Po Rusijos apšaudymo Sumų srityje – augantis aukų skaičius
„Remiantis tyrimo duomenimis, 2025 m. gegužės 20 d. apie 20:00 val. Sumų srityje vyras lauke rado savo 59 metų žmonos kūną“, – praneša „Ukrinform“.
Kaip pažymima, pagal preliminarius duomenis, moteris žuvo dėl rusų apšaudymo.
Prokurorai, bendradarbiaudami su kitais teisėsaugos pareigūnais, dokumentuoja atakos pasekmes.
Zelenskis paaiškino, kodėl svarbu išlaikyti JAV dalyvavimą taikos procese
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė JAV vaidmens svarbą taikos procese ieškant būdų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Kaip valstybės vadovas pranešė savo vakarinėje kalboje, tęsiasi labai aktyvus darbas su Ukrainos partneriais, rašoma „Unian“.
„Su savo partneriais aptariame vakarykščio pokalbio su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu D. Trumpu detales ir idėjas. Svarbu, kad Amerika ir toliau dalyvautų taikos procese. Būtent Amerikos bijo Rusija, ir būtent Amerikos įtaka gali išgelbėti daug gyvybių, jei ji darys įtaką V. Putinui, kad šis užbaigtų karą“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
JAV ragina NATO sąjungininkus perduoti Ukrainai „Patriot“ sistemas
Jungtinės Valstijos bendradarbiauja ir skatina NATO sąjungininkus perduoti Ukrainos oro erdvės apsaugai „Patriot“ gynybos sistemas, rašoma „Ukrinform“.
Apie tai antradienį, gegužės 20 d., pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Ukrainiečiai paprašė mūsų „Patriot“ oro gynybos sistemų. Sąžiningai sakant, mes jų neturime. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su savo sąjungininkais NATO. Kai kurie iš jų turi „Patriot“, kurias gali perduoti Ukrainai, kad ji galėtų apsaugoti, pavyzdžiui, Kyjivo ir kitų miestų oro erdvę. Mes juos skatiname tai padaryti. Bendradarbiaujame su jais dėl šių sistemų perdavimo“, – teigė JAV valstybės sekretorius.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad „nė viena iš šių šalių nenori atsisakyti šių sistemų, o mes negalime jų greitai pagaminti“.
Rubio tikina, kad JAV prezidentas nepasiūlė jokių nuolaidų Rusijai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį tvirtino, kad prezidentas Donaldas Trumpas nepasiūlė jokių nuolaidų Rusijai, per Senato posėdį atmesdamas kritiką dėl administracijos politikos Ukrainos atžvilgiu.
„Jis nesulaukė nė vienos nuolaidos“, – sakė M. Rubio apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Po Trumpo pareiškimo – daugybė skambučių į Vašingtoną: visi prašo to paties
Po pokalbio telefonu su Vladimiru Putinu Donaldas Trumpas davė suprasti, kad yra pasirengęs pasitraukti iš tolesnių bandymų užbaigti karą Ukrainoje. Tai privertė Europos lyderius ir kai kuriuos JAV respublikonų partijos narius pareikalauti, kad Trumpo administracija nepasitrauktų iš taikos proceso.
D. Trumpo pareiškimai, padaryti po pokalbio su Putinu viešai ir derybų su Europos šalių lyderiais bei Volodymyru Zelenskiu, sukėlė „tikrą diplomatinės veiklos bangą“ , siekiant išlaikyti spaudimą Rusijai ir įtikinti Vašingtoną neatsisakyti taikos derybų dėl Ukrainos, rašo „Financial Times“.
Antradienį, šaltinių duomenimis, vyko daugybė skambučių ir susitikimų tarp Europos ir Ukrainos lyderių bei aukštų saugumo tarnybų pareigūnų. Buvo aptariamas sankcijų Rusijai sugriežtinimas (galbūt be JAV dalyvavimo) ir būdai, kaip įtikinti Baltuosius rūmus atnaujinti pastangas užtikrinti ugnies nutraukimą, leidiniui sakė keli derybų eigą žinantys pareigūnai.
