paaštrėjusia Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu.
Kinijai naudinga kurstyti šiuos nesutarimus, kad Aljanso dėmesys būtų išblaškytas tuo metu, kai Pekinas siekia įgyvendinti savo teritorines ambicijas.
„Jei Kinija nuspręstų, kad vienintelis būdas prijungti Taivaną – karinė jėga, ji darys viską, kad Europa ir JAV susidurtų su kuo daugiau problemų“, – leidiniui „Kyiv Independent“ sakė atsargos Australijos armijos generolas majoras Mickas Ryanas.
Kinija ir Rusija ruošiasi karui dviem frontais prieš Vakarus
Pasak „South China Morning Post“, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi neseniai pareiškė ES diplomatijos vadovei Kajai Kallas, kad Kinija negali leisti Rusijai pralaimėti karo su Ukraina, nes tai atvertų JAV kelią perkelti dėmesį į Pekiną.
Šis pareiškimas atskleidžia Kinijos strateginį interesą išeikvoti Vakarų išteklius Europoje – taip mano Rytų Azijos ekspertė Nataliya Butyrska iš Kyivo.
Šis tikslas atsispindi ir Kinijos paramoje Rusijai – Azijos supervalstybė tapo pagrindiniu dvejopo naudojimo prekių šaltiniu, padedančiu Rusijos gynybos pramonei išlaikyti pajėgumus bei sušvelninti Vakarų sankcijų poveikį.
Ukraina net apkaltino Kiniją ginklų tiekimu Rusijai, nors Pekinas tai neigia. Be to, pranešama, kad keli Kinijos piliečiai buvo sulaikyti kovojant Rusijos pusėje Ukrainoje.
Ekspertai jau anksčiau perspėjo, kad Kinija atidžiai stebi Rusijos invaziją, siekdama iš jos pasimokyti galimos operacijos prieš Taivaną atveju. Tačiau susidomėjimas neapsiriboja vien karine sritimi.
„Kinija seka Vakarų reakciją į Rusijos veiksmus ir mato galimybių sau, jei transatlantinis vieningumas susvyruotų“, – sakė N. Butyrska.
Kinijos invazija į Taivaną galėtų būti naudinga ir Maskvai. „Rusijai nereikėtų Kinijos leidimo tam, kad NATO būtų užimta – ji greičiausiai pasinaudotų situacija ir imtųsi tolesnių agresyvių veiksmų Europoje“, – mano Danas Hamiltonas, „Brookings Institution“ vyresnysis mokslo darbuotojas.
Vakarų ir Ukrainos pareigūnai vis dažniau įspėja, kad Rusijos puolimas prieš NATO, ypač Baltijos šalyse, tampa vis realesnis scenarijus.
Camille Grand, Europos užsienio reikalų tarybos NATO ekspertė, pridūrė: „Didelės krizės Azijoje atveju Rusija gali pasinaudoti JAV dėmesio nukreipimu į Taivaną ir išbandyti NATO ryžtą, dar labiau keldama grėsmę Europos saugumui.“
Net ir atsargesni analitikai neatmeta galimybės, kad Kinija ir Rusija galėtų koordinuoti savo veiksmus. Janas Svecas iš Prahos Tarptautinių santykių instituto pažymi, kad idealus Pekinui scenarijus – perimti Taivaną be karo. Tačiau, jei situacija paaštrėtų, kooperacija su Rusija būtų logiška.
„NATO vis dar nepasiruošusi nei gynybai, nei atgrasymui“
V. Putinas ir Xi Jinpingas neslepia savo „neribotos partnerystės“ tikslo – mesti iššūkį JAV ir Vakarų įtakai pasaulyje.
Tokio aiškumo, regis, trūksta NATO stovykloje. D. Trumpo bandymai skaldyti Maskvą ir Pekiną, rodant draugiškumą Rusijai, buvo sutikti skeptiškai.
Dabartinis JAV prezidentas užsiminė apie planus mažinti karinį buvimą Europoje, skatindamas europiečius labiau rūpintis savo saugumu, kad Vašingtonas galėtų susitelkti į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną.
„Tačiau Šiaurės Atlanto ir Indijos-Ramiojo vandenyno regionai strategiškai susiję dėl Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo“, – pažymėjo D. Hamiltonas.
Ir tęsė: „Geriausias NATO indėlis, kad Europa aktyviau gintų savo žemyną, o JAV galėtų skirti daugiau išteklių Taivanui ir Azijai.“
Sąjungininkai bandė atliepti šiuos lūkesčius: neseniai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime susitarta padidinti gynybos išlaidų tikslą nuo 2 proc. iki 5 proc. BVP. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad to vis tiek nepakanka.
Edwardas Lucasas iš Europos politikos analizės centro pabrėžia: koordinuotas Kinijos puolimas Taivane ir Rusijos puolimas NATO yra „visiškai įmanomas“.
„Nesuvokiama, kad NATO, taip išsigandusi po Trumpo rinkimų, vėl grįžta į pasitenkinimo savimi poziciją“, – teigė jis.
Naują gynybos finansavimo tikslą jis vadino „siekiu, o ne realybe“, ir pridūrė: „NATO vis dar nepasiruošusi nei gynybai, nei atgrasymui.“
Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos ašis
C. Grand atkreipia dėmesį į dar vieną ryšį tarp Europos ir Azijos saugumo – Šiaurės Korėjos vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą.
Pchenjanas, artimas Pekino sąjungininkas, tapo aktyviausiu Rusijos agresijos rėmėju – tiek karine, tiek logistine prasme. Šiaurės Korėja ne tik tiekė balistines raketas ir milijonus artilerijos sviedinių, bet ir, kaip pranešama, dislokavo tūkstančius karių į frontą.
„Vakarai nuvertina Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę“, – sakė N. Butyrska, pridurdama, kad Pchenjano veiksmai vykdomi „su tyliu Kinijos pritarimu“.
„Pekinas suinteresuotas didinti įtampą Korėjos pusiasalyje, kad trukdytų JAV įsikišti į galimą invaziją į Taivaną ir įtrauktų Šiaurės Korėją į tiesioginį konfliktą su Vašingtonu.“
Ši bendra grėsmė, susijusi ir su Artimaisiais Rytais per Rusijos ir Irano partnerystę, ekspertų vertinimu, atneša didžiausius saugumo iššūkius nuo Šaltojo karo laikų. Todėl M. Rutte įspėjimai neturėtų būti vertinami lengvabūdiškai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
