Kaip pastebi leidinys, šie žodžiai stulbina, turint omenyje, kad V. Putinas tariamai siekia taikos.
„Kremliaus vadovas grįžo prie pradžių – prie savo melagingos versijos, kad šį karą išprovokavo pernelyg greita NATO plėtra“, – komentare rašo Nick Paton Walsh.
Putinas parodė Trumpui, kaip mažai jam jo reikia
Dar prieš tai pasirodė kiti žodžiai, kurie galėjo kai ką reikšti V. Putinui prieš pokalbį su D. Trumpu.
„Tai ne mūsų karas“, – sakė viceprezidentas J. D. Vance.
Viceprezidentas priminė, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš karo – tikriausiai tiek diplomatiniu lygiu, tiek karinės pagalbos Ukrainai – jei Rusija nesiims žingsnių taikos susitarimo link.
Kaip pastebi leidinys, Vašingtono pasitraukimas yra būtent tai, ko trokšta Rusija. Atrodo, kad norėdamas pasiekti šį svajonių rezultatą V. Putinas neturi daryti visiškai nieko, tik tęsti tai, ką daro.
„Netrukus po pokalbio D. Trumpas jau skambėjo kaip žmogus, pasitraukiantis iš kovos. Penkiomis dienomis anksčiau jis buvo karštas tarpininkas, taikos tarpininkas, pasiryžęs suartinti V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jie susitiktų Turkijoje.
Tačiau po pirmadienio pokalbio su V. Putinu jis tiesiog pasakė, kad Ukraina ir Rusija turi kalbėtis tiesiogiai, „kaip tik jos gali“. Jis netgi perdavė šią užduotį naujojo Amerikos popiežiaus rezidencijai Vatikane kaip galimai susitikimo vietai. Jungtinės Valstijos gali ir nebūti visiškai pasitraukusios iš proceso, bet jos kalba taip, tarsi norėtų, kad jį vestų kas nors kitas“, – rašo leidinys.
„Paskutinės 10 dienų buvo ryškus priminimas, kaip mažai Putinui iš tikrųjų reikia JAV prezidento ar jo pritarimo. Logika paprasta“, – teigiama komentare.
Beveik trejus karo metus Rusijos valstybinė žiniasklaida savo auditorijai aiškino, kad ji kovoja ne tik su Ukraina, bet ir su visa NATO, įskaitant JAV. D. Trumpo prezidentūra atvėrė nedidelę galimybę Kremliui derėtis dėl geresnės padėties ar netgi sušvelninti kai kurių Vakarų sankcijų skausmą. Tačiau tai nekeičia pagrindinio Kremliaus naratyvo: tai egzistencinis karas dėl savo pranašumo atkūrimo artimoje užsienio politikoje.
Rusijos žmonėms sakoma, kad buvo padaryta tiek daug skausmo ir nuostolių dėl milžiniškų karo aukų, kad vidutiniai ar prasti rezultatai galėtų smarkiai sutrumpinti Rusijos vadovybės gyvavimo laiką. Todėl tai nėra karas, kurį jie gali pralaimėti.
„Tai, ką Jungtinės Valstijos šiuo metu gali pasiūlyti Rusijai, yra akivaizdu net iš kosmoso. Taip, JAV galėtų sugriežtinti sankcijas, netgi, kaip praėjusią savaitę svarstė D. Trumpas, įvesti „antrines sankcijas“ Rusijos finansininkams, Indijos ir Kinijos naftos pirkėjams.
Tačiau tai sukeltų dar vieną prekybos karą su pasaulio galiomis, su kuriomis Vašingtonas ką tik susitaikė. Alternatyviai JAV galėtų sušvelninti sankcijas, kad priverstų Rusiją daryti nuolaidas. Tačiau toks švelnus elgesys erzintų Europos sąjungininkus ir be praktinės Europos paramos greičiausiai žlugtų“, – teigiama straipsnyje.
2025 m. Ukrainos perspektyvos yra niūrios
Bet kokie tolesni veiksmai, skirti Maskvai pakenkti, reikštų, kad D. Trumpas nuėjo toliau baudžiant Rusiją nei jo pirmtakas Joe Bidenas. Tai neatitinka D. Trumpo komandos geopolitinio plano. Tai pagilintų JAV įsitraukimą į karą, kurio pabaigos nematyti, kol viena iš šalių nesusilpnės arba nebus drastiškų politinio vadovavimo pokyčių.
„2025 m. Ukrainos perspektyvos yra niūrios. Tačiau pagrindinis Europos politikos principas buvo geriausias pasirinkimas iš baisių variantų: Maskva galėjo būti priversta sumažinti savo tikslus tik tuo atveju, jei prieš save pamatytų begalinę NATO vienybę. Jos ekonomika, rezerviniai turtai, darbo jėga ar ginkluotė gali susilpnėti – pakanka, kad susilpnėtų tik vienas iš šių veiksnių, ir karo mašina pradės strigti. Perspektyvos yra niūrios, bet Europai neliko kito pasirinkimo. Ukraina neturi jokio pasirinkimo.
Trumpas manė, kad turi pasirinkimą. Jo verslo įžvalgumas nemato prasmės ilgalaikėje investicijoje į konfliktą su priešu, su kuriuo norėtum susitaikyti, ir kurio geriausias rezultatas būtų grąžinti Europai ankstesnę taiką. Čia nėra jokio susitarimo. Putinas nieko nepirks, jis siekia užkariauti ir paimti. Trumpas neturi ką parduoti, išskyrus Jungtinių Valstijų paramą tradiciniams sąjungininkams. Putinas ir Trumpas negali abu laimėti ir išlaikyti savo statusą“, – teigiama tekste.
Amerikos lyderystė dešimtmečiais buvo grindžiama ne gerais, mažais sandėriais. Jos geranoriškumas sąjungininkų atžvilgiu, didžiulė minkštoji galia ir karinė hegemonija leido jai tapti didžiausia ekonomika pasaulyje su nenugalima valiuta.
Tačiau, kaip sako CNN, D. Trumpas mato Amerikos vaidmenį kaip mažesnį. Tai gali būti momentas, kai D. Trumpas pagaliau suprato V. Putiną kaip žmogų, kuris tikrai nesiekia jo pritarimo ar lojalumo, ir žengė žingsnį atgal.
„Jei taip, tai ir Jungtinės Valstijos žengė žingsnį atgal nuo dešimtmečius trukusio sprendimų priėmimo, pripažino savo dėmesio ir galios ribas ir paliko svarbiausią taikos susitarimą nuo 1940-ųjų Vatikano „Hail Mary“ perdavimui“, – apibendrinama tekste.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