„Turime rasti būdą, kaip JAV liktų“, – sakė vienas iš jų.
Po Trumpo pareiškimo stojo gluminanti tyla: Europos lyderiai ir Zelenskis buvo priblokšti
Donaldas Trumpas pasakė Europos lyderiams ir Volodymyrui Zelenskiui, kad „Vladimiras Putinas sutiko pradėti derybas“. Po tokio pareiškimo stojo „gluminanti tyla“ – JAV prezidentui buvo priminta, kad „derybos jau vyksta“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefoninio pokalbio su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu pareiškė, kad Putinas „sutiko derėtis“, kartu pažymėdamas, kad JAV derybose nedalyvaus, ir pasisakė prieš sankcijų įvedimą „šiuo metu“. Kai kurie Trumpo pašnekovai, anot „Axios“ šaltinių, šį pareiškimą įvertino kaip „stebinantį“ ir „šokiruojantį“.
Kai D. Trumpas Europos lyderiams ir V. Zelenskiui pasakė, kad Putinas sutiko nedelsiant pradėti tiesiogines derybas dėl ugnies nutraukimo, „spengė sutrikusių (pašnekovų) kelių sekundžių tyla“, rašo leidinys.
Po to V. Zelenskis pažymėjo, kad V. Putinas jau anksčiau sutiko derėtis, o pirmasis derybų raundas įvyko gegužės 16 d. Stambule. D. Trumpas praleido tai negirdomis, praneša „Axios“ šaltiniai.
Trumpo pokalbis su Putinu
Gegužės 19 d. Donaldas Trumpas surengė telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to JAV prezidentas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina „nedelsiant“ pradės taikos derybas. Po pokalbio su Putinu Trumpas susisiekė su kelių Europos šalių lyderiais ir Ukrainos prezidentu.
Gegužės 16 d. Stambule vyko pirmosios nuo 2022 m. Rusijos ir Ukrainos derybos. Šaltinių teigimu, jose Rusijos atstovai pareikalavo Ukrainos išvesti kariuomenę iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių, o taip pat pagrasino užimti dar dvi rytines sritis – Sumos ir Charkivo.
ES patvirtino 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą
Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį patvirtino bloko 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai, paskelbė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Naujosios baudžiamosios priemonės yra nukreiptos prieš beveik 200 Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivų, teigė K. Kallas. Šie dažnai neapdrausti ir neaiškios nuosavybės laivai padeda Maskvai apeiti Vakarų įvestas naftos kainų lubas.
„Ruošiama daugiau sankcijų Rusijai, – pridūrė ji. – Kuo ilgiau Rusija kariaus, tuo griežtesnis bus mūsų atsakas.“
Zelenskis sako, kad Rusija bando laimėti laiko, jog galėtų tęsti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją rimtai neįsitraukiant į taikos derybas ir norint tęsti savo trejus metus trunkančią invaziją.
„Akivaizdu, kad Rusija bando laimėti laiko, jog galėtų tęsti savo karą ir okupaciją“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
Tokios jo pastabos nuskambėjo praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie karą.
ES ragina JAV imtis griežtų veiksmų prieš Rusiją, jei Ukrainoje nebus paliaubų
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas antradienį paragino Jungtines Valstijas imtis „griežtų veiksmų“ prieš Rusiją, jei Maskva nesutiks nutraukti ugnies Ukrainoje.
