Portalas „Kyiv Independent“ skelbia, jog ši negailestinga ir neteisėta karinė taktika vadinama „dvigubu smūgiu“. Nuo 2015 m. Sirija buvo naudojama kaip „bandymų poligonas“ šioms atakoms. Po invazijos, Rusija pradėjo terorizuoti Ukrainą „dvigubo smūgio“ atakomis. Pastarosiomis savaitėmis tokios atakos dažnėja.
Sužeista moralė
Per Rusijos „dvigubo smūgio“ atakas prieš Ukrainą žuvo ir buvo sužeista dešimtys gelbėtojų, policijos pareigūnų, medikų ir žurnalistų, kuriuos turėtų saugoti tarptautinė teisė.
Ekspertai mano, kad „dvigubo smūgio“ atakų padažnėjimas gali būti susijęs su Rusijos bandymu paveikti ukrainiečių, išsekusių nuo daugiau nei dvejus metus trunkančio plataus masto karo, moralę ir padaryti didesnę žalą šalies kritinei infrastruktūrai.
„Išgirdau baisų švilpimą. Kolega sušuko, kad atsigulčiau. Ir tada smogė“, – pasakojo Ukrainos televizijos kanalo „1+1“ žurnalistė Kira Oves, aprašydama savo įspūdžius, patirtus balandžio 5 d. stebint Rusijos „dvigubo smūgio“ raketų ataką Zaporižioje.
Jos komanda nuvyko į pirminio smūgio vietą viename didžiausių Zaporižios gyvenamųjų rajonų, kad praneštų apie civilinei infrastruktūrai padarytą žalą. Tuo metu, kai jie ruošėsi apklausti gyventojus, valančius namus nuo sudužusių stiklų, praėjus maždaug dviem valandoms po pirmojo smūgio, į tą pačią vietą smogė dar dvi Rusijos raketos.
Daug sužeistųjų
Kira Oves patyrė lengvą galvos traumą, o kita ukrainiečių žurnalistė Olha Zvonarova buvo sunkiai sužeista. Pasak regiono gubernatoriaus, iš viso žuvo keturi žmonės ir 31 buvo sužeistas, įskaitant policijos pareigūną. Pranešama, kad apgadinta daugiau kaip 40 pastatų, įskaitant civilinę ir pramoninę infrastruktūrą.
Pasak Kelly Grieco, Stimsono centro (JAV) vyresniosios mokslo darbuotojos, jei Rusija būtų siekusi užtikrinti, kad sunaikino taikinį, smūgiai greičiausiai būtų buvę suduoti su ilgesne pertrauka.
„Tačiau šie smūgiai suduodami 30 minučių intervalu. Tai rodo, kad jų tikslas yra padaryti kuo daugiau žalos ir pražudyti žmonių, įskaitant gelbėtojus“, – sakė ji portalui „Kyiv Independent“.
Smūgiai Charkive
Likus vos dienai iki smūgio Zaporižioje, Rusijos pajėgos prieš Charkivą surengė dvigubą dronų ataką, kurios metu žuvo keturi žmonės, įskaitant tris gelbėtojus. Taip pat buvo sužeista 12 žmonių, įskaitant gelbėjimo tarnybos darbuotoją, policininką ir slaugytoją.
„Dronas pataikė tarp dviejų gelbėjimo tarnybų automobilių. Ugniagesiai gelbėtojai gulėjo netoliese su sunkiais sužalojimais ir šaukėsi pagalbos“, – pasakojo atakos liudininku tapęs Ukrainos fotožurnalistas Heorhijus Ivančenka.
Kovo 15 d. ir balandžio 10 d. Rusijos „dvigubas smūgis“ prieš Odesą nusinešė daugiau kaip 20 žmonių, įskaitant 10 metų mergaitę, gyvybių, o daugiau kaip 80 buvo sužeista. Tarp nukentėjusiųjų buvo aštuoni gelbėjimo tarnybos darbuotojai, nenurodytas skaičius policijos pareigūnų ir paramedikas.
Mirtina taktika naudojama ne pirmą kartą
Balandžio 16 d. duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iš viso žuvo 91 Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojas, dar 351 buvo sužeistas, portalui „Kyiv Independent“ sakė tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Choružnas.
Jis teigė, kad dalis šių aukų žuvo dėl Rusijos „dvigubo smūgio“ atakų, tačiau tikslus skaičius dar nenustatytas.
Ukraina nėra pirmoji šalis, nukentėjusi nuo Rusijos „dvigubo smūgio“ – Maskva šią taktiką plačiai taikė Sirijoje kartu su Basharo al Assado vyriausybės pajėgomis. Sirijos teisingumo ir atskaitomybės centro duomenimis, 2013–2021 m. Sirijoje buvo surengtos 58 „dvigubo smūgio“ oro atakos, daugiausia nukreiptos prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus.
