Buvęs NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas savo memuaruose „On My Watch“ (liet. „Mano laikais“) prisimena, kaip tuometinė Vokietijos kanclerė A. Merkel įsižeidė dėl jo sprendimo nepaskirti vokiečio į generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas.
Vokietija siūlė ambasadorių prie NATO Martiną Erdmanną, o Jungtinės Valstijos – ginkluotės klausimų specialistę Rose Gottmoeller.
„Surengiau išsamius pokalbius su abiem kandidatais. Nebuvo abejonių, kad abu jie – aukštos kvalifikacijos. Tačiau Gottmoeller užėmė svarbias pareigas JAV Valstybės departamente, buvo Rusijos ekspertė ir turėjo plačių žinių ginklų kontrolės srityje. Maniau, kad ji bus itin reikalinga stiprinant dialogą su rusais ateityje“, – rašo J. Stoltenbergas.
Pasak jo, netrukus po jos paskyrimo jis dalyvavo Europos Sąjungos viršūnių susitikime, kur A. Merkel su juo elgėsi akivaizdžiai šaltai.
„Negalima leisti JAV spręsti visko NATO“
„Esu labai nusivylusi tavimi, Jensai. Tu atsižvelgei tik į amerikiečių interesus. Negalima leisti Jungtinėms Valstijoms spręsti visko NATO“, – J. Stoltenbergas cituoja tuometinės Vokietijos kanclerės žodžius.
Vis dėlto, kaip jis rašo, vėliau tais pačiais metais, 2016 m. Varšuvoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime, A. Merkel davė suprasti, kad pyktis jau praėjo.
„Kai nesutinku – tai nesutinku. Ir aš nesutinku su generalinio sekretoriaus pavaduotojo paskyrimu. Bet tu turi žinoti, Jensai, kad aš neturiu pykčio. Man šis klausimas jau praeityje. Finito!“, – cituojama knygoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