„Amerika pasakė, kad jei Rusija nesutiks su besąlygiškomis paliaubomis, lauks padariniai. Tad mes norime matyti tuos padarinius, taip pat ir iš JAV pusės“, – per ES ministrų susitikimą Briuselyje nurodė K. Kallas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir po pokalbio pareiškė, kad Rusija ir Ukraina „nedelsdamos“ pradės taikos derybas, nors Kremliaus šeimininkas atmetė Amerikos vadovo raginimą skelbti besąlygiškas paliaubas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažymėjo, kad abiejų lyderių pokalbis parodė, jog V. Putinas nėra „nuoširdžiai suinteresuotas taika“. „Jis vis dar nepasirengęs nuolaidoms, tik kalba apie paliaubas jo sąlygomis“, – sakė B. Pistorius.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po pirmadienį įvykusio atskiro D. Trumpo ir Europos lyderių pokalbio teigė, kad ES „didins spaudimą“ Maskvai papildomomis sankcijomis.
ES antradienį turėtų oficialiai priimti 17-ąjį sankcijų Maskvai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą, daugiausia nukreiptą prieš „šešėlinį laivyną“, kuriuo Rusija naudojasi, kad apeitų naftos eksporto apribojimus. Jau buvo pateiktas ir dar vienas sankcijų paketas, tačiau esama būgštavimų, kad ES turi ribotas galimybes sukelti didelį skausmą Kremliui.
„Mes ir toliau rengiame kitą stiprų sankcijų paketą, kad darytume didesnį spaudimą Rusijai, jog jie taip pat norėtų taikos“, – teigė K. Kallas.
„Washington Post“: Trumpas daro 3 klaidas dėl Ukrainos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taikos Ukrainoje planą pagrindė trejomis iliuzijomis, rašo „Washingon Post“.
D. Trumpas aiškiai nori užbaigti karą Ukrainoje, tačiau, kaip pastebi leidinys, jam reikia geriau organizuotos strategijos.
„Tegul procesas prasideda!“ – paskelbė D. Trumpas po pirmadienio telefono pokalbio su prezidentu Vladimiru Putinu.
Tačiau norėdamas išspręsti šį konfliktą, D. Trumpas turi pašalinti kliūtis. V. Putinas šiuo metu net nesutinka su ugnies nutraukimu. D. Trumpas jam nusileido pirmadienį sutikdamas, kad „sąlygos bus derybų tarp abiejų šalių, nes tik jos žino detales“. Tai yra magiško mąstymo forma, sako WP.
„D. Trumpas turi organizuoti šį procesą nuosekliau, kitaip jis žlugs. Administracija naudojo painią taktiką: pirmiausia pasiūlė ribotą ugnies nutraukimą energetikos infrastruktūros ir jūrų srityse. Tai niekur nevedė, todėl Trumpo komanda liepė abiem pusėms parengti sąlygų projektą. Jie buvo labai skirtingi, todėl Trumpas nusprendė surengti tiesiogines derybas. Jos Stambule žlugo, todėl pirmadienį prasidėjo Trumpo ir Putino procesas.
O dabar? Atrodo, kad Trumpas nori, kad šalys susitartų pačios. Šis chaotiškas, nuolat kintantis požiūris yra nesėkmės receptas ir atspindi klaidingas prielaidas“, – teigiama straipsnyje.
Trys didžiausios problemos
Pirmoji ir didžiausia problema yra ta, kad V. Putinas iki šiol neparodė jokių ženklų, kad nori taikos. Jis vis dar nori pergalės. V. Putinas yra įsitikinęs, kad Ukraina negali būti Europos šalimi, kaip ji nori, bet turi likti Rusijos įtakoje.
V. Putinas pradėjo karą remdamasis iliuzija, kad Ukraina nėra tikra tauta ir nekovos už savo suverenitetą. Jis klydo. Rusija per trejus metus patyrė didžiulius nuostolius ir nepasiekė V. Putino tikslų. Todėl nenuostabu, kad jis nori tęsti karą.