Savanorių organizacija „Baltieji šalmai“, gelbėjanti civilius iš sugriautų pastatų griuvėsių, per karą Sirijoje neteko daugiau kaip 300 savanorių, dauguma jų tapo „dvigubo smūgio“ atakų aukomis, 2023 m. liepą pranešė grupė.
Renka liudininkus
Projektas „Reckoning Project“, kuris nuo 2022 m. renka liudijimus apie karo nusikaltimus Ukrainoje, nustatė daug paralelių tarp to, kas vyko Sirijoje ir Ukrainoje. Viena iš projekto įkūrėjų yra Janine di Giovanni, žmogaus teisių reporterė ir tyrėja, turinti daugiau nei 30 metų darbo karo zonose, įskaitant Siriją, patirties.
„Kartais žvelgiame net į Čečėniją, nes Vladimiras Putinas yra įpratęs beatodairiškai pulti civilius gyventojus... Tai platesnės bausmių ir kontrolės strategijos dalis“, – teigė viena iš projekto įkūrėjų.
Pasak J. di Giovanni, „dvigubo smūgio“ ataka prilyginama karo nusikaltimui, jei įrodoma, kad ataka buvo sąmoningai nukreipta prieš civilius gyventojus, įskaitant pirmosios pagalbos teikėjus, humanitarinės pagalbos darbuotojus ir žurnalistus, o tai draudžia Ženevos konvencija.
JAV pajėgos Pakistane, Izraelio kariuomenė, kovojanti Gazoje, ir Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, 2015 m. pradėjusi intervenciją Jemene, taip pat buvo kaltinamos „dvigubo smūgio“ atakų vykdymu.
Ukrainiečiai – išsekę
Suintensyvėjusios Rusijos „dvigubo smūgio“ atakos sutampa su vis niūresne Ukrainos pajėgų padėtimi mūšio lauke.
„Jau dvejus metus vyksta karas. Ukrainiečiai yra išsekę. Jie yra demoralizuoti. Jie labai nerimauja, ar gaus daugiau amunicijos iš Vakarų. Ir Putinas tuo naudojasi“, – sakė J. di Giovanni.
Pastaruoju metu Ukrainos miestuose vyksta plataus masto Rusijos išpuoliai prieš energetikos sistemas, kurių metu vien kovo mėnesį buvo sugadinta arba sunaikinta 80 proc. didžiausios šalies privačios energetikos bendrovės DTEK šilumos gamybos pajėgumų.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos surengė keletą sėkmingų bepiločių lėktuvų smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir pramonės objektus. Kai kurie ekspertai mano, kad suintensyvėjusios Maskvos atakos gali būti „bausmė“ už smūgius Rusijos viduje, ką balandžio 11 d. atvirai pareiškė V. Putinas.
„Rusai pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, o šios dvigubos atakos, atrodo, yra atsakomųjų veiksmų dalis, siekiant atgrasyti ukrainiečius nuo daugiau tokių atakų prieš savo energetikos infrastruktūrą“, – sakė K. Grieco.
Pastangos apsaugoti
Dėl padažnėjusių „dvigubo smūgio“ atakų, Ukrainos gelbėjimo tarnyba buvo priversta iš naujo įvertinti savo saugos protokolus, kad sumažintų savo darbuotojų aukų skaičių.
Pasak O. Choružno, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba jau pradėjo įgyvendinti naujus nurodymus, tarp kurių – aprūpinti gelbėtojus pažangesnėmis neperšaunamomis liemenėmis, tobulinti saugumo perspėjimų sistemą ir didinti gelbėjimo procesų automatizavimą.
Tačiau gelbėtojai negali sau leisti atvykti į išpuolio vietą tik tada, kai pavojus jau praeina, nes tokiu atveju prarandama gelbėjimo tarnybų esmė.
„Kai reikia pagalbos, jei žmogus kraujuoja po griuvėsiais arba jį reikia gelbėti iš gaisro, joks gelbėtojas nelauks valandų valandas, kol baigsis oro pavojus“, – kalbėjo O. Choružnas.
Nepaisant nuolatinės grėsmės, kurią kelia Rusijos „dvigubo puolimo“ atakos Ukrainoje, žurnalistai taip pat pasiryžę tęsti savo darbą lauke.
„Žinoma, visi mums liepia būti atsargesniems. Mes taip pat vykstame į fronto linijos miestus. Orichivą ir Huliaipolę... todėl niekada negali nuspėti, kada gali būti apšaudomas, – sakė K. Oves. – Tačiau kai būtina perduoti informaciją, ypač po išpuolių, per kuriuos sužeidžiami ir žūsta žmonės, kaip galime tylėti?“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
