Pirmoji Ebolos viruso epidemija juodąjį žemyną užklupo dar 1976 m., vėliau kartojosi dar keletą kartų, o paskutinis protrūkis prasidėjo praeitą gruodį. Tad, atrodo šiek tiek keista, kad apie šią mirtiną ligą pradėta kalbėti tik dabar, kai pasaulis ir taip su nerimu stebi įtemptus pasaulio šalių santykius ir jaučia karo grėsmę. Taigi, kyla klausimas ar Ebolos virusas išties ryžtingai žengia link mūsų, ar tai paprasčiausias bandymas nukreipti mūsų dėmesį nuo nepalankiai susiklosčiusios, įtemptos politinės situacijos.
Ebolos virusas – išvengiama grėsmė
Taip, niekas nedrįstų ginčytis, kad šis virusas nekelia pavojaus. Tai pavojinga liga, kuri pasireiškia kaip gripas ir gali baigtis mirtimi, tačiau kol kas jis nė iš tolo neprimena raupsų, choleros ar maro, kuris parklupdė didžiąją dalį Europos. O ir statistika remtis išties sudėtinga, kadangi pateikiama informacija skiriasi kaip diena ir naktis: vieni teigia, kad Ebola nusinešė 340 gyvybių, kiti – 1.5 tūkstančio ir daugiau. Taigi, skaičius vertėtų palikti ramybėje, akivaizdu, kad matematikoje teisybės nerasime.
Ebolos virusas perduodamas tik įvykus kontaktui su sergančiu žmogumi ar jo kūno skysčiais: prakaitu, seilėmis. Kitu keliu virusas nekeliauja, taigi, apsisaugoti nuo jo išties galima. Tiesa, kai kurie specialistai teigia, kad šiuo virusu galima užsikrėsti ir nuo šikšnosparnių ar beždžionių, tačiau ši hipotezė nėra patvirtinta, o baisios Ebolos viruso mutacijos prognozės kol kas primena būrimą iš kavos tirščių.
Be to, reikia nepamiršti, kad Vakarų Afrika pakankamai skurdi šalis, žmonės čia nuolatos kenčia nepriteklių, prastas, o kartais antisanitarines gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu, Europoje žmonių pragyvenimo ir sveikatos lygis gerokai aukštesnis, imunitetas stipresnis, todėl jie atsparesni šiai klastingai ligai. Žinoma, ne veltui sakoma, kad su likimu žaisti nereikia, tačiau pūsti iš musės dramblio bei kelti panikos visuomenėje irgi nederėtų. Ypač tada, kai nėra įvertinami visi faktoriai, lemiantys šio viruso plitimą.
Pakuotis lagaminus į Afriką ar atidėti gyvenimo nuotykį?
Vienareikšmiškai teigti, kad Ebolos virusas lyg giltinė su dalgiu „šienauja“ Afriką yra neteisinga, tokia informacija yra klaidinanti. Afrika yra milžiniškas žemynas, jame gyvena apie 840 milijonų gyventojų, tačiau Ebolos virusas siaučia tik Vakarų Afrikoje, o jei tiksliau - Gvinėjoje, Siera Leonėje, Liberijoje ir Nigerijoje. Šie karštieji ligos židiniai yra nutolę per kelis, o kartais keliasdešimt tūkstančių kilometrų nuo keliautojų bei turistų pamėgtų vietų, į kurias kelionių agentūros organizuoja keliones. Pavyzdžiui, Kenija nuo Gvinėjos yra nutolusi apie 7 tūkstančius kilometrų, tuo tarpu, lietuvių pamėgtas Madridas nuo Gvinėjos nutolęs mažiau nei 5 tūkstančius kilometrų. Panaši situacija ir su Portugalijos ir Ispanijos kurortais, kuriuos nuo Ebolos viruso židinių skiria apie 3 tūkstančius kilometrų. Nors šis virusas ir nekeliauja oru, tačiau kelionių į Keniją, turistai atsisako, o štai į Portugaliją ar Ispaniją mielai keliauja. Taigi, mūsų nežinojimas ar klaidingas įsitikinimas dažnai nepagrįstai pakiša koją kelionių planams.
Be to, visos valstybės, avialinijos ir kelionių organizatoriai imasi prevencinių priemonių, siekiančių užtikrinti keliautojų saugumą, tačiau reikia atminti, kad atsargų ir Dievas saugo, todėl kelionės metu svarbu pasirūpinti geriamu vandeniu, prieš tai pastiprinti imunitetą ir neplanuoti prancūziško bučinio kai lankotės kitose šalyse, tada jūsų rizikos bus minimizuotos. Taigi, patikimas kelionių organizatorius gali pasirūpinti, kad jūsų kelionė būtų saugi ir įsimintina, o pažintis su Rytinėmis ir Pietų Afrikos šalimis taptų neišdildomu nuotykiu.