Antroji kliūtis – D. Trumpo nuomonė, kad Rusija yra potenciali ekonominė aukso kasykla JAV. D. Trumpas tai pakartojo ir pirmadienį sakydamas, kad „Rusijai atsiveria milžiniškos galimybės sukurti daug darbo vietų ir turtų (kai karas baigsis – red. past.)“
D. Trumpas nuo senų laikų yra įsitikinęs, kad Rusija gali būti aukso kasykla, tačiau Rusiją tyrinėjantys ekonomistai sako, kad ši vizija yra klaidinga. Rusija tebėra korumpuota, blogai valdoma ekonomika, vis dar didžiąja dalimi priklausoma nuo energijos ir mineralų eksporto. Pastaraisiais dešimtmečiais ji buvo labiau smunkanti, o ne kylanti šalis.
Trečias klaidingas įsitikinimas – kad sužlugdyta Ukraina gali būti priversta pasiduoti. D. Trumpas mėgsta kartoti frazę „jūs neturite kortų“. Tačiau yra aišku, kad Ukraina turi vieną galingą kortą – Europos palaikymą.
Europiečiai supranta, ką V. Putino pergalė Ukrainoje reikštų Europai. D. Trumpas negalės įbrukti V. Zelenskiui nepalankaus susitarimo, nes Europos sąjungininkai yra pasirengę jam pasipriešinti.
Ukraina gali pasiekti priimtiną susitarimą būsimose derybose, jei V. Putinas pamatys, kad Kyjivas yra pasirengęs toliau kovoti su Europos pagalba ir šiek tiek reikalinga JAV palydovine žvalgyba. Šį mėnesį Kyjive vykusiuose susitikimuose tai išreiškė Ukrainos vyriausybės nariai.
„Jie nori, kad D. Trumpo taikos iniciatyva būtų sėkminga. Tačiau jie ruošiasi galimam jos žlugimui“, – teigiama straipsnyje.
Rusai dronu smogė maršrutiniam autobusui
Antradienio rytą Rusijos pajėgos smogė Chersonui, dronu pataikė į maršrutinį autobusą, rašo UNIAN.
Chersono apygardos prokuratūros duomenis, Rusija smūgį surengė apie 7 val.
„Priešas pataikė į maršrutinį autobusą, kuriame buvo keleiviai – penki iš jų buvo sužeisti“, – teigiama pranešime.
Kiek vėliau, apie 8:30 rusai pradėjo apšaudymą artilerijos ugnimi. Nukentėjo dar penki žmonės. Beveik visi jie yra vyresnio amžiaus žmonės, buvę savo namuose.
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai dokumentuoja karinius nusikaltimus, kuriuos padarė Rusijos pajėgų kariai. Pradėtas tyrimas.
Kinija teigia palaikanti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas dėl karo užbaigimo
Kinija antradienį pareiškė, kad remia tiesioginį Rusijos ir Ukrainos dialogą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paskelbus, jog abi šios šalys „nedelsdamos“ pradės taikos derybas.
„Kinija remia visas pastangas, kuriomis siekiama taikos“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
D. Trumpas pirmadienį įvykusį dviejų valandų trukmės pokalbį su V. Putinu pavaizdavo kaip proveržį, respublikonui siekiant sudaryti sudėtingą susitarimą dėl galimybės užbaigti karą, kurį jis dar rinkiminės kampanijos metu žadėjo išspręsti per 24 valandas.
Tačiau V. Putino tonas buvo santūresnis – jis nurodė esąs pasirengęs bendradarbiauti su Kyjivu dėl memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti 2022 m. vasarį Maskvos pradėtą karą, tačiau primygtinai reikalavo kompromisų iš abiejų pusių.
Svarbi Rusijos sąjungininkė Kinija antradienį tvirtino, kad palaiko „tiesioginį Rusijos ir Ukrainos dialogą bei derybas ir pasisako už politinį krizės sprendimą“. „Tikimasi, kad susijusios šalys tęs dialogą ir derybas, jog būtų pasiektas sąžiningas, ilgalaikis ir įpareigojantis taikos susitarimas, priimtinas visoms šalims“, – sakė Mao Ning.
Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pasiuntė karius į Ukrainą, Pekinas vaizduoja save kaip neutralią šalį karo atžvilgiu, tačiau Vakarai kaltina jį Rusijos įgalinimu ekonominiu ir diplomatiniu požiūriu.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 93 Rusijos paleistus bepiločius orlaivius
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 93 bepiločius orlaivius, kuriuos Rusija paleido per naktinę ataką, prasidėjusią gegužės 19 d. vakarą.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio, gegužės 19 d., 19 val. Rusijos pajėgos iš Briansko, Šatalovo, Oriolo, Milerovo ir Primorsko Achtarsko paleido 108 smogiamuosius bepiločius orlaivius – daugiausia „Shahed“ tipo ir kitokius imitacinius bepiločius.
Į oro ataką reagavo Ukrainos oro gynyba, įskaitant naikintuvus, priešlėktuvinių raketų dalinius, elektroninės karybos komandas, kovos su bepiločiais orlaiviais dalinius ir mobiliąsias ugnies grupes.
Iki antradienio, gegužės 20 d., 9 val. Ukrainos pajėgos rytiniuose, šiauriniuose ir centriniuose regionuose sėkmingai neutralizavo 93 „Shahed“ tipo ir kitokius bepiločius orlaivius. Iš jų 35 buvo sunaikinti oro gynybos ugnimi, o 58 buvo nuslopinti arba neutralizuoti elektroninės karybos sistemomis.
Apie atakos metu padarytą žalą pranešta Donecko, Dnipropetrovsko, Sumų ir Žytomyro srityse.
Taika Ukrainoje atrodo dar toliau, o Putinas gavo tai ko norėjo: įvertino Trumpo ir Putino pokalbį
JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu parodė, kaip toli iš tikrųjų yra proveržis dėl taikos Ukrainoje, rašo CNN. Dar svarbiau, anot straipsnio autoriaus Stepheno Collinsono, pokalbis iškėlė naujų klausimų apie tai, kiek D. Trumpas iš tikrųjų yra pasiryžęs įsitraukti.
„Bloomberg“: kaip Trumpas padovanojo Putinui pergalę
Kai Donaldas Trumpas anksčiau gegužę paragino Ukrainą ir Rusiją sudaryti 30 dienų paliaubas ir pagrasino sankcijomis, Europos lyderiai įgavo drąsos. Vis dėlto pirmadienį įvykęs pokalbis tarp D. Trumpo ir Vladimiro Putino parodė, kad šios viltys buvo bergždžios, rašo „Bloomberg“.
Po dviejų valandų pokalbio su V. Putinu D. Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Ukraina ir Rusija „nedelsdamos pradės derybas“ dėl paliaubų, tačiau greičiausiai be JAV dalyvavimo. Nebuvo grasinama sankcijomis, nereikalauta nustatyti terminų ir nedaryta spaudimo Rusijos lyderiui.
Po pokalbio su V. Putinu D. Trumpas susisiekė su Europos lyderiais, tačiau kelios vyriausybės jau išreiškė nusivylimą. Po kelis mėnesius trukusių nesėkmingų pastangų priartinti V. Putiną prie taikos, jos baiminasi, kad Trumpas atsisako savo pastangų užbaigti karą ir palieka Ukrainą ir jos sąjungininkus likimo valiai.
Vienas Europos pareigūnas, kuris paprašė neskelbti jo pavardės, nes tai buvo privati pokalbio informacija, sakė, kad lyderiai bijo, jog D. Trumpas atsisako diplomatinių pastangų. Kitas pareigūnas sakė, kad D. Trumpas aiškiai pareiškė, jog nenori taikyti daugiau sankcijų ir atsisako savo pasiūlymo dėl ugnies nutraukimo. Pareigūnas pridūrė, kad Kyjivo ir kitų Europos šalių lyderiai nesutinka su jo planu, kad Rusija ir Ukraina derėtųsi tiesiogiai.
„Šiandien atrodo, kad grįžtame prie daug ilgesnio scenarijaus, pagal kurį V. Putinas sau ir savo kariuomenei perka daugiau laiko“, – sako Vokietijos Marshallo fondo Geostrategy North programos Vašingtone vykdomoji direktorė Kristine Berzina.
„Putinas sau užsitikrino daugiau galimybių, o ugnies nutraukimas ir sprendimas atrodo vis toliau“, – sako ji.
Dar labiau padidindamas sumaištį, D. Trumpas vėliau pirmadienį pareiškė, kad JAV nesitraukia iš konflikto, bet jis svarsto, ar tai daryti, ir kad yra net „tam tikra riba“, kurią peržengus jis pasitrauktų. Jis konkrečiai neįvardijo, kokia ta riba yra.
Tačiau jis taip pat neatmetė galimybės taikyti Rusijai papildomas sankcijas ar tiekti Ukrainai naujus ginklus, bet aiškiai pareiškė, kad nėra linkęs to daryti.
„Manau, kad kažkas įvyks, o jei ne, aš tiesiog pasitrauksiu ir jie turės tęsti. <...> Tai yra Europos problema. Ji turėjo likti Europos problema“, – sako jis.
Neaiškus pokalbio rezultatas dar labiau didina D. Trumpo politinius iššūkius. Jis rinkiminėje kampanijoje žadėjo greitai atkurti taiką Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat pertvarkyti ir atgaivinti JAV ekonomiką įvedant muitus, tačiau abu šie siekiai yra įstrigę chaose.
Pirmadienį D. Trumpo komentarai apie konfliktą ir jo vaidmenį jį užbaigiant buvo dviprasmiškesni nei praėjusią savaitę, kai jis žurnalistams sakė, kad „nieko nebus, kol aš ir Putinas nesusitiksime“. Jis taip pat sakė, kad JAV yra „pasiryžusios užtikrinti taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“. D. Trumpas netgi užsiminė, kad yra pasirengęs nukrypti nuo savo kelionės po Artimuosius Rytus ir nuvykti į Stambulą, kad susitiktų su V. Putinu akis į akį.
Tačiau Rusija į Turkiją nusiuntė žemos rangos delegaciją, o D. Trumpas nepasirodė. Derybose Rusijos ir Ukrainos pareigūnai susitarė apsikeisti kaliniais, bet nepasiekė jokios kitos pažangos per pirmąsias tiesiogines derybas nuo 2022 m. vasario, kai Maskva pradėjo visapusišką invaziją.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis kuris jau pritarė D. Trumpo reikalavimui nedelsiant nutraukti ugnį, prieš ir po D. Trumpo pokalbio su V. Putinu kalbėjosi su JAV vadovu ir sakė, kad Rusija turės susidurti su griežtesnėmis sankcijomis, jei nenutrauks karo veiksmų. Tačiau D. Trumpas, atrodo, nesutiko ir pavadino V. Zelenskį „ne lengviausiai bendraujančiu žmogumi“.
V. Putinas žurnalistams Sočyje sakė, kad pokalbis su D. Trumpu buvo „atviras“ ir „labai naudingas“, ir teigė, kad abu lyderiai susitarė, jog Rusija dirbs su Ukraina dėl galimo būsimo taikos sutarties memorandumo. Jis nepateikė jokių detalių, pridėdamas savo pagrindinį argumentą: „Svarbiausia mums yra pašalinti šios krizės priežastis.“
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad Vatikanas būtų pasirengęs surengti taikos derybas. Baltuosiuose rūmuose paklaustas, ar naujai išrinktas popiežius Leonas XIV galėtų padėti atkurti taiką Ukrainoje, D. Trumpas atsakė: „Manau, kad taip.“ Jis taip pat atsakė, kai buvo paklaustas, ar tiki, kad V. Putinas nori taikos.
„Financial Times“: po pokalbio su Trumpu Europos lyderiai buvo priblokšti
Po pokalbio su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su Europos lyderiais. Jis pranešė, kad turėjo pokalbį su Europos Komisijos (EK) pirmininke, Italijos premjere, Prancūzijos prezidentu, Ukrainos prezidentu, Suomijos prezidentu, Vokietijos kancleriu.
Vienas su pokalbiu susipažinęs asmuo sakė, kad lyderiai buvo priblokšti JAV prezidento pateiktu susitarimo apibūdinimu. Jis pridūrė, kad buvo aišku, jog D. Trumpas „nėra pasirengęs daryti didesnį spaudimą“ V. Putinui, kad šis rimtai sėstų prie derybų stalo.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 030 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 975 800 karių, įskaitant dar 1 030 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariai taip pat neteko 10 834 tankų (+1), 22 567 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 28 067 artilerijos sistemų (+58), 1 388 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+1), 1 167 oro gynybos sistemų, 372 lėktuvų, 336 sraigtasparnių, 36 621 bepiločio orlaivio (+118), 3 197 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 49 093 automobilių (+105) ir 3 894 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
CNN: Putinas ką tik parodė Trumpui, kaip mažai jam jo reikia
Po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ištarė stulbinančius žodžius, rašo CNN. Komentuodamas pokalbį žiniasklaidai, V. Putinas kalbėjo apie „konflikto priežastis“.
Trumpas: su Zelenskiu nėra lengva susitarti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti ugnį, tačiau reikia laiko įvertinti Kyjivo pastangas siekiant taikos, rašo UNIAN.
Apie tai D. Trumpas kalbėjo renginio metu Baltuosiuose rūmuose.
„Ukrainiečiai yra pasirengę nutraukti ugnį. Jie pasirengę taikos deryboms“, – sako D. Trumpas.
Į klausimą, ar Ukraina daro pakankamai, kad būtų pasiektas taika, JAV prezidentas atsakė, kad jam reikia laiko, kad galėtų padaryti tikslesnes išvadas.
„Aš geriau atsakysiu jums maždaug po dviejų savaičių, nes negaliu pasakyti nei „taip“, nei „ne“. Manau, Zelenskis yra stiprus vyras. Su juo nėra lengva susitarti. Bet manau, kad jis nori sustoti. Tai, kas ten vyksta, yra labai blogas dalykas. Manau, kad jis nori sustoti. Bet į šį klausimą galėčiau geriau atsakyti po dviejų ar keturių savaičių. Tikiuosi, kad atsakymas bus toks, kad jis nori išspręsti šią problemą“, – pažymi D. Trumpas.
Zelenskis: jei JAV atsisakys siekti taikos Ukrainoje, iš to laimės tik Putinas
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Jungtines Valstijas nenuleisti rankų dėl taikos Ukrainoje, sakydamas, kad tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turėtų naudos“ iš JAV pasitraukimo.
„Mums visiems labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos neatsiribotų nuo derybų ir taikos siekio, nes vienintelis, kuriam tai naudinga, yra Putinas“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V. Zelenskis po D. Trumpo skambučių abiem lyderiams.
Ukrainos prezidentas taip pat atmetė galimybę išvesti kariuomenę iš Kyjivo kontroliuojamų Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijų, tokį reikalavimą kelia Rusija, kaip sąlygą nutraukti daugiau nei trejus metus trunkančią invaziją.
„Niekas neišves mūsų karių iš mūsų teritorijų“, – Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis, paklaustas apie Maskvos reikalavimus Ukrainai visiškai atsisakyti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių – keturių regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, nors nė vieno viso nekontroliuoja.
Pirmadienį iš karto po dvi valandas trukusio pokalbio su V. Putinu D. Trumpas surengė antrą telefoninį pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir ES vadove Ursula von der Leyen. Nuo savo kadencijos pradžios sausį D. Trumpas prieš tai jau du kartus buvo kalbėjęsi telefonus su V. Putinu – vasario viduryje ir kovo viduryje.
Pokalbių pagrindinė tema buvo karo Ukrainoje nutraukimas, tačiau norimų rezultatų šie pokalbiai nedavė, susitarimo dėl paliaubų nėra. Baiminamasi, kad nusivylęs D. Trumpas gali atsisakyti pastangų siekti taikos Ukrainoje.
Trumpas apie pokalbį su Putinu ir galimus jo ėjimus: „Visas mano gyvenimas yra vienas didelis sandoris“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad mano, jog Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori baigti karą Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Paklaustas, ar jo pasiūlymas, kad derybos galėtų vykti Vatikane, reiškia, kad JAV pasitraukia, jis atsakė žurnalistams: „Ne, ne, ne, manau, kad būtų puiku, jei derybos vyktų Vatikane, galbūt tai turėtų papildomos reikšmės.“
D. Trumpas ir V. Putinas pirmadienį daugiau nei dvi valandas kalbėjosi telefonu. Abi pusės pokalbį apibūdina pozityviai.
Vienas žurnalistas pirmadienį D. Trumpui priminė, kad jam nepavyko pasiekti savo užsibrėžto 30 dienų ugnies nutraukimo.
„Tai nebuvo mano karas, aš čia tik bandau padėti“, – atsakė jis.
„Čia yra dideli ego, bet manau, kad kažkas įvyks, o jei ne, aš tiesiog pasitrauksiu ir jie turės tęsti“, – sako jis.
D. Trumpas priduria, kad tiki, jog V. Putinas nori baigti karą.
Paklaustas, ar, jei V. Putinas pasirodys esąs kliūtis taikai, bus svarstoma galimybė tiekti Ukrainai daugiau ginklų, prezidentas atsakė: „Na, pažiūrėsime, tai yra, mes pažiūrėsime. Tikiuosi, kad taip bus – aš noriu galvoti pozityviai, atvirai sakau“.
„Visas mano gyvenimas yra sandoriai, vienas didelis sandoris, ir jei manyčiau, kad prezidentas Putinas nenori to baigti, aš net nekalbėčiau apie tai, nes tiesiog pasitraukčiau“, – komentuoja D. Trumpas.
Jis priduria, kad turi tam tikrą raudoną liniją, tačiau atsisako įvardinti, kokia ji yra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Iš migrantų virto kariais: Rusija į frontą išsiuntė 20 tūkst. natūralizuotų užsieniečių
Rusijos institucijos, jų pačių duomenimis, po natūralizacijos į karą Ukrainoje nusiuntė apie 20 000 migrantų. Kariniai tyrėjai reguliariai vykdo reidus, kad rastų naujai natūralizuotus vyrus, kurie nenori registruotis kariuomenėje, sakė Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, kuriuo remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Suradome ir į karinę tarnybą užregistravome 80 000. Ir 20 000 šių „jaunų“ Rusijos piliečių, kuriems kažkodėl nepatinka gyventi Uzbekistane, Tadžikistane ar Kirgizijoje, jau yra fronte“, – kalbėjo pareigūnas.
Rusija ir praėjus daugiau kaip 30 metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo vis dar yra daugelio emigrantų, pirmiausiai – iš buvusių sovietinių Vidurio Azijos respublikų, tikslo šalis. A. Bastrykino nurodytose šalyse pragyvenimo lygis daug žemesnis nei Rusijoje, trūksta darbo vietų, todėl daug jaunų vytų atvyksta dirbti ir tada mėgina įgyti Rusijos pilietybę.
Kremlius ir finansinėmis paskatomis siekia į frontą privilioti savanorius iš skurdžių Rusijos regionų. Be to, atsikovojant dalį užimtos Kursko srities praėjusiais mėnesiais buvo pasitelkti ir Rusijos sąjungininkės Šiaurės Korėjos kariai. Taip pat reguliariai pasirodo pranešimų apie užverbuotus piliečius iš tokių valstybių, kaip Kinija, Indija, Kuba, taip pat Senegalas ar Togas.